Tauragės apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyriaus (toliau – Probacijos tarnybos) teikimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo nuteistajam M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Probacijos tarnyba siūlo probuojamajam M. A. panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti laisvės atėmimo bausmę. Nurodo, kad M. A. sąmoningai ir piktybiškai nevykdo jam paskirtų teismo įpareigojimų, buvo įspėtas keturis kartus, jam ne kartą iš naujo paaiškintos probacijos sąlygos bei teismo skirti įpareigojimai ir per pakankamai trumpą laiką, nepaiso jam teismo skirto papildomo įpareigojimo, t. y. elektroninės stebėsenos, nustatytu laiku būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su mokslu ar darbu, todėl mano, kad probacijos tikslo teismo skirtais įpareigojimais nebus įmanoma pasiekti.

M. A., Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūrai bei Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyriui apie teikimo nagrinėjimo laiką pranešta, išaiškinta, kad iki nustatyto teikimo nagrinėjimo laiko, jie teismui raštu pateiktų savo poziciją dėl teikimo, pareiškimus dėl nušalinimo bei kitus prašymus.

Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokuroras Mindaugas Stonkus 2020 m. gegužės 28 d. rašte Nr. 4-S-1378 nurodė, kad teikimas pagrįstas, prašo jį tenkinti. Prašymų neturi, nušalinimo nereiškia.

Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyrius 2020 m. gegužės 28 d. pateikė raštą, kuriame nurodė, kad teikimą palaiko, prašo jį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Teikimas atmestinas.

Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme (toliau – Įstatymas) nurodyta, jog probacija – tai sąlyginė alternatyva paskirtai laisvės atėmimo bausmei (bausmės vykdymo atidėjimas ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų), kurios metu vykdoma probuojamojo priežiūra. Už probacijos sąlygų nevykdymą arba netinkamą vykdymą įstatyme probuojamajam numatytos tam tikros pasekmės, iš kurių griežčiausia – probacijos panaikinimas ir laisvės atėmimo bausmės vykdymas. Įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta, kad jeigu probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo paskirtų auklėjamojo poveikio priemonių ar baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) pareigų arba ir po papildomų auklėjamojo poveikio priemonių ar baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) pareigų paskyrimo jų nevykdo ar padaro teisės pažeidimą, už kurį jam taikyta administracinė nuobauda, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę.

Teismas, svarstydamas bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo klausimą, patikrino, ar probuojamasis M. A. turėjo realią galimybę įvykdyti teismo įpareigojimus, ir ar jis dėjo protingas ir pagrįstas pastangas, kad būtų įgyvendintas paskirtais įpareigojimais siekiamas tikslas.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad M. A. nuteistas Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2019 m. gegužės 21 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 63 straipsnio 1, 4 dalis, 641 straipsnio 1 dalį, 2 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 92 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. Jam paskirtos auklėjamojo pobūdžio priemonės: elgesio apribojimas, įpareigojant šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos būti namuose nuo 22.00 iki 6.00 val., jei tai nesusiję su mokslu ar darbu; visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį mokytis, tęsti mokslą arba dirbti ir šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse. Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmai 2019 m. liepos 4 d. nutartimi subendrinto Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2019 m. gegužės 21 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu su Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2019 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir galutinę subendrintą bausmę M. A. paskyrė laisvės atėmimą 3 metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, M. A. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams. Paskirtos M. A. auklėjamojo poveikio priemonės - elgesio apribojimas, įpareigojant šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos būti namuose nuo 22.00 iki 6.00 val., jei tai nesusiję su mokslu ar darbu, visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį mokytis, tęsti mokslą arba dirbti ir šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse. Į bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2019 m. gegužės 9 d. nuosprendį. Probuojamasis iki šiol mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje (duomenys neskelbtini) klasėje. Bausmės vykdymo atidėjimo pradžia skaičiuojama nuo 2019-05-21 Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, t. y. nuo 2019-06-11, bausmės pabaiga numatoma 2022-06-11.

