Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-09-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-513-318-2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-09-28
Bylos Nr.
1A-513-318-2011
Teisminio proceso Nr.
1-02-3-00038-2010-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Regina Pocienė (pirm.), Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, Jūratė Damanskienė
Nuteistasis
T. K.
Ieškovas
M. A.
Advokatai
Gintaras Putvinskis, Gintaras Putvinskas
Kategorijos

Pranešėja Regina Pocienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-513-318/2011 Teisėjas Artūras Pažarskis Teisminio proceso Nr. 1-02-3-00038-2010-0 Procesinio sprendimo kategorija:

1.1.8.1.1.; 1.2.14.10.; 2.1.15.3.1.;

2.1.15.3.3.2. (S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2011 m. rugsėjo 28 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Pocienės,

teisėjų Jūratės Damanskienės, Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės,sekretoriaujant Mariui Frejeriui,dalyvaujant nuteistajam T. K.,nuteistojo gynėjams adv. Jūratei Galdikienei, Grišai Leichteriui,nukentėjusiajai-civiliniai ieškovei M. A.,jos atstovui advokatui Gintarui Putvinskiui,ekspertui Eduardui Vaitkevičiui,UAB „Kompanija Vitrum“ (duomenys pakeisti) specialistei Viktorijai Vitkovskajai,vertėjai Jekaterinai Chochlanovai,

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto antrojo apylinkės teismo 2011 m. vasario 28 d. nuosprendžio, kuriuo T. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d. ir nuteistas laisvės apribojimu 8 mėnesiams, įpareigojant jį bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba registruotis darbo biržoje, per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti M. A. turtinę žalą.

Iš T. K. priteista 2313,59 Lt turtinės žalos ir 1000 Lt atstovavimo išlaidų atlyginimo M. A. naudai.

Išnagrinėjusi bylą, kolegija

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. K. nuteistas už tai, kad 2010-06-24 apie 20.30 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ginčo dėl priestato naudojimo metu sušukęs, kad tuoj sugriaus tą nelegalų namą, paėmė akmenį ir sviedė jį į M. A. namų virtuvės langą. Tokiais veiksmais T. K. sudaužė 127,08 Lt vertės langą, sugadino 200 Lt vertės palangę, 150 Lt vertės sienų ir grindų plyteles, suplėšė 100 Lt vertės užuolaidą, sugadino 150 Lt vertės stalą, viso sugadino turto už 727,08 Lt.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde nuteistasis T. K. prašo Vilniaus miesto antrojo apylinkės teismo 2011 m. vasario 28 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį, M. A. civilinį ieškinį atmesti, priteisti iš civilinės ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Tvirtina, jog apylinkės teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, netinkamai tyrė ir vertino įrodymus, pažeidė civilinio ieškinio baudžiamajame procese nagrinėjimo tvarką. Įrodymai, kuriais vadovavosi pirmosios instancijos teismas, yra prieštaringi, prieštaravimai nebuvo pašalinti, byloje nėra įrodymų, neginčijamai patvirtinančių T. K. kaltę padarinius inkriminuotą nusikaltimą.

Nuteistasis teigia, jog teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, vadovavosi išimtinai suinteresuotų šalių, t.y. nukentėjusiosios bei jos šeimos narių (sutuoktinio ir dukters) parodymais, ir nepagrįstai atmetė liudytojos J. K. bei visiškai nesuinteresuoto liudytojo V. P. parodymus, kad T. K. visą laiką buvo priešingoje namo pusėje, nei išdaužtas langas, todėl objektyviai negalėjo atlikti inkriminuojamų veiksmų, bei kad nukentėjusiosios dukters L. A. kieme incidento metu iš viso nebuvo. Juolab, kad šį faktą pripažino ir pati liudytoja L. A., nurodydama, jog ji pati nematė, kas išmušė langą, bet apie tai jai papasakojo tėvai. Teismas, vadovaudamasis šios liudytojos parodymais, aplinkybės, kur pastaroji iš tiesų buvo incidento metu, netyrė ir nesiaiškino. Taigi šioje byloje trys asmenys iš nukentėjusiųjų pusės – M. A., jos sutuoktinis ir dukra – tvirtino, kad būtent T. K. metė akmenį, ir trys asmenys iš kaltinamojo pusės – T. K., J. K. bei V. P. – teigė, jog T. K. akmens nemetė ir negalėjo to padaryti, nes langas išmuštas iš nukentėjusiajai priklausančios kiemo pusės, į kurią nukentėjusioji ir jos šeimos nariai apskritai draudžia T. K. ir jo motinai įeiti. Šių prieštaravimų teismas nepašalino.

