- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-19
- Bylos Nr.
- 1A-800-634/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-55582-2017-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Edita Dambrauskienė, Kęstutis Dargužis, Giedrius Endriukaitis
- Nuteistasis
- A. A.
- Civilinis ieškovas
- AB „(duomenys neskelbtini)“
- Nukentėjusysis
- D. K., R. K.
- Advokatai
- Dalius Mecelica
- Kategorijos
- 2.1.7.4.1Asmenų parodymų vertinimas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Dambrauskienės, Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Kęstučio Dargužio,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugpjūčio 2 d. nuosprendžio, kuriuo A. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnį ir nuteistas:
pagal BK 284 straipsnį – 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis paskirtos bausmės subendrintos jas visiškai sudedant ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų ir 5 mėnesių laisvės apribojimo bausmė.
Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 1 ir 3 punktais A. A. paskirti įpareigojimai – dirbti arba registruotis darbo biržoje, nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose jei tai nesusiję su darbu.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu A. A. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – per 5 penkis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtą bausmę įskaitytas A. A. sulaikyme išbūtas laikas nuo 2017 m. spalio 26 d. iki 2017 m. spalio 27 d., 9.55 val., vieną sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo paroms.
Civilinės ieškovės AB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš A. A. AB „(duomenys neskelbtini)“ naudai priteista 96,31 Eur turtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusiosios D. K. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš A. A. nukentėjusiajai priteista 300 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusiojo R. K. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš A. A. priteista 400 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. A. A. Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 2 d. nuosprendžiu nuteistas už tai, kad:
1.1. 2017 m. spalio 26 d., apie 00.40 val., (duomenys neskelbtini), namo koridoriuje, viešoje vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai išlaužė antro aukšto laiptinėje esančias duris, išdaužė stiklą, nutraukė laidus, taip pat daužė, apspardė buto Nr. (duomenys neskelbtini) duris jas apgadindamas, tokiu savo elgesiu sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką;
1.2. 2017 m. spalio 31 d., apie 19.50 val., laiptinėje (duomenys neskelbtini), prie buto Nr. (duomenys neskelbtini) durų, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, priėjęs prie nukentėjusiojo R. K. tyčia ne mažiau 2 kartų kumščiu trenkė į galvos sritį (kairėje pusėje prie ausies) ir ne mažiau 2 kartų į kairį šoną, padarydamas R. K. kairės ausies sumušimą, pasireiškusį odos nubrozdinimu ties kaire ausimi, muštinėmis žaizdomis kairės ausies kaušelyje, kraujosruva kairės ausies būgnelyje, t. y. padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą.
2. Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad byloje surinkti ir nuosprendyje išdėstyti įrodymai patvirtina A. A. veikoje abiejų jam inkriminuotų nusikaltimų objektyvių ir subjektyvių požymių buvimą, jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnį, už abu nusikaltimus jam skirtos laisvės apribojimo bausmės, artimos sankcijos minimumui. Spręsdamas klausimą dėl civilinės ieškovės AB „(duomenys neskelbtini)“ civilinio ieškinio jos reikalavimą dėl nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo tenkino visiškai, nukentėjusiųjų D. K. ir R. K. civilinių ieškinių reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkino iš dalies priteisdamas mažesnę atlygintiną neturtinės žalos sumą.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. A. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugpjūčio 2 d. nuosprendį ir jį išteisinti dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnyje padarymo pripažįstant, kad jo veiksmuose nebuvo nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
3.1. Skunde teigiama, kad apylinkės teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, todėl priimtas apkaltinamasis nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas. Apylinkės teismas, vertindamas A. A. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje aplinkybes, turėjo atsižvelgti į teismų praktiką ir įvertinti, ar kaltinime nurodyti A. A. veiksmai užtraukia baudžiamąją atsakomybę, t. y. ar asmuo gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už beldimą į kaimynų duris. Pažymima, kad garso įrašuose daugiau užfiksuotas rankenos judinimas nei durų daužymas. Remiantis teismų praktika dėl beldimo į kaimyno duris paprastai kyla administracinė, bet ne baudžiamoji atsakomybė. Todėl šiuo atveju A. A. atžvilgiu nepagrįstai buvo taikyta baudžiamoji atsakomybė ir jo veiksmai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį.
