- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2005-05-20
- Bylos Nr.
- A-502-600-05
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Stasys Gudynas, Artūras Drigotas (pran.)
- Pareiškėjas
- R. G., E. G., D., R.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui
- Trečiasis asmuo
- UAB “Statreksas”
- Advokatai
- Albertas Bandžius, Tomas Bagdanskis
- Kategorijos
- 6.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjo), Stasio Gudyno ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininko),
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjų R. G. , E. G. ir D. G. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2005 m. sausio 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų R. G, E. G. ir D. G. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB “Statreksas” dėl sprendimo panaikinimo, nelaimingo atsitikimo darbe pripažinimo draudiminiu įvykiu, įpareigojimo išmokėti vienkartines laidojimo pašalpas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja R. G. , įstatyminė Ernestos ir D. G. atstovė, skundu kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą prašydama panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau tekste VSDFV) Šiaulių skyriaus 2004-09-13 sprendimą Nr. N285 ir VSDFV 2004-10-28 raštą Nr. (1L1)-I-6350 , nelaimingą atsitikimą, kurio metu buvo mirtinai sužalotas V. G. , pripažinti draudiminiu įvykiu, įpareigoti VSDFV Šiaulių skyrių išmokėti pareiškėjoms R. G. , E. G. , D. G. po 30033,33 Lt vienkartinės laidojimo pašalpos. Nurodė, kad 2004 m. birželio 19 d. UAB “Statreksas” statybos objekte, Minties g. 8a, Vilniuje, įvyko nelaimingas atsitikimas, kurio metu po lifto-platformos kabina buvo prispaustas ir mirtinai sužalotas V. G. . 2004-09-13 VSDFV Šiaulių skyriaus sprendimu bei 2004-10-28 VSDFV raštu nuspręsta nepripažinti įvykusį nelaimingą atsitikimą darbe draudiminiu įvykiu dėl to, kad žuvusysis buvo neblaivus ir tai nebuvo susiję su jam darbdavio pavesto darbo technologijos ypatybėmis. Teigė, kad nukentėjusiojo kraujyje bei šlapime rasto alkoholio kiekis neturėjo tiesioginio priežastinio ryšio nelaimingo atsitikimo kilimui, nes pagrindinė nelaimingo atsitikimo priežastis buvo ne nukentėjusiojo neblaivumas, o mechaninė asfiksija, kuri įvyko neaptvertoje keltuvo šachtoje.
Atsiliepimas
Atsakovas VSDFV Šiaulių skyrius su pareiškėjos skundo reikalavimais nesutiko. Paaiškino, kad išnagrinėjus nelaimingo atsitikimo darbe medžiagą, buvo priimtas sprendimas pripažinti nelaimingą atsitikimą, kurio metu žuvo V. G. , nedraudiminiu įvykiu, nes žuvusysis buvo sunkiame girtumo laipsnyje. Nurodė, kad priežastinio ryšio taip neblaivumo ir nelaimingo atsitikimo kilimo nustatinėti nereikia, todėl sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Atsakovas VSDFV bei tretysis suinteresuotas asmuo su pareiškėjos skundu taip pat nesutiko.