- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-07-12
- Bylos Nr.
- e2A-346-755/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-04789-2021-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eigirdas Činka
- Ieškovas
- V. P.
- Atsakovas
- D. D.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. P. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. vasario 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal V. P. ieškinį atsakovei D. D. dėl nuostolių priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. I. V. P. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės D. D. 500,00 Eur nuostolių atlyginimą, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)atsakovė buvo pripažinta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 182 straipsnio 1 dalyje, nes laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 30 d. iki 2019 m. rugpjūčio 9 d., pateikusi ieškovui melagingą informaciją apie savo nėštumą ir būtinumą jį nutraukti gavo iš jo 500,00 Eur, nors tuo metu atsakovė nebuvo nėščia. Tuo pačiu nuosprendžiu ieškovo naudai buvo priteista iš atsakovės 500,00 Eur turtinė žala.
3. Teigė, kad yra visos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos: ji melavo apie nėštumą ir ieškovas suklaidintas perdavė jai 500,00 Eur, kuriuos vertina kaip turtinę žalą, atsakovės kaltė pasireiškė neatsargia kaltės forma ir, jei atsakovė nebūtų melavusi apie nėštumą, ieškovas nebūtų patyręs nuostolių.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2022 m. vasario 25 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš D. D. 250,00 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 8,50 Eur žyminį mokestį, 186,50 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti ieškovo naudai. Kitą ieškinio dalį atmetė. Priteisė iš V. P. 500,00 Eur atstovavimo išlaidas atsakovės D. D. naudai bei po 8,96 Eur iš abiejų šalių valstybės naudai.
5. Nustatė, kad 2018 m. ieškovas V. P. ir atsakovė D. D. susipažino ir pradėjo bendrauti. 2019 m. liepos pabaigoje D. D. pranešė ieškovui, kad pastojo ir nėštumui nutraukti reikalinga 500,00 Eur suma. Ieškovas 2019 m. rugpjūčio 10 d. pervedė į atsakovės banko sąskaitą 500,00 Eur nėštumo nutraukimui. (duomenys neskelbtini). UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakovei D. D. buvo atlikta medicininė procedūra – (duomenys neskelbtini), už procedūrą sumokėta 140,00 Eur suma.
6. 2019 m. rugsėjo 19 d. Panevėžio apskrities vyriausiojo komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini)dėl galimo sukčiavimo D. D. apgaule išviliojus iš V. P. 500,00 Eur sumą medicininėms paslaugoms dėl tariamo nėštumo nutraukimo, nepateikus tą patvirtinančio medicininio dokumento. Atlikus ikiteisminį tyrimą, jo medžiaga su kaltinamuoju aktu perduota Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams (baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)). Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)D. D. buvo pripažinta kalta, padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, ieškovo V. P. naudai iš jos priteista 500 Eur suma turtinei žalai atlyginti. Panevėžio apygardos teismas 2021 m. vasario 25 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)panaikino 2020 m. lapkričio 4 d. nuosprendį ir priėmė naują nuosprendį, kuriuo D. D. išteisino jai nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; V. P. civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo paliko nenagrinėtu.
7. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.138 straipsnyje pateikiamas nebaigtinis sąrašas būdų, kuriais gali remtis asmuo, teisme ginantis savo pažeistas teises. Nagrinėjamoje byloje ieškovas savo pažeistoms teisėms ginti pasirinko prašydamas priteisti iš atsakovės padarytą turtinę žalą (nuostolius), t. y. taikyti civilinę atsakomybę (CK 1.138 straipsnio 6 punktas). Tam, kad būtų galima taikyti civilinę atsakomybę, būtinos keturios sąlygos: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala (nuostoliai) (CK 6.246-6.249 straipsniai).
8. Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, sprendė, jog byloje nėra įrodyta, kad atsakovė, 2019 m. rugpjūčio 10 d. ieškovui pervedus į sąskaitą 500,00 Eur, buvo nėščia (CPK 12, 178, 185 straipsniai). Minėtą išvadą patvirtina iš esmės ir pati atsakovė, teigusi tuo metu besijautusi nėščia, tačiau nesikreipė į gydytojus ir negavo medicininio patvirtinimo, atsiliepime į ieškinį nurodė nemaniusi, kad 500,00 Eur reikės grąžinti ieškovui, laikiusi juos kaip neatlygintinai duotus. Teismo posėdžio metu atsakovės teikti paaiškinimai dėl 500 Eur sumos panaudojimo apmokant gydytojui už atliktą nėštumo nutraukimo operaciją bei likusios sumos panaudojimo sveikatos būklei pagerinti, laikė neįtikinamais, nes nelogiškas būtų elgesys aktyviai prašyti pinigų nėštumo nutraukimo operacijai į ateitį. Baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)esančiame daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad būtent nuo 2019 m. liepos 30 d. iki 2019 m. rugpjūčio 8 d. atsakovei buvo reikalinga 500,00 Eur suma nėštumo nutraukimui, apie ką ieškovas buvo informuotas žinutėmis (baudž. b. 1 t., b. l. 84-85).
9. Tai, kad atsakovė pateikė ieškovui tikrovės neatitinkančią informaciją dėl savo nėštumo ir dėl to gavo 500,00 Eur, nurodė ir Panevėžio apygardos teismas 2021 m. vasario 25 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)(nuosprendžio 9 punktas). Todėl teismas konstatavo, kad atsakovės neteisėtų veiksmų (tikrovės neatitinkančios informacijos perdavimas ieškovui tikslu gauti pinigų) faktas yra įrodytas (CK 6.246 straipsnis; CPK 185 straipsnis).
10. Esant atsakovės neteisėtiems veiksmams, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ir priežastinis ryšys įrodytas, nes, esant aktyviam atsakovės prašymui (tai patvirtina baudžiamojoje byloje esančios trumpųjų žinučių išklotinės) dėl nesamo nėštumo nutraukimui, ieškovas pervedė 500 Eur sumą (CK 6.247 straipsnis).
11. Pagal CK 6.248 straipsnį, civilinė, tame tarpe ir deliktinė, atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu asmuo yra kaltas. Asmuo yra kaltas, jeigu, atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes, nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Nagrinėjamu atveju yra nustatyta, kad atsakovė, 2019 m. liepos mėnesio pabaigoje pajutusi galimo nėštumo simptomus nesikreipė į sveikatos priežiūros įstaigą galutinai įsitikinti dėl pastojimo, tačiau aktyviai prašė ieškovo pervesti pinigus nėštumo nutraukimui. Pripažino, jog neturėdama gydytojo patvirtinimo dėl nėštumo ir vis tiek prašydama pinigų nėštumui nutraukti, atsakovė veikė tyčia (CK 6.248 straipsnio 2 dalis; CPK 185 straipsnis). Įvertinta ir tai, jog atsakovei buvo žinoma, kad ieškovas prašė pateikti nėštumą patvirtinančius medicininius dokumentus.
12. Teismas nustatė, kad ieškovo ir atsakovės santykiai nebuvo šeimyniniai (CPK 185 straipsnis). Atsakovės teiginius, esą ji nemanė, kad reikia grąžinti gautus 500,00 Eur, ir neturėjo pagrindo tai padaryti, teismas laiko kaip patvirtinimą to, jog ginčo laikotarpiu atsakovė nebuvo nėščia ir prašyta pinigų suma nebuvo skirta nėštumo nutraukimui.
13. Kadangi ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 500,00 Eur, kuriuos 2019 m. rugpjūčio 10 d. pervedė į atsakovės banko sąskaitą, baudžiamojoje byloje esantis atsakovės banko sąskaitos išrašas patvirtina pinigų pervedimo faktą, pripažino, jog ir žala šioje byloje yra įrodyta (CPK 185 straipsnis; CK 6.249 straipsnis).