3.2. Skunde keliamos abejonės ir dėl kaltinamojo akto atitikimo Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 219 straipsnio 3 dalies reikalavimams. Šiuo atveju siekiant patraukti A. A. baudžiamojon atsakomybėn nėra nurodytas konkretus padarytos žalos dydis. Kaltinime nurodoma, kad A. A. apspardė duris, jas apgadino, išlaužė antro aukšto laiptinėje esančias duris, tačiau apeliantas nesutinka, kad padarė tokią žalą ir byloje nėra jokių konkrečių tai pagrindžiančių įrodymų. Be to, nesant kaltinime nurodytam konkrečiam žalos dydžiui negalima teigti, kad A. A. padaryta veika yra tokia pavojinga, kad užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Jei vertinti byloje esančios civilinės ieškovės AB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktą civilinį ieškinį, tai turtinės žalos dydis yra 96,31 Eur. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 115 straipsnis numato administracinę atsakomybę asmeniui, kuris tyčia sunaikino ar sugadino turtą, kai nukentėjusiajam padaryta žala neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (150 Eur). Šiuo atveju akivaizdu, kad A. A. veiksmais tariamai padaryta turtinė žala neviršija 150 Eur, todėl turėjo būti sprendžiamas klausimas dėl apelianto veiksmų kvalifikavimo pagal ANK atitinkamą straipsnį, o ne pagal BK. Taigi, apylinkės teismas turėjo šioje dalyje nutraukti baudžiamąją bylą BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.
3.3. Skunde pažymima, kad BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, t. y. baudžiamojon atsakomybėn pagal šį straipsnį gali būti traukiama tik tuo atveju kai konstatuojama, kad visuomenės rimtis ir tvarka buvo realiai sutrikdytos. Remiantis teismų praktika kaltinime dėl nusikalstamos veikos padarymo turi būti nurodyta žymi materialinė žala, tačiau šiuo atveju padaryta žala neviršija ANK nustatyto dydžio. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, apylinkės teismas nenustatė jokių įrodymų, kad būtų sutrikdyta gyvenamojo namo gyventojų ramybė ir gyvenamojo namo tvarka. Iš bylos duomenų matyti, kad išimtinai tik nukentėjusieji girdėjo A. A. durų beldimą ir rankenos judinimą ir tai leidžia teigti, kad jo veiksmai nebuvo tokie garsūs, kad būtų sutrikdyta kitų gyventojų ramybė ar viešoji tvarka. Apylinkės teismas nenustatė A. A. veiksmuose tyčios, kad jis siekė sutrikdyti viešąją tvarką, o ne išsiaiškinti konfliktinę situaciją su kaimynu dėl galimai sugadinto automobilio. Teismas turėjo įvertinti aplinkybę, kad ryte po konflikto gyvenamojo namo kieme buvo rasta apgadinta transporto priemonė.
3.4. Skunde taip pat nurodoma, kad A. A. yra nepagrįstai nuteistas ir pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Apylinkės teismas, pripažindamas jį kaltu dėl R. K. nežymaus sveikatos sutrikdymo, turėjo nustatyti, kad jis tyčia siekė sužaloti kitą asmenį. Tačiau šiuo atveju akivaizdu, kad tyčios apelianto veiksmuose nebuvo, jis veikė būtinosios ginties sąlygomis. Apylinkės teismas nepagrįstai atmetė apelianto parodymus apie tai, kad R. K. pirmas priėjo prie A. A., sėdinčio prie savo buto durų ir pradėjo kibti prie jo ir užpuolė, dėl to įvyko susistumdymas. Nuteistasis neneigia, kad galėjo sužaloti nukentėjusiajam ausį susistumdymo metu, tačiau šis sužalojimas greičiausiai galėjo atsirasti A. A. bandant atstumti nuo savęs nukentėjusįjį, o ne jam smūgiuojant kumščiu.
