- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-02-23
- Bylos Nr.
- eI2-1406-463/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03883-2021-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Jolanta Malijauskienė (pirm.), Jolita Rasiukevičienė, Vita Valeckaitė
- Pareiškėjas
- N. K.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Migracijos departamentas prie LR Vidaus reikalų ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolitos Rasiukevičienės ir Vitos Valeckaitės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos N. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja N. K. su skundu kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2021 m. spalio 22 d. sprendimą Nr. 21S33899, kuriuo pareiškėjai panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje; 2) panaikinti 2021 m. spalio 25 d. Migracijos departamento sprendimą Nr. 21S34322, kuriuo atsisakyta išduoti pareiškėjai leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje; 3) įpareigoti Migracijos departamentą pareiškėjos prašymą dėl leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje išnagrinėti iš naujo; 4) priteisti iš Migracijos departamento visas pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėja skunde nurodo, kad Migracijos departamento 2021 m. spalio 25 d. sprendimas buvo priimtas pagal 2021 m. gegužės 17 d. pateiktą prašymą Nr. 2105-LNG-0031. Teikiant prašymą buvo sumokėta valstybinė rinkliava už prašymo nagrinėjimą skubos tvarka ir toks prašymas turėjo būti išnagrinėtas per 2 mėnesius nuo prašymo pateikimo dienos. Dėl pareiškėjai nesuprantamų priežasčių prašymas buvo išnagrinėtas per 5 mėnesius ir 8 dienas, t. y. vėluojant 101 kalendorinę dieną priimti sprendimą. Be to, pareiškėja iš Migracijos departamento negavo jokios informacijos apie pareiškėjos pateikto prašymo nagrinėjimo eigą.
3. Pareiškėja savo skunde teigia, kad Migracijos departamentas priimdamas 2021 m. spalio 22 d. sprendimą nesilaikė Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329, nustatytos tvarkos, t. y. pradėjęs patikrinimą neišsiuntė pareiškėjai kvietimo atvykti į Migracijos departamentą, todėl ne tik pažeidė leidimų laikinai gyventi panaikinimo tvarką, bet ir neišsiaiškino patikrinimui reikalingų aplinkybių, todėl priėmė neteisingą sprendimą.
4. Pareiškėja nebuvo informuota apie iškilusius klausimus, ir tai jai sudarė kliūtis pateikti paaiškinimus bei tai patvirtinančius duomenis tam, kad būtų išsklaidytos kilusios abejonės dėl jos buvimo Lietuvos Respublikoje teisėtumo. Migracijos departamentui priimant 2021 m. spalio 22 d. sprendimą, kuriame, be kita ko, buvo remiamasi pareiškėjos valdomos bendrovės veiklos patikrinimo, kurį atliko Migracijos valdyba, rezultatais, buvo pažeistas gero administravimo principas, nes pareiškėjai nebuvo suteikta galimybė, tinkamai informavus per protingą terminą, išreikšti savo poziciją, ypač susijusią su bendrovės veiklos vertinimu.
Šalies argumentai
5. Pareiškėja nurodo, kad bendrovės buhalterinę apskaitą vedęs asmuo suklydo ir netinkamai įvedė bei apskaičiavo darbo užmokestį ir atitinkamai mokėtinus mokesčius valstybei. Esamiems darbuotojams buvo padidintas darbo užmokestis, sudaryti darbo sutarties pakeitimai, taip pat apie tai pranešta bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkančiai įmonei, tačiau dėl nesuprantamų priežasčių, tikėtina, įsivėlusios klaidos buvo pateikti netinkami duomenys Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, kas ir lėmė Migracijos departamento netinkamą ir neteisingą situacijos vertinimą.
6. Migracijos departamentas, priimdamas 2021 m. spalio 22 d. sprendimą, neatsižvelgė į tai, kad pareiškėja nuo 2013 metų gyvena Lietuvoje, čia turi įsigijusi nekilnojamojo turto, t. y. butą kuriame gyvena, garažą, taip pat transporto priemonę. Lietuvoje gyvena kartu su savo vyrų, taip pat Lietuvoje turi daug draugų, savo ateitį sieja su Lietuva. Tai patvirtina ir jos kreipimasis dėl leidimo nuolat gyventi Lietuvoje. Pareiškėjos vertinimu, 2021 m. spalio 22 d. ir 2021 m. spalio 25 d. sprendimai yra neproporcingi jos atžvilgiu, kadangi pareiškėja ilgą laiką nėra buvusi kilmės valstybėje, praradusi ten socialinius ryšius, taip pat ten neturi gyvenamosios vietos ir turto.
7. Pareiškėjos nuomone, panaikinus 2021 m. spalio 22 d. sprendimą, kuriuo pareiškėjai panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nebeliktų priežasčių neišduoti leidimo nuolat gyventi Lietuvoje, todėl skunde dėl 2021 m. spalio 25 d. sprendimo nepasisako.
