- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-05-08
- Bylos Nr.
- 1A-129-360/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-07891-2024-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dalius Jocys, Kristina Kakurinė, Savinijus Katauskas
- Nuteistasis
- J. K., ir B
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio, Kristinos Kakurinės ir Savinijaus Katausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmų 2025-03-07 nuosprendžio, kuriuo J. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 5 dalį, areštu 30 (trisdešimt) parų. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta sumažinta arešto bausmė 20 (dvidešimt) parų, kuri, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, subendrinta visiško bausmių sudėjimo būdu su neatlikta bausme – bauda 14 MGL (700 Eur) dydžio, paskirta 2023-03-15 Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų baudžiamuoju įsakymu, ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – 20 (dvidešimt) parų arešto ir 14 MGL (700 Eur) dydžio bauda.
Nuosprendžiu nuteista ir B. P., tačiau dėl jos apeliacinių skundų nepaduota.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. J. K. nuteistas už tai, kad 2024-02-23, apie 16 val., (duomenys neskelbtini), J. K. ir B. P. veikdami kartu, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, iš anksto susitarę iš S. G. ūkio gyvenamųjų patalpų, kur dirbant pastarieji buvo apgyvendinti, pagrobė nedidelės vertės S. G. priklausantį turtą – televizorių „Samsung“, kurio vertė 179,99 Eur, taip nukentėjusiajam S. G. padarė turtinę žalą už 179,99 Eur.
Šalies argumentai
2. Nuteistasis J. K. apeliaciniu skundu prašo nuosprendį pakeisti ir paskirti švelnesnę bausmę arba taikyti BK 75 straipsnį ir paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.
2.1. Bausmė neindividualizuota, neatsižvelgta į motyvus ir tikslus, pavojingumo laipsnį bei padarytą žalą. Tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teisme, tiek jis, tiek B. P. nurodė, jog televizorių iš S. G. paėmė todėl, kad šis nebuvo išmokėjęs dalies algos. Todėl veikos motyvas buvo ne apvogti, o kaip jiems atrodė, pasiimant televizorių kaip uždirbtą darbo užmokestį. Televizorių pridavė į lombardą, kur jis buvo rastas bei grąžintas nukentėjusiajam, tad turtinė žala nepadarytas.
2.2. Savo kaltę jis pripažino visiškai, davė nuoseklius parodymus, atsiprašė nukentėjusiojo, gailisi, kad taip neprotingai ir neatsakingai pasielgė. Televizorius lombarde buvo rastas tik todėl, kad jie pripažino kaltę ir parodė, kur padėjo televizorių.
2.3. Teismas paskyrė pačią griežčiausią BK 178 straipsnio 5 dalyje numatytą bausmės rūšį. Pasak apelianto, jis yra sveikas, turi, kur gyventi, yra sąlygos atlikti arba viešųjų darbų, arba laisvės apribojimo bausmę. Gyvena kartu su J. D., jos namuose, yra registruotas Užimtumo tarnyboje, dirba pavienius darbus.
2.4. Arešto bausmės vykdymas galėjo būti atidėtas kaip B. P., tačiau teismas nesvarstė tokios galimybės jam. Nors yra ne kartą teistas, tačiau yra padaręs išvadas apie savo gyvenimo būdą ir nuoširdžiai pasižada ateityje nebenusikalsti. Bausmės tikslai bus pasiekti ir skyrus švelnesnės rūšies bausmę arba atidėjus arešto bausmės vykdymą. Sutinka su bet kokiomis baudžiamojo poveikio priemonėmis ir pasižada jas vykdyti, taip pat sutinka su intensyvia priežiūra.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
3. Apeliaciniame skunde nesutinkama su bausmės individualizavimu, prašoma skirti švelnesnę bausmę arba arešto bausmės vykdymą atidėti. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, skundžiamą nuosprendį, apeliacinio skundo argumentus, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl J. K. paskirtos bausmės yra teisingas ir priimtas įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.
4. Nuteistasis J. K. atkreipia dėmesį, jog televizorių iš S. G. paėmė todėl, kad šis nebuvo išmokėjęs dalies algos, atrodė, jog taip pasiims darbo užmokestį, televizorių pridavė į lombardą, apie tai nurodė pareigūnams ir daiktas buvo rastas bei grąžintas nukentėjusiajam, turtinė žala nepadaryta, prisipažino, gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo, padarė išvadas, todėl galėjo būti skirta ir ne griežčiausia bausmės rūšis, skirtos baudžiamojo poveikio priemonės. Tokie apelianto argumentai neduoda pagrindo bausmės individualizavimo klausimu daryti kitokias išvadas nei skundžiamame nuosprendyje.