3.5. Skunde nurodoma, kad apylinkės teismo nustatyta aplinkybė, kad nusikaltimą A. A. padarė suduodamas kumščiu į galvos sritį, prieštarauja teismo eksperto nustatytam R. K. sužalojimo mechanizmui. Teismo ekspertas vienareikšmiškai padarė išvadą, kad sužalojimai padaryti kietu buku daiktu ar briauna, jis nenustatė aplinkybės, kad sužalojimai galėjo būti padaryti smogiant kumščiu. Be to, įvertinus tai, kad R. K. yra tik odos nubrozdinimas, tačiau nėra jokių duomenų apie mušimo pasekmes, t. y. kraujosruvas, akivaizdu, kad A. A. negalėjo sužaloti R. K. suduodant smūgius kumščiais. Atkreiptinas dėmesys, kad apylinkės teismas taip pat neteisėtai nurodė, kad A. A. ne mažiau du kartus sudavė į kairį R. K. šoną, tačiau tokios aplinkybės gali būti konstatuojamos tik tuo atveju, jei tai patvirtina teismo ekspertas. Šiuo atveju smūgių į kairį šoną teismo ekspertas nenustatė, kas tik patvirtina melagingus nukentėjusiojo R. K. parodymus.
3.6. Skunde pabrėžiama, kad nukentėjusiųjų R. K. ir D. K. parodymai, kad A. A. sėdėjo laiptinėje prie jų buto durų, turėtų būti vertinami kritiškai, kadangi šie asmenys duodami parodymus atvykusiems į įvykio vietą policijos pareigūnams nurodė, kad R. K. pamatęs gulintį A. A. pasakė ko jis čia guli ir tik po to A. A. atsikėlęs nuo grindų neva trenkė R. K. į galvą ir nuėjo į namus. Tai patvirtino ir apylinkės teisme apklausiamas policijos pareigūnas, todėl neaišku, kodėl teismas neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad nuteistasis, priešingai nei teigia nukentėjusieji, sėdėjo prie savo buto durų. Teismas taip pat kritiškai turėjo vertinti ir liudytojų R. I. bei R. I. parodymus, kadangi jie yra nukentėjusiųjų draugai ir davė šiems naudingus parodymus, be to yra priešiškai nusiteikę nuteistojo atžvilgiu.
3.7. Skunde pažymima, kad liudytojos E. J. parodymai nėra visa apimtimi įtraukti į apkaltinamąjį nuosprendį, t. y. neįtraukta ta parodymų dalis, kurioje ši liudytoja nurodo, kad A. A. išsivedus policijos pareigūnams, šią liudytoją užpuolė nukentėjusieji jai esant A. A. bute. Ji net buvo priversta kviesti sugrįžti policijos pareigūnus, kadangi buvo tampoma už rankų, fotografuojama, dėl to patyrė fizinį skausmą. Tai tik patvirtina, kad nukentėjusieji yra agresyvūs asmenys, linkę naudoti smurtą.
3.8. Skunde tvirtinama ir tai, kad teismas klaidingai nurodė aplinkybę, kad nuteistasis nėra sumokėjęs baudos pagal Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. baudžiamąjį įsakymą, kadangi šios baudos sumokėjimą patvirtina prie skundo pridėta pažyma.
Atsiliepimas
4. Nukentėjusiųjų D. K. ir R. K. atsiliepimuose prašoma nuteistojo A. A. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugpjūčio 2 d. nuosprendį. Pasak nukentėjusiųjų, pirmosios instancijos teismas nešališkai ir visapusiškai ištyrė byloje surinktus įrodymus, priėmė teisingą sprendimą. Nuteistojo skunde dėstomi motyvai yra subjektyvūs ir vertintini kaip siekis išvengti atsakomybės.
