Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

asmens, kuriam taikytinos priverčiamosios medicinos priemonės V. B. gynėjui advokatui Jan Kučynski,

asmens, kuriam taikytinos priverčiamosios medicinos priemonės V. B. įstatyminei atstovei A. B.,

teisiamajame posėdyje išnagrinėjus baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo už baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir LR BK) 285 str. 2 d., padarymą V. B. (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. B., sirgdamas lėtiniu psichikos sutrikimu – paranoidine šizofrenija epizodinės eigos su progresuojančiu defektu, rezistentiška gydymui, melagingai pranešė apie visuomenei gresiantį pavojų, o būtent: jis, 2014-12-16 apie 9.24 val., mobiliojo ryšio telefonu, į kurį įdėtos SIM kortelės abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), paskambino į Bendrąjį pagalbos centro telefoną Nr. 112 ir melagingai pranešė, kad prie Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 3-iojo policijos komisariato, esančio Pylimo g. 52, Vilniuje, padėjo sprogmenį, kuris sprogs po 5 valandų, dėl ko buvo iškviestos specialiosios tarnybos.

Apklausta teisme liudytoja Z. R. parodė, kad gavo iškvietimą dėl padėto sprogmens prie Vilniaus miesto 3 PK. Nuvykus buvo nurodyti žmogaus požymiai, pastarąjį pastebėjo ir sulaikė. Prie kiosko rado lagaminą. Buvo iškviestos tarnybos. Kiek prisimena, iš asmens ne pirmą kartą toks skambutis. Teisėjai pagarsinus liudytojos parodymus, kai ji ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji dirba Vilniaus apskrities VPK PR 3 kuopoje 1 būryje. 2014-12-16 apie 9.25 val., patruliuojant kartu su patruliu A. P., iš Vilniaus apskrities VPK OVR radijo ryšiu gavo pranešimą, kad prie Vilniaus miesto 3-iojo policijos komisariato padėtas sprogmuo. Paskambinęs į 112 pilietis prisistatė kaip V. Jiems buvo pranešti minėto asmens požymiai ir adresas, kur pastarasis gyvena. Atvykęs prie 3-iojo policijos komisariato ir apžiūrėję pastatą iš Pylimo g., jie pastebėjo vyriškį, kuris stovėjo ir rūkė. Vyras atitiko nurodytus požymius. Priėję prie minėto vyro jie paklausė pastarojo vardo, šis atsakė, kad yra V. Kadangi požymiai atitiko, vyras buvo pristatytas į 3 PK. Pristatymo metu spec. priemonės nenaudotos. Kaip vėliau paaiškėjo, pristatytas buvo V. B., gim. (duomenys neskelbtini). Paklausus apie sprogmenį, V. B. pasakė, kad prie kiosko, kuris yra prie komisariato, padėjo pilkos spalvos lagaminą, kuriame yra sprogmuo, 5 kg trotilo. Sprogmuo turėjo sprogti po 2 valandų. Vyras pasakė, kad sprogmuo viską „nuneš“, sprogs visa gatvė. Nuėję su vyr. patruliu M. J. ir apžiūrėję Lietuvos spaudos kioską, kuris yra prie komisariato, prie šalia kiosko esančios šiukšliadėžės rastas pilkos spalvos lagaminas su koduotu užraktu. Buvo įvestas planas „Skydas“. Kartu su AP-34, AP-35, AP-32 buvo aptverta teritorija, apribotas eismas Pylimo g., Kruopų g., Raugyklos g., Gėlių g. (b.l. 23-24) – liudytoja patvirtino, kad šie parodymai yra teisingi. Pasak Z. R., buvo įvestas planas „Skydas“, uždaromas eismas ir niekas neįleidžiama, VPK kvietė tarnybas. Kažkada jau buvo įvykis, iš kalbų girdėjo, kad jau buvo skambinta ankščiau. Ji, Z. R. dirba savo darbą, iš išvaizdos nesprendžia ar asmuo gali padaryti veiką. Kai jie prisistatė, V. B. nemėgino pabėgti, nesakė, kad serga psichine liga. Jų atvykę ekipažai nežino kas kuo serga.

