- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-11-14
- Bylos Nr.
- 1-3172-1033/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-11484-2018-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rolandas Bužinskas
- Kaltinamasis
- I. L.
- Nukentėjusysis
- V. L.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. L., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, pagrindinio išsilavinimo, ištekėjusi, dirbanti - vykdanti individualią veiklą, gyvenanti (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teista 2010 m. liepos 9 d. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 3 dalį, - 9 mėnesių laisvės atėmimu, bausmės vykdymą atidedant 1 metams; 2011 m. spalio 7 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartimi atleista nuo 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, pasibaigus bausmės vykdymo atidėjimo terminui, teistumas išnykęs,
kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamono kodekso (toliau - BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. L. smurtaudama nesunkiai sužalojo šeimos narį, o būtent: ji, 2018 m. kovo 10 d. apie 20.20 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto metu tyčia rankomis pastūmė kartu gyvenantį sutuoktinio P. L. tėvą V. L. į kairįjį petį, dėl ko V. L. griūdamas nugara atsitrenkė į spintelę, ir taip padarė nukentėjusiajam V. L. daugybinius kairės pusės šonkaulių lūžius su kraujo išsiliejimu į kairę krūtinplėvės ertmę, visumoje vertinamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes nukentėjusiojo V. L. sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei dešimt dienų laikotarpiui, t. y. šiais savo veiksmais ji padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.
Kaltinamoji I. L. teismo posėdyje savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad ji su savo vyru P. L. ir vyro tėvu - nukentėjusiuoju V. L. gėrė namuose. Nukentėjusysis pareiklavo, kad ji nueitų į parduotuvę ir dar nupirktų brendžio. Ji atsisakė eiti, pasakė, kad užtenka, ir taip visi girti, todėl kilo konfliktas. Nukentėjusysis buvo agresyvus, stovėdamas pradėjo ant jos rėkti ir užsimojo prieš ją su lazda, todėl ji, gindamasi rankomis, kad lazda nepataikytų į galvą, pastūmė nukentėjusįjį į petį, po ko pastarasis nugara atsitrenkė į sekciją. Lazda pataikė jai į ranką, atsirado didelė mėlynė. Ji nematė, kad po jos pastūmimo V. L. būtų nugriuvęs. Nukentėjusysis buvo agresyvus, su lazda ne pirmą kartą ją muša, tačiau dėl V. L. smurto į policiją ji nesikreipė, nes jis yra jos vyro tėvas, senyvo amžiaus žmogus, kartu gyvena. Ji tyčia žalos nedarė, tik gynėsi nuo užpuolimo, kad lazda nepataikytų jai į galvą. Nukentėjusysis po atsitrenkimo į spintelę vaikščiojo po kambarius, buvo nuėjęs parūkyti ir į tualetą, nieko nesakė, kad jam skauda nuo jos pastūmimo. V. L. pastoviai su jais geria, duoda iš savo pensijos pinigų alkoholiniams gėrimams, reikalauja nupirkti. Ji nukentėjusiojo pinigų niekada nevogė. Tą dieną, taip pat buvo davęs pinigų alkoholiui. Konflikto metu ji buvo neblaivi, taip pat buvo neblaivus ir nukentėjusysis. Kiek atsimena, jos sūnaus S. L. tuo metu kambaryje nubuvo. Pastūmimą galėjo matyti vyras P. L., nes jie trise gėrė jų kambaryje, kuriame yra televizorius. Policiją iškvietė kaimynai, nes V. L. rėkavo, triukšmavo, kai ji atsisakė eiti į parduotuvę nupirkti alkoholio. Anksčiau V. L. dvidešimt metų gyveno pensionate ir ten darbuotojai skųsdavosi dėl blogo jo elgesio, kad juos puldavo ir koliodavo, viskas būdavo jam blogai. Paskui nukentėjusysis apsigyveno kartu su jais, ji su vyru V. L. prižiūri, gamina valgį, skalbia drabužius. Būdavo ir anksčiau, kad nukentėjusysis nugriūdavo namuose, bet pakeldavo jį ir jis toliau vaikščiodavo. Paprastai namuose V. L. vaikšto be lazdos, tik prie žmonių su lazda. Norėtų, kad teismas įpareigotų V. L. nevartoti alkoholio. Su pareikštu teritorinės ligonių kasos civiliniu ieškiniu nesutinka, ji neturi tokių pinigų. Prašo neskirti didelės bausmės, nes prasidės šantažas. Jau prieš teismą nukentėjusysis grasino, kad "pasodins į kalėjimą". Nenori, kad V. L. daugiau prie jos kabinėtųsi, nenori su juo gyventi, jeigu nepatinka jam kartu gyventi, gali eiti gyventi į pensionatą.