Šalies argumentai
5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėjas pritarė apeliaciniame skunde pareikštiems prašymams ir nurodytiems argumentams, prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras nuteistojo skundą prašė atmesti, kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
6. Nuteistojo A. A. apeliacinis skundas atmetamas.
7. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl nepagrįsto nuteisimo pagal BK 284 straipsnį ir 140 straipsnio 1 dalį. Teigiama, kad minėtų nusikaltimų sudėties požymiai A. A. veiksmuose nenustatyti, todėl jis turėjo būti išteisintas BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Apygardos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliaciniame skunde keliamus klausimus, BPK 320 straipsnio 3 dalyje įvirtintas apeliacinio nagrinėjimo bendrąsias nuostatas, bylą patikrina skundo ribose.
Dėl BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo.
8. Apygardos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi baudžiamąją bylą, nuteistojo skundo argumentus, kad jo atlikti veiksmai neužtraukia baudžiamosios atsakomybės pagal BK 284 straipsnį, laiko nepagrįstais. Baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą pagal BK 284 straipsnį taikoma asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Baudžiamojoje byloje surinktų ir pirmosios instancijos teismo betarpiškai ištirtų įrodymų visuma šiuo atveju yra pakankama spręsti, kad A. A. atlikti veiksmai atitinka BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtį.
9. Apeliaciniame skunde teisingai nurodyta, kad BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali. Baudžiamajai atsakomybei pagal aptariamą BK straipsnį būtina nustatyti padarinius – realų visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą. Teismų praktikoje visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, dėl kurių aplinkiniai pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, nutraukiamas žmonių poilsis ar darbas, padaroma didelė materialinė žala, sutrikdoma normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeliamas didelis išgąstis ar kyla sumaištis, nutraukiamas jiems skirtas renginys, sustabdomas eismas ir panašiai. Nuteistasis A. A. neigia sutrikdęs visuomenės rimtį ar tvarką, tikina, kad kelias minutes trukęs beldimas į kaimynų K. duris BK 284 straipsnyje numatytų padarinių nesukėlė, tačiau šie skundo teiginiai yra paneigti pirmosios instancijos teismo nuosprendyje ištirtais ir pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus įvertintais įrodymais.
10. Nukentėjusieji R. K. ir D. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad naktį prabudo dėl keliamo triukšmo: buvo daužomos, spardomos, laužomos jų buto ir priebučio koridoriaus durys, nutraukti laidai. Pro durų akutę pamatė A. A., kuris triukšmavo, keikėsi, spardė duris. Taip pat matė išdaužtą durų stiklą ir sulaužytą durų staktą. Dėl A. A. elgesio išsigando, iškvietė policiją. Teismo posėdyje kaip liudytojas apklaustas policijos pareigūnai M. J. patvirtino, kad į įvykio vietą vyko gavęs pranešimą, kad kaimynas daužosi į duris, klibina rankeną. Kartu su patruliu R. N. nuvykus į vietą ir lipant laiptais girdėjo laiptinėje triukšmą, daužymą, pastebėjo koridoriuje išdaužtą durų stiklą. Prie buto Nr. (duomenys neskelbtini) durų buvo neblaivus A. A., kuris buvo nusiteikęs agresyviai.
11. Iš paminėto akivaizdu, kad priešingai, nei nurodo nuteistasis, jo keliamas triukšmas truko ne kelias minutes ir apsiribojo ne tik pabeldimu į nukentėjusiųjų buto duris, o pakankamai ilgą laiko tarpą kol atvyko nukentėjusiųjų iškviesti policijos pareigūnai. Nuteistojo veiksmai atlikti nakties metu, dėl jų nukentėjusieji atsibudo, patyrė išgąstį, jų poilsis buvo sutrikdytas. Dėl nuteistojo veiksmų buvo kreiptasi pagalbos į policiją. Šių duomenų pagrindu daroma neabejotina išvada, jog aptarti A. A. veiksmai, atlikti viešojoje vietoje, laikytini įžūliu elgesiu, dėl kurio kilo padariniai – buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka.
12. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytų išvadų dėl viešosios tvarkos pažeidimo požymių A. A. veiksmuose nepaneigia ir skundo argumentai dėl tariamo kaltinamojo akto neatitikimo BPK 219 straipsnio 3 punkto reikalavimams. Nuteistasis A. A. kaltinamojo akto esminiu trūkumu laiko tą aplinkybę, kad jame nėra nurodyta padaryta turtinė žala. Teisėjų kolegijai jokių pagrįstų abejonių dėl kaltinamojo akto atitikimo BPK 219 straipsnio 3 punkto reikalavimams nekyla. Kaltinamajame akte be nusikalstamos veikos padarymo vietos, laiko, būdo nurodyti ir padariniai – sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Turtinė žala nėra būtinas BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties požymis, todėl A. A. pasvarstymai dėl turtinės žalos fakto, jos dydžio, kaip būtino BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties požymio, atmetami kaip nepagrįsti ir neturintys teisinės reikšmės.
13. Kaip nepagrįsti atmetami ir nuteistojo argumentai dėl jo veiksmų kvalifikavimo pagal ANK 115 straipsnį (tyčinis turto sunaikinimas ar sugadinimas). Pagal ANK 115 straipsnį atsako tas, kas tyčia sunaikino ar sugadino turtą, kai nukentėjusiajam padaryta žala neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Kvalifikuojant asmens veiką pagal ANK 115 straipsnį būtina nustatyti objektyviuosius požymius, t. y. turto sunaikinimo ir sugadinimo faktą ir tai, kad dėl to asmuo patyrė atitinkamo dydžio žalą. Taip pat būtina nustatyti ir subjektyviąją nusižengimo pusę, t. y. asmens tyčią sunaikinti ar sugadinti turtą.
14. Pagal šioje byloje nustatytą situaciją viešoje vietoje nakties metu be jokios dingsties išsakyti necenzūriniai žodžiai, triukšmo laiptinėje kėlimas, durų spardymas, leidžia spręsti, kad A. A. suvokė savo veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams demonstravimą ir bendrais bruožais numatė, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, t. y. A. A. tyčia buvo nukreipta pažeisti viešąją tvarką. Šiuo atveju neturi reikšmės tai, kad į A. A. veiksmus sureagavo tik K., iškviesdami policiją, kadangi kaltininko veiksmus kvalifikuojant pagal BK 284 straipsnį nėra būtina, kad viešosios tvarkos pažeidimu būtų sutrikdytas didelio skaičiaus žmonių poilsis, nutrauktas jų darbas ir panašiai. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje padarė motyvuotą ir pagrįstą išvadą, kad viešoje vietoje įžūlūs A. A. veiksmai atkreipė aplinkinių dėmesį, nutraukė nukentėjusiųjų poilsį, dėl šio įvykio buvo iškviesta policija, t. y. tokiu įžūliu elgesiu jis demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį.
15. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl tyčios jo veiksmuose buvimo, neįvertino ir neatsižvelgė į tai, kad jis pas kaimyną R. K. ėjo išsiaiškinti konfliktinę situaciją dėl galimai sugadinto automobilio. Šie skundo teiginiai prieštarauja nuosprendyje nurodytoms aplinkybėms. Pirmosios instancijos teismas A. A. paaiškinimus dėl siekio išsiaiškinti automobilio apgadinimo aplinkybes įvertino ir pagrįstai juos atmetė kai nuteistojo siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės. Teisėjų kolegija pažymi, kad veikos motyvai ir tikslai nėra būtini BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Kaltininko elgesio paskatų analizė svarbi jo tyčios turiniui nustatyti, taip pat išvadai, kad asmuo suvokė savo veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą. Analizuojamoje situacijoje jokių pagrįstų abejonių dėl subjektyviojo BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo požymio nekyla. Aukščiau aptarta A. A. veiksmų seka atskleidžia jo tyčios kryptingumą ir patvirtina nuteistojo veikoje buvus tiesioginę tyčią pažeisti viešąją tvarką.
