- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-10-25
- Bylos Nr.
- 1-2180-825/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-53678-2017-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Bronius Varsackis
- Kaltinamasis
- P. K., A. P., S. D.
- Nukentėjusysis
- G. K., M. Ž.
- Advokatai
- Jolanta Ramoškienė
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
dalyvaujant prokurorui Aliui Juodviršiui, kaltinamiesiems P. K., A. P. ir S. D., gynėjai advokato padėjėjai Jolantai Ramoškienei, nukentėjusiajai G. K. ir M. Ž.,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
P. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, išsilavinimas aukštasis, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje,
A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), faktinė ir deklaruota gyvenamoji. vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, turi nepilnametį vaiką, dirbantis statybose pagal patentą, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje,
S. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), faktinė deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, turi vieną vaiką, nedirbantis, užsiima profesionaliu sportu, registruotas darbo biržoje, baustas 2016 m. gruodžio 27 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d. laisvės apribojimu 8 mėnesiams, bausmę atlikęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
P. K. 2017 m. spalio 16 d., apie 02.10 val., viešoje vietoje, kieme, (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su S. D. ir A. P., daužė daiktu panašiu į teleskopinę lazdą per automobilio „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausančio G. K., kuriuo naudojasi M. Ž., keleivio pusės statramstį, variklio dangtį, keleivio pusės sparną, kairės pusės žibintą, bamperį bei koja nuspyrė keleivio pusės veidrodėlį, o tuo metu S. D. kartu su A. P. iš šratasvydžio šautuvo šaratų šaudė į automobilį, o po to ir į iš namo išėjusį M. Ž., pataikydami M. Ž. į įvairias kūno vietas, bei A. P. sudavė jam šratasvydžio šautuvo rankena per kairę ranką, tokiais bendrais vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką ir dėl automobilio apgadinimo padarydamas G. K. 600 eurų turtinę žalą.
A. P. 2017 m. spalio 16 d., apie 02.10 val., viešoje vietoje, kieme, prie (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su S. D. ir P. K., P. K. daiktu panašiu į teleskopinę lazdą daužant automobilį „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausantį G. K., kuriuo naudojasi M. Ž., jis kartu su S. D. iš šratasvydžio šautuvo šaratų šaudė į automobilį, o po to ir į iš namo išėjusį M. Ž., pataikydami M. Ž. į įvairias kūno vietas, bei sudavė jam šratasvydžio šautuvo rankena per kairę ranką, tokiais bendrais vandališkais ir įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, tuo sukeldami M. Ž. fizinį skausmą, o dėl automobilio apgadinimo G. K. padarydami 600 eurų turtinę žalą.
S. D. 2017 m. spalio 16 d., apie 02.10 val., viešoje vietoje, kieme, (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su A. P. ir P. K., P. K. daiktu panašiu į teleskopinę lazdą daužant automobilį „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausantį G. K., kuriuo naudojasi M. Ž., jis kartu su A. P. iš šratasvydžio šautuvo šaratų šaudė į automobilį, o po to ir į iš namo išėjusį M. Ž., pataikydami M. Ž. į įvairias kūno vietas, o A. P. sudavė jam šratasvydžio šautuvo rankena per kairę ranką, tokiais bendrais vandališkais ir įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, tuo sukeldami M. Ž. fizinį skausmą, o dėl automobilio apgadinimo G. K. padarydami 600 eurų turtinę žalą.
P. K. savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepripažino ir paaiškino, kad sėdėjo bute, (duomenys neskelbtini), žiūrėjo krepšinį ir vartojo alkoholį. Buvo išgėręs alaus, apie 150 gramų degtinės. Po to nusprendė vykti į miestą pasižmonėti. K. buvo blaivas, sėdo už BMW vairo ir vežiojo po miestą. Apie 00 val. gavo trumpąją SMS žinutę iš M. Ž.: „Kodėl man išdaužei langą?“ Tuo metu buvo „(duomenys neskelbtini)“. Atsakė, kad to nedarė ir nusprendė vykti pasižiūrėti, kas ten buvo. Atvyko apie 00-01 val. nakties. Išlipo iš automobilio su P. ir D., K. automobilį sunkiai vairavo, jam reikėjo daugiau vietos apsisukimui. Atidarė vartelius, nes skambučio ant vartelių nebuvo, norėjo paskambinti į duris, skambutis buvo tik ant durų, kiemo teritorijoje. Atidariau vartelius ir ėjo durų link. Tada jau matė nuo gatvės pusės išdaužtą langą. Ėjo durų link, bet nespėjo, nes šaukdamas iš tamsumos atsirado M. Ž., jis turėjo sidabrinę beisbolo lazdą, vadino jį necenzūriniais žodžiais. Jis (K.) buvo tarp vartelių ir tarp įėjimo į namą, įėjęs į kiemą apie metrą. Įvyko konfliktas. Jis (K.) šaukė, kai Ž. jį puolė. Jis (K.) atsitraukdamas išėjo iš kiemo. Tada A. P., norėdamas apginti, iš savo air soft ginklo paleido įspėjamuosius šūvius į kiemo teritoriją. Kada A. P. iš bagažinės pasiėmė ginklą, nematė, girdėjo specifinius šūvius, iškart suprato, kad jis šaudo. Jis šovė kažkur į kiemo teritoriją. Girdėjo iki 10 šūvių. Nematė, kur pataikė. Ž. po šūvių šiek tiek atsitraukė, bet paskui vėl puolė. Vyko ne šaudymasis, o gynyba. Nukentėjusysis užsimojo beisbolo lazda ir bandė jam (K.) trenkti kokius du kartus, nuo smūgio išsisuko, tada nukentėjusysis užsimojo A. P., kuris dengėsi savo galvą nuo lazdos. Ž. pataikė į šautuvą. A. P. nepavyko išsaugoti šautuvo ir jis sulūžo. Tada pasirodė K., sakė, kad baigiam aiškintis, sėdam į automobilį, važiuojam, privairavo automobilį, kuris tada kažkur buvo šalia, gatvės kampe. K. privažiavo automobiliu. Buvo chaosas, visi sulipo automobilį, K. ėmė važiuoti atbuline eiga ir pamatė policijos automobilį, tada sustojo. Buvo išlaipinti, kas priverstinai, kas savo noru, buvo suguldyti. Būtu ir blaivas važiavęs ir aiškinęsis naktį ar kitą dieną, tuo metu alkoholis suveikė, kad reikia vykti tą patį vakarą. Peilis buvo vidinėje kišenėje, visada jį turi, nes mano BMW akumuliatoriaus klemas nuolat kliba. Teleskopinės lazdos automobilyje ar kitur neturėjo, iš kur ji rasta, nežino. Ikiteisminio tyrimo metu gal buvo sumišęs, susimaišė pats. Įvykio metu iš gretimų namų lyg ir buvo išėję kaimynai, nepamena. Konflikto metu buvo išėjusi nukentėjusiojo močiutė ir žmona, nukentėjusiojo žmona bandė raminti.
