- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2009-09-24
- Bylos Nr.
- 1A-883-318-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Regina Pociene (pirm.), Alvyra Ona Kvaraciejūtė, Stasys Punys
- Nuteistasis
- V. D., J. L.
- Kategorijos
- 1.1.4.4.4Kurstytojas (BK 24 str. 5 d.)
Pranešeja Regina Pociene Baudžiamoji byla Nr. 1A-883/2009 m.
Teisejas Gintaras Dzedulionis Procesinio sprendimo kategorija:
1.1.4.4.4.; 1.1.4.4.5.; 1.1.8.1.; 1.2.14.1.2.;
2009 m. rugsejo 24 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes Reginos Pocienes,
teismo posedyje išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistojo V. D. apeliacini skunda del Vilniaus miesto pirmojo apylinkes teismo 2009 m. birželio 26 d. nuosprendžio, kuriuo V. D. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos BK 189 str. 1 d. laisves atemimu 8 menesiams; pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 5 d., 6 d., 178 str. 2 d. laisves atemimu 1 metams 6 menesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 4 d., paskirtos bausmes subendrintos dalinio sudejimo budu ir paskirta subendrinta bausme laisves atemimas 1 metams 8 menesiams, bausme atliekant pataisos namuose.
I bausmes laika iskaitytas laikino sulaikymo ir suemimo laikas nuo 2009-03-11 iki 2009-03-20 iskaitytinai.
Šiuo nuosprendžiu taip pat yra nuteistas J. L. (J. L.), taciau nuosprendis jo nuteisimo dalyje neskundžiamas.
Aprašomoji dalis
nustate:
V. D. nuteistas už tai, kad sukurste ir padejo pagrobti svetima turta, o butent: jis 2009 m. sausio menesi, ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinejimo tiksliau nenustatytu laiku, telefonu papraše J. L. pagrobti svetima automobili „Mazda 626“, o 2009 m. vasario menesi, ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinejimo tiksliau nenustatytu laiku, siekdamas palengvinti J. L. pagrobti panašu tos pacios markes automobili, perdave pastarajam automobilio „Mazda 626“, valst. Nr. 2 (duomenys neskelbtini), transporto priemones registracijos liudijima Nr. (duomenys neskelbtini), technines apžiuros talona Nr. (duomenys neskelbtini) ir valstybinio numerio ženklus. 2009 metais, laikotarpiu nuo vasario 4 d. 23.00 val. iki vasario 5 d. 8.00 val., J. L., vykdydamas V. D. užsakyma, aikšteleje, esancioje prie (duomenys neskelbtini) namo Vilniuje, atsuktuvu atidare V. K. priklausancio 2500 Lt vertes automobilio „Mazda 626“, valst. Nr. 1 (duomenys neskelbtini) vairuotojo dureles, tuo paciu atsuktuvu užvede automobilio varikli ir ši automobili pagrobe.
V. D. taip pat nuteistas už tai, kad 2009 m. vasario menesi, ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinejimo tiksliau nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje iš J. L. igijo V. K. priklausanti automobili „Mazda 626“, valst. Nr. 1 (duomenys neskelbtini) ant kurio buvo uždeti kito automobilio valstybinio numerio – 2 (duomenys neskelbtini) – ženklai, žinodamas, kad ši automobili jo užsakymu J. L. pavoge, t.y. gavo nusikalstamu budu, ir šiuo automobiliu naudojosi iki 2009 m. kovo 11 d. 12.00 val., kai automobili surado ir paeme policijos pareigunai.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde nuteistasis V. D. prašo Vilniaus miesto pirmojo apylinkes teismo 2009 m. birželio 26 d. nuosprendi pakeisti: ji pagal Lietuvos Respublikos BK 189 str. 1 d. išteisinti ir paskirti švelnesne bausme.
Nuteistasis tvirtina, jog byloje nera pakankamai duomenu, pagrindžianciu jo kalte. Jis pats tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinejimo metu savo kaltes nepripažino, o automobili pavoges J. L. ji apšmeiže, nes žinojo, kad yra sulaikytas ir gali ji išduoti. Teigia, jog perduodamas J. L. dokumentus ir numerius jis nebuvo isitikines, jog pastarasis nori automobili pavogti, nes aiškino, kad jo pažistamas turi toki pati išregistruota automobili. J. L., sugedus pavogtam automobiliui, tiesiog ji paliko gretimame kieme, o jis, žinodamas, kad automobilis vogtas, ji sutaise ir važiavo rinkti metalo laužo. Todel nuteistasis mano, jog apylinkes teismas neteisingai konstatavo, kad jis ši automobili igijo iš J. L.