Atsiliepimas
8. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjos skundą su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo teismo jį atmesti kaip nepagrįstą.
9. Migracijos departamentas nustatė, kad pareiškėja ir jos valdoma bendrovė neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytų imperatyvių reikalavimų turėti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje teisėtos veiklos vykdymo pagrindu (bendrovėje nedirba daugiau kaip vienas darbuotojas, kurie yra Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės pilietis ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantis užsienietis). Vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punktu, Migracijos departamentas 2021 m. spalio 22 d. priėmė sprendimą panaikinti pareiškėjos turimą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjos leidimas laikinai gyventi yra panaikintas, Migracijos departamentas konstatavo, jog pareiškėja neatitinka Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatytos imperatyvios leidimo nuolat gyventi išdavimo sąlygos – turėti leidimą laikinai gyventi, todėl vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktu, 2021 m. spalio 25 d. sprendimu nusprendė pareiškėjai neišduoti leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje.
Atsiliepimas
10. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodo, kad 2021 m. rugpjūčio 2 d. pareiškėjos elektroninio pašto adresu išsiuntė pranešimą, jog siekiant nustatyti, ar nėra priežasčių, dėl kurių gali būti atsisakyta išduoti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, pareiškėjos prašymo nagrinėjimas užtruko, todėl prašymas pateiktas nagrinėti skubos tvarka yra nagrinėjamas bendra tvarka. Pareiškėjai su šiuo pranešimu buvo išsiųsta pažyma dėl valstybinės rinkliavos dalies grąžinimo. Aplinkybė, kad pareiškėjos prašymo nagrinėjimas užtruko neturi įtakos ginčijamo sprendimo teisėtumui.
11. Atsakovas ginčijamame sprendime leidimo laikinai gyventi panaikinimo tvarkos nepažeidė. Migracijos departamento sprendimai pareiškėjos atžvilgiu priimti įvertinus surinktų duomenų visumą. Surinkti duomenys vertintini kaip nedviprasmiški ir pakankami sprendimams priimti.
12. Migracijos departamento vertinimu, pareiškėja savo skunde nepaneigia objektyviai nustatytų aplinkybių, kurių pagrindu buvo priimtas 2021 m. spalio 22 d. sprendimas (pareiškėjos valdomoje bendrovėje nedirba daugiau kaip vienas darbuotojas, kurie yra Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės pilietis ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantis užsienietis). Ginčijamas sprendimas nebuvo priimtas dėl to, kad pareiškėjos valdomos bendrovės darbuotojams būtų mokamas mažesnis, nei numatytas atlyginimas.
Atsiliepimas
13. Atsakovas nesutinka su pareiškėjos skundo teiginiais, kad Migracijos departamentas neturėjo panaikinti pareiškėjos turimo leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, atsižvelgdamas į pareiškėjos Lietuvos Respublikoje pragyventą laikotarpį, įsigytą nekilnojamąjį turtą, socialinius ryšius ir ateities planus. Pažymėtina kad Įstatymo 50 straipsnyje yra įtvirtinti savarankiški imperatyvūs leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindai. Nustačius bent vieną šių pagrindų, Migracijos departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi.
14. Ginčijami sprendimai pagrįsti objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos (ginčijamų sprendimų motyvai išdėstyti pačiuose sprendimuose). Ginčijamuose sprendimuose nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai ir išsamiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl ginčijami sprendimai atitinka tiek Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatas, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimti nešališki ir objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis pagrįsti sprendimai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
15. Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2021 m. spalio 22 d. sprendimo Nr. 21S33899, kuriuo pareiškėjai panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, taip pat dėl 2021 m. spalio 25 d. Migracijos departamento sprendimo Nr. 21S34322, kuriuo atsisakyta išduoti pareiškėjai leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.
16. Pareiškėja 2021 m. gegužės 17 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje.
17. Departamentas, 2021 m. rugpjūčio 2 d. pareiškėjos elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), išsiuntė pranešimą, kad siekiant nustatyti ar nėra priežasčių, dėl kurių gali būti atsisakyta išduoti leidimą nuolat gyventi, pareiškėjos prašymo nagrinėjimas užtruko, todėl pareiškėjos prašymas pateiktas nagrinėti skubos tvarka yra nagrinėjamas bendra tvarka. Pareiškėjai su šiuo pranešimu buvo išsiųsta pažyma dėl valstybinės rinkliavos dalies grąžinimo.
18. Atsakovas 2021 m. spalio 12 d. su paklausimu Nr. 10K-31134 kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) „Dėl informacijos pateikimo“.
