Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2024-04-18 · Administracinė byla Nr. eI2-4958-331/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-04-18
Bylos Nr.
eI2-4958-331/2024
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-10105-2023-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Henrikas Sadauskas, Romanas Klišauskas, Egidija Puzinskaitė
Pareiškėjas
I. F.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI2-4958-331/2024 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-10105-2023-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.3
(S)REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. balandžio 18 d.Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Egidijos Puzinskaitės ir Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

dalyvaujant pareiškėjui I. F. (I. F.),pareiškėjo atstovei advokato padėjėjai A. M.,vertėjai O. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka naudojant Zoom programą išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. F. (I. F.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, Departamentas) 2023 m. gruodžio 7 d. sprendimu Nr. 23S220338 (toliau – ir Sprendimas) panaikino pareiškėjui I. F. (I. F.) leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2025 m. vasario 26 d., nes duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, bei asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje.

Šalies argumentai

2. Pareiškėjas pateikė teismui skundą ir prašo panaikinti Departamento 2023 m. gruodžio 7 d. sprendimą Nr. 23S220338.

2.1. Paaiškino, kad Migracijos departamentas sprendime nurodo, jog išvada padaryta patikrinus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos duomenys už laikotarpy 2023 m. balandžio – spalį mėnesius, kurių pagrindu nustatyta, kad I. F. bendrovėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įdarbintas (duomenys neskelbtini) ir nei vieną mėnesį nebuvo išmokėtas tarpininkavimo rašte nurodytas mokėti mėnesinis darbo užmokestis – 1205 Eur. Pareiškėjas nesutinka su aukščiau nurodytomis atsakovo aplinkybėmis. Žemiau dėstomi nesutikimo motyvai: pareiškėjas buvo įdarbintas (duomenys neskelbtini), bendrovėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ tarptautinio krovinių vežimo keliais vairuotojo pareigose; pareiškėjui darbo užmokestis buvo mokamas bankiniu pavedimu, t.y.: 2023.05.10 – 500 Eur; 2023.05.29 – 1000 Eur; 2023.06.13 – 900 Eur; 2023.06.16 – 1500 Eur; 2023.07.06 – 500 Eur; 2023.07.06 – 100 Eur; 2023.08.06 – 1800 Eur; 2023.08.24 – 1200 Eur; 2023.09.08 – 500 Eur; 2023.11.14 – 1800 Eur. Taigi, 2023 m. gegužės – lapkričio mėn. gautos darbo pajamos: 9800 Eur. O tai reiškia, jog pareiškėjas per mėnesį gauna pajamų – 1400 Eur (9800 Eur/7 mėn.). Pareiškėjui nėra žinomos aplinkybės, dėl kokių priežasčių darbdavys atliko mokėjimus ne iš įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos.

2.2. Teigia, kad gauna darbo pajamų ne mažiau nei nurodyta darbdavio pateiktame tarpininkavimo rašte – 1205 Eur/mėn., todėl pareiškėjas kreipdamasis į Migracijos departamentą dėl leidimo gyventi išdavimo, pateikė tikrovę atitinkančius duomenys, kuriuos nurodė savo prašyme išduoti leidimą gyventi (pažymėtina, jog pareiškėjas kreipėsi su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi, tuo tarpu darbdavys teikė tarpininkavimo raštą, už kurio turinį neatsako pareiškėjas). Pareiškėjas negali komentuoti Valstybinio socialinio draudimo duomenys, kuriais remiasi Migracijos departamentas, nes pareiškėjas negali atsakyti už darbdavio teikiamus duomenys valstybės institucijoms. Migracijos departamento sprendimas sukelia neigiamas teisines pasekmes pareiškėjui, tuo tarpu dėl darbo užmokesčio išmokėjimo ir su tuo susijusių duomenų teikimu valstybės institucijoms, atsakovas priimdamas sprendimą, turi informaciją analizuoti išsamiai, t. y. gaunant paaiškinimus ir papildomus duomenys iš darbdavio, t. y. bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, gauti paaiškinimus iš paties pareiškėjo. Tačiau konkrečiu atveju, atsakovas priėmė sprendimą, negavęs iš pareiškėjo jokių paaiškinimų ar papildomų duomenų, kurių pagrindu galima būtų daryti kategorišką išvadą dėl pareiškėjo neatitikimo keliamiems įstatymo reikalavimams pagal įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas, ir UTPĮ) 35 str. 1 d. 2 ir 5 p.). Atsižvelgiant į tai, jog sprendimo panaikinti leidimą gyventi priėmimo nustatytos aplinkybės neatitinka tikrovės, taigi nėra teisinio pagrindo naikinti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, galiojantį iki 2025-02-26.