T. K. tvirtina, jog teismas nepagrįstai kaip papildomu jo kaltės įrodymu vadovavosi 2010-07-26 Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2 PK Grigiškių nuovados tyrėjo V. Č. nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą bei šio tyrėjo 2010-07-22 tarnybiniu pranešimu dėl įvykio patikslinimo, kuriame nurodyta, jog T. K. neva prisipažino išmušęs langą. Visų pirma, tyrėjas V. Č. savo funkcijas atliko paviršutiniškai, tarnybinį pranešimą surašė vadovaudamasis išimtinai nukentėjusiosios parodymais, jų tikrumo netikrino, neapžiūrėjo įvykio vietos, neapklausė nukentėjusiosios įvardinto galimo pažeidėjo. Be to apklaustas teisme tyrėjas V. Č. nurodė, kad betarpiškai žodžiu T. K. neapklausė, neva tai padarė telefonu. Kokiu konkrečiai telefonu atliko tariamą apklausą tyrėjas nurodyti negalėjo. Susipažinus su tyrėjo nurodytų telefonų numerių įeinančių skambučių išklotinėmis, paaiškėjo, kad tyrėjas šiais numeriais T. K. neskambino. Šios išklotinės, paneigiančios tyrėjo parodymus apie tariamos T. K. apklausos faktą, teismas nevertino ir nuosprendyje nepasisakė. Taigi nesuprantama, kokiu pagrindu teismas padarė išvadą, jog aplinkybė, kad T. K. prisipažino išmušęs langą, yra visiškai įrodyta.

Nuteistasis nurodo, jog atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d. atsiranda tuomet, kai sugadinto turto vertė viršija 3 MGL, t.y. 390 Lt. Teismo išvada, kad sugadinto turto vertė sudaro 727,08 Lt, T. K. teigimu, nepagrįsta jokiais įrodymais. Byloje surinktais įrodymais patvirtinta, jog buvo sudaužytas virtuvinio lango stiklas, kurio vertė, vadovaujantis UAB „Kompanija Vitrum“ lokaline sąmata, yra 127,08 Lt. Kadangi M. A. 2010-06-24 pareiškime policijai nurodė, kad buvo išmuštas langas antrame aukšte ir apie jokį kitą turtą neužsiminė, todėl šiuo atveju sugadinto turto vertė tegali apsiriboti 127,08 Lt, t.y. suma, mažesne nei 3 MGL.

