- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-09-27
- Bylos Nr.
- 1-2496-1015/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-28666-2018-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ingrida Mikužytė
- Kaltinamasis
- A. S.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) d. Prienų r. sav., Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilnius, išsilavinimas aukštasis, dirbantis, neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. S. vairavo transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, o būtent, jis 2018 m. birželio 17 d., apie 00.07 val., Vilniuje, Galvės g., ties sankryža su Savanorių pr., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Nissan Primera“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 1,90 promilių etilo alkoholio).
A. S. teisiamojo posėdžio metu kaltę dėl jam inkriminuotos veikos pripažino visiškai, nurodė, kad gailisi. Paaiškino, kad nesuvokia, kaip jam atėjo į galvą, kad jis gali vairuoti – tada prieš 8 valandas buvo išgėręs – Prienuose susitiko vaikystės draugą, išgėrė su juo 0,7 l viskio, bet taip pat išgėrė ir truputį naminio alaus, po to važiavo namo su sūnumi iš Prienų, vairavo sūnus, bet jis norėjo pasilikti Trakuose, ir nors siūlė jį (kaltinamąjį) parvežti į Vilnių, tačiau kaltinamasis pagalvojo, kad yra blaivus ir nutarė pats vairuoti. Nurodo, kad tai buvo didžiausia jo gyvenimo klaida, teisė vairuoti jam labai reikalinga, kol kas visur vežioja sūnus, sutuoktinė teisės vairuoti neturi, jo motina yra ligota, gyvena Prienų rajone, dažnai ten reikia važiuoti, be to, turi sodo namą Anykščių rajone, ir ten reikia nuvykti. Paaiškino, kad jam labai dėl įvykio gėda – tiek prieš šeimą, prieš draugus, bendradarbius.
Laiduotoja siekianti tapti N. S. paaiškino, kad santuokoje su A. S. yra jau 22 metai, jos sutuoktinis teisingas, pareigingas, bet atsitiko tas įvykis, nepaisant to, ji palaiko vyrą visą laiką, nes jie šeima, taip pat ir po įvykio su vyriausiu sūnumi jie nuvyko ir lydėjo vyrą visą laiką, džiaugėsi tik, kad neatsitiko baisesnių pasekmių. Paaiškino, kad vyras jai paskambino iš karto po įvykio, pasakė, kad patikrino jo blaivumą, kad važiavo iš Prienų su sūnumi, sūnus liko Trakuose, o vyras sėdo vairuoti automobilį. Nors paprastai ji su vyru visada kartu važiuoja, bet tada atsitiko taip, kad ji su drauge ėjo į spektaklį. Paaiškino, kad gyvena taikiai, nėra buvę, kad jis pareitų išgėręs ar iš viso vėluotų, ji nevairuoja, bet tikriausiai bus priversta išmokti vairuoti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, davė išsamius parodymus, jam sutinkant, gynėjui bei prokurorei neprieštaraujant, vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis, A. S. parodė, kad pareikšto įtarimo esmę suprato ir dėl pareikšto įtarimo kaltę pripažįsta pilnai. 2018 m. birželio 16 d. buvo Prienuose, kur apie 15.00 val. pradėjo gerti alkoholinius gėrimus su vaikystės draugu. Abu gėrė viskį ir dviese išgėrė 0,7 l butelį viskio. Alkoholį baigė gerti apie 20.00 valandą. Po to jokio alkoholio negėrė ir apie 23.00 valandą išvažiavo iš Prienų į Vilnių. Kadangi buvo gėręs alkoholio, todėl išvažiuojant iš Prienų automobilį „Nissan Primera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo sūnus. Jiems važiuojant iš Prienų link Vilniaus visą laiką jo automobilį „Nissan“ vairavo sūnus, bet prieš 24 valandą privažiavus Trakus sūnus nutarė likti Trakuose, nes turėjo ten susitikti su draugais. Kadangi jau nuo alkoholio gėrimo buvo praėję apie 4 valandos laiko, todėl manė, kad jau gali vairuoti automobilį, nesijautė apsvaigęs. Todėl