Apklaustas teisme ekspertas J. M. patvirtino išvadą, paaiškino, kad V. B. gydomas nuo 2015 m. balandžio mėn. bendro režimo stebėjimo sąlygomis už panašų nusikaltimą. Jis, J. M. matė V. B. 2016 m. sausio mėn., pastarojo sveikata jau buvo pagerėjusi, tačiau kritika veikos atžvilgiu labai formali ir menka, V. B. pasakė, kad nereikėjo jam taip daryti ir dabar gailisi. Yra negatyvi simptomatika, monotoniškos emocijos mąstymas su logikos sutrikimais. Pasak J. M., V. B. būklė dabar pagerėjusi, sąlygų keisti nereikėtų, reikėtų tęsti gydymą tomis pačiomis sąlygomis Rokiškio psichiatrinėje. J. M. teigimu, V. B. ligoninėje atsirado pagal teismo nutartį dėl 2013-04-09 melagingo pranešimo, jog prie prekybos centro stovi automobilis, kurio bagažinėje ginklai ir sprogmenys. V. B. taikomas gydymas, negali pasakyti kiek tęsis gydymas, tai sprendžia komisija. Komisija sprendžia ne vėliau kaip kas 6 mėnesius. Jis, J. M. negydo V. B., darė tik ekspertizę. Pasak J. M., galutinė diagnozė - paranojinė šizofrenija, praeityje V. B. turėjo galvos smegenų traumą, kas labai išryškina tuos reiškinius, negali skirti didesnę neuroleptikų dozę kaip skiriama įprastai. Koks skiriamas gydymas negali pasakyti, jis, J. M. negydo V. B., pastarajam skiriami neuroleptikai. Dėl paleidimų sprendžia komisija. Eiga rezistentinio gydymo. J. M. teigimu, Rokiškio ligoninė specializuota, nustačius, kad tinkamas ambulatoriniam gydymui, tai sprendžia komisija, teismas sprendžia. Ambulatorinis gydymas nustatomas, jei galimas pagal gyvenamą vietą. Jis, J. M. skaitė tik V. B. medicininius dokumentus ir su juo pačiu bendravo.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas asmuo, kuriam taikytinos priverčiamosios medicinos priemonės V. B. parodė, kad savo kaltės nepripažįsta. Įtarimo esmė jam, V. B. suprantama. narkotinių medžiagų nevartoja, psichikos sutrikimų neturi. Gulėjo Vasaros g., ilsėjosi psichiatrijos ligoninėje nuo 2014-12-09 iki 2014-12-15. Alkoholiniais gėrimais nepiktnaudžiauja. Šiandien apie 9.00-10.00 val., jis, V. B. paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą telefono numeriu 112 ir pasakė, kad iš jo pavogė jo lagaminą, kuriame buvo jo instrumentai. Skambino iš savo mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Tuo metu jis, V. B. buvo komisariate. Po kokių 20-30 min. prie jo, V. B. priėjo policijos pareigūnai, kurie paklausė, ar jis yra V. Jis, V. B. atsakė teigiamai, tada pareigūnai panaudojo jėgą ir jį atvedė į komisariatą bei uždarė į karcerį, atsisakė jam iškviesti greitąją pagalbą. Jį, V. B. paėmė neteisėtai, be priežasties, apie kažkokį sprogmenį jis girdi pirmą kartą. Tokiu būdu jis, V. B. išdavė Liuksemburgo valstybinę paslaptį. Brėžiniai nupiešti jį, V. B. priverčiant. Šiuo metu jam, V. B. reikalinga skubi medikų pagalba (b.l. 138-139).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vietos apžiūros metu prie Pylimo g. 52, Vilniuje, stovinčio kiosko, šalia šiukšliadėžės rastas pilkos spalvos uždarytas lagaminas (b.l. 11-15).