Teisme buvo pagarsinti kaltinamosios I. L. parodymai, kuriuos ji davė 2018-04-17 ikiteisminio tyrimo metu, ir kuriais parodė, kad savo kaltės nepripažįsta, tikrai negalėtų mušti seno žmogaus. Ji pati nuolat nukenčia dėl V. L. sunkaus charakterio. V. L. yra agresyvaus būdo, nuolat kelia konfliktus, be priežasties ją muša. Tai galėtų paliudyti jos sūnus S. L., taip pat vyras P. L.. Kai V. L. gyveno pensionate, mušdavo seseles, nuolat pykdavosi su personalu, dėl ko jį ne kartą grasino išmesti iš pensionato. Dabar jie visi apie vieną mėnesį gyvena nuomojamame bute adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Prieš tai maždaug mėnesį laiko gyveno bute adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Dar prieš tai gyveno bute (duomenys neskelbtini) gatvėje. Visus butus jie nuomojo. Vyro tėvas kartu su jais gyvena apie 6 mėnesius. Neneigia, kad visi kartu vartoja alkoholinius gėrimus, tačiau V. L. dėl menkavertės priežasties gali sukelti konfliktą ir būdamas blaivus. 2018-03-10, apie 20 val., ji buvo bute adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Namuose taip pat buvo P. L. ir V. L.. Ji su vyru gėrė degtinę, o V. L. - brendį. Begeriant kilo konfliktas, nes V. L. ją pradėjo nei iš šio nei iš to pulti, vadino visokiais rusiškais keiksmažodžiais, taip pat, pasiėmęs savo vaikščiojimo lazdelę, vieną kartą trenkė jai per galvą, dar kartą užsimojo ir nestipriai pataikė į petį. Tada gavosi taip, kad ji V. L. rankomis nuo savęs nustūmė ant lovos, jis tikrai nekrito ant grindų. Ji nežino, kas iškvietė policiją. V. L. dėl jos veiksmų tikrai negalėjo lūžti šonkauliai. Jis, dar gyvenant (duomenys neskelbtini) gatvėje, buto koridoriuje paslydęs ant šuns šlapimo, griuvo ir stipriai susimušė šoną, bet tuo metu į medikus nesikreipė, tik dažnai skundėsi dėl skausmo. Dėl šio įvykio jie atsisakė šuns, atidavė jį kitiems žmonėms. Ji tikrai nieko V. L. nepadarė, o kaip tik jį prižiūri, valgydina, skalbia rūbus. Net po 2018-03-10 įvykio, jam sugrįžus iš ligoninės, ji rūpinasi juo. 2018-04-13 policijos buvo sulaikyta dėl panašios priežasties - buvo sumušta V. L.. Tą dieną vėl kilo konfliktas dėl kažkokių buitinių dalykų. V. L. norėjo ją mušti su lazda, o ji V. L. atstūmė rankomis. Neneigia, kad abiem atvejais buvo neblaivi. Negali paaiškinti, kodėl dėl V. L. veiksmų ji pati nekviesdavo policijos, turbūt dėl to, kad jis senas žmogus, jos vyro tėvas ir policija niekuo nepadėtų. 2018-05-04 bus sprendžiamas V. L. apgyvendinimo pensionate klausimas, nes yra neįgalus, kurčnebylys ir sunkiai adaptuojasi negyvendamas pensionate (b. l. 62-63).
Apklausta 2018-09-05 ikiteisminio tyrimo metu I. L. parodė, kad savo kaltę pripažįsta iš dalies. Pripažįsta, kad vyro tėvą pastūmė netyčia, besigindama nuo jo. Jis ją užpuolė su lazda, nes norėjo, kad ji nueitų į parduotuvę nupirkti brendžio, bet ji nenorėjo eiti. Besigindama nuo V. L., jį pastūmė ir jis nugriuvo, kur nugriuvo, neatsimena. Jai atrodo, kad atstūmė nestipriai, vargu ar dėl to galėjo lūžti šonkauliai. Jis pats atsikėlė ir nuėjo į tualetą. Kas kvietė policiją, nežino. Nesuprato, kad vyro tėvas stipriai susižalojo, todėl medikų ir policijos nekvietė. Įvykio metu buvo apsvaigusi nuo alkoholio, detalių neatsimena. Viskas vyko nuomojamame bute adresu (duomenys neskelbtini). Konflikto metu bute buvo jos vyras ir sūnus. Ar dukra buvo namuose, neatsimena. Jokios tyčios sužaloti V. L. neturėjo, pastūmė jį tik besigindama, dėl to, kas įvyko labai gailisi. Pinigų atlyginti žalą ligonių kasai neturi (b. l. 69).
Nukentėjusysis V. L., gim. (duomenys neskelbtini), teisme parodė, kad kaltinamoji meluoja ir išsisukinėja, nenori pripažinti savo kaltės. 2018 m. kovo 10 d. jie gėrė, pirko 4 butelius. Jis buvo prašęs nupirkti alkoholinių gėrimų, bet pinigų nedavė. I. L. buvo girta ir jį pastūmė. Jis nebuvo užsimojęs su lazda, niekada I. L. nemušė. Jis atsistojo nuo lovos, norėjo nueiti į tualetą, ir tada I. L. jį pastūmė ant lovos. Šalia lovos buvo spintelė, į kurią jis atsitrenkė. Atsitrenkė pečiu, kaire puse, nugara, negalėjo vaikščioti. Ant grindų nebuvo nukritęs. Tai matė anūkas S., kuris jį pakėlė, padėjo atsistoti. P. L. tuo metu buvo kitame kambaryje ir nematė konflikto. Iš teismo posėdžio metu parodytų buto kambarių nuotraukų V. L. parodė, kad jie išgėrinėjo kambaryje, kur yra televizorius (fotolentelėje pažymėtas Nr. 1), o I. L. jį pastūmė jo kambaryje, kur miega, fotolentelėje pažymėtame Nr. 2 (b. l. 15-16). Tą dieną jis buvo mažai išgėręs, gal du tris kartus išgėrė, o I. L. ir P. L. - apie 3-4 butelius degtinės, pavogė 40 eurų. Iki I. L. pastūmimo jam su nugara buvo viskas gerai, o po pastūmimo atsirado pablogėjimas, šoną skaudėjo, gulėjo ligoninėje. I. L. prie jo visą laiką lenda, būdama išgėrusi bara, neleidžia išeiti iš namų. Anūkas S. yra geras, jam padeda. Norėtų, kad baigtųsi alkoholio vartojimai ir konfliktai, kad daugiau prieš jį kaltinamoji nesmurtautų. Atleidžia I. L. ir prašo jos pasigailėti.