Trakuose sėdo už savo automobilio „Nissan Primera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairo ir vairuodamas šį automobilį važiavo iš Trakų link Vilniaus. Vairuojamu automobiliu „Nissan“ važiuojant Galvės gatve, pravažiavo sankryžą su Kirtimų gatve ir po to važiavo toliau Galvės gatve link sankryžos su Savanorių prospektu ir, priartėjus prie šios sankryžos, jo vairuojamą automobilį sustabdė policijos pareigūnai. Jis jiems pateikė savo vairuotojo pažymėjimą bei automobilio dokumentus. Sutiko kad būtų patikrintas jo blaivumas ir alkotesterio pagalba jam buvo nustatytas 1,59 promilių girtumas. Su nustatytu girtumu sutiko, pareigūnų reikalavimus vykdė. Po to buvo nuvežtas į Priklausomybės ligų centrą, kur jam buvo paimtas kraujas girtumui nustatymui. Dėl pareikšto įtarimo kaltę pripažįsta pilnai ir labai gailisi. Anksčiau neteistas, turėjęs kelias administracines nuobaudas už parkavimą, jis valstybės tarnautojas. Padarė klaidą manydamas, jog gali vairuoti, ir dėl to labai gailisi (b.l. 34).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas Ž. L. parodė, kad patruliuodamas kartu su vyr. patrule G. K. tarnybiniu automobiliu „Škoda Octavia“, valst. Nr. žž (duomenys neskelbtini) 2018 m. birželio 17 d. apie 00.10 val. gavo pranešimą iš Vilniaus OVS budėtojo, kad Galvės gatve, Vilniuje, važiuoja automobilis „Nissan“, v/n (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas, įtariama, yra neblaivus. Važiuodami Galvės gatve pastebėjo važiuojantį minėtą automobilį. Jis įjungė šviesos ir garso signalą, automobilis sustojo. Išlipęs iš tarnybinio automobilio priėjo prie sustabdyto automobilio „Nissan“, v/n (duomenys neskelbtini) Priėjęs prisistatė, paprašė vairuotojo pateikti transporto priemonės dokumentus, vairuotojo pažymėjimą, paaiškino sustabdymo priežastį. Vairuotojas, kaip vėliau nustatyta, tai A. S., gim. (duomenys neskelbtini), pateikė tvarkingus transporto priemonės dokumentus ir vairuotojo pažymėjimą. Bendraujant su vairuotoju jam iš burnos sklido alkoholio kvapas, todėl įtardamas, kad vairuotojas gali būti neblaivus, atnešęs iš tarnybinio automobilio alkotesterį patikrino jam girtumą ir nustatė 1.59 prom. Vairuotojas paaiškino, kad išgėrė keletą alaus ir važiavo namo. Apie įvykį kolegė informavo OVS budėtoją, kuris į pagalbą atsiuntė patrulių ekipažą, o jie vairuotoją nuvežė į VPLC ir vėliau į 2 PK (b.l. 21).
VĮ „Regitra“ duomenimis, transporto priemonės Nissan Primera, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytoju – savininku užregistruotas A. S. (b. l. 6). VšĮ „Emprekis“ duomenimis, Nissan Primera (2005 m. gamybos) vidutinė kaina Lietuvoje – 2570 eurų (su PVM) (b. l. 7).
Alkotesterio ALCOTEST 6810, Nr. ARBL-0762 (patikros sertifikatas Nr. 0804042), rodmenimis 2018 m. birželio 17 d. 00.16 val. A. S. nustatytas 1,59 ‰ neblaivumas (b.l. 23-24).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 5922/2018(01) padaryta išvada, jog A. S. kraujyje, paimtame 2018 m. birželio 17 d., 00.45 val., nustatyta mažiausia koncentracija 1,90 ‰ (promilės) etilo alkoholio (b. l. 29).
Su prašymu atleisti nuo atsakomybės pagal laidavimą taip pat pateikta A. S. bei N. S. charakterizuojanti medžiaga: santuokos liudijimo kopija, N. S. charakteristika, pateikta Vilniaus Žirmūnų darbo rinkos mokymo centro, Vilniaus teritorinės darbo biržos pateikta A. S. charakteristika, duomenys, kad N. S. nėra bausta administracine tvarka bei neteista.
Motyvuojamoji dalis
Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
BK 281 straipsnio 7 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.