A. P. savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepripažino ir paaišknimo, kad buvo išgėręs alaus ir degtinės. Nuvyko nusipirkti valgyti. Išvažiavo į miestą, pasivažinėjo, nuvyko į „(duomenys neskelbtini)“, ten vartojo alkoholį, išėjo parūkyti į kiemą. P. K. sakė važiuoti ir išvažiavo. Nuvažiavo į M. Ž. namus. Buvo vėlu, apie 2 valanda nakties. K. sakė, kad reikia eiti pasikalbėti su M. Ž.. Ėjo kartu. Nuėjo iki vartelių, P. K. pašaukė, šviesos degė. Vėliau K. atsidarė vartelius, ėjo durų link paskambinti, tada iš už kampo pamatė atbėgantį nukentėjusįjį, kuris atbėgo su beisbolo lazda. Ž. ketino K. smogti, K. iššoko per vartelius. Ž. smogė, nepataikė K., pataikė į vartelius. Jis (P.) pagalvojo, kad gali būti negerai ir atsiminė, kad automobilio bagažinėje yra air soft ginklai. Nuėjo prie automobilio, kuris buvo netoli, atsidarė greit bagažinę ir išsitraukė šautuvus. Vieną padavė D., bet jis neveikė. Nesakė, kokiu tikslu ginklą duodu, jis paėmė ginklą, bet jis neveikė. P. K. buvo toliau nuo vartelių. Jis (P.) pradėjo šaudyti, ten buvo tik garsinis signalas. Niekur nepataikė. Šovė į medinius vartelius, už kurių stovėjo nukentėjusysis. Paleido gal 7 šūvius, pataikė tik į tvorą, greičiausiai į namo sieną, vėliau šautuvas sugedo, nebešaudė, tik skleidė garsą. Pamatęs, kad tai netikras ginklas, nukentėjusysis atbėgo prie jo. Pakėlęs rankas, dengė galvą, taip nukentėjusysis sudaužė šautuvą: dalis įkrito į kiemą, dalis – ant gatvės. Nukentėjusysis ėmė rėkti, grasinti. Jis buvo su lazda, dėl to jie atsitraukė. Atvyko pareigūnai. K. ėmė važiuoti. Pareigūnai juos sulaikė. Nežino, ar Ž. kvietė atvykti. Bet šaudymas buvo gynyba. Gynėsi nuo žmogaus, kuris galėjo sužaloti. Kaimynai išėjo tik tada, kai policija visus sulaikė.
S. D. savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepripažino ir paaiškino, kad susirinkę gėrė alaus, po varžybų – degtinės. Po rungtynių ėjo į parduotuvę nusipirkti užkąsti, išgerti, planavo pavakaroti. Grįžo, išgėrė, pavalgė, nusprendė vykti į miestą, kavinėje pasėdėti. L. K. buvo negėręs alkoholio, sakė, kad vairuos. Nuvyko į barą „(duomenys neskelbtini)“. Ten pasėdėjo. Vėliau išvyko. P. K. sakė, kad jam kažkas parašė žinutę, kaltino P. K., kad M. Ž. jis išdaužė langą. Nusprendė visi kartu nuvažiuoti, P. K. vienas važiuoti bijojo. Galvojo jie pasikalbės, išsiaiškins. Nuvažiavo. Trise nuėjo: jis, P. ir K. Tuo metu nieko rankose neturėjo. . žengiant pro vartelius, iš už namo kampo, ar su lazda, ar su kažkokiu įrankiu, M. Ž. trenkė, pataikė į vartelius. P. K. atšoko atgal. Tada iš bagažinės A. P. paėmė du šautuvus air soft, vieną davė jam (D.), bet jis neveikė. A. P., duodamas ginklą, nieko nesakė. A. P. nuėjo arčiau. Ž. ėmė vėl mosikuotis, tada A. P. porą kartų iššovė. M. Ž. nusiramino, pradėjo aiškintis, kalbėtis su P. K.. Jie dėl kažko ginčijosi. Tuo metu L. išlipo iš mašinos, sakė sėstis, važiuoti, užtenka rėkauti. Ginčas vyko prie vartelių. Jis (D.) ruošėsi lipti į automobilį, vieną koją į automobilį įstatė ir L. paspaudė atbuline eiga, nes pamatė pareigūnus. Vos spėjo kitą koją įdėti. L. pavažiavo gal 10-15 metrų ir sustojo. Tada išlipo iš mašinos, patys atsigulė ant žemės. Uždėjo antrankius, iš automobilio pareigūnai ištraukė visus daiktus, padėjo ant žemės. Smūgių niekam nesudavė. Buvo neblaivus, tai turėjo įtakos veiksmams.