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apygardos administracinis teismas 2005 m. sausio 24 d. sprendimu skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas nurodė, kad nelaimingų atsitikimų darbe, įvykusių po 2004 m. sausio 1 d., pripažinimo draudiminiais įvykiais tvarką reglamentuoja 2003-11-11 Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo (toliau tekste Įstatymas) pakeitimo įstatymas Nr. IX-1819 ir Vyriausybės 2004-03-22 nutarimu Nr. 309 patvirtinti Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmoku nuostatai (toliau tekste Nuostatai). Įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir Nuostatų 13.1 papunkčio l pastraipoje nustatyta, kad draudiminiais įvykiais nepripažįstami nelaimingi atsitikimai darbe, kuriuos ištyrus nustatoma, kad jie atitiko Įstatymo 6 straipsnyje nustatytas sąlygas (įvyko darbe), tačiau jie įvyko, kai apdraustasis buvo neblaivus ir jo neblaivumas nebuvo susijęs su jam darbdavio pavesto darbo technologijos ypatybėmis. Todėl teismas nurodė, kad vadovaujantis galiojančia Įstatymo redakcija bei Nuostatais, jeigu nelaimingas atsitikimas darbe įvyksta neblaiviam asmeniui, tai įvykis yra laikomas nedraudiminiu. Teismas nustatė, kad V. G. įvykusio nelaimingo atsitikimo tyrimo byloje yra Teismo medicinos instituto Vilniaus ekspertinio skyriaus 2004-07-01 pažyma Nr. 1034, jog V. G. kraujyje rasta 2,86 promilės etilo alkoholio, o šlapime – 4,40 promilės etilo alkoholio (sunkus girtumo laipsnis). Pareiškėjos motyvą, kad nukentėjusiojo kraujyje bei šlapime rasto alkoholio kiekis neturėjo tiesioginio priežastinio ryšio nelaimingo atsitikimo kilimui, teismas atmetė nurodęs, kad V. G. mirtį sąlygojo iš dalies ir paties žuvusiojo neatsargus elgesys būnant darbe neblaiviam, dėl ko sulėtėjo reakcija, buvo apsunkintas adekvatus situacijos vertinimas. Teismo teigimu, V. G. , būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pažeisdamas vidaus darbo tvarkos taisyklių, saugos ir sveikatos instrukcijos reikalavimus, galėjo numatyti, kad patekimas į pavojingą zoną po lifto-platformos kabina, peržengiant įstrižą stiebo atramą, gali sukelti žalingas pasekmes, kadangi iš vienos pusės ji nebuvo aptverta, ir tai akivaizdžiai buvo matyti. V. G. būsena atitinkamai sąlygojo jo veiksmų motyvaciją ir elgesio kontrolę, o priežastinis ryšys tarp tokių nukentėjusiojo veiksmų ir įvykusio nelaimingo atsitikimo, teismo nuomone, yra akivaizdus.
Šalies argumentai
Pareiškėja R. G. , įstatyminė Ernestos ir D. G. atstovė, apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2005 m. sausio 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo skundą patenkinti. Nurodo, kad Įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1-6 punktuose išvardinti juridiniai faktai, kurių buvimas šalina galimybę nelaimingą atsitikimą darbe priskirti prie draudiminių įvykių kategorijos. Iš šių juridinių faktų matyti, kad jų buvimas yra siejamas su paties nukentėjusiojo elgesiu arba kitų asmenų elgesiu prieš nukentėjusįjį, nesiejant pavojingų veiksmų prieš nukentėjusįjį su jo darbiniais santykiais, t.y. nesant priežastinio ryšio tarp darbuotojo traumos ir pavojingo veiksnio, susijusio su darbu. Mano, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai, spręsdamas 2004-06-19 įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe pripažinimo draudiminiu įvykiu klausimą, siejo jį su priežastinio ryšio tarp nelaimingo atsitikimo ir nukentėjusiojo asmens neblaivumo, nustatymu. Tačiau konstatuodamas priežastinio ryšio svarbą, teismas klaidingai sprendė, jog V. G. mirtį sąlygojo iš dalies ir jo paties neatsargus elgesys būnant darbe neblaiviam. Apeliantės nuomone, teismas neatkreipė dėmesio į tai, jog V. G. buvo sužalotas platformos-statybinio keltuvo, t.y. padidinto pavojaus šaltinio, valdomo UAB “Statreksas”, kuri kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytoja yra atsakinga visais atvejais už jos valdomo padidinto šaltinio padarytą žalą, nebent būtų įrodyta, jog žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo (Civilinio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalis). Teisminio nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, jog V. G. buvo žinoma, jog platforma-statybinis keltuvas įrengta pažeidžiant Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo nustatytus reikalavimus. Priėjimas prie neaptvertos platformos-statybinio keltuvo pusės nebuvo paženklintas draudžiamaisiais ar įspėjamaisiais ženklais, todėl nukentėjusysis nenumatė ir negalėjo numatyti, jog išėjęs iš statybinio vagonėlio ir eidamas iš statybos aikštelės, pateks į platformos-statybinio keltuvo veiklos zoną ir bus mirtinai sužalotas. Net ir nustačius nukentėjusiojo didelį neatsargumą, apeliantės teigimu, vargu, ar galima konstatuoti, jog jis turėjo tiesioginį priežastinį ryšį su kilusiomis pasekmėmis. Iš byloje pateikto Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyrius 2004-07-14 nelaimingo atsitikimo darbe akto (N-I forma) Nr. 2 matyti, jog ši institucija pagrindine nelaimingo atsitikimo kilimo priežastimi nurodė tai, jog darbdavys neįvertino rizikos, kad darbuotojas gali patekti į pavojingą zoną. Būtent ši priežastis tiesiogiai sąlygojo nelaimingo atsitikimo kilimą. Apeliantės teigimu, jei darbdavys būtų tinkamai prižiūrėjęs platformą-statybinį keltuvą ir jį aptvėręs iš visų pusių, būtų panaikinta priežastis, sąlygojusi nelaimingo atsitikimo kilimą. Apeliantei kelia nuostabą, kad baigus darbus ir apžiūrint statybos aikštelę, nebuvo pastebėta, jog po platforma-statybiniu keltuvu yra prispaustas žmogus, kuris buvo rastas miręs tik kitą dieną. LTU Teismo medicinos instituto 2004-06-21 teismo medicinos specialisto išvados Nr. 1135/04(01) 1 punkte konstatuojama, kad pil. V. G. mirtis įvyko nuo mechaninės asfiksijos suspaudus krūtinės ląstą ir sutrikdžius kvėpuojamuosius judesius. Tai leidžia teigti, kad nukentėjusysis mirė ne nuo alkoholio vartojimo, o nuo mechaninės asfiksijos, kuri įvyko neaptvertoje keltuvo šachtoje prispaudus V. G. kūną.
Atsiliepimas
Atsakovas VSDFV Šiaulių skyrius atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad viena iš sąlygų priskirti įvykį prie draudiminių, yra priežastinio ryšio buvimas tarp darbuotojo traumos ir ją sukėlusio pavojingo veiksnio. Pagal Įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1 punktą bei Nuostatų 13 punktą, draudiminiais įvykiais nepripažįstami nelaimingi atsitikimai darbe, nors ir nustatoma, kad nelaimingas įvykis įvyko asmeniui dirbant darbo laiku, darbo sutartyje sulygtą darbą, už kurį buvo mokamas atlyginimas, tačiau jie įvyko, kai apdraustasis buvo neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų ir tai nebuvo susiję su jam darbdavio pavesto darbo technologijos ypatybėmis. Pagal nuo 2004-01-01 galiojantį Įstatymą visiems neblaiviems asmenims, įvykę nelaimingi atsitikimai darbe yra pripažįstami nedraudiminiais įvykiais, nepriklausomai nuo to buvo ar nebuvo priežastinis ryšys tarp įvykio ir asmens neblaivumo. Nelaimingo atsitikimo aplinkybės įrodo, kad V. G. nedirbo darbdavio jam pavesto darbo, todėl nelaimingas atsitikimas neatitinka ir Įstatymo 6 straipsnyje numatytų draudiminio įvykio pripažinimo draudiminiu aplinkybių.