2.3. Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovė palaikė skunde išdėstytus argumentus, prašė skundą tenkinti.

Atsiliepimas

3. Atsakovas Migracijos departamentas su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepime paaiškino, kad pareiškėjas, ketindamas dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – Bendrovė) tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, 2023-01-05 Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Įstatymo 40 str. 1 d. 4 p. nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 44 str. nuostatas). 2023-04-07 Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 40 str. 1 d. 4 p. ir 44 str. 1 d. 2 p., pareiškėjui išdavė leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį nuo 2023-02-26 iki 2025-02-26, kuris asmeniui įteiktas 2023-04-18. Migracijos departamentas ginčijamą sprendimą priėmė nustatęs, kad pareiškėjas nei vieną mėnesį nebuvo išmokėtas tarpininkavimo rašte nurodytas mokėti mėnesinis darbo užmokestis (mokėtas daug mažesnis darbo užmokestis).

3.1. Patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas bendrovėje buvo įdarbintas nuo (duomenys neskelbtini) ir nei vieną mėnesį ne buvo išmokėtas tarpininkavimo rašte nurodytas mokėti mėnesinis darbo užmokestis – 1205 Eur, už 2023 m. balandžio mėn. darbo užmokesčio neišmokėta, už 2023 m. gegužės mėn. – 407,04 Eur, , už 2023 m. birželio mėn. – 500,32 Eur, už 2023 m. liepos mėn. – 347,68 Eur, už 2023 m. rugpjūčio mėn. – 457,92 Eur, už 2023 m. rugsėjo mėn. darbo užmokesčio neišmokėta, už 2023 m. spalio mėn. – 602,08 Eur. Šios aplinkybės nustatytos remiantis Sodros informacinės sistemos duomenimis. Prašyme išduoti leidimą gyventi pareiškėjas nurodė, kad jo pragyvenimo lėšos – darbo užmokestis, 1205 Eur per mėnesį. Bendrovės pateiktame tarpininkavimo rašte buvo nurodyta, kad užsieniečiui bus mokamas 1205 Eur mėnesinis darbo užmokestis, tačiau patikrinimo metu nustatyta, kad užsieniečiui sulygtas darbo užmokestis nebuvo išmokėtas, yra pagrindas konstatuoti, kad užsienietis, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, taip pat, kad jis neturi pakankamai pragyvenimo lėšų. Pažymėtina, jog pareiškėjo argumentai, kuriais kvestionuojamas Sodros informacinės sistemos duomenų, kaip įrodymų, tinkamumas šioje byloje, nurodo, kad tai, jog Sodros informacinės sistemos duomenys yra tinkami įrodymai tokio pobūdžio bylose, yra patvirtinusi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika. Atsižvelgus į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos duomenis, t. y., kad užsieniečiui mokamas per mažas darbo užmokestis ir jokių kitokių gaunamų reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, užsienietis negauna (prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo nurodė, kad pragyvenimo lėšos – darbo užmokestis), yra pagrindas konstatuoti, kad užsienietis neturi pakankamai pragyvenimo lėšų Lietuvos Respublikoje.

3.2. Migracijos departamentas neprivalo kreiptis į pareiškėją ar į pareiškėjo darbdavį dėl papildomų paaiškinimų, priimant sprendimą dėl pareiškėjo leidimo panaikinimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pažymėtina, kad pareiškėjas nuo to momento kai buvo išduotas leidimas laikinai gyventi negavo viso jam numatyto atlyginimo, t. y. neatitiko sąlygų, kurios taikomos leidimui laikinai gyventi gauti, ir tai buvo pagrindas panaikinti jam leidimą laikinai gyventi. Migracijos departamentas neturi dispozityvumo teisės ir privalo laikytis Įstatymo reikalavimų, todėl nustatęs, kad pareiškėjas neatitinka imperatyvių reikalavimų, privalėjo panaikinti pareiškėjui išduotus leidimus laikinai gyventi. Pažymi, kad ginčijamas sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis, Migracijos departamento disponuojamais duomenimis ir teisės aktų normomis, pateiktos išsamios ir motyvuotos išvados. Ginčijamame sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl mano, kad ginčijami sprendimai atitinka tiek Viešojo administravimo įstatymo, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.