Nukentėjusysis M. Ž. paaiškino, kad sulaukė netikėtų svečių. Buvo išvažiavęs į komandiruotę (duomenys neskelbtini), įvažiavęs į Lietuvą sulaukė žmonos R. Ž. skambučio, kad yra išdaužtas namo langas. Paklausus žmonos kaip viskas vyko ji pasakė, kad buvo prietema, bet matė gatve nueinantį K. Už valandos parvažiavo namo, jau buvo atvykusi policija, surašė protokolą ir viskas. Tada parašė K. ir pasakė, kad įdėtų langą. Išėjo į kiemą ir laukė draugo V. S.. Tada išgirdo kaip kaltinamieji tyliai atėjo per (duomenys neskelbtini) ir įėjo per vartus į kiemą. Matė atėjo K., D., kito pavardės neatsimena. Veidų nebuvo prisidengę. Rankose K. turėjo teleskopinę lazdą ir peilį, o kiti du turėjo šaunamuosius ginklus. Kada įėjo į kiemą jie jį (Ž.) pamatė. Kilo konfliktas, puolimas. Siekdamas apginti turtą ir namus bandė juos išvyti iš kiemo gąsdindamas lazda. Jie sureagavo agresyviai, puolimu. P. puolė su šautuvu, šovė į jį. Pataikė. Pataikė į daug kūno vietų. Šūvių buvo dešimtys. Tada puolė P. K.. Puolė su lazda. Bandė suduoti, bet nepataikė. Peilį laikė rankose. Kol grūmėsi su A. P. P. K. apgadino automobilį. Spyrė kojom, trenkė lazda. Koja spyrė į veidrodėlį. Lazda trenkė per atramą, tarp durų ir priekinio stiklo. Buvo sudaužytas veidrodėlis, sulankstytos durys. Apsigynė ir išvarė visus tris iš kiemo. D. nieko nedarė, tik bandė pasipriešinti, kai norėjo išvyti iš kiemo. D. ir šovė porą kartų. Kai išvijo kaltinamuosius iš namo išėjo žmona, močiutė ir mažametis vaikas, dešimties metų. Jie matė, kad iš namo išėjo šeima, nes jos pradėjo šaukti. Tada į kiemą jau nesibrovė, bet išgirdo daug necenzūrinių žodžių. Paskui atvažiavo policija. Kaimynas išėjo kada atvažiavo policija. Vairuotojas konflikte nedalyvavo. Buvo padaryti sužalojimai. Sužalojo kairės rankos rodomąjį piršta, plaštakos viršų ir pasitempė petį.
Nukentėjusioji G. K. paaiškino, kad jau gulėjo ir išgirdo dūžio garsą, tada išgirdo kaip marti šaukia, jog išdaužė namo langą. Pasakė, kad lyg ir matė nubėgantį K. Iš karto skambino į policiją. Policija atvažiavo greitai. Vėl atsigulė ir po kurio laiko išgirdo kieme stipriai šaudant. Per langą žiūrėjo. Matė, kad stumdosi, bet kas su kuo negali atsakyti. Jie buvo penki, o Martynas vienas. Nematė, ką jie rankose turėjo, matė kaip stumdėsi, o po to girdėjo smūgius į automobilį, bet ar spyrė, ar trenkė su kažkuo negali atsakyti. Ryte išėjus į kiemą matė numestą šautuvą, guminių kulkų, buvo išdaužtas namo langas, automobilyje buvo keletą įlenkimų. Prieš tai nebuvo jokių įlenkimų.
Liudytojas L. K. paaiškino, kad susitiko su S. D. ir P. K., planavo žiūrėti krepšinį.Žiūrėjo krepšinį, vartojo alkoholį. Po kiek laiko atvažiavo A. P., pažiūrėjo krepšinį ir nusprendė važiuoti pasivažinėti. Buvo (duomenys neskelbtini), paskui nusprendė nuvažiuoti į „(duomenys neskelbtini)“, ten draugai išgėrė dar alaus. Kada parvažiavo atgal iš „(duomenys neskelbtini)“P. K. gavo žinutę, kad yra išdaužtas langas. Gavę žinutę, nusprendė nuvažiuoti ir išsiaiškinti kodėl bando apkaltinti P. K.. Važiavo į (duomenys neskelbtini). Draugai išlipo, o jis liko automobilyje. Suradau vietą, kur nuėjo draugai. Atvažiavęs matė, kaip M. Ž. su beisbolo lazda puola draugus, tada K. atsitraukė prie tvoros ir Ž. pataikė į tvorą. Draugai buvo iš gatvės pusės, o tas asmuo su beisbolo lazda stovėjo savo pusėje. Pasakė draugams, kad reikia važiuoti. S. D. įšoko i mašiną, kiti draugai nespėjo. Pradėjo važiuoti atgal, tuo metu dar nežinojo, kad ten atvažiuoja policijos automobilis. Norėjo palaukti kitų draugų, tiesiog norėjo apsukti automobilį. Važiavo atbulas. Tada pamatę kaip iš priekio ateina policija ir tada sulaikė. Automobilyje, kurį vairavo, šautuvų nematė, matė tik teleskopinę lazdą, peiliuką. Šautuvų nematė, ten buvo tik vienas šautuvas. Matė išdaužtą namo langą. Įvykio metu, kad iš aplinkinių namų būtų kas atėjęs nematė. M. namo kieme buvo išėjusi močiutė ir dar viena jauna moteris.
Liudytojas A. S. paaiškino, kadį įvykio vietą buvo nuvažiavęs. Apie ketvirtą valandą paryčiais. Surašyti įvykio vietos apžiūros protokolą, užfiksuoti, išimti pėdsakus. Kai nuvažiavo matė automobilį, kuriam buvo nudaužtas veidrodėlis. Buvo „airsoft“ šautuvai, kiek negali pasakyti, nes buvo ir jų dalys. Vienas šautuvas buvo namo teritorijoje, kieme, o kitas prie apdaužyto automobilio, kuris stovėjo gatvėje.