Atsakovas VSDFV atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Šiaulių apygardos administracinio teismo 2005 m. sausio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad vadovaujantis nuo 2004-01-01 galiojančia Įstatymo redakcija bei Nuostatais, jeigu nelaimingas atsitikimas darbe įvyksta neblaiviam asmeniui, jis yra laikomas nedraudiminiu įvykiu (neįrodinėjant priežastinio ryšio tarp darbuotojo neblaivumo ir nelaimingo atsitikimo). Neginčytinai nustatyta, kad V. G. nelaimingo atsitikimo metu buvo neblaivus, todėl VSDFV Šiaulių skyriaus 2004-09-13 sprendimas Nr. N285 nepripažinti jam įvykusį nelaimingą atsitikimą darbe draudiminiu įvykiu atitinka Įstatymo ir Nuostatų normas.Dėl Nelaimingo atsitikimo darbe 2004-07-14 akte Nr. 2 nurodytos nelaimingo atsitikimo vienos iš priežasčių, jog neįvertinta rizika, kad darbuotojas gali patekti į pavojingą zoną, paaiškina, kad ši priežastis Įstatymo 7 straipsnio 2 dalies l punkto taikymui neturi teisinės reikšmės, kadangi visais atvejais neblaiviems asmenims įvykę nelaimingi atsitikimai nepripažįstami draudiminiais įvykiais nepriklausomai nuo to, ar yra priežastinis ryšys tarp įvykio ir asmens neblaivumo. Be to, atkreipia dėmesį, kad Nelaimingo atsitikimo darbe 2004-07-14 akte Nr. 2 taip pat nurodyta kad įvykusio nelaimingo atsitikimo priežastis yra nukentėjusiojo neblaivumas. Nelaimingo atsitikimo darbe 2004-07-14 akte Nr. 2 ir UAB “Statreksas” darbuotojų paaiškinimuose nurodyta, kad V. G. nelaimingas atsitikimas darbe įvyko tuo metu, kai jis dėl savo (ypatingai didelio laipsnio) girtumo jau buvo nušalintas nuo darbo. Taip pat prašo pakeisti VSDFV procesinę padėtį ir VSDFV byloje laikyti trečiuoju suinteresuotu asmeniu, kadangi sprendimus dėl nelaimingų atsitikimų darbe pripažinimo draudiminiais įvykiais bei socialinio draudimo išmokų pagal Įstatymą skyrimo ir mokėjimo priima VSDFV teritoriniai skyriai.
Tretysis suinteresuotas asmuo UAB “Statreksas” atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti galioti Šiaulių apygardos administracinio teismo sprendimą. Nurodo, kad nelaimingas atsitikima įvyko po V. G. nušalinimo nuo pareigų dėl neblaivumo. Nušalinimas nuo pareigų įmonėje reiškia, kad darbo funkcijos nebuvo vykdomos ir Įstatymo normos netaikomos. Pripažįsta pareiškėjų argumentus, kad nelaimingo atsitikimo darbe metu turi būti nustatytas priežastinis ryšys tarp asmens neblaivumo fakto (pavojingo veiksnio) bei darbuotojo traumos, tačiau šiuo atveju nelaimingą atsitikimą sąlygojo priežasčių visuma, iš kurių viena yra darbuotojo neblaivumas. Nors nelaimingo atsitikimo darbe akte nurodyta, kad darbdavio pareiga tinkamai įvertinti patekimo į pavojingą zoną riziką (neįrengus apsauginių įtaisų) nebuvo visiškai įvykdyta, tačiau tai nereiškia, kad neturi būti įvertinta darbuotojo būsena ir nepakankamas atsargumas. Minėtoje situacijoje neblaivumas buvo tiesioginė, betarpiška ir pagrindinė nelaimingo atsitikimo kilimo priežastis. Nukentėjusysis, būdamas blaivus, nelaimingo atsitikimo būtų išvengęs.
Šalies argumentai
Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu pareiškėja ir jos atstovas apeliacinį skundą palaikė, prašė jį tenkinti, taip pat pateikė prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1 punktas neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, Konstitucijos 48 straipsnio 1 daliai ir 52 straipsniui. Atsakovo atstovė ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovas apeliacinį skundą prašė atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas atmestinas.
Administracinis ginčas kilo dėl VSDFV įstaigų sprendimų 2004 m. birželio 19 d. UAB “Statreksas” statybos objekte, Minties g. 8a, Vilniuje, įvykusio nelaimingo atsitikimo, kurio metu buvo mirtinai sužalotas bendrovės mūrininkas-betonuotojas V. G. , nepripažinti draudiminiu įvykiu nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo prasme. Iš skundžiamų sprendimų turinio matyti, kad jie grindžiami Įstatymo (redakcijos, įsigaliojusios nuo 2004-01-01) 7 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir Nuostatų 13.1 punkte nurodytos aplinkybės, šalinančios galimybę įvykį pripažinti draudiminiu, buvimu, t.y. tuo, kad nelaimingas atsitikimas įvyko apdraustajam V. G. esant neblaiviam. Kad V. G. įvykio metu buvo neblaivus, patvirtina medicininių tyrimų duomenys, neblaivumas nebuvo susijęs su darbo technologinėmis ypatybėmis, byloje dėl šių aplinkybių ginčo nėra.
