Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

asmeniui, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, O. R. ir jo gynėjui advokatui E. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Klaipėdos psichikos sveikatos centro teikimą dėl O. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), taikomos priverčiamosios medicinos priemonės pakeitimo į griežtesnę priverčiamąją medicinos priemonę.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 6 d. ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugpjūčio 1 d. bei 2019 m. kovo 5 d. nutartimis pratęsta priverčiamoji medicinos priemonė - ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Teisme gautas Klaipėdos psichikos sveikatos centro teikimas, kuriame nurodyta, kad O. R. tikslinga skirti priverstinį gydymą stacionare, kadangi jis serga lėtine progresuojančia psichikos liga, turinčia neigiamą dinamiką, kuri įtakoja jo socialinį elgesį ir socialinį gyvenimą, medikamentinio gydymo jis atsisakė, dėl ko neįmanoma įtakoti psichikos ligos eigą, jo veiksmai gali būti neprognozuojami, pavojingi visuomenei.

Teismo posėdžio metu Klaipėdos psichikos sveikatos centro atstovė S. G. teikimą palaikė, paaiškino, kad situacija su O. R. yra sudėtinga, nes 2018 m. jis raštiškai atsisakė medikamentinio gydymo. Tada buvo kreiptasi į teismą su teikimu spręsti klausimą dėl tolimesnio priverčiamojo gydymo ambulatorinėmis sąlygomis. Teismas atsižvelgė į O. R. prašymą ir skyrė priverstinį stebėjimą. O. R. buvo skiriami leidžiami vaistai, gydymo laikotarpiu jo savijauta pagerėjo, jis įsidarbino, rado būstą. Po gydymo atsisakymo, pirmi mėnesiai praėjo ramiai, tačiau vėliau nutrūko darbiniai santykiai, nes dėl ligos paūmėjimo jis negalėdavo laiku atsikelti ir nueiti į darbą. Buvo peržiūrėtas jo darbingumo lygis ir jam nustatytas 40 % darbingumo lygis. Netęsiant gydymo, O. R. dėl psichinės ligos sutriko mąstymas, valios funkcijos, atsirado asmenybės pakitimai ir visiškai sutriko socialinė integracija. Paskutiniu metu jis tapo socialiai pavojingu, t. y. sumušė žmogų ir buvo uždarytas į areštinę. Ten dėl neadekvataus elgesio buvo nuvežtas į Klaipėdos ligoninės psichiatrijos skyrių stacionariam gydymui, paguldytas jis buvo 2019 m. rugpjūčio 23 d. ir gydėsi iki lapkričio 7 d. O. R. buvo išrašytas iš stacionaro 2019 m. lapkričio 7 d. ir nukreiptas į dienos stacionarą, kur ateidavo iš ryto, o po pietų galėdavo išeiti į namus. Ten buvo iki gruodžio 6 d. Per tą laiką, lapkričio 12 d. buvo atlikta teismo psichiatrinė ekspertizė kitoje byloje. Pas ją po išsirašymo iš stacionaro O. R. neapsilankė, gydymo atsisakė ir nustojo vartoti vaistus, bandė nakvoti vienos nakties nakvynės namuose, vėliau pasakė, kad jam nelabai pavyko ten įsitvirtinti. Tada bandė nakvynės namuose Šilutės pl. 8 įsitvirtinti, kol kas nepavyko, nes nepajėgus iki galo susitvarkyti dokumentų, kuriuos reikia pristatyti. Jis nepateikė savo telefono numerio, neturi kaip su juo susisiekti. Bandė ieškoti per mamą, ji informavo, kad namuose nebūna, buvo tik nusiprausti nuėjęs. Kiek jai žinoma, nors jis tai slepia, jis įsivėlė į muštynes ar kažkokį incidentą, jam buvo lūžusi ranka. Ta socialinė integracija yra žymiai apsunkinta, kol veikė gydymas, kuriuo jį gydė stacionare, jo elgesys dar buvo socialiai priimtinas, o toliau, jei nesigydys, bus panašiai kaip ir buvo. Ambulatorinis stebėjimas netinka, nes nieko padaryti negalima. Jie siūlo O. R. taikyti stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje Rokiškyje. Šioje įstaigoje gydyti O. R. jie siūlo ne tik todėl, kad jis padarė nusikalstamą veiką, bet ir todėl, jog per 2019 m. jo savijauta ryškiai pablogėjo, įvyko socialinė dezintegracija. Jis netinkamai žiūri į savo gydymą. Atsisako gydytis nuo paranoidinės šizofrenijos, nes jis įsitikinęs, kad yra sveikas. Kiek jai teko teikti gydymo paslaugas, kai sergantis asmuo nesigydo sergant paranoidine šizofrenija, tai laikui bėgant, juolab, kad pas jį epikrizėje parašyta, kad yra sunkiai pasiduodanti forma ir, jei jos negydyti - tikėtina, kad jis gali būti pavojingas sau ir aplinkiniams.