T. K. pažymi, jog nors 2010-07-26 nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą yra užfiksuoti M. A. parodymai, kad buvo sugadinta daugiau turto, t.y. sudaužytas langas, stiklo šukėmis subraižyta palangė ir stalas, supjaustytos užuolaidos, apie galimai sudaužytas sienų ir grindų plyteles nebuvo užsiminta. 2010-07-22 tarnybiniame pranešime taip pat minimas tik sudaužytas lango stiklas, stiklo šukėmis subraižyta palangė ir stalas, stiklo šukėmis supjaustytos užuolaidos. Pagal į bylą pateiktas fotonuotraukas neginčijamai matyti tik sudaužytas lango stiklas ir supjaustytos užuolaidos. Palangės galimų pažeidimų fotonuotraukose nesimato, neginčytinai matyti, kad palangė nenukentėjo tiek, kad jos negalima būtų naudoti pagal tikslinę paskirtį ir kad ją reikėtų keisti nauja, todėl neaišku, kodėl UAB „Kompanija Vitrum“ lokalinėje sąmatoje yra numatyta naujos ąžuolo masyvo palangės vertė, įkainota 217,40 Lt, ir kokiais įrodymais teismas vadovavosi, nustatydamas, kad palangė yra nepataisomai sugadinta, o jos vertė yra 200 Lt. Pati M. A. savo parodymuose teigė, kad ji nereikalavo naujos palangės ir kad ji nelabai ką supranta, kas yra pateikta sąmatoje. Nepaisant to, apylinkės teismas gynybos prašymą apklausti sąmatą sudariusį asmenį atmetė. Fotonuotraukoje matyti stiklo šukės ant palangės, todėl galima daryti prielaidą, kad jos galėjo subraižyti palangę. Taigi sugadinto turto vertė šiuo konkrečiu atveju turėtų būti skaičiuojama ne naujos palangės kaina, o esančios palangės atstatymo į pradinę padėtį kaina, kadangi palangė buvo sugadinta nežymiai. Vadovaujantis UAB „Kompanija Vitrum“ lokaline sąmata, medinių palangių pagrindo gruntavimas sukibimą gerinančiais gruntais teptuku kainuotų 2 litus, o medinių palangių paviršių padengimas lakais du kartus kainuotų 7 litus. Taigi pagal byloje esančius rašytinius įrodymus palangės atstatymas į pradinę padėtį kainuotų 9 Lt ir ši suma laikytina sugadinto turto – palangės – verte.

Nuteistasis teigia, jog byloje nėra jokių įrodymų dėl užuolaidos vertės ir stalo sugadinimų. Teismas, darydamas išvadą, jog šio turto vertė yra įrodyta ir sudaro 250 Lt, visiškai nepagrįstai vadovavosi suinteresuotos pusės – nukentėjusiosios – parodymais, nes pastaroji yra suinteresuota nurodyti kuo didesnę vertę ir tokiu būdu gauti sau pridėtinę naudą. Teismas visiškai nepagrįstai nevertino liudytojos J. K. parodymų, kad analogiškas užuolaidas ji ir jos dukra pirko parduotuvėje po 12 Lt už 1 metrą. T. K. pažymi, jog teismas visiškai nevertino gynybos iškeltų abejonių, jog stalas, kuris yra kiekvieną dieną naudojamas, galėjo būti subraižytas ir kitomis aplinkybėmis, kad šukės objektyviai negalėjo patekti ant stalo, kadangi užuolaidos buvo užtrauktos ir jos sulaikė šukes, stalą supa kėdės su aukštais atlošais, kurie taip pat galėjo sulaikyti šukes. Pateiktose fotonuotraukose nesimato jokių stiklo šukių ant stalo, nors matosi ant palangės ir ant grindų tarp palangės ir stalo.