Daiktų apžiūros metu apžiūrėtas pilkos spalvos lagaminas, kurio viduje rasti įvairūs įrankiai (replės, atsuktuvas, peiliai, el. suktuvas), izoliacija, juoda dėžė su mikroschemomis, odinis dėklas su grąžtais, raktų rinkiniai, įvairių spalvų pavieniai ir tarpusavyje sujungti laidai ir kiti daiktai (b.l. 16-20).

Daiktų apžiūros metu apžiūrėti V. B. su savimi turėti asmeniniai daiktai, tarp kurių buvo mobiliojo ryšio telefonas ZTE, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), su įstatyta UAB „Tele2“ SIM kortele (b.l. 25-36).

Daiktų apžiūros metu apžiūrėtas kompaktinis diskas su Bendrojo pagalbos centro pateiktais garso įrašais, užfiksuotais skambinant iš telefono, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), dėl padėto sprogmens (b.l. 79-81).

Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2013-12-30 iki 2014-03-04 buvo registruotas V. B. vardu, nuo 2014-03-03 priklauso išankstinio apmokėjimo sistemai, laikotarpiu nuo 2014-10-11 iki 2014-12-16 buvo įstatytas į mobiliojo ryšio telefoną, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 82-86).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs byloje surinktus įrodymus teismas daro išvada, kad V. B. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą LR BK 285 str. 2 d. Padarytą V. B. nusikalstamą veiką patvirtina byloje esanti medžiaga: liudytojos Z. R. parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, daiktų apžiūros protokolai, kita bylos medžiaga. Teismas daro išvadą, kad V. B. melagingai pranešė apie visuomenei gresiantį pavojų, o būtent: jis, 2014-12-16 apie 9.24 val., mobiliojo ryšio telefonu, į kurį įdėtos SIM kortelės abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), paskambino į Bendrąjį pagalbos centro telefoną Nr. 112 ir melagingai pranešė, kad prie Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 3-iojo policijos komisariato, esančio Pylimo g. 52, Vilniuje, padėjo sprogmenį, kuris sprogs po 5 valandų, dėl ko buvo iškviestos specialiosios tarnybos, padarydamas baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 285 str. 2 d.

V. B. teistas, administracine tvarka baustas, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje gydytas penkis kartus: nuo 2009-06-30 iki 2009-07-21, nuo 2010-04-17 iki 2010-05-11, nuo 2010-05-12 iki 2010-05-17, nuo 2011-04-28 iki 2011-06-10, nuo 2011-10-22 iki 2011-11-14, šiuo metu ligonis gydomas nuo 2014-12-16, Vilniaus priklausomybės ligų centre į narkologinę įskaitą neįrašytas, VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje gydomas priverstinai nuo 2015-04-10 remiantis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-12-22 nutartimi, diagnozė: paranoidinė šizofrenija.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-12-22 nutartimi V. B. pripažintas padariusiu baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 285 str. 2 d., būdamas nepakaltinamu ir jam taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje (VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje).

2015-05-21 Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus 1 teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatras ekspertas M. J. savo išvadoje Nr. 89 TPK-171/2015 konstatavo, kad V. B. diagnozuojamas lėtinis progresuojantis psichikos sutrikimas – paranoidinė šizofrenija, kas gali turėti įtakos asmens gebėjimui suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, todėl V. B. tikslinga skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę.

Byloje 2015-07-16 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi V. B. buvo paskirta ambulatorinė teismo psichiatrijos ekspertizė ( b.l. 117-118).

Byloje 2015-09-09 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi V. B. buvo paskirta ambulatorinė teismo psichiatrijos ekspertizė ( b.l. 124-125).

2016-01-12 – 2016-02-05 Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 88TPK-5/2016 nurodyta, kad V. B. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu 2014-12-16 sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu paranoidine šizofrenija epizodinės eigos su progresuojančiu defektu, rezistentiška gydymui. V. B. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų ir negalėjo jų valdyti. Šiuo metu V. B. serga minėtu lėtiniu psichikos sutrikimu ir negali suprasti su juo atliekamų veiksmų esmės, negali suprasti savo veiksmų esmės ir negali jų valdyti ir kontroliuoti, su juo negalima atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmų, jis negali dalyvauti teisminiame bylos nagrinėjime, bylos proceso metu, negali suprasti su juo atliekamų veiksmų esmės. V. B. rekomenduojamos priverčiamojo medicinos pobūdžio priemonės bendro režimo stebėjimo sąlygomis Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. V. B. dar gali būti pavojingas visuomenei (b.l. 128-129).