Teismo posėdžio metu prokurorė prašė teikimą tenkinti, nes iš O. R. elgesio, taip pat pateiktų ekspertų išvadų, akivaizdu, kad O. R. reikalinga taikyti prašomą stacionarinį stebėjimą bendrojo stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje - Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje.

Teismo posėdžio metu asmuo, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, O. R. paaiškino, kad jis supranta, kad jis serga psichine liga, vaistų negeria dėl šalutinio poveikio, jis stengiasi su savimi dirbti dvasiškai, t. y. medituoti, ir tai jam padėdavo. Mano, kad stacionare jis atsidūrė dėl to, kad supyko ant pasaulio, nes jį atleido iš darbo. Kai gydėsi stacionare vartojo tabletes, jos jam padėjo. Atsižvelgiant į jo dabartinę būseną ir tai, kaip jis dabar elgiasi, mano, kad gydymas Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje jam bus naudingas.

Teismo posėdžio metu O. R. gynėjas advokatas E. S. teikimui neprieštaravo, atsižvelgiant į ekspertų išvadas, mano, kad O. R. nelabai realiai įvertina savo situaciją, todėl stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis, užtikrinant vaistų vartojimą, jam bus naudingas.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnis numato, kad taikydamas priverčiamąją medicinos priemonę, teismas nenustato jos taikymo laiko. Ji taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo ir šį klausimą nutartimi išsprendžia sekančiai: 1) pratęsia priverčiamosios medicinos priemonės taikymą, – jeigu asmens sveikatos būklė nepasikeitė; 2) pakeičia pirmiau taikytos priverčiamosios medicinos priemonės rūšį, – jeigu asmens sveikatos būklė pasikeitė; 3) panaikina taikytą priverčiamąją medicinos priemonę, – jeigu asmuo pasveiko ir išnyksta reikalas tokią priemonę taikyti.

Iš Klaipėdos psichikos sveikatos centro gydytojų konsultacinės komisijos 2019 m. rugpjūčio 30 d. išvados matyti, kad O. R. serga lėtine progresuojančia psichikos liga, turinčia neigiamą dinamiką, kuri įtakoja jo socialinį elgesį ir socialinį gyvenimą, medikamentinio gydymo jis atsisakė, dėl ko neįmanoma įtakoti psichikos ligos eigą, jo veiksmai gali būti neprognozuojami, pavojingi visuomenei, dėl šių priežasčių tikslinga skirti priverstinį gydymą stacionare.

Iš teismo posėdžio metu duotų Klaipėdos psichikos sveikatos centro atstovės paaiškinimų matyti, kad po to, kai O. R. atsisakė leidžiamų vaistų, 2019 metais dėl psichinės ligos sutriko jo mąstymas, valios funkcijos, atsirado asmenybės pakitimai ir visiškai sutriko socialinė integracija, jis tapo socialiai pavojingu, t. y. sumušė žmogų ir buvo uždarytas į areštinę, o dėl neadekvataus elgesio buvo nuvežtas į Klaipėdos ligoninės psichiatrijos skyrių stacionariam gydymui. Gydymas stacionare jam padėjo, tačiau O. R. po šio gydymo pas ją neapsilankė, toliau nevartoja vaistų, gyvena chaotiškai, dėl tokių jo veiksmų užtikrinti tinkamą ambulatorinį gydymą nėra galimybės, o jam nesigydant jo psichinė liga vėl gali paūmėti ir jis vėl gali atlikti visuomenei pavojingus veiksmus, todėl jį būtina gydyti stacionariai.

Tokią Klaipėdos psichikos sveikatos centro atstovės nuomonę patvirtina ir prokurorės pateiktame Teismo psichiatrijos ekspertizės 2019 m. lapkričio 12 d. – gruodžio 11 d. akte išdėstytos ekspertų išvados, jog O. R. jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu (ikiteisminis tyrimas pradėtas dėl to, kad O. R. 2019 m. rugpjūčio 22 d. knygyne „Pegasas“ be jokios priežasties užsimojo rankos kumščiu į veidą knygyno darbuotojai, tačiau jai pasitraukus kumščiu pataikė jai į kaklo sritį) sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu - paranoidinė šizofrenija (nepertraukiamos su progresuojančiu defektu eigos), dėl ko negalėjo suprasti savo veiksmų esmės bei valdyti savo veiksmų ir jam rekomenduojama taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje - Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

Esant išdėstytam, teismas daro išvadą, kad neįmanoma užtikrinti tinkamo O. R. gydymo ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, be kurio O. R. progresuojanti liga turi neigiamą dinamiką ir jo veiksmai gali tapti neprognozuojami ir pavojingi visuomenei, todėl priverčiamoji medicinos priemonė - ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis keistina į griežtesnę priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje - Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405, 440 straipsniais, teismas

nutaria:

tenkinti Klaipėdos psichikos sveikatos centro teikimą.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 2 d. nutartimi O. R. paskirtą priverčiamąją medicinos priemonę - ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pakeisti į griežtesnę priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje - Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.