16. Apeliantas skunde akcentuoja aplinkybę, kad į nuosprendį nebuvo įtraukti visi E. J. parodymai, patvirtinantys, kad būtent nukentėjusieji buvo nusiteikę agresyviai, patys užsipuolė E. J.. Pažymima, kad įstatymas nereikalauja į nuosprendį asmenų parodymus perrašyti pažodžiui ir visa apimtimi. Į procesinį sprendimą įrašoma ta parodymų dalis, kuri yra reikšminga nagrinėjamai bylai ir susijusi su byloje nustatinėjamomis aplinkybėmis. E. J. tuo metu, kai A. A. daužė laiptinėje duris, išdaužė stiklą, atliko kitus nuosprendyje nustatytus veiksmus, nebuvo, viso įvykio nematė. Todėl teismas, aprašydamas ir vertindamas tą E. J. parodymų dalį, kuri susijusi su nagrinėjamai bylai reikšmės turinčiomis aplinkybėmis, pažeidimo nepadarė.
17. Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nuteistojo veiką kvalifikuodamas pagal BK 284 straipsnį, tinkamai aiškino ir taikė baudžiamąjį įstatymą. Šio nusikaltimo sudėties požymiai nuteistojo veiksmuose atskleisti ir įrodyti, nuosprendyje padarytos išvados dėl A. A. kaltės pažeidus viešąją tvarką neprieštarauja teismų praktikai tokio pobūdžio bylose.
Dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo.
18. Skundžiamu nuosprendžiu A. A. taip pat pripažintas kaltu ir nuteistas dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo. Nuteistasis apeliaciniame skunde tvirtina, kad jis nesiekė sužaloti nukentėjusįjį R. K., pats nukentėjusysis jį puolė. Todėl, pasak nuteistojo, jo veiksmai turi būti vertinami kaip atlikti veikiant būtinosios ginties sąlygomis.
19. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Ši tyčinė veika objektyviai pasireiškia kito žmogaus mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu aptariamo BK straipsnio dispozicijoje nurodytus padarinius. Teisėjų kolegija, dar kartą įvertinusi baudžiamosios bylos duomenis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, kuriame išvada dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymių buvimo nuteistojo A. A. veiksmuose padaryta remiantis byloje surinktų ir tinkamai ištirtų įrodymų analize. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje esančių duomenų pakanka spręsti, kad buvo padaryta nusikalstama veika, atitinkanti BK 140 straipsnio 1 dalyje nusikalstamos veikos požymius ir nėra jokių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą situaciją vertinti kaip būtinąją gintį pagal BK 28 straipsnį.
20. Teisėjų kolegija pritaria nuosprendyje padarytai išvadai, kad nuteistojo A. A. versija, kad pirmas jį puolė nukentėjusysis, o jis tik gynėsi, yra paneigta nukentėjusiųjų R. K. ir D. K., liudytojų R. I., R. I., K. K., A. Č. parodymais, specialisto išvada. Nukentėjusiųjų R. K., D. K. parodymai apie šį įvykį viso proceso metu buvo nuoseklūs. Tiek R. K., tiek D. K. patvirtino, kad A. A. be jokios priežasties priėjo prie R. K. ir šiam trenkė, nuo smūgių į galvos sritį nukentėjusiajam iš ausies pradėjo bėgti kraujas. Nei R. K., nei D. K. neteigė, kad A. A. sėdėjo prie jų buto Nr. (duomenys neskelbtini) durų, todėl nuteistojo teiginiai dėl jų parodymų nenuoseklumo šioje dalyje atmetami, kaip neatitinkantys tikrovės. Liudytojai R. I., R. I. betarpiškai apelianto atliktų veiksmų nukentėjusiojo atžvilgiu nematė, tačiau patvirtino, kad D. K. kreipėsi pagalbos dėl mušamo vyro. Išėję į laiptinę matė R. K. užsiėmusį už ausies, jam bėgo kraujas. Paklausus K. kas įvyko, jie nurodė, kad A. A. smurtavo. A. A. kaip asmenį, smurtavusį pieš nukentėjusįjį, nurodė ir liudytojais apklausti policijos pareigūnai, kurie patvirtino ne tik tai, kad matė ant nukentėjusiojo kūno (galvos) sužalojimus, bet ir tai, kad A. A. kaimynų atžvilgiu buvo nusiteikęs piktai, sakė, kad „mažai gavai, dar tuoj gausi“, „aš galiu ir daugiau“. R. K. padaryti sužalojimai nustatyti ir įvertinti specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini). Nuteistasis akcentuoja, kad minėta išvada nepatvirtina nukentėjusiųjų paaiškinimų apie sužalojimų aplinkybes, tačiau šie nuteistojo teiginiai nėra pagrįsti. Specialistas, nustatęs, kad ties kaire ausimi esantys nubrozdinimai, muštinės žaizdos ir kraujosruvos atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, nurodė ir tai, kad duomenų, prieštaraujančių užduotyje nurodytam traumos laikui bei aplinkybėms, nėra. Tai reiškia, kad teismo medicinos ekspertui atlikus specialų tyrimą nekilo jokių pagrįstų abejonių, kad sužalojimai R. K. galėjo būti padaryti nuteistajam trenkiant kumščiu į galvos sritį. Vien tai, kad išvadoje specialistas nenustatė sužalojimų nukentėjusiojo šone nereiškia, kad nukentėjusiojo parodymai dėl šių aplinkybių yra melagingi. Nukentėjusysis R. K. apie juosmens skausmus nurodė iš karto po įvykio nuvykęs į gydymo įstaigą. Apie tai, kad buvo smūgiuota į šoną, nurodė ir į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams. Aplinkybę dėl į įvairias kūno vietas suduotų smūgių savo parodymuose užsiminė ir D. K.. Netikėti šių asmenų parodymais, kaip jau nustatyta, pagrindo nėra. Nagrinėjamoje situacijoje svarbu ir tai, kad A. A. jokie sužalojimai nėra nustatyti. Nei vienas iš apklaustų liudytojų nepatvirtino matę ar girdėję, kad R. K. būtų užsipuolęs nuteistąjį.
21. Įvertinusi tai, kad išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad aptartų įrodymų visuma, priešingai, negu tvirtinama skunde, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad būtent A. A. be jokios priežasties tyčia sudavė smūgius nukentėjusiajam R. K. ir padarė jam sužalojimus, atitinkančius nežymų sveikatos sutrikdymą. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl A. A. veiksmų kvalifikavimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir jo kaltės padarius šią veiką, rėmėsi įstatymų nustatyta tvarka surinktais įrodymais, kuriuos sujungęs į vientisą logišką grandinę padarė pagrįstas išvadas tiek dėl A. A. veiksmų kvalifikavimo, tiek dėl jo kaltės. Nuosprendyje motyvuotai pasisakyta, kuriais įrodymais yra grindžiamos teismo išvados, o kuriuos teismas atmeta kaip nepatikimus ir jais nesivadovauja. Teisėjų kolegija su skundžiamame nuosprendyje padarytomis išvadomis dėl A. A. kaltės padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą sutinka.
Dėl kitų skundo argumentų.
22. Nuteistasis skunde atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai nurodė faktą, jog jis nėra sumokėjęs 2017 m. rugsėjo 14 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudos, tačiau šis skundos teiginys neatitinka nuosprendyje nustatytų aplinkybių. Nuosprendžio įžanginėje dalyje nurodant ankstesnius A. A. teistumus pažymėta, kad 2017 m. rugsėjo 14 d. teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskirta ir įskaičius sulaikyme išbūtą laiką neatlikta bausmės dalis yra 225,96 Eur bauda. Tačiau aplinkybė, kad šios baudos nuteistasis nėra sumokėjęs, nuosprendyje nėra nustatyta.
23. Konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, išvadas dėl A. A. kaltės padarius BK 284 straipsnyje, 140 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus grindė byloje esančiais įrodymais, kuriuos įvertino laikydamasis BPK reikalavimų. Tai, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nėra skundžiamo nuosprendžio neišsamumą, prieštaringumą ar nepagrįstumą patvirtinančios aplinkybės. Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 2 d. nuosprendis laikomas pagrįstu ir teisėtu, todėl jį naikinti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,
nutaria:
nuteistojo A. A. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis įsiteisėja anuo jos priėmimo dienos.