5. BK 178 straipsnio 5 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą baudžiamajame įstatyme įtvirtintos viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba arešto bausmių rūšys. Pirmosios instancijos teismas nuteistajam už nurodytą nusikalstamą veiką skyrė griežčiausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą, nustatydamas mažesnį nei maksimalus, jo dydį t. y. 30 parų (BK 49 straipsnio 3 dalis).
6. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, atsižvelgė į tai, kad padarytas baudžiamasis nusižengimas, atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintas prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis, atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog veika padaryta veikiant bendrininkų grupe. Įvertinta, jog, nors J. K. neturi galiojančių nuobaudų, tačiau suimtas kitoje byloje, jam nagrinėjama ir daugiau baudžiamųjų bylų, šiuo atveju jis naują nusikalstamą veiką padarė neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, todėl, įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, pirmosios instancijos teismas J. K. skyrė realią arešto bausmę.
7. Kolegija nemano, jog apeliantas nubaustas per griežtai. J. K. praeityje ne kartą teistas dėl nusikalstamų veikų nuosavybei (8 kartus), nors baudžiamojo nusižengimo, dėl kurio priimtas skundžiamas nuosprendis, padarymo metu teistumas buvo išnykęs (paskutinį kartą buvo teistas 2023-03-15 pagal BK 178 straipsnio 4 dalį už baudžiamąjį nusižengimą), tačiau nauja nusikalstama veika padaryta neatlikus ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės (baudos). Iš administracinių nusižengimų registro matyti, jog J. K. administracine tvarka baustas 2022 metais (pagal Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 108 straipsnio 1 dalį), 2021 metais (pagal ANK 484 straipsnio 1 dalį, 108 straipsnio 1 dalį), duomenų apie baudų sumokėjimus nėra. Tokie duomenys neigiamai charakterizuoja J. K., rodo, jog nusikalstamų veikų darymas nėra atsitiktinis reiškinys jo gyvenime, teisės pažeidimus jis daro nebe pirmą kartą, priešingai nei teigia apeliaciniame skunde, tinkamų išvadų dėl savo netinkamo elgesio nedaro. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo išvadai, jog pirmosios instancijos teismo J. K.už baudžiamąjį nusižengimą paskirta bausmė yra aiškiai per griežta. Keisti skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirtos bausmės rūšį ar dydį, kuris nesiekia maksimalaus, švelninti paskirtą bausmę nėra pagrindo, į bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes buvo pakankamai atsižvelgta, priimant skundžiamą nuosprendį, taip pat baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, ko pagrindu, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, nuteistajam paskirta bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu. J. K. atsiprašymas nukentėjusiojo, gailėjimasis, prisipažinimas pakankami įvertinti nustačius jam atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Tai, jog, kaip teigia apeliantas, televizorių pavogė dėl neišmokėto darbo užmokesčio, o daiktas grąžintas nukentėjusiajam, nuteistojo elgesio nepateisina ir nėra pagrindas švelninti bausmę. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė neatitiktų bausmės paskirties.
8. Apeliaciniame skunde nuteistasis prašo atidėti arešto bausmės vykdymą, tačiau toks prašymas netenkinamas. BK 75 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Teisėjų kolegija, įvertinusi J. K.charakterizuojančius duomenis, šioje byloje jam inkriminuotos nusikalstamos veikos tyčinį pobūdį, jos padarymo aplinkybes, pripažįsta, jog visa tai nesudaro pagrindo manyti, kad bausmės tikslai nuteistajam bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, o toks manymas yra viena iš būtinų sąlygų bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymui. Nors apeliantas užsimena, jog bausmės vykdymas buvo atidėtas kitai nuteistajai B. P., tačiau kiekvienam nuteistajam bausmė individualizuojama, todėl vien tai, kad vienam kaltininkui taikomas bausmės vykdymo atidėjimo institutas, nereiškia, jog analogiškai toks institutas bus taikomas ir kitam kaltininkui. Šiuo atveju teisėjų kolegija sprendžia, kad J. K.paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti, pagrindo nėra.
9. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinis skundas nesukelia abejonių teismo išvadų dėl bausmės rūšies bei trukmės parinkimo pagrįstumu. Laikyti bausmę aiškiai per griežta nėra pagrindo. J. K. skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė abejonių nekelia. Taigi pirmosios instancijos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo J. K. apeliacinį skundą atmesti.