Šalies argumentai

Apeliantas tvirtina, jog M. A. paaiškino, kad akmenį ji rado ant laminato tarp stalo ir palangės. Taigi kyla klausimas, kaip akmuo galėjo sugadinti priešais langą, bet jau už stalo esančios sienos ir šalia jos esančios grindų plyteles. Nukentėjusiosios aiškinimas, kad 3-4 kg sveriantis akmuo galėjo įskrieti į kambarį, įveikti užtrauktų užuolaidų pasipriešinimą, atsitrenkti į priešais langą esančią plytelių sieną, po to nukristi ant šalia plytelių sienos esančios grindų plytelių dangos, o po to per visą kambarį „atsiridenti“ atgal prie palangės priešais stalą, kelia pagrįstų abejonių. Pažymi, jog pareiškimuose policijai apie plytelių sugadinimą neužsimenama, šios aplinkybės nurodomos tik kreipiantis į teismą privataus kaltinimo tvarka. Be to pateiktose fotonuotraukose matosi tik 2-jų sienos plytelių įskilimas, o grindų plytelių galimi sugadinimai neįžiūrimi, įrodymų, kad buvo sugadintos net devynios grindų plytelės, iš viso nėra. Kita vertus, net ir pripažinus nurodyto plytelių kiekio sugadinimo faktą, teismo pateikti skaičiavimai dėl plytelių vertės, nuteistojo tvirtinimu, prieštarauja byloje esančiai UAB „Kompanija Vitrum“ lokalinei sąmatai, kur keraminės grindų plytelės įvertintos 43,10 Lt, o glazūruotos keraminės sienų plytelės – 0,42 Lt. Tokiu būdu bendra sienų ir grindų plytelių vertė sudaro 43,52 Lt, o bendra galimai sugadinto turto vertė yra 179,60 Lt. Net ir pripažinus, kad užuolaidos galėjo kainuoti 100 Lt, bendra sugadinto turto vertė neviršija 3 MGL, o atsakomybę už tokios vertės turto sugadinimą numato ne BK 187 str. 1 d., o BK 187 str. 3 d.

Nuteistasis T. K. teigia, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 1 d. nuostatą, numatančią teismo pareigą remtis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio. Šiuo konkrečiu atveju teismas, neturėdamas jokių duomenų apie stalo ir užuolaidų vertę, rėmėsi civilinės ieškovės žodžiu nurodyta jų verte ir atmetė liudytojos J. K. parodymus dėl užuolaidų vertės ir T. K. parodymus dėl stalo vertės. Jo žiniomis stalas pirktas naudotų baldų parduotuvėje, jo viso vertė neviršija 150 Lt, stalas nėra nepataisomai sugadintas, jis pilnai naudojamas iki šiol pagal tikslinę jo paskirtį, be to galėjo turėti įbrėžimų pirkimo metu, kiti įbrėžimai galėjo atsirasti naudojant jį buityje. Teismas nesiaiškino, kodėl reikėjo keisti visą palangę, neįvertino, jog byloje nėra jokių įrodymų, kad buvo sugadintos 9 grindų plytelės.

Apeliantas pažymi, jog lokalinė sąmata, kuria vadovavosi teismas, buvo sudaryta pagal civilinės ieškovės paaiškinimus, o tai reiškia, kad sąmatos sudarytoja nesilankė įvykio vietoje, nematė nei galimai sugadinto turto masto, nei jo vertės. Esant šioms aplinkybėms, civilinis ieškinys negalėjo būti patenkintas pilna apimtimi, ypač atsižvelgiant į jau nurodytas aplinkybes dėl palangės, sienų ir grindų plytelių dangos. Nurodo, jog lieka neaišku, kam reikėjo keisti visą langą su rėmais, jeigu buvo išdaužtas tik stiklas ir pakako tik lango paketo pakeitimo, kuris ir buvo numatytas nukentėjusiosios pateiktoje lokalinėje sąmatoje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra nurodęs, kad atlyginama tik realiai patirta žala. Nukentėjusysis negali pelnytis iš patirtos žalos. Šiuo konkrečiu atveju, nuteistojo manymu, pareikštas civilinis ieškinys aiškiai viršija realiai patirtą žalą, todėl tenkintas visa apimtimi nepagrįstai.

Atsiliepimas

Atsiliepime į nuteistojo T. K. apeliacinį skundą nukentėjusiosios atstovas Gintaras Putvinskas prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, iš T. K. nukentėjusiosios M. A. naudai priteisti išlaidas advokato pagalbai apeliaciniame procese apmokėti.