3.3. Teismo posėdyje atsakovo atstovas nedalyvavo, informavo teismą, kad jam žinoma apie teismo posėdžio datą ir laiką, prašo bylą nagrinėti Departamento atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Departamento Sprendimo, kuriuo panaikintas pareiškėjo turimas leidimas laikinai gyventi, teisėtumo ir pagrįstumo.

5. Nustatyta, kad pareiškėjas 2022 m. lapkričio 18 d. pateikė Departamentui prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, kad jis ketina dirbti Bendrovėje tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju (UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto nustatytu pagrindu), jam numatytas darbo užmokestis – 1 205 Eur/mėn.

5.1. Departamentas Sprendimu panaikino pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2025 m. vasario 26 d., nes duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, bei asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. Sprendime nurodyta, kad pareiškėjas Bendrovėje buvo įdarbintas (duomenys neskelbtini) ir nei vieną mėnesį ne buvo išmokėtas tarpininkavimo rašte nurodytas mokėti mėnesinis darbo užmokestis – 1205 Eur, už 2023 m. balandžio mėn. darbo užmokesčio neišmokėta, už 2023 m. gegužės mėn. – 407,04 Eur, už 2023 m. birželio mėn. – 500,32 Eur, už 2023 m. liepos mėn. – 347,68 Eur, už 2023 m. rugpjūčio mėn. – 457,92 Eur, už 2023 m. rugsėjo mėn. darbo užmokesčio neišmokėta, už 2023 m. spalio602,08 mėn. – 457,92 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad Bendrovės pateiktame tarpininkavimo rašte buvo nurodyta, kad užsieniečiui bus mokamas 1 205 Eur mėnesinis darbo užmokestis, tačiau patikrinimo metu nustatyta, kad užsieniečiui sulygtas darbo užmokestis nebuvo išmokėtas, yra pagrindas konstatuoti, kad užsienietis, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės. 5.1.1. Sprendime taip pat nustatyta, kad užsienietis, kreipdamasis su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi, nurodė, kad jo pragyvenimo lėšos buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu bus darbo užmokestis, gaunamas iš Bendrovės , sudarantis 1205 Eur. Pažymėtina, kad pakankamas pragyvenimo lėšų dydis Lietuvos Respublikoje yra 1 MMA. Atsižvelgus į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos duomenis, t. y., kad užsieniečiui mokamas per mažas darbo užmokestis ir jokių kitokių gaunamų reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, užsienietis negauna (prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo nurodė, kad pragyvenimo lėšos – darbo užmokestis), yra pagrindas konstatuoti, kad užsienietis neturi pakankamai pragyvenimo lėšų Lietuvos Respublikoje. Vertinant pareiškėjo ryšius su Lietuvos Respublika, nustatyta, kad užsieniečiui anksčiau nebuvo išduotas leidimas laikinai gyventi, Lietuvos Respublikoje įdarbintas nuo 2022-03-25. Tai leidžia daryti išvadą, jog užsienietis neturi ilgalaikių ekonominius ryšių Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas taip pat nenustatė, pareiškėjo turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, – apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse nėra. Atsižvelgiant į tai, kad nustatyti UTPĮ 50 str. 1 d. 2 p. numatyti pagrindai, pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi panaikintas.

6. Nagrinėjamoje byloje susiklosčiusiems teisiniams santykiams taikytinos įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) nuostatos.

6.1. Užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas ar keičiamas, jeigu jis atitinka Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatytą leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo pagrindą bei Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1–6 punktuose nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo sąlygas ir nėra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių užsieniečiui leidimas laikinai gyventi gali būti neišduotas arba nepakeistas.

6.2. Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 44 straipsnio nuostatas.