Nagrinėjamu atveju duomenys, surinkti byloje, ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, visiškai sutampa tarpusavyje ir sudaro nuoseklią visumą, dėl ko jie pripažintini įrodymais ir teismas jais vadovaujasi darydamas atitinkamas išvadas. Šie įrodymai patvirtina, kad 2018 m. birželio 17 d., apie 00.07 val., Vilniuje, Galvės g., ties sankryža su Savanorių pr., sustabdžius A. S. vairuotą automobilį Nissan Primera, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir patikrinus pastarojo blaivumą, alkotesteris parodė 1,59 promilių, dėl ko vėliau, paėmus kaltinamojo kraujo, buvo nustatyta, kad alkoholio kiekio koncentracija A. S. kraujyje buvo 1,90 promilių. Šias aplinkybes patvirtina pirmiausia paties kaltinamojo parodymai (tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu), kuriais jis pripažino, kad vairuoti automobilį jis sėdo nepaisant to, kad prieš tai, prieš kurį laiką, viešėdamas Prienuose, išgėrė alkoholio, o vėliau, nesijausdamas neblaivus, nutarė sėsti prie automobilio vairo iš važiavo iš Trakų į Vilnių, namo. Aplinkybes, susijusias su kaltinamojo vairuoto automobilio sustabdymu bei su A. S. blaivumo patikrinimu parodė ir liudytoju ikiteisminio tyrimo metu apklaustas Ž. L.. Konkretų neblaivumo laipsnį, t. y. kad kraujyje buvo nustatyta 1,90 promilių etilo alkoholio koncentracija, patvirtina specialisto išvada.
Taigi iš nurodytų faktinių aplinkybių akivaizdu, jog minėtu laiku ir vietoje A. S. vairavo transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, o būtent, jis pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (t. y. 1,90 promilių etilo alkoholio). Todėl pripažintina, kad A. S. kaltė padarius Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką yra neabejotinai įrodyta.
Dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo
Spręsdamas klausimą dėl A. S. baudžiamosios atsakomybės, teismas, vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 54 straipsniu, pirmiausia atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas transporto eismo saugumui), į nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), į tai, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgtina ir į duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį – neteistas (b. l. 37), galiojančių administracinių nuobaudų neturi, anksčiau du kartus baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, susijusius su automobilio pastatymu pažeidžiant teisės aktų reikalavimus (b. l. 38), dirba, duomenų apie gydymąsi nuo priklausomybės / psichikos ligų, byloje nėra.
Žemesnės instancijos teismas
Teisiamojo posėdžio metu teismui pateiktas kaltinamojo sutuoktinės - N. S. prašymas atleisti A. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį jos atsakomybei.
Pateiktame prašyme dėl atleidimo nuo baudžiamosios nurodoma, kad A. S. teisę vairuoti turi nuo 1984 m., yra puikus vairuotojas, atsakingas ir atsargus, o nurodytas įvykis yra pirma ir paskutinė jo didelė klaida. Nurodoma, kad A. S. prieš tai nė karto netrauktas baudžiamojon atsakomybėn. N. S. nuomone, ji gali daryti teigiamą įtaką savo vyrui, kadangi jų santykiai paremti savitarpio pagalba bei pagarba, yra atviri, šilti bei artimi, santuokoje gyvena jau beveik 22 metus, nuo 1996 metų, kartu veda bendrą ūkį, rūpinasi bendrais šeimos bei tarpusavio interesais. Šiuo metu ji nedirba, mokosi Vilniaus Žirmūnų darbo rinkos mokymo centre, siekia įgyti individualių drabužių siuvėjos – sukirpėjos profesiją, yra palankiai vertinama dėstytojų, bendramokslių ir mokymo įstaigos vadovų, neturi galiojančių nuobaudų, nėra teista. Kadangi, jos įsitikinimu, yra autoritetas savo vyrui, tiek kasdieniniame, tiek profesiniame gyvenime, mano, kad yra vertas teismo pasitikėjimo žmogus. Taip pat prašo neskirti vairuoto automobilio konfiskavimo, kadangi jis buvo įgytas už bendras šeimos lėšas, vairuotojo pažymėjimą turi kartu su jais gyvenantis jų sūnus, šis automobilis yra vienintelė šeimos transporto priemonė, kuri reikalinga bendram šeimos ūkiui palaikyti, nuolatos naudojamas kelionėms į gydymo įstaigas, tolimoms kelionėms garbaus amžiaus (89 metai) A. S. mamai, gyvenančiais Prienų rajone, lankyti bei į jų sodo namelį, esantį Anykščių rajone.
Pagal Baudžiamojo kodekso 40 straipsnį, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą; laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Pagal šio straipsnio 2 dalį, numatytos keturios privalomos sąlygos nurodyto instituto taikymui, o būtent:
Žemesnės instancijos teismas
2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir
3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir
4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamą veikų.
Pagal Baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 3 dalį, laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys; teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ir veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.