Tvirtina, jog apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes. Liudytoja L. A. teisme patvirtino, jog įvykio metu, kuomet buvo išdaužtas langas, ji kieme darė įrašą. Išdaužtas langas yra būtent toje pusėje, kur yra įėjimas į T. K. namus. Pažymi, jog teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusiajai pateikus Grigiškių policijos nuovados pažymą, kurioje nurodyta, kad kaltinamasis dėl padarytos veikos prisipažįsta, bet paaiškina, kad jį taip išprovokavo pasielgti nukentėjusioji, T. K. atsisakė atsakyti į teisėjo klausimą dėl jo paaiškinimų policininkui V. Č., ir nurodė, kad parodymus duos tik susipažinęs su policijoje esančia medžiaga. Vėliau, susipažinęs su medžiaga ir įsitikinęs, kad jo rašytinio paaiškinimo nėra, kaltinamais toliau plėtojo gynybinę versiją.

Atstovas teigia, jog dėl padaryto nusikaltimo nukentėjusioji patyrė 2063,59 Lt turtinę žalą, kurią patvirtina UAB „Kompanija Vitrum“ sąmata. Nukentėjusioji pati padarytos žalos pašalinti negalėtų, todėl ji bus priversta samdyti bendrovę.

Teismo posėdyje nuteistasis T. K. ir jo gynėjai prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Nukentėjusioji-civilinė ieškovė M. A. ir jos atstovas prašė nuteistojo T. K. apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo T. K. apeliacinis skundas pagrįstas ir tenkintinas iš dalies.

Vilniaus miesto antrojo apylinkės teismo 2011 m. vasario 28 d. nuosprendis keistinas civilinio ieškinio išsprendimo dalyje (Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 4 p.).

Apylinkės teismas ištyrė baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str. reikalavimų, ir jais remdamasis pagrįstai nustatė, jog 2010-06-24 apie 20.30 val. T. K., mesdamas akmenį į M. A. namo langą, išdaužė lango stiklo paketą, sugadino šio lango palangę, sienų ir grindų dangos plyteles, suplėšė ant lango kabėjusią užuolaidą, apgadino prie lango stovėjusio stalo paviršių, t.y. tyčia sugadino svetimą turtą. Šie nuteistojo T. K. nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d., nes tyčia sugadinto turto vertė viršija 3 MGL dydžio sumą.

T. K. apeliacinio skundo argumentas, jog baudžiamojoje byloje nepakanka faktinių duomenų, patvirtinančių, kad būtent jis metė akmenį į nukentėjusiosios M. A. namo langą, atmestinas kaip nepagrįstas.

Nukentėjusioji M. A. nuosekliai aiškino, kad langą akmeniu išmušė T. K.. Šias nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes patvirtina liudytojų V. A., L. A. ir V. Č. parodymai, iš kurių matyti, kad būtent T. K. mestas į langą akmuo padarė teismo nustatytus nukentėjusiosios turto apgadinimus. Be to liudytojas V. Č. prisiminė, jog T. K. jam pasakė, kad buvo išprovokuotas taip pasielgti, o tai neprieštarauja T. K. byloje užfiksuotiems parodymams, kad jis neteisėtam poelgiui buvo provokuojamas. Nors liudytojai V. P. ir J. K. nematė, kas išdaužė langą, tačiau patvirtino, jog jis išdaužtas buvo. Visi šie faktiniai duomenys vieni kitus papildo ir neabejotinai patvirtina, kad M. A. turtą tyčia sugadino T. K..

Nuteistojo T. K. aiškinimas, kad į savo langą akmenį metė V. A., nepagrįstas jokiais bylos duomenimis ir paneigtas pirmiau aptartų byloje esančių, teisiamajame posėdyje ištirtų ir apylinkės teismo nuosprendyje išanalizuotų įrodymų visetu. Todėl apylinkės teismas pagrįstai šį nuteistojo aiškinimą įvertino kaip jo pasirinktą gynybos poziciją, siekiant išvengti atsakomybės už padarytus nusikalstamus veiksmus.

Nepagrįstas apelianto skundo argumentas, kad įmestas akmuo negalėjo pažeisti tiek daug daiktų.