Apklaustas 2018-07-12 ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis V. L. parodė, kad 2018 metų kovo mėnesį, dienos neprisimena, vakare, apie 22.00 val., namuose jį sumušė jo sūnaus Petro žmona I. L.. Neprisimena, kur įvyko įvykis - ar bute, kuriame gyvena šiuo metu, ar (duomenys neskelbtini), kur anksčiau nuomojo butą. Pamena, kad tą dieną I. buvo girta, agresyvi. Jis kambaryje atsikėlė nuo lovos ir ėjo į tualetą, o I. jį pastūmė į kairįjį petį ir jis, neišlaikęs pusiausvyros, krito ant spintelės ir atsitrenkė į ją nugara. Jam labai skaudėjo. Kodėl ji taip pasielgė, nežino, jokios priežasties taip elgtis nebuvo. Kai . būna girta, ji būna neadekvati. Anūkas (S. L.) padėjo jam atsikelti ir atsigulti į lovą. Anūkas barė motiną, o ji stovėjo ir žiūrėjo, paskui išgėrė dar ir kalbėjo kažką, bet jis jos nesuprato, nes kalbėjo lenkiškai. Namuose tuo metu taip pat buvo jo sūnus P., bet jis po darbo miegojo ir įvykio nematė. Kažkas iš kaimynų iškvietė greitąją pagalbą. Atvažiavę gydytojai jį išvežė į ligoninę. Prieš įvykį pats nugriuvęs niekur nebuvo, šonkauliai jam lūžo dėl to, kad marti pastūmė ir jis atsitrenkė į spintelę. I. yra labai agresyvi, turi problemų su alkoholiu. Ji nuolat žodžiais užpuola, jį bara (b. l. 21).
Liudytojas S. L. teisme parodė, kad V. L. yra jo senelis, o kaltinamoji I. L. - mama. Senelis jam sakė, kad mama jį pastūmė, jie visi buvo išgėrę buvo, tiek tėvai, tiek senelis. Tuo metu jis kaip tik grįžo iš darbo ir senelis pradėjo pasakojo, kad jį pastūmė, bet jis netiki, jog mama galėjo senelį pastumti, nes senelis pats yra konfliktiškas žmogus. Kaip senelis pasakojo, mama atėjo pas jį į kambarį ir pastūmė ant lovos. Dėl ko pastūmė nesakė, paskui pradėjo skųstis, kad jam skauda šoną, todėl jis (liudytojas) iškvietė greitąją pagalbą. Kas policiją iškvietė neatsimena, gal medikai kartu su policija atvažiavo. Senelis be lazdos dar geriau vaikšto, nei su lazda. Kaimynas skundėsi, kad pas jį ateina senelis, kaip į savo namus telefono pasikrauti. Matė, kad senelis užsimoja prieš motiną, būna ir prieš tėvą, bet jam matant, nesuduoda. Jeigu jo nebūtų, gal būtų sudavęs. Jis gyvena su seneliu viename kambaryje. Kai grįžo iš darbo, senelis sėdėjo ant savo lovos, tėvas miegojo kitame kambaryje, mama buvo virtuvėje. Namuose buvo išgėrinėjama tėvų kambaryje, kur yra televizorius. Senelis visą dieną būna tėvų kambaryje, žiūri televizorių, ateina į savo kambarį tik pamiegoti. Senelis buvo išgėręs, nors to nesakė, bet matėsi, kad išgėręs, jis yra mėgėjas išgerti. Nežino iš kur alkoholis namuose atsirado. Senelis duoda pinigų motinai, kad atneštų alkoholio, taip pat yra prašęs jo (liudytojo) nupirkti alaus. Senelis jam duoda pinigų pasaugoti, kad neišleistų, nes išeina į lauką ir išleidžia pinigus arba juos kas nors pavagia. Senelis vienas išeina į lauką iš 5 aukšto kuriame gyvena, lifto name nėra. Mamos elgesys su seneliu normalus, bet jisai greitai "sprogstantis". Ikiteisminio tyrimo metu pasakė, ką girdėjo iš senelio, pats įvykio nematė.
Teisme buvo pagarsinti liudytojo S. L. 2018-03-11 ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriais jis parodė, kad jo senelis V. L. gestų kalba jam paaiškino, jog 2018-03-10, apie 20.20 val., bute adresu (duomenys neskelbtini), tuo metu, kai senelis norėjo atsikelti nuo lovos ir eiti į tualetą, mama I. L. jį pastūmė, dėl ko šis nugriuvo ant grindų. Seneliui skaudėjo šoną, todėl policijos pareigūnai iškvietė greitąją pagalbą. Ligoninėje nustatė, kad seneliui lūžo šeši šonkauliai. Senelis tuo metu, kai mama jį pastūmė, buvo savo kambaryje. Kai mama būna išgėrusi, ji nuolat kabinėjasi prie senelio, jai viskas netinka, tačiau anksčiau fizinio smurto prieš senelį nenaudojo. Senelis dar pasakojo, kad tuo metu, kai buvo pastumtas, tėvas P. L. miegojo kitame kambaryje, jie abu buvo išgėrę (b. l. 27).
