Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Pranešėja Virginija Žindulienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-91-282/2008

1.2.7.2., 1.1.4.2., 1.2.7.4., 2.4.6.3.1.

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2008 m. liepos 4 d.

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Žindulienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. Ž. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 7 d. nuosprendžio, kuriuo R. Ž. pripažintas kaltu:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d. ir 149 str. 3 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 4 metams 6 mėnesiams;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d. ir 150 str. 3 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrintą bausmė – laisvės atėmimas 4 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 str. 1 d., 3 d. prie paskirtos bausmės pridėta pagal 2006 m. lapkričio 6 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendį dalis neatliktos bausmės ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo suėmimo laikas nuo 2007 m. rugpjūčio 7 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos – 2007 m. gruodžio 7 d.

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

R. Ž. nuteistas už tai, kad 2007 m. liepos 27 d., laikotarpiu nuo 0 val. iki 3 val., tiksliai nenustatytą valandą būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), parvertęs nepilnametę S. J., gimusią (duomenys neskelbtini), į lovą reikalavo su juo lytiškai santykiauti, o jai atsisakius tai daryti, grasindamas panaudoti prieš ją fizinį smurtą – sumušti, jai toliau priešinantis, panaudojo fizinį smurtą – sudavė ne mažiau penkių smūgių S. J. į galvos sritį, taip padarydamas jai poodines kraujosruvas kairiame smilkinyje, dešiniame smilkinyje, dešinėje kaktos pusėje, kairėje kaktos pusėje, apatinio žandikaulio kairio kampo srityje, tuo padarydamas jai nežymų sveikatos sutrikdymą, atimdamas S. J. galimybę priešintis – užguldamas lovoje gulinčią S. J. ir laikydamas jos rankas, ranka užimdamas jai burną dusindamas pagalve, kad ji nešauktų, kėsinosi su S. J. lytiškai santykiauti prieš jos valią tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes S. J. aktyviai priešinosi bei pasakė, kad jai yra menstruacijos.

Be to, R. Ž. nuteistas už tai, kad 2007 m. liepos 27 d., laikotarpiu nuo 0 val. iki 3 val., tiksliai nenustatytą valandą, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), parvertęs nepilnametę S. J., gimusią (duomenys neskelbtini), į lovą, panaudojęs fizinį smurtą – sudavęs ne mažiau penkių smūgių S. J. į galvos sritį, taip padarydamas jai poodines kraujosruvas kairiame smilkinyje, dešiniame smilkinyje, dešinėje kaktos pusėje, kairėje kaktos pusėje, apatinio žandikaulio kairio kampo srityje, tuo padarydamas jai nežymų sveikatos sutrikdymą, atimdamas S. J. galimybę priešintis – užguldamas lovoje gulinčią S. J. ir laikydamas jos rankas, ranka užimdamas jai burną, dusindamas pagalve, kad ji nešauktų, dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių nepavykus išžaginti S. J., reikalavo patenkinti savo lytinę aistrą prieš jos valią oraliniu būdu, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes kartu buvusi nukentėjusiosios draugė M. P. iššoko pro buto kito kambario langą, todėl R. Ž. nukentėjusiąją S. J. paleido ir liepė eiti lauk iš buto.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Iš pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių matyti, kad nuteistojo R. Ž. nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota kaip pasikėsinimas išžaginti nepilnametę S. J. pagal BK 22 str. 1 d. ir 149 str. 1 d., ir pasikėsinimas seksualiai išprievartauti nepilnametę S. J. pagal BK 22 str. 1 d. ir 50 str. 3 d.

Pagal baudžiamosios teisės teoriją, lytinis santykiavimas BK 149 str. prasme ir lytinės aistros tenkinimas BK 150 str. prasme yra tada, kai tai daroma prieš nukentėjusiojo valią, o tie patys veiksmai panaudojant fizinį smurtą yra tada, kai nukentėjusiojo asmens esamam pasipriešinimui įveikti kaltininkas panaudoja veiksmus, kuriais pažeidžiamas nukentėjusiojo asmens kūno neliečiamumas, žmogaus kūno audinių ar organų anatominis vientisumas arba jų funkcijos. Tai – nukentėjusiojo mušimas, jo užgulimas ar prispaudimas, rankų užlaužimas, smaugimas, stūmimas, spardymas ir pan.