Su bausmės atlikimo tvarka ir sąlygomis M. A. buvo supažindintas 2019-06-12, jam esant (duomenys neskelbtini) vaikų socializacijos centre, buvo sudarytas bausmės vykdymo priežiūros planas. Priežiūra buvo tęsiama nuo įregistravimo į Lietuvos probacijos tarnybos registrą (2018-07- 04) dienos, nes būdamas priežiūroje padarydavo vis naujas nusikalstamas veikas. 2020-02-21 M. A. pareikštas žodinis įspėjimas, buvo aptartos ir išaiškintos teisinės pasekmės už tai, kad padarė administracinį nusižengimą. 2020-04-10 patikrinus registrus, nustatyta, kad priežiūros metu M. A. padarė 9 administracinius nusižengimus, dėl vieno iš jų dar nepriimtas sprendimas, todėl, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos Probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punktu Probacijios tarnyba 2020-04-14 teikimu kreipėsi į teismą dėl papildomų pareigų M. A. skyrimo. 2020-04-17 Tauragės apylinkės teismo nutartimi teikimas tenkintas ir M. A. skirtas elgesio apribojimas – šešis mėnesius būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, tris mėnesius priežiūrą vykdant elektroninio stebėjimo priemonėmis. Ši teismo nutartis įsiteisėjo 2020-04-27. Draudimas išeiti iš namų nuo 22 vai. iki 6 val. jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, elektroninio stebėjimo priemonėmis pradėtas kontroliuoti nuo 2020-05-05.

Kaip matyti iš teikimo ir asmens bylos medžiagos, 2020-05-21 iš Lietuvos probacijos tarnybos Veiklos koordinavimo ir kontrolės skyriaus specialisto buvo gautas elektroninis laiškas, kad M. A. 2020-05-20 d. namo grįžo 22:20 val. Probuojamasis 2020-05-21 individualaus darbo metu paaiškino, kad grįžtantį namo (duomenys neskelbtini) sustabdė policijos pareigūnai. Dėl užtrukusios patikros pavėlavo grįžti namo nustatytu laiku. Tokio paaiškinimo nelaikydami objektyvia priežastimi, probacijos pareigūnai žodžiu pareiškė įspėjimą, kad jis privalo besąlygiškai laikytis probacijos sąlygų, išaiškintos teisinės pasekmės, kylančios pažeidinėjant probacijos sąlygas, buvo paaiškinta pasiskaičiuoti grįžimo laiką namo. 2020-05-25 iš Lietuvos probacijos tarnybos Veiklos koordinavimo ir kontrolės skyriaus specialisto buvo gautas elektroninis laiškas, kad M. A. 2020-05-22 namo grįžo 22:54 val., nes važiuojant namo sugedo automobilis, o 2020-05-23 nuo 22:07 iki 2020-05-24 03:00 val. jis nebuvo namuose. 2020-05-23 22:15 val. nustatytas judėjimas link (duomenys neskelbtini) kaimo, po to ryšys dingo. 2020-05-25 savo pasiaiškinime svarių objektyvių priežasčių kodėl pažeidė draudimą išeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val. nepateikė. M. A. ne tik pažeidinėjo draudimą išeiti iš namų uždraustu laiku, bet sistemingai darė administracinius nusižengimus. Būdamas priežiūroje padarė 15 administracinių nusižengimų, ir dar pradėta Administracinė teisena Nr. ROIK 20115223883.

Kaip nurodyta teikime, po teismo posėdžio, kurio metu buvo nagrinėjamas probuojamojo elgesys ir skirtos papildomos pareigos, M. A. išvadų dėl savo elgesio nepadarė, toliau tęsė savo neteisėtus veiksmus. 2020-05-03 apgaulės būdu išviliojo 130 eurų, taip padarė nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 108 straipsnio 1 dalyje, už tai paskirta 400 eurų nauda. 2020-05-15 pradėta Administracinė teisena Nr. ROIK 20115223883, bet dar nėra priimtas sprendimas. 2020-05-22 apie 8:15 val.- 8: 20 val. ryto M. A. pasišalino iš eismo įvykio vietos automobiliu, kuris dar neperregistruotas jo vardu, todėl pagal ANK 415 straipsnio 2 dalį, 417 straipsnio 7 dalį, 426 straipsnio 1 dalį nubaustas 300 eurų bauda.