Nagrinėjamu atveju, sprendžiant klausimą dėl galimybės atleisti A. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, pažymėtina, kad jis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi, taigi sąlygos, numatytos Baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalyje dėl nusikalstamų veikų rūšių, kurias padarius gali būti taikomas nurodytas institutas, bei dėl sąlygų, numatytų šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose, tenkinamos. Žala nagrinėjamu atveju nepadaryta, taigi sąlyga, numatyta nurodyto straipsnio 2 dalies 3 punkte, nėra aktuali.
Vertinant kitų BK 40 straipsnyje numatytų sąlygų buvimą, būtina įvertinti, ar yra pakankamai duomenų manyti, jog atleidus A. S. nuo baudžiamosios atsakomybės, bus užtikrinta, kad jis ir be paskirtos bausmės laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamą veikų (BK 40 str. 2 d. 4 p.), be to, būtina įvertinti ir asmens, kuris siekia būti laiduotoju, asmenybę bei šio asmens galimybes daryti teigiamą įtaką kaltinamajam. Pažymėtina, kad net ir nustačius nurodytų sąlygų buvimą, teismas turi teisę, bet ne pareigą taikyti atleidimo pagal laidavimą institutą, atsižvelgdamas į tam tikras reikšmingas aplinkybes, susijusias su tuo, ar konkrečiu atveju atleidimas nuo atsakomybės atitiktų teisingumo principą.
Vertinant duomenis, charakterizuojančius A. S., pirmiausia pažymėtina, kad jis neteistas, nors anksčiau jis kelis kartus baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau nuobaudos nebegalioja, be to, padaryti nusižengimai nelaikytini šiurkščiais ir jie negali būti pagrindu daryti išvadą, kad kaltinamasis sistemingai pažeidžia nurodytas taisykles. Taip pat teismui pateikta ir kaltinamojo darbovietės išduota charakteristika, kurioje jis apibūdinamas išskirtinai teigiamai. Teismas taip pat atsižvelgia ir į kaltinamojo paaiškinimus teisiamojo posėdžio metu, iš kurių matyti, kad jis itin neigiamai vertina savo veiksmus, bei kad suvokia tokių savo veiksmų pavojingumą, jų galimas sukelti pasekmes. Todėl visuma nurodytų aplinkybių leidžia spręsti, kad nustatyta ir BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta sąlyga, o būtent – yra pagrindo manyti, jog kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Įvertinus N. S. charakterizuojančią informaciją – o būtent, ji yra kaltinamojo sutuoktinė, santuokoje jau 22 metai, neteista, nebausta administracine tvarka, be to, pagal pateiktą charakteristiką, įstaigoje, kurioje šiuo metu mokosi, siekdama įgyti naują specialybę, yra apibūdinama išskirtinai teigiama – pripažintina, kad ji yra verta teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką savo sutuoktiniui, dėl ko ją galima skirti laiduotoja. Toks sprendimas priimamas įvertinus ir N. S. paaiškinimus teisiamojo posėdžio metu, iš kurių spręstina, kad ji neabejotinai neigiamai vertina savo sutuoktinio veiksmus.
Todėl teismas, įvertinęs nurodytus duomenis bei argumentus, sprendžia, kad nustatyta Baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų, kurioms esant gali būti taikomas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, visuma, ir kadangi N. S. atitinka baudžiamojo įstatymo laiduotojui keliamus reikalavimus, A. S. atžvilgiu taikytinas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, esant pagrindo manyti, jog tai atitiks baudžiamosios atsakomybės tikslus. Atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį (konkretus nustatytas neblaivumo laipsnis gana artimas lengvam neblaivumui, už kurį numatyta administracinė atsakomybė, vairuota tamsiu paros metu), kaltinamojo bei laiduotoja skirtinos N. S. asmenybę (neteista, administracine tvarka nebausta), teismas nustato laidavimą be užstato ir sprendžia, kad laidavimas 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams bus proporcinga ir teisinga poveikio priemonė. Taigi A. S. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės Baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindu ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių ir kitų klausimų
Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.
A. S. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones, t. y. jis, vairuodamas transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis – 1,90 promilių. Taigi kaltinamasis padarė pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Todėl įvertinus reikšmingų aplinkybių visumą – kaltinamasis vairavo, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (pastebint, kad taikant administracinę atsakomybę už vairavimą neblaiviam, kai nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis, privaloma taikyti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimą nuo vienerių metų iki vienerių metų ir 6 mėnesių, savo ruožtu šiuo atveju kaltinamajam nustatytas neblaivumo laipsnis yra artimesnis lengvo neblaivumo laipsnio viršutinei ribai, nei sunkaus neblaivumo laipsnio žemutinei ribai), prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto pažeidimo, kaip minėta, neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, charakterizuojamas teigiamai, spręstina, kad kaltinamajam skirtinas uždraudimas naudotis minėta teise 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.