Nors apeliantas ir neigia savo kaltę, tačiau iš byloje surinktų įrodymų visumos (nukentėjusiosios S. J., liudytojos M. P. parodymų, specialisto išvados ir kt.) matyti, kad R. Ž. atliko ankščiau paminėtus veiksmus nukentėjusiosios S. J. atžvilgiu, žinodamas, kad S. J. nepilnametė, nes tai aiškiai patvirtino liudytoja M. P. (t. 2, b. l. 4), nukentėjusioji S. J. (t. 1, b. l. 27-28; 35-37; t. 2, 21-22) ir net pats R. Ž., pirmosios instancijos teisme nurodydamas, kad nukentėjusioji sakė, jog jai 17 metų (t. 2, b. l. 3). Taigi, apeliantas, žinodamas kokio amžiaus yra nukentėjusioji, grasindamas panaudoti fizinį smurtą, panaudodamas fizinį smurtą (parvertęs į lovą, smūgiuodamas į galvos sritį, užgulęs, laikydamas nukentėjusiosios rankas ir kt.) ir padarydamas nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą, ką patvirtino specialisto išvada (t. 1, b. l. 44), nuoseklūs S. J. parodymai ir liudytojos M. P. parodymai apie tai, kad S. J. šaukėsi pagalbos, kad apeliantas buvo pargriovęs nukentėjusiąją ant lovos ir sėdėjo ant pastarosios (t. 2, b. l. 3-4) – kėsinosi su S. J. lytiškai santykiauti prieš jos valią. Nors pirmosios instancijos teisme apeliantas neigė buvus su nukentėjusiąja bet kokiam pokalbiui apie lytinius santykius, tačiau nuoseklūs nukentėjusiosios parodymai viso baudžiamojo proceso metu ir apeliacinės instancijos teisme, kuomet ji aiškiai parodė, kokiu būdu R. Ž. siekė įgyvendinti savo nusikalstamus kėslus (smūgiavo į galvą, laikė už rankų, movė kelnes ir t. t.), įrodo priešingai. S. J. parodė, kad R. Ž. nusikalstamos veikos nebaigė nes pastaroji muistėsi ir šaukė, sirgo menstruacijomis, todėl nuteistasis nusprendė padaryti kitą nusikaltimą – paveikęs nukentėjusiąją jau ankščiau išvardintais neteisėtais veiksmais, kėsinosi patenkinti savo lytinę aistrą su nukentėjusiąja oraliniu būdu: atsisėdęs S. J. ant krūtinės movėsi savo kelnes sakydamas nukentėjusiajai, jog „dabar turės imti į burną“. Šios nusikalstamos veikos R. Ž. nebaigė, nes M. P., išsigandusi susidariusios grėsmingos situacijos, iššoko pro buto langą, apie ką sužinojęs R. Ž. paleido S. J.. Nors R. Ž. visas aplinkybes apie pasikėsinimą išžaginti ir seksualiai išprievartauti S. J. neigia (t. 2, b. l. 3), tačiau kolegija dėl jau minėtų priežasčių neturi jokio pagrindo abejoti nukentėjusiosios parodymais, kurie atskleidžia logišką paties nusikalstamo veikimo vystymosi dinamiką, patvirtina atsiradusius padarinius – nukentėjusiosios sveikatos surikdymą, liudytojos M. P. veiksmus, įtakotus išgąsčio dėl nusikalstamo R. Ž. veikimo.

Tokiu būdu, kolegijai nekyla abejonių, kad apylinkės teismo išvada, jog R. Ž. siekė išžaginti nepilnametę nukentėjusiąją, o po to ją seksualiai išprievartauti – teisinga. Nuteistasis šių nusikalstamų veikų nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių priežasčių, todėl jo veikos teisingai kvalifikuotos, taikant Baudžiamojo kodekso BK 22 str. 1 d. Šiuo aspektu Baudžiamasis įstatymas R. Ž. pritaikytas tinkamai, o apelianto teiginiai, kad jis neatliko jam inkriminuotų veiksmų, prieštarauja apkaltinamajame nuosprendyje išdėstytiems įrodymams, todėl atmestini.