Liudytojas P. L. teisme parodė, kad kaltinamoji I. L. yra jo žmona, o nukentėjusysis V. L. - jo tėvas. Atsimena, kad įvykis buvo kovo mėnesį. Tėvas gavo pensiją ir davė žmonai pinigų, kad nupirktų alkoholio - 2 butelius degtinės, o tėvas mėgsta konjaką-brendį. Ji nupirko, jie trise išgėrė ir jis (liudytojas) nuėjo miegoti, buvo po naktinės pamainos, o tėvas ir žmona liko žiūrėti televizorių. Tėvas yra truputį konfliktiškas, bandė su lazdele trinktelėti žmonai ir jinai atsistūmė. Jis prabudo, nes jį prižadino. Paklausė tėvo ar viskas gerai, šis pasakė, kad viskas gerai, tuomet nuvedė tėvą į kitą kambarį ant lovos, o pats nuėjo toliau miegoti. Po kiek laiko, kai miegojo, atvažiavo policija. Iš kaimynų kažkas pakvietė policiją, nes dar prieš tai jis su žmona apsipyko. Medikai atvyko, kai pareigūnai iškvietė. Išgertuvės buvo jų kambaryje, kur yra televizorius. Viena akimi matė žmonos ir tėvo susistumdymą, tėvas stovėdamas bandė su lazdele užsimoti, o žmona intuityviai bandė su ranka nustumti lazdelę, gal čia nukrito ir susitrenkė į spintą ar spintelę. Tėvas buvo neblaivus. Jis pakėlė tėvą, paklausė ar viskas gerai, jis pasakė, kad gerai, nesakė, kad šoną skauda. Paskui, atsikėlęs, jis nuėjo į virtuvę sūnui iškepti mėsos, kad turėtų ką valgyti grižęs iš darbo. Matė, kad žmona tėvo lazdą nusistūmė, atsimušė į jo lazdą, jisai susvirduliavo ir nukrito jų kambaryje (nuotrauka Nr. 1, b. l. 15). Kambario nuotraukoje nesimato tos spintos ir spintelės. Iš pradžių tėvas sėdėjo, žiūrėjo ir kažkas tarp jų įvyko, tuomet tėvas užsimojo lazda, o žmona nustūmė ranka lazdą, tačiau konflikto pradžios nematė. Kambaryje yra kilimas nepilnai sujungtas, tėvas buvo su šlepetėm ir galėjo už jo užkliūti. Tėvas buvo nugriuvęs ant grindų netoli išėjimo iš kambario, šonu nugriuvo ir griūdamas galėjo į spintelę atsitrenkti. Tėvas miega kitame kambaryje (nuotrauka Nr. 2), kur miega sūnus S.. Vėliau vakare tėvas pasakė, kad jam skauda. Jis pagalvojo, kad dar kartą tėvas nukrito, kad galėjo būti du kritimai. (duomenys neskelbtini) gatvėje, kai gyveno turėjo šunį, kuris buvo bute prišlapinęs ir tėvas buvo paslydęs, nukritęs ant nugaros. Jis su žmona pakėlė, paklausė ar nereikia greitosios, į ką jis pasakė, kad nereikia. Dėl jo tėvo buvo nusiskundimų iš kaimynų, pas kuriuos tėvas pradėjo vaikščioti. Kaimynai prašdavo pasiimti tėvą. Kai žmona nuėjo pasiimti, tėvas trenkė žmonai su lazda per galvą, kaimynas matė. Po namus vaikščioti jam nereikia lazdos, į kiemą kiekvieną dieną išeina, per laiptus iš 5 aukšto nusileidžia pats. Tėvas gauna pensiją, pas save laiko pinigus, alkoholiniams gėrimams nupirkti duoda pinigų, o daugiau - kaip jam užeina. Dėl nesikreipimo į policiją gali paiškinti, kad kai suduodavo su lazda žmonai, jis sakydavo, kad tėvui daug metų, kad nereikia kreiptis, nes dar išveš, uždarys į areštinę. Šiuo metu tėvas kartu su jo šeima gyvena, paskutiniu metu yra viskas gerai, žmona skalbia, valgį pagamina.
Teisme buvo pagarsinti liudytojo P. L. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriais jis parodė, kad tikrai nematė, kad kas nors muštų jo tėvą. Jis su žmona I. L., sūnumi S. L. ir tėvu V. L. gyvena bute adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Prieš tai gyveno dviejų kambarių bute adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dar anksčiau - bute, (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Tėvas kartu su jais gyvena apie pusę metų, pas juos apsigyveno po savo žmonos mirties. Prieš tai kartu su žmona V. L. apie dvidešimt metų gyveno pensionate adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Tėvas yra sunkaus charakterio, konfliktiškas žmogus, dažnai kelia konfliktus elementariose situacijose, pavyzdžiui jam gali nepatikti tai, kokia forma žmona pjausto bulves ir šiaip dėl įvairių smulkmenų. Tiksliai negali pasakyti, bet tiek, kiek gyvena kartu, tėvas maždaug du kartus per mėnesį užpuldavo žmoną, yra sudavęs jai rankomis savo vaikščiojimo lazda, bet jie niekada nekvietė policijos. Nesupranta, kaip galima tėvui kviesti policiją. 2018-03-10 buvo bute adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Bute buvo jis, žmona ir tėvas. Galėjo būti apie 14 valanda, tiksliai negali pasakyti. Tėvas buvo gavęs pensiją ir davė I. L. pinigų, kad ši nupirktų degtinės ir brendžio. I. L. iš parduotuvės atnešė du butelius degtinės 0,7 litro talpos ir vieną butelį brendžio 0,7 litro talpos. Jis užmigo, atsikėlė jau vakare. Tuo metu I. L. žiūrėjo kambaryje televizorių, o jis buto koridoriuje sutiko tėvą, kuris gestais paaiškino, kad griuvo koridoriuje ir, kad jam skauda šoną. Neatrodė, kad yra būtinybė kviesti medikus, be to, tėvas buvo neblaivus. Dėl to jis nekvietė medikų, nuvedė tėvą į jo kambarį ir paguldė į lovą, o pats grįžo į kambarį, kur žmona žiūrėjo televizorių, ir užmigo. Po kurio laiko atsibudęs pamatė, kad į butą yra atvykę du policininkai, taip pat jau buvo grįžęs sūnus S. L.. Kas iškvietė policiją, nežino. Įvykio vietoje pareigūnai nelabai ką aiškinosi, jį ir žmoną išvežė į policijos komisariatą, o jo sūnus su V. L. išvyko į ligoninę greitosios pagalbos automobiliu. Daugiau nelabai ką gali pasakyti, nes kol nemiegojo, tarp tėvo ir žmonos jokių konfliktų nebuvo ir jis nežino, ar jam užmigus šie kartu vartojo alkoholinius gėrimus, ar pykosi. Galvoja, kad tėvas šonkaulius galėjo susižaloti jiems gyvenant (duomenys neskelbtini) gatvėje. Maždaug trys savaitės prieš 2018-03-10 įvykį, kai jie dar gyveno (duomenys neskelbtini) gatvėje, tėvas paslydo ant balos, kurią greičiausiai padarė jų šuo, ir labai stipriai griuvo. Tuomet tėvas skundėsi skausmu, bet pats kategoriškai atsisakė medikų pagalbos. Gali būti, kad tada jam buvo sumušti šonkauliai. 2018-04-13 apie 14 valandą jie buvo namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Žmonai atsisakius tėvo prašymu perjungti televizoriaus kanalą, šis pasiėmė savo vaikščiojimo lazdelę ir trenkė žmonai per galvą, o žmona jį rankomis pastūmė, abu pradėjo rėkti ir jis pats iškvietė policiją, kuri atvykusi žmoną sulaikė. Ji buvo labai girta ir atvykusiems policijos pareigūnams atsikalbinėjo (b. l. 37-38).