Teismo posėdžio metu ekspertas J. M. patvirtino išvadą ir paaiškino, kad V. B. gydomas nuo 2015 m. balandžio mėn. bendro režimo stebėjimo sąlygomis už panašų nusikaltimą. Jis, J. M. matė V. B. 2016 m. sausio mėn., pastarojo sveikata jau buvo pagerėjusi, tačiau kritika veikos atžvilgiu labai formali ir menka, V. B. pasakė, kad nereikėjo jam taip daryti ir dabar gailisi. Yra negatyvi simptomatika, monotoniškos emocijos mąstymas su logikos sutrikimais. Pasak J. M., V. B. būklė dabar pagerėjusi, sąlygų keisti nereikėtų, reikėtų tęsti gydymą tomis pačiomis sąlygomis Rokiškio psichiatrinėje. Pasak J. M., galutinė diagnozė - paranojinė šizofrenija, praeityje V. B. turėjo galvos smegenų traumą, kas labai išryškina tuos reiškinius, negali skirti didesnę neuroleptikų dozę kaip skiriama įprastai.

Įvertinęs bylos nagrinėjimo metu surinktus duomenis, teismo psichiatrijos ekspertizės akto duomenis, eksperto paaiškinimą, teismas pripažįsta, kad darydamas baudžiamojo kodekso uždraustą veiką, atitinkančią nusikaltimo, numatyto BK 285 str. 2 d., požymius, V. B. dėl lėtinio psichikos sutrikimo – paranoidinės šizofrenijos epizodinės eigos su progresuojančiu defektu, rezistentiška gydymui, negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų, buvo nepakaltinamas. V. B., atsižvelgiant į eksperto paaiškinimus, taikytina priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje (VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje) (LR BK 98 str. 1 d. 2 p.).

Teisme asmens, kuriam taikytinos priverčiamosios medicinos priemonės V. B. įstatyminė atstovė A. B. prašo, kad sūnus būtų gydomas ambulatoriškai Vilniuje. Pasak A. B., be vaistų ten Rokiškyje daugiau jokio gydymo netaiko, jie tik kartą į mėnesį gali lankyti V. B., o Vilniuje galėtų bendrauti kiekvieną kartą. A. B. teigimu, V. B. yra ramus žmogus, nedaugžodžiauja, pastarajam ten blogai kai nėra motinos, V. B. turi teisę gyventi visavertį gyvenimą, pažada, kad bus pastovi kontrolė.

Baudžiamajame įstatyme yra numatyta, jog priverstinės medicininio poveikio priemonės yra taikomos pavojingas veikas padariusiems asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, taip pat asmenims, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės skyrimo sutriko psichika ir dėl to jie negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti (BK 98 straipsnio 1 dalis). Teismas pažymi, kad priverčiamosiomis medicinos priemonėmis siekiama asmenį ne nubausti, o neleisti jam padaryti pavojingų veikų. Tai daroma taikant medicinos priemones ir stebint jo elgesį. Pagrindiniai kriterijai, į kuriuos teismas atsižvelgia parinkdamas priverčiamąsias medicinos priemones, yra šie: 1) psichikos sutrikimas ir jo sunkumas; 2) padarytos pavojingos veikos pobūdis; 3) pavojus, kurį asmuo gali sukelti savo ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai. Dėl pirmojo ir trečiojo kriterijaus įvertinimo teismui reikalingos specialios žinios, kurios gaunamos iš teismo psichiatrijos ir psichologijos ekspertų.