Nuteistasis teigia, jog apylinkes teismas nepagristai nepripažino jo atsakomybe lengvinanciomis aplinkybemis tai, kad jis padejo atskleisti nusikaltima ir kad turi mažameti vaika. Tvirtina, jog nukentejusiojo V. K. civilinis ieškinys 1600 Lt sumai nepagristas jokiais faktiniais duomenimis, pagrobtas automobilis jam buvo gražintas.
Teismo posedyje nuteistojo V. D. gynejas praše apeliacini skunda tenkinti.
Prokurore praše nuteistojo V. D. apeliacini skunda atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo V. D. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apylinkes teismas ištyre byloje esancius irodymus, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str. reikalavimu, teisingai juos ivertino ir pagristai pareikšto kaltinimo ribose nuteistojo V. D. nusikalstamus veiksmus kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 5 d., 6 d., 178 str. 2 d.
Nors V. D. neigia dalyvaves V. K. priklausancio automobilio „Mazda 626“, valst. Nr. 1 (duomenys neskelbtini) vagysteje, ši nuteistojo aiškinima paneigia apylinkes teismo ištirti ir nuosprendyje aptarti irodymai.
Nuteistasis J. L. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nuosekliai tvirtino, jog V. K. priklausanti automobili pagrobe V. D. užsakymu. Jis aiškino, jog 2009 m. sausio menesi jam paskambino V. D. ir pasake, kad turi melynos spalvos automobilio „Mazda 626“ dokumentus bei valstybiniu numeriu ženklus. Papraše pavogti jam toki automobili. Praejus kelioms dienoms po susitikimo su V. D., kurio metu pastarasis perdave jam automobilio dokumentus ir valstybiniu numeriu ženklus, eidamas per Šiaures miesteli, vieno namo kieme pamate butent toki automobili. Tuomet su savimi turetu atsuktuvu atrakino vairuotojo dureles, užvede automobili ir išvažiavo. Pakeites pagrobto automobilio valstybinius numerius i tuos, kuriuos jam dave V. D., pastarajam ši automobili kartu su dokumentais atidave (t. 1, b.l. 88-89, t. 2, b.l. 13, 72, 73).
Bylos duomenimis, abu nuteistieji iki ivykio buvo geri pažistami, dažnai bendraudavo. Duomenu, kad J. L. butu suinteresuotas nepagristai apkalbeti V. D., byloje nera. Todel netiketi nuosekliais šio nuteistojo parodymais apylinkes teismas neturejo jokio pagrindo.
Tuo tarpu nuteistojo V. D. aiškinimas, jog jis, perduodamas dokumentus ir valstybinius numerius, nežinojo, kad J. L. rengiasi pagrobti svetima automobili, kartu su pastaruoju planavo pirkti iš savo brolio automobili „Mazda 626“, valst. Nr. 2 (duomenys neskelbtini), kuri pastarasis pridave i savartyna, yra neitikinantis ir prieštarauja ne tik nuosekliems kito nuteistojo parodymams, bet ir jo paties aiškinimui ikiteisminio tyrimo metu, kad J. L., paimdamas dokumentus, pasake, jog „padarys kita automobili“ (t. 1, b. l. 83-84), bei byloje nustatytoms aplinkybems, jog nuteistojo brolis mineta automobili padovanojo V. D.. Taigi tai patvirtina, jog nuteistas V. D. sieke isigyti ne brolio, o svetima automobili.
Tai, kad V. K. priklausantis automobilis buvo pagrobtas butent V. D. užsakymu, patvirtina ir ta byloje nustatyta faktine aplinkybe, kad J. L. pagrobus automobili ir pakeitus jo valstybiniu numeriu ženklus, šiuo automobiliu iki sulaikymo naudojosi ne kas kitas, o butent V. D.
Taigi, tiek apylinkes teismo nuosprendyje, tiek kolegijos nutartyje aptarti faktiniai duomenys vieni kitus papildo ir nustatytomis aplinkybemis neabejotinai patvirtina, jog V. D. padare nusikaltima, numatyta Lietuvos Respublikos BK 24 str. 5 d., 6 d., 178 str. 2 d., nes jis ne tik perdave J. L. automobilio dokumentus, bet ir praše, kad pastarasis toki automobili surastu ir jam pavogtu, o pastarajam ivykdžius ši prašyma, pagrobta automobili pereme ir juo naudojosi.
