- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-03-05
- Bylos Nr.
- e2-137-633/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algis Vieraitis
- Ieškovas
- E. S.
- Atsakovas
- R. S.
sekretoriaujant Dalei Butkienei, dalyvaujant ieškovei E. S., jos atstovui advokatui Arūnui Sakalauskui, išvadą byloje teikiančios valstybės institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau ir – vaiko teisių apsaugos skyriaus, VTAS) atstovei Ramintai Šindelmeizerytei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal E. S. patikslintą ieškinį atsakovui R. S., trečiajam asmeniui, nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko ieškovės pusėje (kreditoriui), bankui akcinei bendrovei (toliau ir – AB) „Swedbank“, dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė (šalių reikalavimai)
1. Ieškovė savo patikslintu, įskaitant ir teismo posėdyje, ieškiniu šioje byloje prašo teismą: 1) jos su atsakovu santuoką nutraukti dėl kito sutuoktinio (atsakovo) kaltės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 3.60 straipsnio 2 dalis); 2) nutraukus santuoką jai grąžinti iki santuokos turėtą (mergautinę) pavardę (duomenys neskelbtini), o atsakovui – jo prigimtinę ir turimą santuokoje pavardę (duomenys neskelbtini); 3) nustatyti po santuokos nutraukimo šalių nepilnamečių vaikų K. S., gim. (duomenys neskelbtini), bei H. S., gim. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir nepilnamečių vaikų, vaikų), gyvenamąją vietą su motina, ieškove E. S. (po santuokos nutraukimo – (duomenys neskelbtini)); 4) priteisti iš skyriumi gyvenančio atsakovo (tėvo) išlaikymą nepilnamečiams vaikams periodinėmis išmokomis po 250 Eur/mėn. kiekvienam nuo kreipimosi į teismą iki kiekvieno pilnametystės, išmokas kasmet indeksuojant dėl infliacijos bei ieškovei nustatant uzufrukto teisę jas tvarkyti; 5) priteisti iš atsakovo (tėvo) išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimą : a) K. S. ir H. S. – nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. iki 2024 m. liepos 16 d., skaičiuojant po 200 Eur/mėn., b) F. S., gim. (duomenys neskelbtini) - nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. iki (duomenys neskelbtini) (pilnametystės), skaičiuojant po 200 Eur/mėn.; 6) santuokoje įgytą turtą, ją nutraukiant, padalinti taip : a) abiem ginčo šalims (bendraturčiams) kiekvienam po ½ idealiąją dalį žemės sklypo su pastatais (duomenys neskelbtini), b) atsakovo vardu įregistruotą automobilį „VW Bora“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukiant santuoką priteisti asmeninėn atsakovo nuosavybėn, nenustatant ieškovei pinginės kompensacijos; 7) santuokoje abiejų sutuoktinių kartu prisiimtas ir nebaigtas vykdyti pinigines prievoles kreditoriui (bylos trečiajam asmeniui) AB „Swedbank“ pagal (duomenys neskelbtini) būsto kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) nemodifikuoti, palikti solidariomis ir jų abiejų po santuokos nutraukimo toliau solidariai vykdytinomis prievolėmis.