14. Remiantis nustatytomis aplinkybėmis bei padarytomis išvadomis, teismas sprendė, jog šioje byloje yra įrodytos visos deliktinei atsakomybei taikyti atsakovės atžvilgiu sąlygos, todėl yra pagrindas tenkinti ieškinį ir priteisti iš atsakovės 500,00 Eur sumą ieškovo naudai (CPK 185 straipsnis).
15. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas nesulaukęs iš atsakovės pažymos apie jos nėštumą ir neįsitikinęs atsakovės pateiktai informacijai esant teisingai, vis tik pervesdamas 500,00 Eur sumą prisiėmė galimas neigiamas pasekmes – nepasitvirtintus atsakovės nėštumo faktui, netekti ginčo pinigų sumos. Teismas sprendė, kad dėl atsiradusių nuostolių kaltas ir pats ieškovas, todėl priteistinų nuostolių dydį mažino per pusę ir priteisė 250,00 Eur sumą (CK 6.248 straipsnio 4 dalis, CPK 185 straipsnis). Sprendė, kad atleisti atsakovę nuo civilinės atsakomybės nėra pagrindo, nes pati atsakovė, suteikdama melagingą informaciją, aktyviai prašė ieškovo duoti jai 500,00 Eur.
16. Už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą įstatymas numato 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis), todėl iš atsakovės priteisė 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Bylinėjimosi išlaidas paskirstė pagal patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų dalį.
III. Apeliacinio skundo argumentai
17. I. V. P. (toliau ir apeliantas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2022 m. vasario 25 d. Panevėžio apylinkės teismo sprendimo dalį, kuria ieškovo V. P. ieškinio reikalavimai buvo atmesti ir dėl jos priimti naują sprendimą – ieškovo V. P. atmestus ieškinio reikalavimus patenkinti; priteisti iš atsakovės ieškovo bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme; teismui nusprendus pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, peržiūrėti pirmosios instancijos teismo iš ieškovo priteistas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinio skundo pagrindiniai argumentai:
17.1. teismas nepagrįstai nustatė, kad dėl jam atsiradusių nuostolių ieškovas yra tiek pat kaltas, kaip ir atsakovė. Ieškovo kaltė pasireiškė tuo, kad jis pasitikėjo atsakove, o jos veiksmai vertinti kaip tyčiniai, todėl išvada, kad abiejų šalių atsakomybė yra vienoda nėra teisinga;
17.2. ieškovas prašė atsakovės pateikti medicininius dokumentus, patvirtinančius nėštumą, nes pas jų negalėjo gauti. Todėl turėtų būti vertinama, kad ieškovas elgėsi apdairiai, o negalint patikrinti duomenų ir atsakovei darant spaudimą, jis pervedė pinigus;
17.3. ieškovo veiksmai nepagrįstai įvertinti kaltais, toks veiksmų kvalifikavimas neatitinka Civilinio kodekso 6.248 straipsnio 3 dalies reglamentavimo. Pirmosios instancijos teismas konstatuodamas ir ieškovo kaltę dėl nuostolių atsiradimo, netinkamai taikė CK 6.248 straipsnio 3 dalį, kas sąlygojo netinkamą bylos išsprendimą;
17.4. pirmosios instancijos teismas sprendimu sukūrė situaciją, kuomet leido atsakovei pasilikti pusę sumos, apgaule iš ieškovo išviliotos. Tai nesuderinama su protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais;
17.5. sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, teismas turi įvertinti ir tokių išlaidų atitikimą prašomai priteisti sumai ir netoleruoti pernelyg didelio išlaidavimo.
18. Atsiliepimo į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, išnagrinėjęs bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.
20. Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo, kuriuo iš dalies tenkintas reikalavimas dėl žalos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
21. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis). Prievolė atlyginti turtinę ir (ar) neturtinę žalą atsakovui kyla konstatavus, kad yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos, būtinos tokiai prievolei atsirasti, t. y.: 1) jis neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai, 2) yra padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas (išskyrus įstatymuose nustatytas išimtis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2011). Nagrinėjamu atveju buvo nustatytos visos deliktinės atsakomybės sąlygos, ginčo dėl to byloje nėra.
22. Vienas iš civilinės atsakomybės taikymo tikslų – kompensacinis, t. y. grąžinti nukentėjusį asmenį į tokią padėtį, kuri būtų nesant teisės pažeidimo. Be to, civilinės atsakomybės taikymu siekiama neleisti pažeidėjui pasilikti iš pažeidimo gautos naudos. CK 6.263 straipsnio, įtvirtinančio pareigą atlyginti padarytą žalą deliktinės atsakomybės atveju, 1 dalyje nustatyta, jog kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų žalos kitiems asmenims; žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (to paties straipsnio 2 dalis).
23. CK 6.282 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Šioje normoje yra reglamentuojami nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens mišrios kaltės teisiniai padariniai deliktinės civilinės atsakomybės atveju, ir ji įtvirtina teismo teisę spręsti dėl prašomos priteisti žalos sumažinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-915/2018).
24. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas, nesulaukęs iš atsakovės pažymos apie jos nėštumą ir neįsitikinęs atsakovės pateiktai informacijai esant teisingai, nesielgė rūpestingai ir apdairiai, todėl sumažino priteistinos žalos atlyginimą per pusę. Apeliantas nesutinka su apeliacinės instancijos teismo sprendimu, kad jis savo veiksmais prisidėjo prie žalos atsiradimo, todėl yra pagrindas mažinti žalos atlyginimą.
25. Byloje nustatyta, kad atsakovė apgaule iš ieškovo išviliojo 500 Eur, melagingai teigusi, kad laukiasi ir, kad jai reikalingi pinigai nutraukti neštumui, taigi tyčia užvaldė svetimą turtą apgaulę. Taigi galima vertinti, kad ieškovo reikalavimo teisinis pagrindas yra deliktinės atsakomybės institutas, todėl turi būti taikomos ne bendrosios, o deliktinės atsakomybės taisykles. Bylose, kuriose spręsta vadinamosios mišrios kaltės ir jos įtakos atlygintinos žalos dydžiui problema, išaiškinta, kad nukentėjusio asmens kaltė, priešingai žalos padariusio asmens kaltės prezumpcijai, nepreziumuojama, todėl ją turi įrodyti žalą padaręs asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2013). Nagrinėjamoje byloje ieškovo kaltės įrodymų nėra.
26. Siekiant įvertinti ar šiuo atveju apelianto atžvilgiu gali būti taikomos CK 6.282 straipsnio 1 dalyje nuostatos, būtina nustatyti, ar apelianto elgesys, pervedant pinigus atsakovei, gali būti vertinamas kaip didelis jo neatsargumas, dėl kurio gali būti sumažintas žalos atlyginimas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad didelis neatsargumas kaip kaltės forma pasireiškia neprotingu arba išskirtiniu rūpestingumo nebuvimu, kai asmuo nėra tiek rūpestingas, kiek akivaizdžiai būtina esamomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-180-378/2017).
27. Nagrinėjamu atveju apeliantas pervedė pinigus atsakovei nesulaikęs medicininių įrodymų apie tariamą atsakovės neštumą, tačiau tokių jo veiksmų negalima vertinti kaip didelio neatsargumo. Byloje nustatyta, kad šalys, nors ir neplanavo kurti šeimos, tačiau palaikė artimus intymius ryšius nuo 2018 m., nuolat bendravo. Ieškovas pasitikėjo atsakove ir neįtardamas apie atsakovės ketinimus, neturėjo pagrindo visiškai abejoti atsakovės žodžiais, nes iki ginčo įvykio didelių konfliktų su atsakove neturėjo. Priešingai jų santykiai buvo romantiški – ieškovas dovanodavo gėlių, dovanų, duodavo pinigų išlaidoms. Iš pateikto el. laiško matyti, kad ieškovas rimtai žiūrėjo į susidariusią situaciją, šalių santykius, atsakovei pranešus apie tariamą neštumą, buvo pasiruošęs prisiimti atsakomybę, pasirūpinti būsimu vaiku ir atsakovės gerove.