Liudytojo L. J. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, buvo teisme pagarsinti. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas L. J. parodė, kad 2018-03-10, apie 20.30 val., jam dirbdami kartu su vyriausiąja patrule J. Z., gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), Vilniuje, galimai vyksta šeimyninis konfliktas, girdimas triukšmas. Nuvykus minėtu adresu, buto duris atidarė S. L., kuris paaiškino, kad namuose apsipyko tėvai. Įėjęs į butą suprato, kad bute vyko grumtynės, matėsi išmėtyti daiktai, tušti buteliai nuo alkoholio. Viename iš kambarių buvo vyras ir moteris – P. ir I. L.. Jie abu buvo akivaizdžiai neblaivūs, nuo jų sklido alkoholio kvapas, ant jų matėsi nežymūs sužalojimai - švieži įdrėskimai. Šie asmenys vienas kitam pretenzijų neturėjo, moteris aiškino, kad veidą susižalojo darbe. Vyras paaiškino, kad kažkas namuose dužo ir šukės apibrozdino jo kojas. Nuėjęs į kitą kambarį pamatė senyvo amžiaus žmogų - V. L., kuris buvo kurčias, bet iš rankų gestų suprato, kad vyras buvo sužalotas. Kai paklausė, kas jį sužalojo, jis ranka nurodė į I. L.. Ką tiksliai rodė neatsimena, bet suprato, kad būtent I. L. vyrą pastūmė, o jis nugriuvo. Vyras rodė, kad jam skauda šoną, todėl iškvietė medikus. Atvažiavę medikai V. L. išvežė į ligoninę, o I. L. ir P. L. buvo pristatyti į Vilniaus miesto 1 policijos komisariatą. Namuose buvę P. ir I. L. vaikai apie įvykį pasakoti nieko nenorėjo, sakė, kad nieko nematė, nors akivaizdžiai matėsi, kad jie konflikto metu buvo namuose (b. l. 29).
Iš įvykio registracijos kortelės duomenų matyti, kad privatus asmuo (kaimynas) 2018-03-10 20.23 val. pranešė, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, girdimas triukšmas, dūžta buteliai, rėkaujama, galimai vyksta šeimyninis konfliktas, mažamečių vaikų nėra. Informacijoje apie patikrinimą nurodoma, kad du sulaikytieji nuvežti į Vilniaus 1 PK, o 0842 GMP brigada išvežė asmenį į RVUL. Gautas slaugytojos pranešimas, kad GMP apie 21.24 val. iš namų adresu (duomenys neskelbtini) atvežė V. L., gim. (duomenys neskelbtini), kuris paaiškino, kad sūnaus žmona apie 18.30 val. jį nustūmė nuo lovos. Diagnozė: dešinės pusės šeši šonkaulių lūžiai, todėl paguldytas į chirurgijos skyrių. Informacijoje apie 2018-03-10 21.55 val. į policijos komisariatą pristatytus asmenis nurodyta, kad P. L. buvo nustatytas 2,11 promilių girtumas, o I. L. – 2,84 promilių girtumas (b. l. 6-7, 32, 71).
Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės vyriausiosios patrulės J. Z. 2018-03-10 tarnybiniame pranešime nurodyta, pagal 2018-03-10, apie 20.30 val. gautą iškvietimą nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, už buto durų girdėjosi moters ir vyro riksmai, barnis. Buto duris atidarė S. L., kuris paaiškino, kad namuose susipyko tėvai. Viename iš kambarių buvo akivaizdžiai neblaivūs vyras ir moteris – P. ir I. L.. Ant vyro kojų matėsi kraujuojančios žaizdos, moteriai buvo sumušta ir kraujuojanti nosis. Moteris paaiškino, kad nosį susitrenkė darbo metu. Moteris skundėsi kojos skausmu. Kitame kambaryje ant lovos sėdėjo kurčnebylys vyras - V. L.. Iš jo rankų gestų suprato, kad vyras yra susijaudinęs ir skundžiasi pilvo srities skausmais. Paklausus V. L., ar jį kažkas sumušė, jis pirštu parodė į I. L. ir P. L.. Į įvykio vietą atvyko GMP 0842 brigada, kuri apžiūrėjo I. L. vietoje, o V. L. išvežė į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę (RVUL). Namuose taip pat buvo I. ir P. L. vaikai - S. L., gim. (duomenys neskelbtini), bei S. L., gim. (duomenys neskelbtini). Bendra namų tvarka buvo pažeista, matėsi grumtynių požymiai - sudužę stiklai, išmėtyti daiktai. Paklausus I. ir P. L., kas įvyko tarp jų ir V. L., jie nieko konkrečiai paaiškinti negalėjo, jų įvykio versijos buvo skirtingos. Abu šie asmenys 21.55 val. buvo pristatyti į Vilniaus 1 policijos komisariatą, spec. priemonės nepanaudotos (b. l. 10).
Vilniaus apskrities VPK tyrėjo V. G. 2018-03-11 tarnybiniame pranešime dėl galimo fizinio smurto nurodyta, kad tiriant įvykio aplinkybes buvo nuvykta į RVUL, tačiau su V. L. pabendrauti nepavyko, nes jis yra kurčnebylis, todėl nieko paaiškinti negalėjo. Liudytoju apklaustas anūkas S. L. paaiškino, kad gestų kalba bendravo su seneliu, kuris paaiškino, kad tuo metu, kai jis norėjo atsikelti nuo lovos, neblaivi marti jį pastūmė, dėl ko jis griuvo ant grindų ir susilaužė šešis šonkaulius (b. l. 9).