Taciau apylinkes teismas V. D. nusikalstamus veiksmus perimant jo užsakymu pavogta automobili kvalifikuodamas atskirai pagal Lietuvos Respublikos BK 189 str. 1 d., netinkamai pritaike baudžiamaji istatyma.
Vagystes nusikaltimo esme yra ta, kad kaltininkas užvaldo svetima turta ir taip igyja galimybe neteisetai valdyti, naudotis ir disponuoti juo pagal savo valia. Nors kurstytojas ir padejejas neatlieka veiksmu, aprašytu BK 178 straipsnyje, t.y. tiesiogiai turto nepagrobia, taciau jis atlieka veika, kuri aprašyta BK 24 str. 5 d. ir 6 d. Pagal BK 24 str. 5 d. kurstytoju laikomas asmuo, palenkes kita asmeni daryti nusikalstama veika. Sutinkamai su BK 24 str. 6 d. padejejas yra asmuo, padejes padaryti nusikalstama veika duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba šalindamas kliutis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iš anksto pažadejes paslepti nusikalteli, nusikalstamos veikos darymo irankius ar priemones, šios veikos pedsakus ar nusikalstamu budu igytus daiktus, taip pat asmuo iš anksto pažadejes realizuoti iš nusikalstamos veikos igytus ar pagamintus daiktus. Padejejo veiksmu ypatumas yra tame, kad jo padaryta veika palengvina vykdytojams realizuoti vagystes sudeti – pagrobti turta.
Šiuo konkreciu atveju V. D. ne tik papraše jam pavogti automobili, bet tam reikalui dave kito automobilio dokumentus ir valstybinius numerius. Taigi jis savo veiksmais ne tik palenke bendrininka padaryti nusikaltima, iš anksto pažadedamas perimti pagrobta turta, taciau ir suteikdamas priemones, palengvino vykdytojui ši nusikalstama sumanyma ivykdyti, ir slepti nusikalstamu budu igyta daikta. Visa tai rodo, kad abu nuteistieji bendrais veiksmais, veikdami kaip nusikaltimo bendrininkai, sieke to paties nusikalstamo sumanymo – svetimo turto pagrobimo – ir ji igyvendino. Todel visus V. D. nusikalstamus veiksmus apima Lietuvos Respublikos BK 24 str. 5 d., 6 d., 178 str. 2 d., ir ju kvalifikuoti papildomai pagal Lietuvos Respublikos BK 189 str. nera istatyminio pagrindo, nes baudžiamoji atsakomybe pagal Lietuvos Respublikos BK 189 straipsni iškyla asmeniui, nedalyvavusiam svetimo turto vagysteje, taciau isigijimo metu žinanciam, jog igyjamas turtas yra igytas nusikalstamu budu.
Esant šioms aplinkybems, Vilniaus miesto pirmojo apylinkes teismo 2009 m. birželio 26 d. nuosprendžio dalis, kurioje V. D. nusikalstami veiksmai perimant pavogta automobili kvalifikuoti atskirai pagal Lietuvos Respublikos BK 189 str. 1d.. naikintina.
Skirdamas V. D. bausme pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 5 d., 6 d., 178 str. 2 d., apylinkes teismas Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje itvirtintu bausme siekiamu tikslu ir BK 54 straipsnyje nustatytu bendruju bausmes skyrimo pagrindu nepažeide. Teismas atsižvelge i padarytos nusikalstamos veikos pobudi ir pavojingumo laipsni, stadija, kaltes forma, kaltininko asmenybe, jo kaip bendrininko vaidmeni šio nusikaltimo padaryme.
Nepagristas nuteistojo skundo argumentas, jog jis padejo atskleisti nusikaltima.
Kaip tvirtina faktiniai bylos duomenys, V. D. buvo sulaikytas su pagrobtu automobiliu. Nors pirmosios apklausos metu jis nurode, kas pavoge ši automobili, taciau pats tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek byla nagrinejant teisme neige dalyvaves šio nusikaltimo padaryme. Esant šioms aplinkybems, nera jokio pagrindo teigti, jog nuteistasis gera valia aktyviais veiksmais padejo išaiškinti visas jam žinomas nusikalstamos veikos detales ir taip padejo išaiškinti nusikalstama veika BK 59 str. 1 d. 2 p. prasme. Todel apylinkes teismas teisingai konstatavo, jog V. D. atsakomybe lengvinanciu ir sunkinanciu aplinkybiu nera.