6.3. Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, jeigu jis atitinka šias sąlygas: a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui. Jeigu užsienietis bus įdarbinamas pagal laikinojo darbo sutartį, pateikiamas laikinojo įdarbinimo įmonės, įrašytos į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sudaromą ir jos interneto svetainėje skelbiamą laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą, įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal laikinojo darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui ir nustatyti visą darbo laiko normą bei darbo Lietuvos Respublikoje metu mokėti užsieniečiui mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu Lietuvos statistikos departamento paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) (toliau – paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU) dydis, o laikotarpiais tarp siuntimų – ne mažesnį negu Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga; b) pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją, susijusią su atliktinu darbu; arba apie užsieniečio turimą ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį per pastaruosius 3 metus, susijusią su atliktinu darbu; arba apie numatomą užsieniečiui mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU dydis, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį. Užsieniečiui, kuris atvyksta dirbti pagal laikinojo darbo sutartį, taikomos šiame punkte nurodytos sąlygos dėl užsieniečio kvalifikacijos arba darbo patirties; c) Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba) socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus. Įstatymo 44 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktyje nurodyta sąlyga taip pat netaikoma užsieniečiui, kurio profesija yra įtraukta į Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintą profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis (toliau – Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašas pagal ekonominės veiklos rūšis) ir nėra išnaudota kvota, nustatoma pagal šio Įstatymo 57¹ straipsnį, ir užsieniečiui, kuriam buvo suteikta laikinoji apsauga ir kuriam leidimas laikinai gyventi šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu išduodamas pirmą kartą arba keičiamas, kai užsieniečio darbdavys nepasikeitė. Ši dalis netaikoma užsieniečiui, kuris ketina dirbti pagal laikinojo darbo sutartį.

6.4. Įstatymo 26 straipsnyje nustatytos leidimo gyventi išdavimo ir keitimo sąlygos. Įstatymo 26 straipsnio 3² dalis, nustatanti, kad užsieniečiui, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas ar pakeistas šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu, šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytas tinkamos gyvenamosios patalpos gyvenamojo ploto reikalavimas netaikomas, jeigu darbdavys jį įdarbina pagal darbo sutartį dirbti darbo, kuris susijęs su nuolatiniais važinėjimais tarptautiniais maršrutais, arba jeigu darbdavys jį išsiunčia dirbti į kitą Europos Sąjungos ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybę narę pagal sutartį dėl paslaugų teikimo ar darbų atlikimo toje valstybėje narėje, šio užsieniečio darbo joje laikotarpiu. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punkte nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu.

7. Pareiškėjo teigimu, darbo užmokestis jam buvo mokamas bankiniu pavedimu, kurios per mėnesį sudarė 1 400 Eur, tačiau pareiškėjui nėra žinoma, dėl kokių priežasčių darbdavys atliko mokėjimus ne iš Bendrovės banko sąskaitos.

7.1. Pareiškėjas pateiktame prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi nurodė, kad ketina dirbti Bendrovėje, jam bus mokamas 1 205 Eur darbo užmokestis. Bendrovės tarpininkavimo rašte nurodyta, kad pareiškėjui ketinama mokėti 1 205 Eur darbo užmokestį. Iš į bylą pateikto pareiškėjo ,,(duomenys neskelbtini)” banko sąskaitos išrašo matyti, kad pareiškėjui buvo pervesta: 2023.05.10 – 500 Eur; 2023.05.29 – 1000 Eur; 2023.06.13 – 900 Eur; 2023.06.16 – 1500 Eur; 2023.07.06 – 500 Eur; 2023.07.06 – 100 Eur; 2023.08.06 – 1800 Eur; 2023.08.24 – 1200 Eur; 2023.09.08 – 500 Eur; 2023.11.14 – 1800 Eur. Taip pat iš pareiškėjo banko sąskaitos išrašo matyti, kad visi nurodyti pavedimai atlikti ,,(duomenys neskelbtini)“ arba A. P.. Iš Sodros duomenų matyti, kad pareiškėjui už 2023 m. balandžio mėn. darbo užmokesčio neišmokėta, už 2023 m. gegužės mėn. – 407,04 Eur, už 2023 m. birželio mėn. – 500,32 Eur, už 2023 m. liepos mėn. – 347,68 Eur, už 2023 m. rugpjūčio mėn. – 457,92 Eur, už 2023 m. rugsėjo mėn. darbo užmokesčio neišmokėta, už 2023 m. spalio mėn. – 602,08 Eur.