Liudytoja R. Ž. paaiškino, kad vakare, apie 22.30 val., išdaužė langą, esantį gatvės pusėje. Vyro namuose nebuvo, jis buvo išvykęs. Iškvietė policiją, atvyko, apžiūrėjo, surašė aktą. Po kurio laiko, gal po dviejų valandų, išgirdau sąmyšį lauke. Išgirdo šūvius. Iš karto kvietė policiją, nes labai išsigando. Pažiūrėjus pro langą pamatė vyriškį su šautuvu. Jis buvo prie juodo BMW iš gatvės pusės, mašina stovėjo prie namų vartelių. Jis jau stovėjo išlipęs iš mašinos ir šaudė. Matė P. K., einantį į kiemą. P. K. kažką laikė rankose. Iš mašinos išlipęs šaudė asmuo (rodo į kaltinamąjį D.). Kaltinamieji vis išeidavo ir įeidavo į kiemą, norėjo išvažiuoti. Po to išėjo į lauką, nes močiutė išsiveržė, o ji ją norėjo sustabdyti, kad neišeitų. Sūnus miegojo, bet jis išgirdęs kas vyksta prabudo ir pradėjo verkti. Lauke pamatę P. K.. P. K. nubėgo link (duomenys neskelbtini) g., bet tuomet atvažiavo policija, juos visus sulaikė. Kieme matė automobilį, buvo išdaužtas namo langas, pilna šratų. Buvo sužalota vyro ranka. Būdama ant laiptų P. K. pasakę, kodėl jis taip elgiasi, juk namuose yra mažas vaikas, kurį gąsdinta. Jis tik atsakė, kad jį sumušė ir jai parodė vidurinį pirštą. Matė, kad automobilis buvo apdaužytas, apšaudytas. Buvo veidrodėlis nudaužtas, kažkur priekyje matėsi įbrėžimai.
Liudytoja V. U. paaiškino, kad atliko įtariamųjų apklausas. Apklausa atliekama taip: asmenys iškviečiami į apklausą, asmenims išaiškinamos jų teisės, teisės dėl gynėjo, rašomi protokolai, parodymus duoda asmenys savo valia. Spaudimas liudytojui L. K. tikrai nebuvo daromas.
Liudytojas A. S. paaiškino, kad nuvykę sulaikė tris asmenis, vienas iš jų tuo metu mėgino pasišalinti BMW markės automobiliu, vos nepervažiavo kolegos. Asmenis sulaikė, uždarė. Aplink asmenis mėtėsi tokie kaip ginklai, air soft‘o automatiniai ginklai. Į kiemą buvo nuėjęs, matė, kad yra išdaužytų namo langų, rėkia kaimynai. Kieme stovintis nukentėjusiojo automobilis buvo apspardytas. Nukentėjusiuosius matė, jie stovėjo prie vartų, savo riboje.
Liudytojas G. T. paaiškino, kad buvo gautas iškvietimas, kad yra grasinama ginklais. Atvykę kieme išgirdo triukšmą. Išlipo, nubėgo į triukšmo vietą. Du asmenys bėgo į kitą pusę, du įšoko į automobilį. Asmenys įsėdo automobilį, ėmė važiuoti atbuline eiga. Asmuo vienas buvo už vairo, gale, kitas, su ginklu. Automobilis atsitrenkė į konteinerį ir sustojo. Asmenys nesipriešino. Ginklas buvo ant galinės sėdynės, už vairuotojo. Vėliau ėjo prie nukentėjusiųjų, kurie buvo savo kieme. Buvo išdaužtas namo verandos langas ir dar vienas langas. Buvo nuspirtas kieme stovėjusio automobilio veidrodėlis, automobilis apspardytas. Kieme dar buvo nuolaužų kito žaislinio ginklo. Be ginklo nuolaužų, mėtėsi vamzdis, kuriuo asmenys gynėsi. Nukentėjusieji sutiko kieme. Buvo vyriškis ir dvi moteriškės. Vyrui buvo sužalota ranka. Pas sulaikytą asmenį buvo rastas peilis.
Šalies argumentai
L. V. G. S. paaiškino, kad paskambino M. Ž. ir pranešė, kad atvažiavo P. K. su draugais ir išdaužė jo langą. Jis iškvietė policiją. Maždaug po pusvalandžio paskambino P. K. ir atvyko pas jį. Durų jam neatidarė.Tada paskambino M. Ž., nujausdamas, kad asmenys vėl važiuos pas M., važiavo jo link. Atvyko į M. gyvenamąją vietą, pavažinėjo, matė, kad išjungtais žibintais po gatvę važinėjo BMW. Priekyje ėjo P. K., buvo dar 2-3 asmenys. Automobilis važiavo šalia asmenų. Jie judėjo M. Ž. namo link. Nebuvo išlipęs, po kelių minučių matė, kad atvažiavo policija. Skambino M. Ž., perspėjo, kad asmenys ateina į jo kiemą. Po kokių 10-15 minučių atvyko policija. Kai jis (V. G. S.) ir policija atvažiavo, kiti asmenys rankose neturėjo nieko, tik P. K. turėjo peilį ir sulūžusią teleskopinę lazdą. Į nukentėjusiojo M. Ž. kiemą buvo įėjęs, matė kieme automobilio, priklausančio M. Ž. močiutei, detalių, automobilis buvo apgadintas, nulankstytais veidrodėliais, smulkios detalės buvo apgadintos, įspirta į šoną. Kieme taip pat mėtėsi sudaužytas ginklas, M. Ž. sakė, kad gynėsi ir kažkuriam iš rankų išdaužė ginklą. Tai vadinamas air soft‘o ginklas, kuris šaudo plastmasiniais šratukais, jis buvo perlaužtas pusiau. M. Ž. taip pat buvo kieme, jis turėjo plastmasinį santechnikos vamzdį, kuriuo gynėsi, kuriuo, kaip jis sakė, išmušė vienam iš kaltinamųjų ginklą ir jis lūžo kieme pusiau. M. man sakė, kad jis sužalotas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu buvo ištirti įrodymai.