R. Ž. už nusikalstamas veikas, numatytas BK 22 str. 1 d. ir 149 str. 3 d. ir BK 22 str. 1 d., 150 str. 3 d., teismas paskyrė bausmes laikydamasis BK 54 str. nuostatų. Apkaltinamajame nuosprendyje išdėstydamas bausmių skyrimo motyvus, teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, kitas aplinkybes ir bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. BK 149 str. 3 d. ir 150 str. 3 d. yra numatytos tik laisvės atėmimo bausmės. Savo apeliaciniu skundu R. Ž. prašė sušvelninti jam bausmę, tačiau, iš esmės, jokių naujų aplinkybių, į kurias nebūtų atsižvelgęs apylinkės teismas, nenurodė. Teismui buvo žinomas apelianto amžius – tai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, o apeliaciniame skunde nurodyti nukentėjusiosios asmenį apibūdinantys duomenys, o būtent, kad ji mėgsta pafantazuoti, kaltininkui skiriamos bausmės neįtakoja.

Bausmė už pasikėsinimą padaryti nusikalstamą veiką gali būti švelninama remiantis BK 62 str., tačiau taikyti BK 62 str. kaltininkui galima tik esant šiame straipsnyje nurodytų sąlygų visumai, o šioje byloje tokių sąlygų visumos nėra. Be to, taikyti BK 62 str. nuostatas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Apylinkės teismas, nenustatęs nei R. Ž. atsakomybę sunkinančių, nei lengvinančių aplinkybių, jam paskyrė laisvės atėmimo bausmes mažesnes, negu BK 149 str. 3 d. ir 150 str. 3 d. sankcijose numatyti bausmės vidurkiai, todėl jos nėra aiškiai per griežtos. Už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes teismas subendrino apėmimo būdu, kaip numatyta BK 63 str. 5 d. 1 p., todėl laikyti tokią subendrintą bausmę neteisinga ir ją mažinti nėra pagrindo.

Pirmosios instancijos teismas BK 64 str. pagrindu subendrino skundžiamu nuosprendžiu paskirtą subendrintą bausmę su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 6 d. paskirta laisvės atėmimo bausme (1 metams 3 mėnesiams), tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad R. Ž. dar buvo nuteistas ir Joniškio rajono apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu, kuriuo jam buvo paskirta bausmė laisvės atėmimas 4 mėnesiams. Pastaroji bausmė skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu nebuvo subendrinta su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 6 d. paskirta 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kaip to reikalauja LR BPK 347 str., BK 63 str. nuostatos, tačiau Joniškio rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 17 d. nutartimi (t. 2, b. l. 60), vadovaujantis BK 63 str. 4 d., 9 d., Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 6 d. ir Joniškio rajono apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiais R. Ž. paskirtos bausmės buvo subendrintos ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 5 mėnesiams, į galutinę subendrintą bausmę įskaitant visą pagal Joniškio rajono apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 9 d. nuosprendį atliktą bausmę, t. y., 4 mėnesius.

Tokiu būdu, R. Ž. pagal ankstesnius nuosprendžiu neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis, su kuria turi būti bendrinama skundžiamu nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė, yra 1 metai 1 mėnuo laisvės atėmimo, t. y., mažesnė, nei neatlikta bausmė, su kuria subendrinto pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu. Dėl to LR BK 64 str. pagrindu bausmės bendrinamos iš naujo, o skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 str. 1 p.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 7 d. nuosprendį pakeisti:

vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 3 d., Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu R. Ž. paskirtą subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 4 metams 6 mėnesiams dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Joniškio rajono apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 9 d. ir Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiais paskirtų bausmių, subendrintų Joniškio rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 17 d. nutartimi, neatlikta dalimi ir R. Ž. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 4 metams 9 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.