7.2. Pastebėtina, jog pareiškėjas nepateikė teismui savo banko sąskaitos išrašo duomenų, kokius pavedimus (darbo užmokestį) jam yra atlikusi Bendrovė. Tačiau, byloje yra pateikti Sodros duomenys apie pareiškėjui iš Bendrovės išmokėtą darbo užmokestį. Teismo vertinimu, pareiškėjo pateikti duomenys, kad jam į jo banko sąskaitą bankinius pavedimus atliko ,,(duomenys neskelbtini)“ arba A. P. nepatvirtina, jog jie buvo atlikti Bendrovės atstovų ar įgaliotų asmenų. Vadovaujantis oficialiais Sodros duomenimis matyti, kad pareiškėjui laikotarpiu 2023 m. balandžio-spalio mėn. nebuvo išmokėtas tarpininkavimo rašte bei pareiškėjo prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi nustatytas darbo užmokestis, t. y. 1 205 Eur. Įvertinus tai, kad pareiškėjui minėtu laikotarpiu nebuvo išmokėtas nustatytas darbo užmokestis, nesant duomenų patvirtinančių, jog pareiškėjo nurodyti bankiniai pavedimai buvo atlikti Bendrovės, bei vadovaujantis Sodros duomenimis, darytina išvada, kad Departamentas ginčo Sprendime teisėtai ir pagrįstai nustatė, jog pareiškėjo pateikti duomenys neatitinka tikrovės.

8. Pareiškėjo manymu, jis negali komentuoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų, kuriais rėmėsi Departamentas, kadangi tokie duomenys buvo pateikti darbdavio.

8.1. Šiuo atveju teismas neturi pagrindo nesivadovauti oficialiais Sodros duomenimis, kurie buvo pateikti pareiškėjo darbdavio, t. y. Bendrovės. Nustatyta, kad pagal Sodros duomenis, pareiškėjui laikotarpiu 2023 m. balandžio-spalio mėn. nebuvo išmokėtas minimalus mėnesinis atlyginimas, kuris nustatytas Lietuvos Respublikoje. Kaip matyti iš pareiškėjo pateikto Departamentui prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi, pareiškėjas nurodė, jog pragyvenimo lėšos Lietuvos Respublikoje bus darbo užmokestis. Vadovaujantis oficialiais Sodros duomenimis, pareiškėjas negaudavo minimalaus darbo užmokesčio iš Bendrovės, jo pateikta informacija Departamentui apie būsimą darbo užmokestį neatitiko tikrovės. Akcentuotina, kad teismas neturi pagrindo nesivadovauti oficialiais Sodros duomenimis ar abejoti jų tikrumu. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su Departamento Sprendime padaryta išvada, jog pareiškėjas neturi pakankamai lėšų pragyvenimo lėšų Lietuvos Respublikoje.

9. Dėl pareiškėjo skundo teiginių, kad Departamentas priėmė Sprendimą negavęs iš pareiškėjo jokių paaiškinimų ar papildomų duomenų, pažymėtina, jog Įstatyme ar leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (toliau – ir Tvarkos aprašas) nėra numatyta pareiga Departamentui kreiptis į pareiškėją dėl papildomų paaiškinimų ar duomenų. Be to, kaip nurodyta aukščiau, Departamentas vadovavosi oficialiais Sodros duomenimis, prieš priimdamas Sprendimą, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti. Vien tai, kad pareiškėjas nesutinka su ginčijamu Sprendimu, nereiškia, kad Departamentas turėjo atlikti papildomą pareiškėjo apklausą. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad pareiškėjas negaudavo nustatyto darbo užmokesčio, taip pat jam mokamas darbo užmokestis sąlygojo išvadą, jog pareiškėjas neturi pakankamai lėšų pragyvenimui Lietuvos Respublikoje, todėl nagrinėjamu atveju nustatyti Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 35 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindai, kuriais vadovaujantis panaikintas pareiškėjo turimas leidimas laikinai gyventi.

10. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, teismų praktiką, teismas daro išvadą, kad Migracijos departamentas iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą Sprendimą, Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023 m. gruodžio 7 d. sprendimas Nr. 23S220338 paliekamas nepakeistas, pareiškėjo reikalavimų tenkinti skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo, skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 56 straipsnis).

11. Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą V. d. H. prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą H. prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 − 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo I. F. (I. F.) skundą atmesti.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

Teisėjai Romanas KlišauskasEgidija PuzinskaitėHenrikas Sadauskas