28. Siekiant nustatyti ar ieškovo elgesys gali būti laikomas dideliu rūpestingumu, vertinamas atsakovės elgesys, apgaulės būdas, taip pat į ieškovo veiksmai, kurių jis ėmėsi. Vertinant ieškovo elgesį, galima konstatuoti, kad ieškovas buvo įtikintas atsakovės pervesti jai pinigus, pasinaudojant jautria skausminga tema – būtinybe nutraukti neštumą. Ieškovas nesielgė perdėtai nerūpestingai ar neapdairiai, jis paprašė atsakovę pateiktį medicininę pažymą ir tik dėl jos veiksmų: atsisakymo tai padaryti ir spaudimo ieškovui intensyviai rašant sms žinutes dėl reikalingumo kuo greičiau atlikti neštumo nutraukimo procedūrą. Taigi atsakovė, manipuliuodama ieškovo pažeidžiamumu, apribota ieškovo galimybe gauti ir vertinti informaciją apie jos sveikatą, sukūrė emocinę aplinką, kurioje ieškovas pasidavė spaudimui pervesti pinigus. Be to, šalys pakankamai ilgai bendravo, kas lėmė ieškovo didesnį pasitikėjimą atsakove, todėl ir tokį elgesį, kuris nebūtų įprastai būdingas kitų asmenų atžvilgiu. Esant tokioms aplinkybėms, vertintina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo abiejų šalių vienodą kaltę.
29. Kaip minėta anksčiau, atsakovė išviliojusi pinigus, savo veiksmais padarė žalą atsakovui ir kaip už padarytą žalą atsakingas asmuo turi atlyginti ją visiškai, t. y. taikant visiško nuostolių atlyginimo principą. Dėl nurodytos priežasties, bei atsižvelgiant į tai, kad šioje situacijoje ieškovo kaltė nebuvo nustatyta, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad yra pagrindas mažinti ieškovo patirtų nuostolių atlyginimą.
Dėl procesinės bylos baigties
30. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šioje byloje kilusį ginčą, netinkamai taikė teisės normas, kuriomis reglamentuojama mišri atsakomybė, todėl yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti ir ieškinį tenkinti pilnai (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas)
Dėl bylinėjimosi išlaidų
31. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 98 straipsnio 5 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Ieškinį patenkinus, ieškovui iš atsakovės priteisiamos turėtos bylinėjimosi išlaidos (17,00 Eur žyminio mokesčio + 356,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti) bei 17,92 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškinį visiškai patenkinus, atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
32. Patenkinus apeliacinį skundą, ieškovui iš atsakovės priteisiamos jo turėtos apeliacinės instancijos teismo procese bylinėjimosi išlaidos (18,00 Eur žyminio mokesčio + 300,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti) (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. vasario 25 d. sprendimą pakeisti – jo rezoliucinės dalies 1-5 dalis išdėstyti taip:
„ Ieškinį tenkinti pilnai.
Priteisti iš D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500 Eur (penki šimtai eurų 00 ct) nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. spalio 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 17 Eur (septyniolika eurų) žyminį mokestį, 356 Eur (trys šimtai penkiasdešimt šeši eurai) išlaidas advokato pagalbai apmokėti ieškovo V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.
Priteisti iš D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 17,92 (septyniolika eurų 92 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.“
Likusią jo dalį palikti nepakeista.
Priteisti iš D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 318 Eur (trys šimtai aštuoniolika eurų) bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme V. P. naudai.