Iš naujos redakcijos Įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir Nuostatų 13.1 punkte įtvirtintų normų matyti, kad pagal jas, skirtingai nuo iki tol galiojusios redakcijos Įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintų nuostatų, nelaimingo atsitikimo darbe pripažinimui nedraudiminiu įvykiu neturi reikšmės neblaivumo fakto ir nelaimingo atsitikimo priežastinis ryšys, t.y. galiojantys Įstatymas ir Nuostatai tokio ryšio nustatymo nereikalauja. Pareiškėja ir jos atstovas abejoja tokio teisinio reglamentavimo atitiktimi konstituciniam teisinės valstybės principui, Konstitucijos 48 straipsnio 1 daliai ir 52 straipsniui. Konstitucinis Teismas 2005 m. vasario 7 d. nutarime, aiškindamas Konstitucijos 52 straipsnį kartu su 48 straipsnio 1 dalimi, konstatavo, kad valstybė yra konstituciškai įpareigota asmeniui, kurio sveikatai pakenkta dėl netinkamų, nesaugių ar nesveikų darbo sąlygų (įskaitant nelaimingus atsitikimus darbe ir profesines ligas), teikti atitinkamą socialinę paramą. Tačiau, kolegijos vertinimu, nagrinėjamo atvejo reikšmingų aplinkybių visuma įgalina daryti išvadą, kad mirtinas nelaimingas atsitikimas, nors ir buvo įtakotas nesaugių darbo sąlygų (platformos-keltuvo iš vienos pusės neaptvėrimo), įvyko dėl paties žuvusiojo neatsargaus elgesio būnant darbe neblaiviam. Nelaimingo atsitikimo tyrimo medžiagoje užfiksuoti bendrovės darbuotojų paaiškinimai, kad brigadininkas I.Vasiljevas, pastebėjęs neblaivų V. G. , kartu su S. D. bei A. N. išvedė V. G. iš darbo vietos į objekte esančias buitines patalpas, tačiau po 5-10 min. V. G. iš buitinių patalpų išėjo pats. V. G. , būdamas mūrininku-betonuotoju, atlikdamas savo darbines funkcijas aukštyje, turėjo žinoti apie lifto-platformos kabinos veikimo principus, ir, kaip matyti iš nelaimingo atsitikimo tyrimo medžiagoje esančios nelaimingo atsitikimo schemos, platformos- keltuvo fotonuotraukos, galėjo numatyti, jog patekimas po lifto-platformos kabina peržengiant įstrižą stiebo atramą iš vienintelės neaptvertos pusės ir buvimas po ja yra pavojingas, gali sukelti žalingas pasekmes. Akivaizdu, kad būsena, atitinkanti sunkų girtumo laipsnį, sąlygoja veiksmų motyvaciją, elgesio kontrolės, adekvataus situacijos suvokimo ir reakcijos greičio sumažėjimą. Todėl pagal nustatytas aplinkybes darytina išvada, kad nelaimingą atsitikimą nulėmė nukentėjusiojo elgesys, t.y. egzistuoja priežastinis ryšys tarp nukentėjusiojo elgesio ir įvykusio nelaimingo atsitikimo.
Tai konstatavus, negalima daryti išvados, jog V. G. buvo mirtinai sužalotas dėl netinkamų, nesaugių darbo sąlygų. V. G. mirtis nelaimingo atsitikimo metu VSDFV įstaigų iš esmės pagrįstai nebuvo pripažinta draudiminiu įvykiu. Kolegijos įsitikinimu, teisinio reglamentavimo, įtvirtinto naujos Įstatymo redakcijos 7 straipsnio 2 dalies 1 punkte, konstitucingumo klausimas įtakos bylos baigčiai neturėtų. Todėl prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą šiuo atveju netenkintinas.
Pirmosios instancijos teismas surinko visus bylai svarbius įrodymus, juos tinkamai ištyrė ir įvertino, teisingai aiškino ir taikė teisę, pagrindo keisti ar naikinti apskųstojo teismo sprendimo nėra. Apeliacinis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjų R. G. , E. G. ir D. G. apeliacinį skundą atmesti. Šiaulių apygardos administracinio teismo 2005 m. sausio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.