Vilniaus apskrities VPK vyresniojo tyrėjo A. R. 2018-03-11 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad, tikslinant įvykio aplinkybes, 2018-03-11, 01.13 val., buvo nuvykta į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę ir bendrauta su slaugytojos padėjėja M. B.. Pasiteiravus, iš kur ir kaip gauta informacija apie tai, kad V. L. galėjo sužaloti jo sūnaus žmona, moteris paaiškino, kad į ligoninę buvo atvykęs V. L. anūkas, kuris gestų kalba bendravo su V. L. bei nurodė galimas įvykio aplinkybes. Telefonu bendraujant su S. L., jis nurodė, kad su seserimi S. L. vėlai grįžo namo, todėl konflikto nematė. Kaip tiksliai galėjo būti sužalotas senelis nežino. Jam būnant ligoninėje, senelis nurodė, kad galimai jį iš lovos išstūmė I. L.. Daugiau jokių aplinkybių nenurodė ir nieko neaiškino (b. l. 8).
Apžiūros protokolas patvirtina, kad 2018-03-11 buvo apžiūrėta įvykio vieta- butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Apžiūros metu nustatyta, kad įėjus į butą, priešais yra įėjimas į kambarį, kuriame prie sienos kairėje pusėje yra spintelė su televizoriumi, kampe medinė taburetė, dešinėje prie sienos yra išskleista sofa-lova su patalyne. Nuo įėjimo kairėje pusėje yra įėjimas į antrą kambarį, kur dešinėje prie sienos yra spintelė. Prie sienos prieš įėjimą yra minkštų baldų komplektas, prie lango stovi stalas, ant kurio yra išjungtas televizorius, ir kėdė. Kampe sudėti juodos spalvos maišai su drabužiais. Ant minkšto kampo netvarkingai sudėti drabužiai, patalynė. Bute daiktai sudėti tvarkingai, bendra tvarka nepažeista. Grumtynių žymių ar kraujo nesimato. Įvykio vietoje vaizdo kamerų nėra. Apžiūros metu padarytos fotonuotraukos, kurios pateiktos fotolentelėje (b. l. 13-16).
P. L. 2018-03-10 paaiškinime nurodyta, kad jis su tėvu ir žmona vartojo alkoholį. Išgėręs tėvas pradėjo mušti žmoną, ji nuo jo atsistūmė. Paskui jis nuėjo į savo kambarį. Konfliktas prasidėjo po to, kai jis (P. L.) nerado piniginėj pinigų. Jie V. L. nemušė (b. l. 30).
P. L. 2018-03-11 paaiškinime nurodė, kad 2018-03-10 apie 20.21 val. (duomenys neskelbtini), jis, jo žmona ir tėvas išgėrinėjo. Jis užmigo ir atsibudęs pamatė pareigūnus. Pretenzijų niekam neturi. Kaip tėvas susižalojo nematė, jo niekas nemušė. Namuose buvo triukšmas dėl dingusių pinigų. Prie jo tėvas išgėręs griuvinėjo (b. l. 31).
Kitų objektų apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėti (išklausyti) Bendrojo pagalbos centro pateikti du garso įrašai. Iš pirmojo garso įrašo matyti, kad 2018-03-10 20.23 val. pranešėjas pranešė, jog kaimynų bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, triukšmaujama, vyksta šeimyninis konfliktas. Iš antrojo įrašo matyti, kad pranešėjas 20.40 val. pakartotinai skambino į BPC bei teiravosi, kada atvažiuos pareigūnai, nes dar nesulaukė (b. l. 41).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2018-05-10 specialisto išvada Nr. G1343/2018(01) patvirtina, kad V. L. Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje nustatyti daugybiniai (IV-IX) kairės pusės šonkaulių lūžiai su kraujo išsiliejimu į kairę krūtinplėvės ertmę. Sužalojimas padarytas smūginiu kieto buko, riboto paviršiaus, galimai pailgos formos daikto poveikiu prieš kreipiantis medicininės pagalbos. Neatmetama, kad pagal savo lokalizaciją šonkaulių lūžiai, esant pailgai riboto paviršiaus daikto formai, galėjo būti padaryti vienu trauminiu poveikiu. Neatmetama, kad sužalojimas (šonkaulių lūžiai) galėjo būti padarytas vienmomenčiai. Sužalojimas visumoje atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą, nes dėl jo sveikata sutrinka ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Sužalojimas savęs paties žalojimui nebūdingas. Tikėtina, kad sužalojimas padarytas griūvant, galimai su papildomu pagreičiu ir nugaros kaire puse atsimušant į kietą buką pailgos formos daiktą. Sužalojimas galėjo būti padarytas kelios valandos prieš kreipiantis medicinos pagalbos (b. l. 54-55).
Senjorų socialinės globos namų 2018-09-21 raštas Nr. S-603 patvirtina, kad V. L. šiuose globos namuose gyveno nuo 1994-02-28 iki 2017-10-11. 2015 metais buvo užfiksuoti keli žodiniai darbuotojų nusiskundimai dėl V. L. konfliktiško elgesio, įžeidinėjimų. Smurtavimo apraiškų personalo ir gyventojų atžvilgiu nėra užfiksuota (b. l. 123).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas, veikos kvalifikavimas
Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį. Už šį nusikaltimą asmuo gali būti baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų. Šis nusikaltimas padaromas tyčiniais veiksmais, t. y., kai asmuo numatė baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių atsiradimo galimybę ir jų norėjo (tiesioginė tyčia), arba kai numatė padarinių atsiradimo galimybę, jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia) (BK 15 str.). Netiesioginė tyčia skiriasi nuo tiesioginės tuo, kad kaltininkas, suvokdamas ir numatydamas padarinių sunkumą, numatydamas didelę jų atsiradimo tikimybę, yra abejingas galimiems padariniams, jam tas pats, ar jie įvyks ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-10-31 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287-697/2017). Pagal suformuotą teismų praktiką kaltinamojo kaltės turinys atskleidžiamas ne tik kaltinamojo, nukentėjusiojo parodymais, bet ir vertinant išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius – kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76/2007, 2K-P-1/2014, 2K-7-130-699/2015, 2K-7-27-746/2015 ir kt.).