Apžiūros protokolas (1 tomas, b. l. 14-23) nustatyta, kad įvykio vieta (duomenys neskelbtini). Buvo rasti trys plastikiniai šratai. Namo kieme stovi automobilis. Automobilio dešinės pusės išorinis galinio matymo veidrodėlis nulaužtas. Veidrodėlio korpusas guli ant automobilio bagažinės dangčio. Šalia automobilio guli plastikinės automobilio dalys.
Specialisto išvada (1 tomas, b.l. 34-39) nustatyta, kad šautuvas yra skirtas pramogai ir prie ginklų nepriskiriamas. tai pramoninės gamybos airsoft tipo. Šratai yra skirti pramogai ir prie šaudmenų nepriskiriami. Peilis yra buitinės paskirties ir prie nešaunamųjų šaltųjų ginklų nepriskiriamas.
Įrodymai baudžiamojoje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymo nustatyta tvarka konstatuoja pavojingos visuomenei veikos buvimą, šią veiką padariusių asmenų kaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti.
Motyvuojamoji dalis
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Viešosios tvarkos pažeidimo nusikaltimo pagrindinis objektas yra viešoji tvarka. Viešoji tvarka gali būti pažeidžiama tiesiogiai arba per poveikį papildomiems objektams – žmogaus sveikatai arba turtui. Tam, kad veiką būtų galima kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį, būtina įrodyti šiuos objektyviuosius nusikalstamos veikos sudėties požymius - veikos padarymo vietą, padarytos veikos (veiksmų) pobūdį, kilusius padarinius. Viešoji vieta teismų praktikoje suprantama kaip tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę (gali) lankytis bet kurie kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešojoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. Viešoji tvarka gali būti pažeidžiama Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio dispozicijoje nurodytais savarankiškais būdais: įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis, vandališkais veiksmais. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Šie veiksmai gali pasireikšti viešojoje vietoje tiek tada, kai aplink yra kitų žmonių (nepagarbos demonstravimas aplinkiniams), tiek ir tada, kai aplink žmonių nėra (nepagarbos demonstravimas aplinkai). Pagal teismų praktiką smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis.
Motyvas ir tikslas nėra būtinieji Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. numatytos veikos sudėties požymiai. Asmeninio pobūdžio paskatų buvimas nepaneigia veikos priešingumo viešajai tvarkai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka viešą vietą ir būdą, kuriuo demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-136/2010, 2K-120/2011, 2K-445/2013, 2K-141/2015). Tai, kad asmuo veikė be aiškios asmeninės motyvacijos arba panaudojo kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, skatina daryti išvadą, jog asmens veika pirmiausia nukreipta viešajai tvarkai pažeisti, todėl kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-126/2006, 2K-117-303/2016).
Nors kaltinamieji savo kaltę dėl jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos neigė, tačiau jų kaltė įrodyta byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais.
Niekam nekyla abejonių, kad konfliktas įvyko2017 m. spalio 16 d., apie 02.10 val., kieme, prie namo Nr. 7, esančio (duomenys neskelbtini). Tai pripažįsta tiek nkentėjusiejį, tiek teisiamieji, tiek liudytojai.
Patys kaltinamieji P. K., A. P., S. D., teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad apie 02.10 val., kas jau pakankamai keista aiškintis santykius, būdami neblaivūs, atvyko aiškintis santykių adresu (duomenys neskelbtini). Kad kiemas, prie (duomenys neskelbtini), yra vieša vieta nėra abejonių. Įvykio vietoje įvyko konfliktas. M. Ž. nurodė, kad išgirdo kaip kaltinamieji tyliai atėjo per (duomenys neskelbtini) ir įėjo per vartus į kiemą. Rankose K. turėjo teleskopinę lazdą ir peilį, o kiti du (P., D.) turėjo šaunamuosius ginklus. Kada įėjo į kiemą jie jį (Ž.) pamatė. Siekdamas apginti turtą ir namus bandė juos išvyti iš kiemo gąsdindamas lazda. Jie sureagavo agresyviai, puolimu. P. puolė su šautuvu, šovė į jį. Pataikė. Pataikė į daug kūno vietų. Šūvių buvo dešimtys. Tada puolė P. K.. Puolė su lazda. Bandė suduoti, bet nepataikė. Peilį laikė rankose. Apsigynė ir išvarė visus tris iš kiemo. D. nieko nedarė, tik bandė pasipriešinti, kai norėjo išvyti iš kiemo. D. ir šovė porą kartų. Kaltinamieji iš esmės sutiko, kad buvo konfliktas, bet pateikė savo versijas. P. K. nurodė, kad įėjo į kiemą, bet sutikęs M. Ž., atsitraukdamas išėjo iš kiemo. Tada A. P., norėdamas apginti, iš savo air soft ginklo paleido įspėjamuosius šūvius į kiemo teritoriją. Jis šovė kažkur į kiemo teritoriją. Girdėjo iki 10 šūvių. Nematė, kur pataikė. Ž. po šūvių šiek tiek atsitraukė, bet paskui vėl puolė. Nurodė, kad vyko ne šaudymasis, o gynyba. Nukentėjusysis užsimojo beisbolo lazda ir bandė jam (K.) trenkti kokius du kartus, nuo smūgio išsisuko, tada nukentėjusysis užsimojo A. P., kuris dengėsi savo galvą nuo lazdos. Ž. pataikė į šautuvą. A. P. nepavyko išsaugoti šautuvo ir jis sulūžo. A. P. nurodė, kad Ž. ketino K. smogti, K. iššoko per vartelius. Ž. smogė, nepataikė K., pataikė į vartelius. Jis (P.) pagalvojo, kad gali būti negerai ir atsiminė, kad automobilio bagažinėje yra air soft ginklai. Nuėjo prie automobilio, kuris buvo netoli, atsidarė greit bagažinę ir išsitraukė šautuvus. Vieną padavė D., bet jis neveikė. P. K. buvo toliau nuo vartelių. Jis (P.) pradėjo šaudyti, ten buvo tik garsinis signalas. Niekur nepataikė. Šovė į medinius vartelius, už kurių stovėjo nukentėjusysis. Paleido gal 7 šūvius, pataikė tik į tvorą, greičiausiai į namo sieną, vėliau šautuvas sugedo, nebešaudė, tik skleidė garsą. S. D. nurodė, kad M. Ž. trenkė, pataikė į vartelius. P. K. atšoko atgal. Tada iš bagažinės A. P. paėmė du šautuvus air soft, vieną davė jam (D.), bet jis neveikė. A. P., duodamas ginklą, nieko nesakė. A. P. nuėjo arčiau. Ž. ėmė vėl mosikuotis, tada A. P. porą kartų iššovė. M. Ž. nusiramino, pradėjo aiškintis, kalbėtis su P. K.. L. L. K. paaiškino, kad M. Ž. su beisbolo lazda puola draugus, tada K. atsitraukė prie tvoros ir Ž. pataikė į tvorą. Draugai buvo iš gatvės pusės, o tas asmuo su beisbolo lazda stovėjo savo pusėje. Pasakė draugams, kad reikia važiuoti. S. D. įšoko i mašiną, kiti draugai nespėjo.
