Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Šalies argumentai

1. Ieškovas S. P. pareikštu patikslintu ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Ravainė“ prašo pripažinti 65 darbo dienas trukusį nedraudiminį laikotarpį prastova ir priteisti už jį ieškovo naudai iš atsakovės Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą minimaliąją mėnesinę algą už kiekvieną prastovos mėnesį, 2 918,05 Eur dienpinigius, netesybas, kurių dydis – ieškovo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių, taip pat prašo netenkinti atsakovės naudai 2 851,02 Eur turtinės žalos reikalavimo išieškojimo iš S. P. ir atmesti visa apimtimi, pripažinti, kad UAB „Ravainė“ prašymas dėl žalos atlyginimo yra neteisėtas ir nepagrįstas.

2. Ieškovas ieškinyje ir patikslintame ieškinyje nurodo, kad UAB „Ravainė“ dirbo tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju pagal 2016 m. vasario 3 d. sudarytą darbo sutartį Nr. 2016020303. Darbo sutartis buvo nutraukta 2020 m. balandžio 13 d. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 55 straipsnio 1 dalies pagrindu (darbo sutarties nutraukimas darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių). Pasibaigus darbo sutarčiai, darbdavys neatsiskaitė su darbuotoju. Pažymi, kad yra Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos narys.

3. Teigia, kad darbo sutarties galiojimo laikotarpiu, darbuotojui ne kartą buvo įformintas nedraudiminis laikotarpis, kurį darbdavys neteisėtai įformino pravaikštomis, ko faktiškai niekada nebuvo. Be to, nėra jokio atskiro šalių susitarimo, kad laikotarpiai tarp darbuotojo vykimo į komandiruotes bus forminami kaip pravaikštos. Ieškovo nuomone, jei darbuotojas būtų atlikęs pravaikštas, darbdavys būtų atleidęs darbuotoją iš darbo DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytais pagrindais, o ne toleravęs tokį darbuotojo elgesį, kas vėl įrodo, kad turi būti taikomos DK 47 straipsnio nuostatos. Taigi darbdavio surašyti 2017 m. kovo 10 d., 2019 m. rugpjūčio 5 d., 2019 m. spalio 28 d., kt. aktai neatitinka faktinės padėties, yra niekiniai, darbuotojas paminėtų dokumentų nematė ir niekada nepasirašė.

4. Nurodo, kad darbuotojas komandiruotėje buvo 2020 m. sausio 7 d. – 2020 m. balandžio 5 d. (79 dienos). Pažymi, kad nei ant vieno įsakymų nėra darbuotojo parašo. Be to, 2020 m. sausio 17 d. įsakyme dėl komandiruotės Nr. 20120011706 neteisingai nurodyta data, kad darbuotojo buvimo komandiruotėje trukmė – nuo 2020 m. sausio 18 d. iki 2020 m. balandžio 4 d. Mano, kad 2020 m. sausio 17 d. įsakymas yra niekinis, darbuotojas jo nematė ir nepasirašė, o visą darbo sutarties vykdymo laikotarpį, minėta, galiojo darbuotojo ir darbdavio susitarimas dėl pastovaus dydžio dienpinigių – 65 Eur/buvimo komandiruotėje dienai.

5. Ieškovo teigimu, darbdavys visuomet darbuotojui mokėjo pastovų dydį dienpinigių – 65 Eur/dienai. 2020 m. sausio 17 d. įsakyme nurodyta komandiruotė buvo ne išimtis, t. y. galiojo pastovus dydis dienpinigių – 65 Eur/dienai. Taigi darbuotojui mokėtina suma už buvimo komandiruotėje laikotarpį 2020 m. sausio 7 d. – 2020 m. balandžio 5 d. (79 dienos) sudaro 5 135 Eur (79x65eur).

6. Nurodo, kad darbuotojas 2020 m. sausio 17 d. – 2020 m. balandžio 3 d. gavo avansinius mokėjimus, viso sudarančius 2 480 Eur sumą, iš jų 263,05 Eur panaudoti su komandiruote susijusioms išlaidoms (DK 107 straipsnio 2 dalis). Taigi faktiškai darbdavys darbuotojui sumokėjo 2 216,95 Eur dienpinigių avanso (2 480 Eur - 263,05 Eur su komandiruote susijusių išlaidų darbdavio naudai). Darbdavys darbuotojui liko skolingas 2 918,05 Eur (5 135 Eur - 2 216,95 Eur) sumą dienpinigių, kuri priteistina iš darbdavio.