Nukentėjusioji M. A. nuosekliai tvirtino, jog buvo išdaužtas plastikinio lango stiklas, jo šukės subadė palangę, apgadino šalia stovėjusio stalo paviršių, suplėšė užuolaidą, o per langą įkritęs akmuo sudaužė sienos ir apgadino grindų plyteles. Jos aiškinimą patvirtina byloje esančios foto nuotraukos (b.l. 3-6).

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklaustas ekspertas-trasologas Eduardas Vaitkevičius patvirtino, jog nuotraukose užfiksuotų pažeidimų pėdsakai lango, sienų ir grindų plytelėse galėjo būti padaryti per langą įmestu akmeniu. Užuolaidoje ir stalo paviršiuje padaryti pažeidimai galėjo būti padaryti krintant išdaužto lango šukėms.

Taigi, esant tokiems duomenims, teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiosios M. A. parodymais, kad visi pirmiau aptarti turto pažeidimai buvo padaryti įvykio metu. Šių teismo išvadų nepaneigia jokie kiti bylos objektyvūs faktiniai duomenys.

Skirdamas bausmę nuteistajam T. K. apylinkės teismas Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausme siekiamų tikslų ir BK 54 straipsnyje nustatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę. T. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių apylinkės teismas nenustatė. Jų, kolegijos manymu, ir nėra.

T. K. padarė nesunkų nusikaltimą nuosavybei, veikdamas tiesiogine tyčia. Jis praeityje neteistas, baustas administracine tvarka, turi šeimą, augina nepilnametį vaiką, nedirba, registruojasi darbo biržoje. Įvertinęs šias aplinkybes, o taip pat tai, kad pastaruoju laikotarpiu nuteistasis turėjo sveikatos problemų, apylinkės teismas pagrįstai T. K. parinko BK 187 str. 1 d. sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę. Teismo nustatyta laisvės apribojimo bausmės trukmė nesiekia BK 48 str. 2 d. nustatyto šios bausmės vidurkio, todėl tikrai nėra per griežta.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Dėl to asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis).

Šioje byloje M. A. pareiškė 2413,59 Lt dydžio civilinį ieškinį. Teisme ieškovė ieškinį patikslino ir prašė pritiesti iš kaltinamojo 2313,59 Lt. Ji nurodė, kad ieškinio sumą sudaro sugadinto turto vertė ir remonto išlaidos, paskaičiuotos pagal UAB „Kompanija Vitrum“ sąmatą – 2063,59 Lt, ąžuolinio stalo restauravimas 150 Lt ir suplėšytos užuolaidos vertė – 100 Lt.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.249 str. 1 d., turtinė žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Atlyginant turtinę žalą, taikomas visiško jos atlyginimo principas, tačiau atlyginama turi būti tik realiai padaryta žala. Visiško nuostolių atlyginimo principas draudžia nesąžiningai pelnytis iš padarytos žalos.

Apylinkės teismas šių aplinkybių pakankamai neįvertino, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad M. A. civilinis ieškinys turi būti patenkintas pilnai.

Kaip matyti iš faktinių bylos duomenų, buvo išdaužtas 127,08 Lt vertės plastikinio lango paketas. UAB „Kompanija Vitrum“ PVM sąskaita-faktūra Serija: VIT-100255, Atliktų darbų aktas ir Lokalinė sąmata patvirtina, jog UAB „Kompanija Vitrum“ pakeitė visą sugadintą langą ir tai nukentėjusiajai kainavo 451,33 Lt (b.l. 78,79, 80). Išdaužiant stiklo paketą, langas buvo praktiškai sunaikintas. Dėl to patirtos išlaidos nėra aiškiai per didelės. T. K. nepateikė teismui objektyvių faktinių duomenų, kad jos galėjo būti mažesnės ar kad stiklo paketas galėjo būti kokybiškai pakeistas, neišėmus lango rėmo. Esant šioms aplinkybėms, apylinkės teismas pagrįstai šią sumą priteisė iš kaltininko.