Byloje esančiame Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Rokiškio teismo psichiatrijos skyriaus 2016-01-12 – 2016-02-05 Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 88TPK-5/2016 konstatuota, kad V. B. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu 2014-12-16 sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu paranoidine šizofrenija epizodinės eigos su progresuojančiu defektu, rezistentiška gydymui. V. B. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų ir negalėjo jų valdyti. Šiuo metu V. B. serga minėtu lėtiniu psichikos sutrikimu ir negali suprasti su juo atliekamų veiksmų esmės, negali suprasti savo veiksmų esmės ir negali jų valdyti ir kontroliuoti, su juo negalima atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmų, jis negali dalyvauti teisminiame bylos nagrinėjime, bylos proceso metu, negali suprasti su juo atliekamų veiksmų esmės. V. B. rekomenduojamos priverčiamojo medicinos pobūdžio priemonės bendro režimo stebėjimo sąlygomis Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. V. B. dar gali būti pavojingas visuomenei (b.l. 128-129). Taigi šiame akte konstatuota, jog V. B. diagnozuotas psichinės sveikatos sutrikimas, dėl kurio jam reikalingas stacionarus priverstinis gydymas bendro stebėjimo sąlygomis.

Teismui, nekyla abejonių dėl aptariamų eksperto išvadų, nes pastarąsias kategoriškai ir neabejotinai patvirtino teisiamajame posėdyje apklaustas ekspertas J. M., kuris patvirtino išvadą, paaiškino, kad V. B. gydomas nuo 2015 m. balandžio mėn. bendro režimo stebėjimo sąlygomis už panašų nusikaltimą. Jis, J. M. matė V. B. 2016 m. sausio mėn., pastarojo sveikata jau buvo pagerėjusi, tačiau kritika veikos atžvilgiu labai formali ir menka, V. B. pasakė, kad nereikėjo jam taip daryti ir dabar gailisi. Yra negatyvi simptomatika, monotoniškos emocijos mąstymas su logikos sutrikimais. Pasak J. M., V. B. būklė dabar pagerėjusi, tiki, kad sąlygų keisti nereikėtų, reikėtų tęsti gydymą tomis pačiomis sąlygomis Rokiškio psichiatrinėje. J. M. teigimu, V. B. ligoninėje atsirado pagal teismo nutartį dėl 2013-04-09 melagingo pranešimo, jog prie prekybos centro stovi automobilis, kurio bagažinėje ginklai ir sprogmenys. Pasak J. M., galutinė diagnozė - paranoinė šizofrenija, praeityje V. B. turėjo galvos smegenų traumą, kas labai išryškina tuos reiškinius, negali skirti didesnę neuroleptikų dozę kaip skiriama įprastai. Koks skiriamas gydymas negali pasakyti, jis, J. M. negydo V. B., pastarajam skiriami neuroleptikai. Pavojingumas visuomenei sprendžiamas, tai, kad panaši byla su tais pačiais motyvais. Eiga rezistentinio gydymo. J. M. teigimu, Rokiškio ligoninė specializuota, nustačius, kad tinkamas ambulatoriniam gydymui, tai sprendžia komisija, paskui teismas sprendžia. Ambulatorinis gydymas nustatomas, jei galimas pagal gyvenamą vietą.

Atsižvelgiant į teismo psichiatrijos ekspertizės akto išvadas, eksperto paaiškinimus, teismo vertinimu, būtent paskiriant priverčiamąją medicinos pobūdžio priemonę - stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje (VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje) atitinka V. B. diagnozuoto psichikos sutrikimo sunkumą ir nustatytą jo socialinį pavojingumą sau bei visuomenei.

Atkreiptinas dėmesys, kad stacionarinis stebėjimas bet kuriomis stebėjimo sąlygomis vykdomas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, todėl skirti stacionarinį stebėjimą V. B. pagal gyvenamąją vietą, t.y. Vilniuje, nėra galimybės.