V. D. padare apysunki nusikaltima. Jis praeityje jau buvo nusikaltes, šia nusikalstama veika padare jau turedamas neišnykusi ir nepanaikinta teistuma už tycinio nusikaltimo padaryma. Pagal Lietuvos Respublikos BK 27 straipsnio 1 dali asmuo, jau teistas už tycinio nusikaltimo padaryma, jeigu teistumas už ji neišnykes ar nepanaikintas istatymu nustatyta tvarka, vel padaro tycini nusikaltima, yra recidyvistas. Lietuvos Respublikos BK 56 straipsnio 1 dalyje itvirtinta taisykle, kad recidyvistui už tycinio nusikaltimo padaryma paprastai skiriama laisves atemimo bausme. Atsižvelgiant i tai, apylinkes teismas pagristai V. D. parinko Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatyta laisves atemimo bausme.
Bylos faktiniai duomenys tvirtina, jog V. D. iki šio nusikaltimo padarymo buvo net septynis kartus teistas, tame tarpe už nusikalstamas veikas nuosavybei (t. 1, b. l. 110-115), buvo aktyvus darant šia nusikalstama veika. Jis ne karta baustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 102-109), niekur nedirbo (t. 1, b. l. 116), nusikalstamais veiksmais padarytos žalos neatlygino. Esant šioms aplinkybems, apylinkes teismo nuteistajam paskirta laisves atemimo bausme, kuri savo dydžiu yra žymiai mažesne už Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. nustatyta šios bausmes vidurki, tikrai nera per griežta. Nors nuteistasis nurodo, jog turi mažameti vaika, taciau byloje nera jokiu tai patvirtinanciu faktiniu duomenu, ir ši aplinkybe nera pagrindas dar labiau švelninti paskirta bausme.
Nuteistojo argumentas, jog nukentejusiojo V. K. civilinis ieškinys del 1600 Lt turtines žalos atlyginimo nepagristas jokiais faktiniais duomenimis, atmestinas. Nukentejusysis, pareikšdamas civilini ieškini, paaiškino, jog pagrobtas automobilis buvo gražintas su trukumais, nurode, kas konkreciai buvo sugadinta ir kokias išlaidas jis del to patyre: užvedimo spynele su vairo užraktu (300 Lt), abieju duru ir bagažines dangcio spyneles (150 Lt), keleivio puses priekinis ratas (200 Lt), duju irangos valdymo reduktorius (150 Lt), elektros instaliacija (70 Lt), suplešyta stogo apdaila galineje dalyje (100 Lt) priekinis bamperis (150 Lt), taip pat iš automobilio buvo pagrobta automagnetola (50 Lt) ir vienas garsiakalbis, o vienas nepataisomai sugadintas (30 Lt), bagažines palange. Be to nukentejusysis patyre 300 Lt dydžio išlaidas, susijusias su automobilio perregistravimu (t. 1, b.l. 42-43). Nors nukentejusysis nepateike nurodytas išlaidas patvirtinanciu kvitu, taciau faktiniai bylos duomenys patvirtina, jog pagrobtas automobilis buvo apgadintas. Iš V. K. priklausancio automobilio apžiuros protokolo matyti, jog buvo persuktos automobilio vairuotojo ir keleivio dureliu spyneles, sulaužyta ir perdaryta automobilio užvedimo spynele (t. 1, b.l. 8). Be to, kaip patvirtino ir patys nuteistieji, V. D. pagrobta automobili naudojo metalo laužui vežioti, bande remontuoti. Nukentejusiojo nurodytos sumos yra realios, todel apylinkes teismas pagristai V. K. civilini ieškini patenkino ir padarytos turtines žalos atlyginima solidariai priteise iš kaltu asmenu.
Rezoliucinė dalis
nusprende:
nuteistojo V. D. apeliacini skunda tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto pirmojo apylinkes teismo 2009 m. birželio 26 d. nuosprendi pakeisti:
1.1. V. D. už atskirus nusikaltimus paskirtos bausmes subendrintos Lietuvos Respublikos BK 63 str. 4 d. pagrindu, ir
1.2. V. D. nusikalstami veiksmai perimant pavogta automobili kvalifikuoti atskirai pagal Lietuvos Respublikos BK 189 straipsnio 1 dali.
2. V. D. visus nusikalstamus veiksmus del V. K. priklausancio automobilio pagrobimo kvalifikuoti pagal viena baudžiamaji istatyma – Lietuvos Respublikos BK 24 str. 5 d., 6 d., 178 str. 2 d., paliekant ta pacia 1 metu 6 menesiu laisves atemimo bausme.
Kita nuosprendžio dali palikti nepakeista.