Kaip matyti iš Probacijos skyriaus teikimo, bausmės vykdymą prašoma atidėti dėl to, kad M. A. sąmoningai ir piktybiškai pažeidinėja probacijos sąlygas, nors buvo įspėtas 2 kartus, jam ne kartą iš naujo paaiškintos probacijos sąlygos, kad per tokį trumpą laiką - t. y. nuo 2020-05-05 nepaiso jam skirto papildomo įpareigojimo, t. y. elektroninės stebėsenos kontrolės nustatytu laiku būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su mokslu ar darbu, kad būdamas priežiūroje padarė 15 administracinių nusižengimų, tame tarpe 2 pažeidimus po teismo posėdžio, kur buvo nagrinėjamas klausimas dėl papildomų pareigų skyrimo.

Vertinant bausmės vykdymo atidėjimo institutą, atkreiptinas dėmesys, kad juo įgyvendinamas valstybės humanizmo principas valstybės baudžiamojoje politikoje, ir šis principas yra paremtas valstybės baudžiamosios politikos suinteresuotumu ir siekiu, kad nusikaltęs asmuo savo veiksmais ir atsakingu elgesiu siektų visiškai pasitaisyti.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, pripažintina, kad nuteistasis tik iš dalies vykdė probacijos planą ir tai sudaro formalų pagrindą kreiptis į teismą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo, tačiau spęsdamas klausimą dėl probacijos panaikinimo teismas turi įvertinti ne tik neigiamą nuteistojo elgesį, tačiau ir teigiamą, t. y. būtina įvertinti nuteistojo asmenybę, jo dedamas pastangas keisti savo gyvenimo būdą ir integruotis į visuomenę, bei vadovautis ir protingumo, teisingumo, sąžiningumo bei proporcingumo principais. Teismas mano, kad kol kas nėra pagrindo taikyti pačios griežčiausios probacijos sąlygų nevykdymo pasekmės – probacijos panaikinimo ir pasiųsti nuteistąjį atlikti laisvės atėmimo bausmės, nes nuteistasis deda pastangas integruotis visuomenėje ir taisytis. Iš (duomenys neskelbtini) gimnazijos charakteristikos matyti, kad M. A. mokosi (duomenys neskelbtini) klasėje, nors pažymių vidurkis yra neigiamas, tačiau noriai bendraujantis, reaguoja į pastabas, stengiasi pasitaisyti. Kai prasidėjo nuotolinis mokymasis, lankomumas pagerėjo, praleido tik 2 tiesiogines vaizdo pamokas. Iš Socialinių paslaugų namų 2020-04-16 informacijos apie M. A. matyti, kad vaikinas, grįžęs iš (duomenys neskelbtini) socializacijos centro, tęsė mokslą (duomenys neskelbtini) klasėje, rūpinosi, kaip sumažinti baudas, atsinaujino ryšys su buvusiu globėju. Tačiau tapęs pilnamečiu, pradėjo keistis į blogąją pusę. Iš asmens bylos matyti, kad M. A. nustatytos šios probleminės sritys: informacija apie teisės pažeidimus; gyvenimo stilius ir draugai. 2019 m. gruodžio 16 d. nusikalstamo elgesio rizika vertinta pagal OASYS metodiką, priklauso vidutinei – 59 taškai.

Bausmės vykdymo atidėjimo esmė yra užtikrinti veiksmingą probuojamųjų resocializaciją ir mažinti jų nusikalstamų veikų recidyvą (Probacijos įstatymo 4 straipsnio 1 dalis), suteikti asmeniui galimybę įrodyti savo pasikeitusį ir teigiamą požiūrį į teisėtą elgesį. Probacijos procese, atsižvelgiant į Probacijos įstatyme numatytus probacijos principus, turi būti įgyvendinta reali probuojamojo kontrolė, turi būti veikiama atsižvelgiant į tikslus ir pasikeitusią gyvenimo situaciją, probuojamajam turi būti teikiama pagalba, kartu su nuteistuoju ieškoma išeičių, kad bausmės ir probacijos tikslai būtų pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Priemonių, kurios teigimai ar neigiamai veiktų nuteistąjį, Probacijas tarnyba nenurodė. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad probuojamasis yra jauno amžiaus, neseniai sulaukė pilnametystės, nusikalstamas veikas padarė būdamas nepilnametis, savarankiškai stengiasi tvarkytis gyvenimą.