19. VSDFV 2021 m. spalio 20 d. raštu Nr. (10.12E) I-7637 pateikė atsakovui prašoma informaciją.
20. Departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punktu, 2021 m. spalio 22 d. priėmė sprendimą Nr. 21S33899, kuriuo nusprendė panaikinti pareiškėjos turimą leidimą laikinai gyventi ir 2021 m. spalio 25 d. sprendimą neišduoti leidimo nuolat gyventi.
21. Pareiškėja nesutinka su priimtais sprendimais ir prašo teismo panaikinti Departamento 2021 m. spalio 22 d. sprendimą Nr. 21S33899 ir 2021 m. spalio 25 d. sprendimą Nr. 21S34322.
22. Įstatymo 2 straipsnio 15 dalis nustato, kad leidimas nuolat gyventi – dokumentas, suteikiantis užsieniečiui teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir patvirtinantis užsieniečio nuolatinio gyventojo statusą. Šį leidimą užsienietis gali gauti, jeigu atitinka vieną iš Įstatymo 53 straipsnyje išdėstytų leidimo nuolat gyventi išdavimo pagrindų ir Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nustatytas sąlygas. Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta, kad leidimas nuolat gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jeigu jis pragyveno Lietuvos Respublikoje be pertraukos pastaruosius 5 metus ir turėjo leidimą laikinai gyventi.
23. Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 8 punkte įtvirtinta, kad leidimas nuolat gyventi užsieniečiui gali būti išduodamas esant dviem sąlygoms – jis pragyveno Lietuvos Respublikoje be pertraukos 5 metus ir turėjo leidimą laikinai gyventi. Leidimą nuolat gyventi išduodant šiuo pagrindu, užsieniečio pragyventas laikotarpis apskaičiuojamas vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka (Įstatymo 53 straipsnio 3 dalis).
24. Pagal Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 1V-445 (toliau – Aprašas), 47 punktą, jeigu leidimą nuolat gyventi gauti siekia užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas turi Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 „Dėl Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – LLG aprašas), nustatyta tvarka įvertinti, ar nėra leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų. Jei toks pagrindas nustatomas, sprendimas dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo priimamas kartu su sprendimu neišduoti leidimo nuolat gyventi.
25. Remiantis administracinės bylos duomenimis, nustatyta, kad pareiškėja prašymą išduoti leidimą nuolat gyventi pateikė turėdama galiojantį leidimą laikinai gyventi Nr. LT505359, išduotą Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu (pareiškėja yra uždarosios akcinės bendrovės ,,Gaivus vėjas“ (toliau – ir UAB „Gaivus vėjas“) (į. k. 302804412) akcininkė, kuriai nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo), kuris vėliau buvo pakeistas į leidimą laikinai gyventi Nr. 76005778. Vadovaudamasis Aprašo 47 punktu, Migracijos departamentas įvertino, ar nėra pareiškėjos turimo leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų.
26. Migracijos departamentui vykdant užsieniečių kontrolę, 2021 m. spalio 22 d. VSDFV informacinėje sistemoje buvo patikrinti duomenys apie pareiškėjos valdomą bendrovę ir bendrovės darbuotojus. Patikrinus duomenis apie bendrovėje dirbančius asmenis, buvo nustatyta, kad nuo 2021 m. balandžio 3 d. bendrovėje yra įdarbinti 4 darbuotojai: du Lietuvos Respublikos piliečiai (G. J., gim. (duomenys neskelbtini) m., J. L., gim. (duomenys neskelbtini) m.) ir du užsieniečiai, turintys leidimus laikinai gyventi (S. S., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir pareiškėja) ir, kad bendrovėje visą darbo laiką dirba tik viena Lietuvos Respublikos pilietė J. L., o G. J. yra vaiko priežiūros atostogose. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) VSDFV duomenis laiko tinkamais įrodymais tokio pobūdžio bylose (žr. LVAT 2017 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5132-662/2017; 2017 m. spalio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4900-756/2017).
27. LVAT 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-4688-415/2018 išaiškino, kad Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostata – „įmonės, kurioje visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudaro ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžius“ – reiškia reikalavimą, kad įmonėje nuolat dirbtų daugiau kaip vienas darbuotojas (Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės pilietis ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantis užsienietis) ir kad jie dirbtų visą atitinkamo mėnesio darbo laiką, nepaisant to, kiek darbuotojų bepasikeistų tuo laikotarpiu.
28. Remiantis rašytiniais administracinės bylos duomenimis nustatyta, kad Migracijos departamentui atlikus Aprašo 47 punkte nurodytą įvertinimą buvo nustatyta, kad pareiškėja bei jos valdoma įmonė neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto imperatyvių reikalavimų turėti leidimą laikinai gyventi teisėtos veiklos vykdymo pagrindu (UAB ,,Gaivus vėjas“ nuolat nedirba daugiau kaip vienas darbuotojas, kurie yra Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybes narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybes nares pilietis ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantis užsienietis). Todėl, teismo vertinimu, Migracijos departamentas konkrečiu atveju pagrįstai nustatė esant leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindą, numatytą Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punkte.