Vilniaus apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba buvo pareiškusi 31,16 eurų ieškinį (b. l. 43-47), Vilniaus miesto savivaldybės VšĮ Greitosios medicinos pagalbos stotis buvo pareiškusi 119,46 eurų ieškinį (b. l. 52-64), Vilniaus apskrities VPK buvo pareiškęs 259,42 eurų ieškinį (b. l. 68-76). Nutarimas Vilniaus apskrities priešgaisrinę gelbėjimo valdybą pripažinti civiliniu ieškovu priimtas 2015-02-13, nutarimas Vilniaus miesto savivaldybės VšĮ Greitosios medicinos pagalbos stotį pripažinti civiliniu ieškovu priimtas 2016-03-14, nutarimas Vilniaus apskrities VPK pripažinti civiliniu ieškovu priimtas 2015-01-23, tuo metu V. B. buvo pripažintas įtariamuoju, teismo psichiatrijos ekspertizė, kuria nustatyta, kad V. B. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu paranoidine šizofrenija epizodinės eigos su progresuojančiu defektu, rezistentiška gydymui, atlikta 2016 m. sausio 12 d. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Ieškiniai pareikšti V. B., kuris, kaip nustatyta bylos nagrinėjimo metu, nusikalstamos veikos padarymo metu ir dabar negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Šioje byloje sprendžiamas klausimas dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo V. B., todėl jis civiliniu atsakovu būti negali. Byloje nėra duomenų, kad V. B. būtų nustatyta globa ir paskirtas globėjas, todėl nėra nustatyta asmens, kuris materialiai atsako už jo veiksmus. Kadangi V. B. baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padarė būdamas nepakaltinamas bendrąja tvarka pradėtas procesas tapo priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procesu. V. B. padarytos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos nėra nusikaltimas, nes nėra visų nusikaltimo požymių (nėra subjekto, subjektyvinės pusės), veiką padaręs asmuo nėra kaltinamasis. Dėl šių motyvų tokio asmens neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo klausimai gali būti nagrinėjami tik civilinio proceso tvarka. Teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnis nenumato kaip turi būti išspręstas civilinis ieškinys byloje, kurioje nusprendžiama taikyti asmeniui priverčiamąsias medicinos priemonės; pagal teismų praktiką (pvz.: Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis Nr. 1A-251-2010) nutartis taikyti priverčiamąsias priemonės nėra prilyginama išteisinamajam nuosprendžiui, kai kaltinamasis išteisinamas nesant nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos, tačiau LR BPK nereglamentuojant klausimo dėl įstatymo uždrausta (bet nenusikalstama) veika padarytos žalos atlyginimo, šiuo atveju teismas taiko artimiausią teismo normą, t.y. LR BPK 115 str. 3 d. 2 p. nuostatą, pagal kurią civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtas, kas nekliudo civiliniam ieškovui ateityje pareikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo.

Daiktai, turintys reikšmės baudžiamojo įstatymo uždraustai veikai tirti ir nagrinėti – lagaminas su daiktais pagal aprašą, saugomas Vilniaus apskrities VPK Logistikos skyriaus centrinėje daiktinių įrodymų saugykloje, Buivydiškių g. 19, Vilniuje (b. l. 37-39), nutarčiai įsiteisėjus sunaikintinas.

Bylos paskutiniame lape esančiame voke kompaktinis diskas su garso įrašu paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 392 str. 1 d., 401 str., 403 str., teismas

nutaria:

pripažinti, kad V. B., būdamas nepakaltinamu, padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 285 str. 2 d., ir taikyti jam priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje (VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje).

Vilniaus apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdybos ieškinį palikti nenagrinėtą.

Vilniaus miesto savivaldybės VšĮ Greitosios medicinos pagalbos stoties ieškinį palikti nenagrinėtą.

Vilniaus apskrities VPK ieškinį palikti nenagrinėtą.

Daiktus, turinčius reikšmės baudžiamojo įstatymo uždraustai veikai tirti ir nagrinėti – lagaminą su daiktais pagal aprašą, saugomą Vilniaus apskrities VPK Logistikos skyriaus centrinėje daiktinių įrodymų saugykloje, Buivydiškių g. 19, Vilniuje (b. l. 37-39), nutarčiai įsiteisėjus sunaikinti.

Byloje esantį kompaktinį diską su vaizdo įrašu palikti saugoti byloje.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.