Bet jų parodymai atitinka įvykių eigą tik iš dalies. Liudytoja G. K. paaiškino, kad išgirdo kieme stipriai šaudant. Per langą žiūrėjo. Matė, kad stumdosi, bet kas su kuo negali atsakyti. Jie buvo penki, o Martynas vienas. Nematė, ką jie rankose turėjo, matė kaip stumdėsi, o po to girdėjo smūgius į automobilį. L. R. Ž. paaiškino, kad pažiūrėjus pro langą pamatė vyriškį su šautuvu. Jis buvo prie juodo BMW iš gatvės pusės, mašina stovėjo prie namų vartelių. Jis jau stovėjo išlipęs iš mašinos ir šaudė. Matė P. K., einantį į kiemą. P. K. kažką laikė rankose. Iš mašinos išlipęs šaudė asmuo (rodė į kaltinamąjį D.). Kaltinamieji vis išeidavo ir įeidavo į kiemą, norėjo išvažiuoti. Nukentėjęs M. Ž. paaiškino, kad išgirdo kaip kaltinamieji tyliai atėjo per Širvintų g., suko į Puntuko g. ir įėjo per vartus į kiemą. Matė atėjo K., D., kito pavardės neatsimena. Veidų nebuvo prisidengę. Rankose K. turėjo teleskopinę lazdą ir peilį, o kiti du turėjo šaunamuosius ginklus. Kada įėjo į kiemą jie jį (Ž.) pamatė. Kilo konfliktas, puolimas. Siekdamas apginti turtą ir namus bandė juos išvyti iš kiemo gąsdindamas lazda. Jie sureagavo agresyviai, puolimu. P. puolė su šautuvu, šovė į jį. Pataikė į daug kūno vietų. Šūvių buvo dešimtys. Tada puolė P. K.. Puolė su lazda. Bandė suduoti, bet nepataikė. Peilį laikė rankose. Kol grūmėsi su A. P. P. K. apgadino automobilį. Spyrė kojom, trenkė lazda. Koja spyrė į veidrodėlį. Lazda trenkė per atramą, tarp durų ir priekinio stiklo. Buvo sudaužytas veidrodėlis, sulankstytos durys. Apsigynė ir išvarė visus tris iš kiemo. D. nieko nedarė, tik bandė pasipriešinti, kai norėjo išvyti iš kiemo. D. ir šovė porą kartų.
P. K., A. P., S. D., L. K. parodymai vertinti kritiškai kaip siekis išvengti ar padėti asmenims išvengti baudžiamosios atsakomybės, kaip nenuoseklūs, ir jais vadovaujasi tiek kiek jie atitinka kitus bylos duomenis.
Netikėti G. K., R. Ž., M. Ž. parodymais teismas neturi pagrindo, todėl kad jie nuoseklūs, vienas kita papildantis, atitinką kitus bylos duomenis: liudytojų A. S., G. T., V. G. S. parodymus, juos patvirtina ir kita bylos medžiaga: Apžiūros protokolas (1 tomas, b. l. 14-23), Specialisto išvada (1 tomas, b.l. 34-39).
P. K., A. P., S. D. nurodė, kad jie gynėsi nuo M. Ž..
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 28 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmuo neatsako pagal šį kodeksą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-313/2012 pasisakyta, kad pagal susiformavusią teismų praktiką kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir panašiai), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams. Vertinant būtinosios ginties situaciją turi būti itin kruopščiai nustatoma pavojingo kėsinimosi pradžia ir pabaiga, nes teisingas šių aplinkybių nustatymas lemia tinkamą būtinosios ginties įvertinimą. Būtinosios ginties situacija atsiranda ne tik būtent pavojingo kėsinimosi momentu, bet ir tais atvejais, kai yra reali jos grėsmė (ištraukiamas ginklas, atlenkiamas peilis, besiginantysis apsupamas kitų asmenų ir pan.). Tuo tarpu besiginančiojo veiksmai padarant žalą kitam asmeniui negali būti laikomi būtinąja gintimi, kai pavojingas kėsinimasis jau žinomai buvo atremtas ar pasibaigęs ir aiškiai nebuvo reikalo gintis.