29. Atsižvelgiant į paminėtas teisės aktų nuostatas bei vadovaujantis LVAT suformuota praktika, spręstina, kad Migracijos departamentas, konstatavęs, jog pareiškėjos valdoma bendrovė neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų, turi teisę vien šiuo pagrindu panaikinti pareiškėjai išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (žr. LVAT 2018 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2860-1062/2018 ir kt.).
30. Pažymėtina, jog LVAT yra išaiškinęs, kad Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto norma yra imperatyvi ir jokių išimčių nenumato (žr., pvz., 2018 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5516-442/2018). Nagrinėjamoje situacijoje nėra svarbu tai, kiek laiko bendrovė neatitiko Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto reikalavimo, svarbu tai, kad šis faktas buvo konstatuotas ginčijamų Migracijos departamento sprendimų priėmimo metu (žr., pvz., LVAT 2018 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3675-822/2018).
31. Iš Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto turinio akivaizdu, kad šioje normoje įtvirtintiems reikalavimams nėra alternatyvos, o norint gauti (išlaikyti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, yra būtina, kad bendrovė atitiktų šių reikalavimų (sąlygų) visumą (žr. LVAT 2017 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3329-662/2017). Nesant Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintų sąlygų visumos, leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punktą yra panaikinamas.
32. Esant objektyviam leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindui, Migracijos departamento priimtas sprendimas pareiškėjai neišduoti leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje taip pat yra laikomas teisėtu ir pagrįstu. Teismo vertinimu, pareiškėja savo skunde nepateikė argumentų, kurie leistų daryti priešingą išvadą.
33. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėja skunde nepaneigė Migracijos departamento nustatytos aplinkybės, jog pareiškėjos valdomoje bendrovėje nedirba daugiau kaip vienas darbuotojas, kurie yra Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės pilietis ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantis užsienietis. Pažymėtina, kad pareiškėjos skundo argumentai dėl bendrovės finansinės apskaitos vedimo nėra susiję su šios administracinės bylos dalyku, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisakys.
34. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjos skundo argumentų, susijusių su jos prašymo suteikti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje nagrinėjimo forma ir trukme, pažymi, kad byloje nustatytais duomenimis, pareiškėja apie tai, jog jos 2021 m. gegužės 17 d. prašymas bus nagrinėjamas bendra tvarka jos pačios nurodytu elektroninio pašto adresu buvo informuota 2021 m. rugpjūčio 2 d. Teismo vertinimu, nėra pagrindo konstatuoti, kad tokio pobūdžio procedūrinis pažeidimas apribojo objektyvų visų ginčui reikšmingų aplinkybių įvertinimą ir nulėmė ginčijamo sprendimo nepagrįstumą. Be to, pareiškėja skunde nenurodė, kokios neigiamos teisinės pasekmės jai kilo dėl prašymo nagrinėjimo termino.
35. Teismas, vertindamas pareiškėjos skundo argumentus, kad atsakovas pradėjęs patikrinimą neišsiuntė pareiškėjai kvietimo atvykti į Migracijos departamentą ir taip pažeidė ne tik leidimų laikinai gyventi panaikinimo tvarką, bet ir neišsiaiškino patikrinimui reikalingų aplinkybių, atkreipia dėmesį į tai, kad LVAT savo praktikoje yra išaiškinęs, jog teisės aktai neįtvirtina Migracijos departamento valstybės tarnautojo, nagrinėjančio užsieniečio bylą, besąlyginės pareigos kreiptis į užsienietį dėl papildomų paaiškinimų (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3992-858/2016).
36. Bylą nagrinėjantis teismas taip pat atkreipia ginčo šalių dėmesį į tai, kad atsisakymas išduoti pareiškėjai leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje neužkerta pareiškėjai kelio, išnykus priežastims, dėl kurių buvo priimtas šis sprendimas, bei esant atitinkamoms Įstatymo nustatytoms sąlygoms, pakartotinai kreiptis dėl leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo.
37. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad skundžiami sprendimai yra pagrįsti ir teisėti, jų naikinti nėra jokio pagrindo. Kadangi netenkinamas pareiškėjos reikalavimas panaikinti skundžiamus sprendimus, negali būti tenkinamas ir išvestinis reikalavimas įpareigoti atlikti veiksmus.
38. Pareiškėja pateiktu skundu taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas skundžiamas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies išlaidų atlyginimą. Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjos skundas atmestinas, pagrindo tenkinti minėtą prašymą, nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos N. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.