Pažymėtina ir tai, jog nuteistasis tris kartus pažeidė įpareigojimą nustatytu laiku būti namuose, t. y. vieną kartą grįžo pavėlavęs 20 minučių, antrą kartą – grįžo pavėlavęs beveik valandą. 2020-05-24 03:00 val. jis nebuvo namuose, 2020-05-23 22:15 val. nustatytas judėjimas link (duomenys neskelbtini) kaimo, po to ryšys dingo. Taip pat po teismo nutarties dėl papildomų pareigų paskyrimo priėmimo, M. A. padarė tris administracinius nusižengimus. Probuojamojo padaryti pažeidimai bei administraciniai nusižengimai neginčijami, nuteistojo veiksmams trūksta atsakingumo, tačiau jie negali būti laikomi esminiu pagrindu, leidžiančiu konstatuoti, kad yra pagrindas taikyti pačią griežčiausią probacijos sąlygų nevykdymo pasekmę – probacijos panaikinimą ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, jog, siekiant koreguoti nuteistojo M. A. elgesį, būtų spręstas klausimas dėl vienos auklėjamojo poveikio priemonės pakeitimo kita, kuri galimai būtų veiksmingesnė, nei paskirtosios, atsižvelgiant į nustatytas problemines sritis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 89 straipsnis).

Be to, Probacijos įstatyme nustatytos įvairios resocializacijos formos, kaip antai, rizikos mažinimo ir kriminogeninių veiksnių šalinimo priemonių vykdymas; individualus ir grupinis darbas su probuojamuoju siekiant motyvuoti ir skatinti jo gebėjimus gyventi nenusikalstant ir probuojamojo socialinę integraciją; probuojamojo dvasinių ir socialinių poreikių tenkinimas; socialinė pagalba sprendžiant probuojamojo asmenines ir socialines problemas; socialinių įgūdžių lavinimas; elgesio pataisos programų įgyvendinimas; individuali ar grupinė psichoterapija; psichologinė pagalba; atkuriamojo pobūdžio priemonių taikymas siekiant sutaikyti probuojamąjį ir nukentėjusįjį ir atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą.

Pažymėtina ir tai, kad reikšmingų baudžiamajai atsakomybei taikyti baudžiamojo įstatymo nuostatų sistema orientuoja teismą taikyti nuteistajam realią laisvės atėmimo bausmę tik kaip paskutinę priemonę ir pagal suteiktos diskrecijos ribas svarstyti galimybę apsiriboti alternatyviomis teisinėmis priemonėmis. Bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra viena iš baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, be to, tai vienas efektyviausių racionalios baudžiamosios politikos instrumentų, leidžiantis kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių, apsaugant nuo neigiamo kalinių poveikio, taip mažinant nusikalstamų veikų recidyvo tikimybę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-8-788/2018, 2K-217-976/2018).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nagrinėjamu atveju nuteistojo padaryti probacijos sąlygų pažeidimai nėra itin šiurkštūs ir nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, jog tik realiai atliekant laisvės atėmimo bausmę gali būti įgyvendinta bausmės paskirtis ir tikslai. Teismo manymu, šiuo atveju bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimas, neišnaudojus visų galimybių padėti nuteistajam koreguoti jo elgesį, būtų pernelyg skubotas, todėl, atsižvelgus į anksčiau nurodytas aplinkybes bei į tai, kad nuteistojo elgesį Probacijos tarnyba kontroliuos dar du metus, darytina išvada, jog šį kartą bausmės tikslai ir paskirtis gali būti įgyvendinti švelnesnėmis priemonėmis nei panaikinus bausmės vykdymo atidėjimą ir pasiuntus nuteistąjį atlikti paskirtą laisvės atėmimo bausmę, todėl Probacijos skyriaus teikimas dėl M. A. paskirto laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo netenkintinas.

Teismas taip pat griežtai įspėja nuteistąjį M. A., kad nuteistasis turi būti itin pavyzdingas ir pateisinti teismo jam parodytą pasitikėjimą, vykdyti teismo paskirtus įpareigojimus, nedaryti naujų pažeidimų, priešingu atveju bausmės vykdymo atidėjimas jam gali būti panaikintas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 358 ir 362 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu,

nutaria:

Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyriaus teikimo netenkinti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.