Iš visų apklaustų asmenų parodymų matyti, kad kėsinimosi, nuo kurio galima būtinoji gintis, tai yra pavojingo, realaus ir akivaizdaus, pradėto ar tiesiogiai gresiančio, bylos aplinkybėmis nebuvo. Nukentėjusysis M. Ž. buvo savo namuose, savo kieme, kai netikėtai buvo užpultas kaltinamųjų. Patys kaltinamieji nurodė, kad nebuvo kviesti, atvyko savavališkai, bandė patekti į kiemą, šaudė, kas akivaizdžiai patvirtina nebuvus jokio realaus ar gresiančio pavojaus jo sveikatai, ar gyvybei, o jis pats kėlė pavojų kitiems asmenims.
Teismas vertina, kad P. K., A. P., S. D., L. K. versijos apie būtinąją gintį neatitinka apklaustų nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais nustatytos įvykių sekos, faktinių aplinkybių. Bylos duomenimis, kaltinamieji nebuvo netikėtai užpulti, nenustatyta pavojingo kėsinimosi, dėl kurio atsirado teisė į būtinąją gintį.
Teismas, ištyręs ir įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus – nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymus, rašytinius bylos duomenis, daro išvadą, kad kaltinamieji P. K., A. P. ir S. D. padarė jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas.
Veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str., padaroma tiesiogine tyčia. Tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį veika gali būti kvalifikuojama ir tais atvejais, kai viešosios tvarkos pažeidėjas veikia nesukonkretindamas savo veiksmų galimo poveikio visuomenei, bet bendrais bruožais numatydamas, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-447/2012, 2K-437/2013).
Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas netiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti. Taigi kaltininkas veikia sąmoningai ir suvokia, kad savo veika gali sunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatą. Tik tiesioginės tyčios atveju jis tokių padarinių nori, o netiesioginės tyčios atveju, nors jų nenori, nesiekia, tačiau sąmoningai leidžia tokiems padariniams kilti.
Teismas vertina, kad kaltinamieji veikė neapibrėžta tyčia, atvykdami pas nukentėjusįjį į namus, puldami nukentėjusįjį jie numatė, kad dėl jų veikimo gali atsirasti pavojingi padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti, jiems tiko bet kokios pasekmės.
Tai, kad buvo pažeista viešoji tvarka, patvirtina į įvykio vietą iškviesti policijos pareigūnai, apklausti liudytojais teisiamojo posėdžio metu (A. S., G. T.).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad teisinės atsakomybės prasme, nagrinėjamu atveju, kaltinamųjų veiksmai, padaryti viešoje vietoje, nebuvo korektiški ir atitinkantys moralės normas, buvo įžūlūs. Dėl kaltinamųjų veiksmų buvo sutrikdyta visuomenės tvarka, nukentėjo asmenys, buvo sutrikdytas pašalinių asmenų poilsis.
Teismas pripažįsta, kad P. K. 2017 m. spalio 16 d., apie 02.10 val., viešoje vietoje, kieme, prie (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su S. D. ir A. P., daužė daiktu panašiu į teleskopinę lazdą per automobilio „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausančio G. K., kuriuo naudojasi M. Ž., keleivio pusės statramstį, variklio dangtį, keleivio pusės sparną, kairės pusės žibintą, bamperį bei koja nuspyrė keleivio pusės veidrodėlį, o tuo metu S. D. kartu su A. P. iš šratasvydžio šautuvo šaratų šaudė į automobilį, o po to ir į iš namo išėjusį M. Ž., pataikydami M. Ž. į įvairias kūno vietas, bei A. P. sudavė jam šratasvydžio šautuvo rankena per kairę ranką, tokiais bendrais vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką ir dėl automobilio apgadinimo padarydamas G. K. 600 eurų turtinę žalą, t. y. tyčia padarė nusiklastamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str.
Teismas pripažįsta, kad A. P. 2017 m. spalio 16 d., apie 02.10 val., viešoje vietoje, kieme, prie namo (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su S. D. ir P. K., P. K. daiktu panašiu į teleskopinę lazdą daužant automobilį „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausantį G. K., kuriuo naudojasi M. Ž., jis kartu su S. D. iš šratasvydžio šautuvo šaratų šaudė į automobilį, o po to ir į iš namo išėjusį M. Ž., pataikydami M. Ž. į įvairias kūno vietas, bei sudavė jam šratasvydžio šautuvo rankena per kairę ranką, tokiais bendrais vandališkais ir įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, tuo sukeldami M. Ž. fizinį skausmą, o dėl automobilio apgadinimo G. K. padarydami 600 eurų turtinę žalą, t. y. tyčia padarė nusiklastamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str.
Teismas pripažįsta, kad S. D. 2017 m. spalio 16 d., apie 02.10 val., viešoje vietoje, kieme, prie namo (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su A. P. ir P. K., P. K. daiktu panašiu į teleskopinę lazdą daužant automobilį „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausantį G. K., kuriuo naudojasi M. Ž., jis kartu su A. P. iš šratasvydžio šautuvo šaratų šaudė į automobilį, o po to ir į iš namo išėjusį M. Ž., pataikydami M. Ž. į įvairias kūno vietas, o A. P. sudavė jam šratasvydžio šautuvo rankena per kairę ranką, tokiais bendrais vandališkais ir įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, tuo sukeldami M. Ž. fizinį skausmą, o dėl automobilio apgadinimo G. K. padarydami 600 eurų turtinę žalą. , t. y. tyčia padarė nusiklastamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str.
Kaltinamieji P. K., A. P. ir S. D. yra kalti, todėl baustini.
Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str., t. y. atsižvelgia į padarytų veikų pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamojo P. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo P. K. atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad baudžiamojo įstatymo numatytą nusikalstamą veiką jis padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 str. 1 d. 9 p.), nes tai, kad asmuo buvo neblaivus patvirtina Pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolas Nr. 7647 (2 tomas, b. l. 78), liudytojai A. S., G. T., pats kaltinamasis.