Ikiteisminio turimo metu A. S. buvo paskirta kardomoji priemonė – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas. Nutarimas šiuo klausimu bei pažyma apie vairuotojo pažymėjimo paėmimą buvo priimti 2018 m. birželio 18 d. (b. l. 35-36). Todėl nesant duomenų, kad kaltinamasis po minėtos kardomosios priemonės paskyrimo būtų naudojęsis šia specialia teise, tai yra atsižvelgiant į tai, kad A. S. realiai galimybės vairuoti transporto priemones neteko 2018 m. birželio 18 d., teismas sprendžia, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, terminas šiuo atveju skaičiuotinas būtent nuo nurodytos datos (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 29 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018).
Be to, teismas, siekdamas, kad asmens, kurį nuspręsta atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, atžvilgiu būtų pasiekti baudžiamosios atsakomybės tikslai – be kita ko, padarytas auklėjamasis poveikis, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju taikytina BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte (BK 71 str.) numatyta turtinio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant šios įmokos dydį, mažesnį nei galimos skirti įmokos vidurkis, artimesnį minimaliai ribai, t. y. skirtina 15 MGL dydžio įmoka.
Baudžiamajame įstatyme numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 str. 2 d. 7 p.), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 str. 1 d.), kurią prašė taikyti prokurorė. Pažymėtina, kad atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Naujausioje kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties išplaukia, jog baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, teisėtai ar neteisėtai buvo įgytas turtas, kelia ar nekelia pavojaus visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 9 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018). Atsižvelgdamas į tai, kad A. S. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, anksčiau nebuvo teistas, jau ne kartą nurodytus jį iš esmės teigiamai charakterizuojančius duomenis, aplinkybę, kad jis visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi, už kaltinamąjį laiduoja, kaip pripažinta, vertas pasitikėjimo asmuo, teismas sprendžia, kad šiuo atveju automobilio konfiskavimas neatitiktų teisingos viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyros, varžytų asmenį labiau negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti. Be to, atsižvelgtina ir į jau padarytą išvadą, kad, teismo nuomone, yra pagrindo manyti, jog kaltinamasis daugiau nenusikals, savo ruožtu turto (atitinkamos veikos priemonės) konfiskavimo paskirtis yra, be kita ko, užkirsti kelią, kad tokia priemone vėl nebūtų naudojamasi darant nusikalstamas veikas. Taigi šiuo atveju pripažintina, kad nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas nebūtų tikslingas, dėl ko netaikytinas, pažymint, be kita ko, kad kaltinamajam skirtinos dvi baudžiamojo poveikio priemonės, teismo nuomone, šiuo atveju bus pakankamos siekiant baudžiamosios atsakomybės tikslų.
A. S. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas (b. l. 35-36) – paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o įsiteisėjus – naikintina, dokumentas perduotinas VĮ Regitra.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus 2018 m. birželio 18 d. nutarimu buvo paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimo terminas nuo 2018 m. birželio 18 d. iki 2018 m. gruodžio 18 d. A. S. priklausančiam turtui – automobiliui Nissan Primera, (duomenys neskelbtini) (b. l. 9-11). Laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliktinas iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – naikintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 ir 298 straipsniais, 301-305 straipsniais ir 307 straipsniu, teismas
nusprendžia:
A. S., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti pagal laidavimą N. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) laidavimą paskiriant be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą A. S. atžvilgiu nutraukti.
Paskirti A. S. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams uždrausti naudotis teise vairuoti transporto priemones, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo 2018 m. birželio 18 d.
Paskirti A. S. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 71 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę - 15 MGL dydžio, t. y. 750 (septynių šimtų penkiasdešimties) eurų įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant jos sumokėjimo terminą – 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
A. S. paskirtą kardomąją priemonę – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus panaikinti ir šį vairuotojo pažymėjimą perduoti VĮ Regitra.
Laikiną nuosavybės teisės apribojimą A. S. vardu registruotam turtui – automobiliui Nissan Primera, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
1) Vengiant sumokėti paskirtą įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį, tačiau šis nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos vykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (BK 74 str. 2 d.). Įmoka mokama į Teisingumo ministerijos sąskaitą Nr. LT70 7044 0600 0026 9468 (AB SEB bankas), nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą.
2) Tuo atveju, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str. 7 d.). Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str. 8 d.).
N. S. išaiškinti, kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str. 6 d.).
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.