Teismas, ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad I. L. padarė jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. 2018-03-10 apie 20.20 val., bute adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, konflikto metu tyčia rankomis pastūmė kartu gyvenantį savo sutuoktinio P. L. tėvą V. L. į kairįjį petį, dėl ko pastarasis griūdamas nugara atsitrenkė į spintelę ir patyrė sužalojimus, nurodytus specialisto išvadoje, kurie visumoje vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Kaltinamosios kaltę patvirtina nukentėjusiojo V. L. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duoti parodymai, specialisto išvada dėl V. L. sužalojimų, liudytojų L. J. ir S. L. parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, įvykio vietos apžiūros protokolas su fotolentele, taip pat iš dalies pačios kaltinamosios I. L. parodymai.
Teisme kaltinamoji I. L. savo kaltę pripažino iš dalies, teigė, kad ji, gindamasi nuo nukentėjusiojo, kuris puolė ją su lazdą, pastūmė jį į petį ir šis nugara atsitrenkė į sekciją, tačiau nematė, kad V. L. būtų nugriuvęs. Netiki, kad nuo jos pastūmimo galėjo susilaužyti šonkaulius, nes po to vaikščiojo parūkyti ir į tualetą, nesakė, kad skauda. Gali būti, kad V. L. susižeidė seniau, kai gyveno kitame bute, kur buvo nugriuvęs, nes tada skundėsi skausmais. Taip pat teigė, kad konfliktas įvyko ir nukentėjusįjį pastūmė savo kambaryje, kur trise gėrė ir kur yra televizorius. Tyčia padaryti žalos nenorėjo, tik gynėsi nuo V. L., kad lazda nepataikytų į galvą, bet lazda pataikė jai į ranka ir atsirado didelė mėlynė. Tačiau tokie kaltinamosios parodymai yra nenuoseklūs, prieštarauja kitiems bylos duomenims, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymams, todėl teismas juos vertina kritiškai, kaip siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės. Be to pažymėtina, kad kaltinamajai įvykio dieną buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis – 2,84 promilės (b. l. 71), todėl visų detalių ji gali tiksliai neatsiminti, kaip pati buvo nurodžiusi ikiteisminio tyrimo metu. Pažymėtina, kad kaltinamoji I. L. keitė savo parodymus, ikiteisminio tyrimo metu pirmos apklausos metu nurodė, kad V. L. jai trenkė į galvą su lazda, paskui dar kartą užsimojo ir pataikė į petį, tuomet ji V. L. atstūmė nuo saves, bet jis nekrito ant grindų. Antros apklausos metu I. L. nurodė, kad V. L. užpuolė ją su lazda, jinai besigindama pastūmė ir jis nugriuvo, kur nugriuvo neatsimena. Teisme I. L. dar kitaip aiškino įvykio aplinkybes, t. y., kad V. L. užsimojo prieš ją su lazda, todėl, kad nepataikytų į galvą, V. L. pastūmė, o lazda pataikė jai į ranką ir atsirado mėlynė. Ji nematė, kad po pastūmimo V. L. būtų nugriuvęs. Tokie jos parodymai yra nenuoseklūs, pati sau prieštarauja nurodydama skirtingas įvykio aplinkybes. Taip pat kaltinamoji teigė, kad konfliktas buvo kambaryje, kur jie trise gėrė, kur ji su vyru gyvena ir, kad nukentėjusysis pastumtas atsitrenkė į sekciją (fotolentelėje kambarys Nr. 1), tačiau iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad nei tyrėjui V. G. aprašant šį kambarį, nei fotonuotraukoje nėra prie lovos sekcijos ar spintelės, į kurią nukentėjusysis galėjo atsitrenkti. Spintelė (sekcija) yra nukentėjusiojo kambaryje šalia jo lovos (fotolentelėje kambarys Nr. 2), į kurią nukentėjusysis teigė atsitrenkė po pastūmimo. Tiek liudytojas S. L., tiek liudytojas L. J. taip pat nurodė, kad nukentėjusysis V. L. jiems sakė, jog I. L. atėjo į jo kambarį ir jį pastūmė ant lovos ir jis griuvo, todėl teismas atmeta kaltinamosios versiją, kad ji V. L. pastūmė savo kambaryje. Antra, kaltinamoji nurodė, kad nukentėjusysis galėjo susižaloti žymiai anksčiau, kai gyveno kitame bute, tačiau medicinos specialisto J. M. P. išvada patvirtina, kad sužalojimas galėjo būti padarytas keleto valandų prieš kreipiantis medicinos pagalbos laikotarpį ir, kad tikėtina, jog sužalojimas padarytas griūvant, galimai su papildomu pagreičiu ir nugaros kaire puse atsitrenkiant į kietą buką pailgos formos daiktą. Sužalojimas galėjo būti padarytas vienmomenčiai. Nukentėjusysis V. L. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme tvirtino, kad jis atsistojęs norėjo eiti į tualetą, bet marti jį pastūmė ir jis griūdamas atsitrenkė nugaros kaire puse į spintelę, esančią prie jo lovos, ant grindų nebuvo nukritęs. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad sužalojimai V. L. buvo padaryti įvykio dieną, o ne anksčiau, ir, kad jis susižalojo nuo pastūmimo atsitrenkdamas į sekciją, o ne nugriuvęs ant žemės. Teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo V. L. nuosekliais parodymais, kad jis buvo I. L. sužalotas savo kambaryje. Kadangi konfliktas vyko V. L. kambaryje, o liudytojas P. L. buvo kitame kambaryje ir miegojo, konflikto negalėjo matyti. Todėl jo parodymus, kad konflikto pradžios nematė, bet prabudęs viena akimi matė, kad jo tėvas V. L. buvo užsimojęs su lazda prieš I. L. ir norėjo trenkti, todėl žmona tėvą nustūmė, teismas laiko nepatikimais, kaip siekį padėti savo sutuoktinei išvengti atsakomybės arba švelninti jos teisinę padėtį. Be to, įvykio dieną liudytojui P. L. buvo nustatytas 2,11 promilių girtumas (b. l. 32), todėl jis galėjo visų aplinkybių neatsiminti arba jas painioti. Dėl to šio liudytojo parodymais apie jo sutuoktinės I. L. nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes teismas nesiremia.