Civiliniame ieškinyje nurodyti stalo apgadinimų pašalinimo – 150 Lt – ir užuolaidos atstatymo – 100 Lt – kaštai yra realūs, todėl toje dalyje civilinis ieškinys buvo pilnai patenkintas taip pat pagrįstai.

Nukentėjusioji M. A. nuosekliai aiškino, jog palangė nebuvo sulaužyta, o tik subadyta stiklo šukėmis, todėl jos keisti nauja nereikia, pakanka ją sutvarkyti. Palangė yra iš natūralaus medžio, jos remontas susidėtų iš nušveitimo, gruntavimo ir lakavimo. Tam reikalingos specialios priemonės ir medžiagos. Kainuotų ir pats specialisto darbas. Todėl, kolegijos manymu, teismo nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodyta 200 Lt suma nėra akivaizdžiai per didelė palangės apgadinimų kokybiškam pašalinimui.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusioji paaiškino, kad virtuvės sienų sugadintų plytelių kvadratinis metras kainavo 20 Lt, o pažeistų grindų plytelių kvadratinis metras kainavo 50 Lt. Iš byloje pateiktų duomenų, patvirtinančių minėtų plytelių sužalojimų pobūdį ir apimtį, kolegija daro išvadą, jog apylinkės teismo nustatomojoje dalyje nurodyta 150 Lt suma yra pakankama sugadintos sienos ir grindų dangos pažeidimams pašalinti, nes nukentėjusioji nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, kad dėl šių pažeidimų reikėtų keisti visą sienų ar grindų dangą.

Taigi, faktiniai bylos duomenys tvirtina, kad, sugadinant 727,08 Lt vertės nukentėjusiosios turtą, realiai jai buvo padaryta 1051,33 Lt dydžio turtinė žala, kuri turi būti atlyginta.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklausta UAB „Kompanija Vitrum“ lokalinę sąmatą sudariusi specialistė Viktorija Vitkovskaja paaiškino, kad įvykio vietoje ji nebuvo, realiai darbų apimties nematė, sąmatą sudarė pagal tai, kaip suprato jai nupasakotų darbų apimtį, todėl daugiau nieko paaiškinti negali. Vertinant šias aplinkybes ir pateiktos preliminarios sąmatos apimtis, kurios akivaizdžiai neatitinka realių, apylinkės teismas neturėjo pagrindo remtis šia sąmata kaip neginčytinu įrodymu, patvirtinančiu realias būsimas nukentėjusiosios išlaidas, todėl nepagristai M. A. civilinį ieškinį tenkino pilnai ir priteisė 2313,59 Lt turtinei žalai atlyginti. Esant šioms aplinkybėms, apylinkės teismo nuosprendis civilinio ieškinio išsprendimo dalyje keistinas, priteistą 2313,59 Lt sumą nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti sumažinant iki 1051,33 Lt.

Kita apylinkės teismo nuosprendžio dalis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliktina galioti.

Apeliacinės instancijos teisme dalyvavo nukentėjusiosios-civilinės ieškovės M. A. atstovas advokatas Gintaras Putvinskas, todėl iš nuteistojo T. K. turi būti išieškotos nukentėjusiosios-civilinės ieškovės turėtos išlaidos – 500 Lt (b.l. 164) – advokato paslaugoms apmokėti (Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p.,

nutarė:

Nuteistojo T. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto antrojo apylinkės teismo 2011 m. vasario 28 d. nuosprendį civilinio ieškinio išsprendimo dalyje:

Iš T. K. M. A. priteistą 2313,59 Lt sumą turtinei žalai atlyginti sumažinti iki 1051,33 Lt.

Iš T. K. M. A. naudai papildomai priteisti 500 Lt advokato paslaugų apmokėjimo išlaidoms padengti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Regina PocienėTeisėjai Jūratė DamanskienėVirginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė