- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-10-09
- Bylos Nr.
- N-63-1703-09
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Stasys Gagys (pirm.), Roma Sabina Alimienė (pran.), Romanas Klišauskas
- Kategorijos
- 42.19pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (pranešėja), Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio 2 d. nutarimo R. Z. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos pareigūnas 2008 m. balandžio 10 d. surašė R. Z., UAB „Gintarinis uostas“ direktoriui, administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad 2008 m. balandžio 10 d., 08.10 val., (duomenys neskelbtini), UAB „Gintarinis uostas“ teritorija buvo užrakinta, t. y. uždaryti vartai, kurie grandinės ir pakabinamos spynos pagalba yra užrakinti. Šiais veiksmais pažeistas Kuršių nerijos nacionalinio parko apsaugos reglamento 31.3 punktas. R. Z. veika protokole buvo kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 76 straipsnio 1 dalį.
Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos 2008 m. balandžio 14 d. nutarimu R. Z. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 76 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirta 100 Lt bauda.
Šalies argumentai
R. Z. skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą prašydamas panaikinti 2008 m. balandžio 14 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 86/04AM035417 ir juo skirtą baudą.
R. Z. nurodė, jog žemės sklypo, kurioje yra UAB „Gintarinis uostas“ nuosavybės teise priklausantis pastatas – žuvies perdirbimo punktas, kiti statiniai, kiemo statiniai, pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – kita (pramonės, sandėliavimo ir kitiems ūkio objektams statyti ir eksploatuoti). Ši teritorija yra skirta gamybai, pramonei, sandėliavimui, o ne rekreacinė, kuri skirta Kuršių nerijos nacionalinio parko lankytojams. Manė, kad UAB „Gintarinis uostas“ naudojamai teritorijai negali būti taikoma Kuršių nerijos nacionalinio parko apsaugos reglamento 31.3 punkto nuostata, kuria reglamentuojama tvarka tik rekreacinėse teritorijose. Paaiškino, kad į UAB „Gintarinis uostas“ naudojamą teritoriją yra uždaromas tik centrinis įvažiavimas (tvoros nėra nei palei Kuršių marių krantą, nei kitoje vartų pusėje). Įmonės teritorijoje yra laikomos materialinės vertybės: žvejybiniai laivai kartu su brangia įranga, už kurias jis yra materialiai atsakingas ir todėl jo, kaip direktoriaus pareiga, yra apsaugoti turtą nuo vagysčių ir kitokio pobūdžio turto naikinimo. Pažymėjo, kad kaip įmonės, kurios veikla priskiriama padidintai rizikai (atliekančiai uosto funkcijas), vadovas, jis privalo imtis visų prevencinių priemonių nuo nelaimingų atsitikimų.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2008 m. birželio 2 d. nutarimu R. Z. skundą patenkino ir panaikino Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos 2008 m. balandžio 14 d. nutarimą, kuriuo R. Z. pagal ATPK 76 straipsnio 1 dalį paskirta 100 Lt bauda, ir administracinę bylą nutraukė.
Teismas nurodė, jog ATPK 76 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už rezervatų, draustinių, nacionalinių ir regioninių parkų, biosferos rezervatų, jų buferinės apsaugos zonų režimo pažeidimą. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. 439 patvirtinto Kuršių nerijos nacionalinio parko apsaugos reglamento (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. vasario 15 d. įsakymo Nr. D1-103 redakcija) 31.3 punkte sklypų nuomotojams ir naudotojams įtvirtintas draudimas užtverti, užstatyti ar kitaip riboti Kuršių nerijos nacionalinio parko lankymą rekreacinėse teritorijose: pamario, pajūrio zonų, pravažiavimų, praėjimų, pažintinių takų, saugomų atvirų kraštovaizdžio erdvių. Teismas pažymėjo, jog iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog pagrindinė tikslinė žemės sklypo, kuriuo naudojasi UAB „Gintarinis uostas“, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimo paskirtis yra kita – pramonės, sandėliavimo ir kitiems ūkio subjektams statyti ir eksploatuoti. Teismas pabrėžė, jog sklypui naudoti nustatytos specialiosios naudojimo sąlygos, tačiau jis nėra rekreacinė teritorija, kuriai taikytinas Kuršių nerijos nacionalinio parko apsaugos reglamentas. Nurodė, jog Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalis imperatyviai nurodo, jog nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Bylos medžiaga nustatyta, kad žemės sklype, (duomenys neskelbtini), esantys nekilnojamieji daiktai – pastatai – nuosavybės teise priklauso UAB „Gintarinis uostas“, kuriuos ji 2007 m. lapkričio 10 d. nusipirko iš UAB „Neringos žuvis“, o žemės sklypas liko išnuomotas UAB „Neringos žuvis“. Pažymėjo, jog tvora žemės sklype, (duomenys neskelbtini), taip pat yra įregistruota Nekilnojamojo turto registre ir tai padaryta 1998 m. balandžio 22 d., t. y. dar iki UAB „Gintarinis uostas“ įsigyjant šiame sklype esančius pastatus. Teismo nuomone, tai, jog Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos atstovo teigimu, UAB „Gintarinis uostas“ nėra išnuomotas žemės sklypas, neturi reikšmės veikos, numatytos ATPK 76 straipsnio 1 dalyje, kvalifikavimui. Atkreipė dėmesį, kad iš byloje esančių įrodymų matyti, kad UAB „Gintarinis uostas“ 2008 m. sausio 21 d. kreipėsi į Klaipėdos apskrities viršininko administraciją dėl žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), nuomos sutarties sudarymo. Klaipėdos apskrities viršininko administracija inicijavo nuomos sutarties su UAB „Neringos žuvis“ nutraukimą, nes įmonė žemės sklype, kuris jai išnuomotas, nebeturi nuosavybės teise priklausančių pastatų. Iš Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2008 m. gegužės 6 d. rašto Nr. 2-1486-(2.19) taip pat matyti, kad ji neprieštarauja valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymui su UAB „Gintarinis uostas“, tačiau Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. gruodžio 3 d. nutartimi Klaipėdos apskrities viršininko administracijai uždrausta nutraukti 1997 m. gruodžio 31 d. valstybinės nuomos sutartį Nr. 99. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu teismas padarė išvadą, kad R. Z. veikoje nėra ATPK 76 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties, todėl nutarimą panaikino ir administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukė vadovaudamasis ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu.
II.
Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija apeliaciniu skundu kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą prašydama panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio 2 d. nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. R. Z. teismui pateikti duomenys bei paaiškinimai neatitinka tikrovės, kadangi direkcijos pareigūnai ne kartą vykdydami teritorijos kontrolę adresu (duomenys neskelbtini), jokios vykdomos gamybinės veiklos nebuvo užfiksavę, anksčiau nebuvo rakinami ir vartai. Per minėtą teritoriją yra praėjimas/pravažiavimas prie Kuršių marių, kuriuo naudojasi Kuršių nerijos nacionalinio parko lankytojai bei aplinkos apsaugos apsaugą saugomoje teritorijoje vykdantys pareigūnai.
2. Direkcija kartu su Neringos aplinkos apsaugos agentūros pareigūnais buvo nustačiusi, kad minėtoje teritorijoje yra įvykdytas ir kitas Kuršių nerijos apsaugos reglamento 32.1 punkto pažeidimas (pastatytas vagonėlis, priklausantis UAB „Gintarinis uostas“), dėl šio pažeidimo Neringos aplinkos apsaugos agentūra pradėjo administracinę procedūrą. R. Z. motyvas užrakinti vartus – neįleisti į teritoriją saugomų teritorijų pareigūnų, kadangi Direkcijos pareigūnai kartu su Neringos aplinkos apsaugos agentūros pareigūnais ne kartą lankėsi minėtoje teritorijoje ir fiksavo minimą pažeidimą (vagonėlio pastatymą).
3. R. Z. materialinio turto apsaugai bei darbų saugai įgyvendinti turėjo naudoti kitas priemones – sargo samdymą ar signalizacijos įrengimą, o ne užtverti priėmimą prie marių ir taip pažeidinėti aplinkosauginius reikalavimus. Be Kuršių nerijos nacionalinio parko apsaugos reglamento reikalavimų pažeidimo R. Z. pažeidžia Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatų patvirtinimo“ 29 punktą (žemės savininkai, naudotojai ir valdytojai negali trukdyti įstatymų ar kitų teisės aktų numatytais tikslais lankyti arba tvarkyti saugomų kompleksų ir objektų (vertybių), poilsiaviečių, takų, regyklų, kitų rekreacinių objektų).
4. Nepagrįsta teismo išvada, jog nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties, kadangi buvo pažeista imperatyvi Kuršių nerijos nacionalinio parko apsaugos reglamento nuostata, draudžianti užtverti praėjimus prie Kuršių marių, dėl ko parko lankytojai negali laisvai prieiti prie vandens telkinio, nors visa Kuršių nerijos nacionalinio parko žemė išimtinai priklauso valstybei.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas tenkintinas.
R. Z. buvo paskirta administracinė nuobauda už pažeidimą, numatytą ATPK 76 straipsnio 1 dalyje. ATPK 76 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už rezervatų, draustinių, nacionalinių ir regioninių parkų, biosferos rezervatų, jų buferinės apsaugos zonų režimo pažeidimą.
Aplinkos ministro 2002 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. 439 patvirtinto Kuršių nerijos nacionalinio parko apsaugos reglamento (pažeidimo padarymo metu galiojusi redakcija) 1 punkte numatyta, kad Kuršių nerijos nacionalinio parko apsaugos reglamentas – tai teisės aktas, nustatantis specialius Kuršių nerijos nacionalinio parko apsaugos, projektavimo ir statybų jo teritorijoje reikalavimus.
Bylos duomenimis nustatyta, jog žemės sklypas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, patikėjimo teise jį valdo Klaipėdos apskrities viršininko administracija (b. l. 39 – 40). Žemės sklypas patenka į Kuršių nerijos nacionalinio parko teritoriją, todėl teritorijai turi būti taikomas Kuršių nerijos nacionalinio parko apsaugos reglamentas.
Kuršių nerijos nacionalinio parko apsaugos reglamento 31.3 punkte įtvirtinta, kad sklypų nuomotojams ir naudotojams neleidžiama užtverti rekreacinių teritorijų: pamario, pajūrio zonų, pravažiavimų, praėjimų, pažintinių takų, saugomų atvirų kraštovaizdžio erdvių, užstatyti ar kitaip riboti Kuršių nerijos nacionalinio parko lankymą šiose vietose.
Bylos medžiaga (administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 8 – 9, 14 – 15), Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos 2008 m. balandžio 10 d. aktu (b. l. 10, 17), nuotrauka (b. l. 11, 18), nustatyta, jog R. Z., būdamas UAB „Gintarinis uostas“ direktoriumi, užtvėrė patekimą į UAB „Gintarinis uostas“ teritoriją, adresu (duomenys neskelbtini). To neginčija ir pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo. Tačiau tai, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis numatyta kita (pramonės, sandėliavimo ir kitiems ūkio objektams statyti ir eksploatuoti), nesudaro pagrindo žemės sklypo naudotojui netaikyti Kuršių nerijos nacionalinio parko apsaugos reglamento 31.3 punkto, kadangi jame iš esmės įtvirtintas draudimas užtverti galimą patekimą per bet kokios tikslinės naudojimo paskirties žemės sklypą prie rekreacinių teritorijų (šiuo atveju užtvertas pravažiavimas/praėjimas prie Kuršių marių).
Pažymėtina, jog tai, kad žemės sklype (duomenys neskelbtini), esantys pastatai bei statiniai nuosavybės teise priklauso UAB „Gintarinis uostas“ bei kada jie buvo įsigyti, aplinkybė, ar UAB „Gintarinis uostas“ vykdo gamybinę veiklą, ar ne, bei tai, kad Klaipėdos apygardos teisme vyksta ginčas tarp Klaipėdos apskrities viršininko administracijos ir UAB „Neringos žuvis“ dėl uždraudimo nutraukti žemės ((duomenys neskelbtini)) nuomos sutartį, jokios įtakos apelianto administracinei atsakomybei už rekreacinės teritorijos (praėjimo/privažiavimo prie Kuršių marių) užtvėrimą neturi.
Pažymėtina, kad ATPK 76 straipsnio 1 dalies normos sankcijoje nurodyta, kad šio straipsnio dispozicijoje numatyta veika užtraukia įspėjimą arba baudą piliečiams nuo penkiasdešimties iki vieno šimto litų ir baudą pareigūnams – nuo vieno šimto penkiasdešimties iki trijų šimtų litų. ATPK 14 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pareigūnais šiame kodekse laikomi tokie asmenys, kurie nuolat ar laikinai vykdo valdžios atstovų funkcijas, taip pat kurie valstybinės ar kitų nuosavybės formų įmonėse, įstaigose ar organizacijose nuolat arba laikinai eina tarnybą, susijusią su organizacinių-tvarkymo ar administracinių-ūkinių pareigų vykdymu, arba kurie tokias pareigas eina minėtose įmonėse, įstaigose ar organizacijose pagal įgaliojimą. R. Z. yra UAB „Gintarinis uostas“ direktorius, vadovauja šiai bendrovei, organizuoja jos ūkinę veiklą, todėl ATPK 14 straipsnio prasme jis yra pareigūnas. Analogiškos pozicijos laikomasi ir administracinių teismų praktikoje (pvz., adm. b. Nr. N20–2002/2007). Todėl R. Z. skiriant administracinę nuobaudą būtina vadovautis nurodytomis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklėmis.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, bei įvertinusi byloje surinktus duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, jog byloje surinkti įrodymai neabejotinai patvirtina ATPK 76 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą., todėl nutarimas R. Z. administracinio teisės pažeidimo byloje buvo panaikintas ir administracinio teisės pažeidimo byla buvo nutraukta nepagrįstai. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas panaikinamas. Atsižvelgiant į tai, kad Administracinių bylų teisenos įstatymas nenumato galimybės apeliacinės instancijos teismui, nagrinėjančiam bylą rašytinio proceso tvarka, sugriežtinti paskirtos nuobaudos, byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos apeliacinį skundą tenkinti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio 2 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.
Nutartis neskundžiama.