Kaltinamojo A. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo A. P. atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad baudžiamojo įstatymo numatytą nusikalstamą veiką jis padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 str. 1 d. 9 p.), nes tai, kad asmuo buvo neblaivus patvirtina Pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolas Nr. 7646 (2 tomas, b. l. 127), liudytojai A. S., G. T., pats kaltinamasis.
K. S. D. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. K. S. D. atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad baudžiamojo įstatymo numatytą nusikalstamą veiką jis padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 str. 1 d. 9 p.), nes tai, kad asmuo buvo neblaivus patvirtina Pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolas Nr. 7648 (3 tomas, b. l. 13), liudytojai A. S., G. T., pats kaltinamasis, bei nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 str. 1 d. 13 p.), nes šią nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas, teistumui neišnykus.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio sankcija numato, kad už nusikalstamą veiką, tyčinį nesunkų nusikaltimą, gali būti skiriama viena iš alternatyvių bausmių: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
Kaltinamasis P. K., veikdamas neiesiogine tyčia, padarė vieną nesunkų nusikaltimą viešajai tvarkai būdamas neteistas, administracine tvarka baustas (2 tomas, b. l. 100-103).
Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmenybę, jo baudžiamąją atsakomybę lengvinančių nebuvimą, įsunkinančią aplinkybe, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kaltinamajam P. K. už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. numatytos nusikalstamos veikos padarymą skirtina šio straipsnio sankcijose nustatyta bausmės rūšis laisvės apribojimas, šios bausmės dydį nustatant artimą minimaliam.
Laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu kaltinamajam P. K. nustatytinas įpareigojimas teismo nustatytu laiku būti namuose.
Į bausmės laiką įskaitytinas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2017 m. spalio 16 d., 02.25 val., iki 2017 m. spalio 17 d., 08.22 val., iš viso – viena para (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 str. 2 d.).
Kaltinamasis A. P., veikdamas netiesiogine tyčia, padarė vieną nesunkų nusikaltimą viešajai tvarkai būdamas neteistas, administracine tvarka baustas (2 tomas, b. l. 161-168).
Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmenybę, jo baudžiamąją atsakomybę lengvinančių nebuvimą, į sunkinančią aplinkybę, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kaltinamajam A. P. už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. numatytos nusikalstamos veikos padarymą skirtina šio straipsnio sankcijose nustatyta bausmės rūšis, laisvės apribojimas, šios bausmės dydį nustatant artimą minimaliam.
Laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu kaltinamajam A. P. nustatytinas įpareigojimas teismo nustatytu laiku būti namuose.
Į bausmės laiką įskaitytinas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2017 m. spalio 16 d., 02.25 val., iki 2017 m. spalio 17 d., 08.25 val., iš viso – viena para (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 str. 2 d.).
Kaltinamasis S. D., veikdamas netiesiogine tyčia, padarė vieną nesunkų nusikaltimą viešajai tvarkai būdamas teistas vieną kartą, administracine tvarka baustas (3 tomas, b. l. 31-32).
Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmenybę, jo baudžiamąją atsakomybę lengvinančių ir nebuvimą, į sunkinančias aplinkybes, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kaltinamajam S. D. už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. numatytos nusikalstamos veikos padarymą skirtina šio straipsnio sankcijose nustatyta bausmės rūšis, laisvės apribojimas, šios bausmės dydį nustatnt artimą šios bausmės vidurkiui.
Laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu kaltinamajam S. D. nustatytinas įpareigojimas teismo nustatytu laiku būti namuose.
Į bausmės laiką įskaitytinas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2017 m. spalio 16 d., 02.25 val., iki 2017 m. spalio 17 d., 08.23 val., iš viso – viena para (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 str. 2 d.).
Kaltinamajam P. K. paskirta kardomoji priemonė, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, ją pradėjus vykdyti, naikintina.
Kaltinamajam A. P. paskirta kardomoji priemonė, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, ją pradėjus vykdyti, naikintina.
Kaltinamajam S. D. paskirta kardomoji priemonė, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, ją pradėjus vykdyti, naikintina.
Šautuvas (airsoft tipo), buožė (šautuvo), rankena, 2 vienetai sviedinių dėtuvių, taikiklis, 2 vienetai šratų, peilis, saugomi Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariate (1 tomas, b. l. 41-42), nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuotini ir sunaikintini.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301-308 straipsniais, 313 straipsniu,
nusprendžia:
P. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, šios bausmės vykdymo laikotarpiu P. K., a.k. (duomenys neskelbtini) įpareigoti būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 str. 2 d., į paskirtą bausmę įskaityti P. K., a. k. (duomenys neskelbtini) laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017 m. spalio 16 d., 02.25 val., iki 2017 m. spalio 17 d., 08.22 val., iš viso – vieną parą.
P. K., a. k. (duomenys neskelbtini) paskirtą kardomąją priemonę, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, ją pradėjus vykdyti, panaikinti.
A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, šios bausmės vykdymo laikotarpiu A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 str. 2 d., į paskirtą bausmę įskaityti A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) laikiname sulaikyme išbūtą, laiką nuo 2017 m. spalio 16 d., 02.25 val., iki 2017 m. spalio 17 d., 08.25 val., iš viso – vieną parą.
A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) paskirtą kardomąją priemonę, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, ją pradėjus vykdyti, panaikinti.
S. D., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir nuteisti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, šios bausmės vykdymo laikotarpiu S. D., a. k. (duomenys neskelbtini) įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 str. 2 d., į paskirtą bausmę įskaityti S. D., a. k. (duomenys neskelbtini) laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017 m. spalio 16 d., 02.25 val., iki 2017 m. spalio 17 d., 08.23 val., iš viso – vieną parą.
S. D., a. k. (duomenys neskelbtini) paskirtą kardomąją priemonę, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, ją pradėjus vykdyti, panaikinti.
Šautuvą (airsoft tipo), buožę (šautuvo), rankeną, 2 vienetus sviedinių dėtuvių, taikiklį, 2 vienetus šratų, peilį, nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti ir sunaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.