Išanalizavus liudytojo S. L. parodymus, matyti, kad šis liudytojas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme teigė, kad pats konflikto nematė, tačiau iš senelio pasakojimo suprato, kad jo mama (I. L.) senelį pastūmė jo paties kambaryje, kai atsikėlęs nuo lovos norėjo eiti į tualetą. Senelis po pastūmimo buvo nugriuvęs, skundėsi, kad skauda šoną. Grįžęs iš darbo, rado senelį savo kambaryje ant lovos, mama buvo virtuvėje, o tėvas miegojo kitame kambaryje, kuriame buvo išgertuvės. Apie tai, kad senelis mušė mamą liudytojas nieko nesakė, taip pat teigė, kad senelis seniau buvo tik užsimojęs su lazda prieš mamą ar tėvą, tačiau nematė, kad būtų trenkęs. Taipogi liudytojas nurodė, kad senelis geriau vaikšto be lazdos nei su ja. Nors šio liudytojo parodymai nėra identiški, tačiau pakankamai nuoseklūs ir iš esmės neprieštarauja kitiems bylos duomenims, o juos papildo, todėl teismas neturi pagrindo jai netikėti.
Kaltinamosios I. L. kaltė dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo yra visiškai įrodyta aukščiau aptartų įrodymų visuma, jos veiksmai atitinka BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyto nusikaltimo sudėtį ir yra kvalifikuoti teisingai, nes smurtaudama prieš savo sutuoktinio tėvą, netiesiogine tyčia padarė jam nesunkų sveikatos sutrikdymą. Vadovaujantis BK 248 straipsnio 2 dalimi, kartu su kaltinamuoju gyvenantys sutuoktinio tėvai yra laikomi nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariais.
Atsižvelgiant į tai, kad byloje nepakanka įrodymų konstatuoti faktui, jog kaltinamoji I. L. pastūmė nukentėjusįjį V. L. besigindama nuo jo užpuolimo su lazda, ir kad jai būtų grėsęs realus ir akivaizdus pavojus sveikatai ar gyvybei, nukentėjusysis V. L. neigė mušęs su lazda I. L., jos veiksmuose būtinosios ginties požymių nenustatyta (BK 28 str. 2 d.).
I. L. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad nusikalstamos veikos padarymui turėjo rizikingas paties nukentėjusiojo asmens elgesys, nes jis, žinodamas, kad I. L. būdama neblaivi yra agresyvi, jį bara, kabinėjasi, turi problemų su alkoholiu, pats inicijavo išgertuves, prašė nupirkti alkoholio ir kartu gėrė, dėl ko atsirado didelė rizika konfliktui kilti (BK 59 str. 1 d. 6 p.).
Skiriant bausmę atsižvelgiama į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį (padarytas tyčinis apysunkis nusikaltimas), jo padarymo aplinkybes (vieną kartą pastūmė nukentėjusįjį į petį, daugiau smurto veiksmų nenaudojo, pasekmių nenorėjo, veikė netiesiogine tyčia), į tai, kad nukentėjusysis kaltinamajai atleido, civilinio ieškinio nereiškė, į kaltinamosios asmenybę (neteista, nes teistumas išnykęs, dirba, daug kartų bausta administracine tvarka už administracinius nusižengimus, daugiausiai už važiavimą viešuoju transportu be bilieto, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra, turi galiojančių nuobaudų), taip pat į jos atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, todėl jai skiriama inkriminuoto nusikaltimo sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis nustatomas mažesnis už tokios bausmės vidurkį.
Įvertinus tai, kad kaltinamoji nusikalstamą veiką padarė būdama neteista, dirba, išlaiko nepilnametę dukrą, daugiau ikiteisminių tyrimų jos atžvilgiu nėra pradėta, teismas mano, kad vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas gali būti atidėtas, nes yra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, nustatant kaltinamajai atitinkamus draudimus ir įpareigojimus.
I. L. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 70), nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.
Civilinė ieškovė Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 3209,89 Eur civilinį ieškinį dėl nukentėjusiojo V. L. gydymo išlaidų atlyginimo (b. l. 46-47). Civilinio ieškovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, pateikė prašymą nagrinėti bylą jam nedalyvaujant, ieškinį palaiko (b. l. 105). Nors kaltinamoji I. L. civilinio ieškinio nepripažino, teigė, kad neturi tokių pinigų žalai atlyginti, tačiau Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau –CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.283 straipsnio 1 dalis numato, kad žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys yra pagrįstas, nes nukentėjusysis V. L. dėl sužalojimo buvo gydomas ligoninėje, žala (gydymo išlaidos) atsirado dėl neteisėtų I. L. veiksmų ir iki šiol nėra atlyginta. V. L. gydymo paslaugos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, suteiktų gydymo paslaugų kaina – 3209,89 Eur. Pagal CK 6.280 straipsnio 1 dalį, atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Atsižvelgiant į tai, civilinis ieškinys yra tenkintinas, reikalaujama žala priteistina iš atsakingo už nusikaltimo padarymą asmens - I. L. (BPK 44 str. 10 d., 109 str., 115 str. 1 d., CK 6.249 str. 1 d., 6.263 str., 6.283 str. 1 d., 6.280 str.).
Daiktas, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmena su garso įrašais iš Bendrojo pagalbos centro, įdėta į voką ir prisegta prie galinio bylos viršelio, paliktina saugoti šioje baudžiamojoje byloje.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109, 115, 297-298, 303-307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
I. L. pripažinti kalta, padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir paskirti bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 2 (dviem) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant I. L. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, tęsti darbą arba registruotis darbo biržoje (užimtumo tarnyboje), nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų.
Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį patenkinti visiškai ir priteisti iš I. L. civilinei ieškovei 3209,89 Eur (tris tūkstančius du šimtus devynis eurus 89 ct) turtinės žalos atlyginimo.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmeną su garso įrašais iš Bendrojo pagalbos centro palikti saugoti baudžiamojoje byloje.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.