2. Atsakovas priešinių reikalavimų byloje nepareiškė.
II. Bylos šalių ir kt. dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimai.
3. Ieškovė E. S. nurodė ieškinyje ir teismo posėdyje, pati bei per atstovą, papildomai paaiškino, jog jos santuoka su atsakovu yra galutinai iširusi, jie kartu kaip šeima nebegyvena ir neveda bendro ūkio nuo 2023 m. rugpjūčio mėnesio (apie pusantrų metų laiką), kuomet abiejų sutarimu bendrą gyvenimą nutraukė, ji, ieškovė, su jų 4 vaikais (tuo metu visais nepilnamečiais), išsikėlė gyventi atskirai, atsakovas tam neprieštaravo. Dar iki bendro gyvenimo nutraukimo bandė ne kartą taikytis ir išsaugoti šeimą, tačiau jiems tai nepavyko. Sutuoktinis (atsakovas) nuo 2023 m. spalio 21 d. yra suimtas (duomenys neskelbtini), kur įtariamas sunkaus tyčinio nusikaltimo įvykdymu, nuo to laiko visi jų ryšiai yra nutrūkę (tiek su ja, tiek su vaikais), šeimos ryšiai tarp jų su atsakovu seniai ir visiškai nutrūkę, juos atkurti nebeįmanoma. Santuoką su atsakovu sudarė (duomenys neskelbtini), jos pradžioje santykiai buvę normalūs, tačiau paskutiniuosius 12-13 m., atsakovui pradėjus dirbti tolimųjų reisų vairuotoju, labai pablogėjo, atsakovas ilgą laiką, sistemingai vartojo tiek psichologinį, tiek fizinį smurtą tiek prieš ją, tiek prieš nepilnamečius jų vaikus, 2022 m. buvo už tai teismo nuteistas, tačiau išvadų nepadarė, savo elgesio jų atžvilgiu nepakeitė ir toliau prieš juos ne kartą smurtavo (iki pat sulaikymo), nors policijai apie tai ji nepranešė. Kadangi atkurti šeimos ryšius nebeįmanoma, ji, ieškovė, prašanti santuoką nutraukti iš karto, nesiimant papildomų priemonių jų taikinimui, kadangi tai pažeistų tiek jos pačios, tiek ir jų nepilnamečių vaikų interesus dėl ir taip ženklų laiką tebesitęsiančio jų tarpusavio santykių ir teisinės padėties neapibrėžtumo, - ieškovė dar kartą taikytis atsisakanti. Jos su atsakovu santuoka iširo dėl atsakovo cikliško girtavimo ir žiauraus elgesio tiek su ja, tiek jų vaikais, todėl būtent jis, atsakovas, yra kaltas dėl jų šeimos iširimo, jos pačios kaltės dėl to nėra, todėl santuoką ir prašanti nutraukti dėl kito sutuoktinio (atsakovo) kaltės. Nutraukus santuoką, ji prašanti jai grąžinti iki santuokos turėtą (mergautinę) pavardę, kadangi ji nebenorinti turėti tą pačią atsakovo pavardę, atsakovui, nepareiškus tam kitokios valios, palikti santuokoje jo turimą pavardę, kuri kartu yra ir jo prigimtinė. Santuokos metu jie su atsakovu įgijo ir įregistravo nekilnojamojo turto bei kelių transporto priemonių registruose aukščiau nurodytą žemės sklypą su statiniais (namų valdą) (už trečiojo asmens suteiktą tam būsto kreditą) bei atsakovo naudotą ir valdomą lengvąjį automobilį (nors registre atsakovo vardu yra įregistruotos dar trys kelių transporto priemonės, tačiau natūroje jų jau seniai nebėra). Nekilnojamąjį turtą ieškovė prašanti padalinti per pus, o automobilį priteisti atsakovui be kompensacijos jai, kadangi automobilį visą laiką naudojo ir valdo atsakovas, daugiau kitos bendros ir dalintinos nutraukiant santuoką jungtinės sutuoktinių nuosavybės nėra, buities daiktus pasidalino pradėdami gyventi skyriumi. Kadangi pinigines prievoles kreditoriui (bylos trečiajam asmeniui) bendrai nuosavybei įsigyti sutartimi prisiėmė jie abu sutuoktiniai, iš sandorio gautas lėšas panaudojo bendrų šeimos poreikių būstui tenkinimui, ieškovė prašanti nebaigtas vykdyti pinigines prievoles iš sutarties su trečiuoju asmeniu po santuokos nutraukimo nemodifikuoti ir po jų santuokos nutraukimo palikti abiejų bylos šalių (buvusių sutuoktinių) solidariomis. Atsakovas maždaug pusantrų metu laiką gyvena skyriumi nuo jos ir vaikų, neprieštaravo kad jiems nutraukiant bendrą gyvenimą ir likusį laiką su ja liktų toliau gyventi visi keturi jų vaikai, pats šių vaikų toliau auginti nenorėjo, to nepageidauja ir dabar, be to, to negali daryti ir dėl objektyvios kliūties – įkalinimo. Nuo jų bendro gyvenimo nutraukimo, atsakovas piniginių lėšų vaikų išlaikymui ar kitokios formos materialinės paramos jiems nebeteikė ir neteikia, auginti bendrus vaikus (vykdyti kasdienę jų globą (rūpybą) ir priežiūrą) kitaip jai nepadėjo ir nepadeda, vaikų nelankė, vaikai jo nepasigenda, noro bendrauti su juo reguliariai nereiškia. Toks atsakovo nusišalinimas nuo jų vaikų išlaikymo neatitinka nepilnamečių vaikų poreikių bei kt. interesų, be kita ko, jiems apginti ir kreipėsi į teismą su nagrinėjamu ieškiniu, - šiuo metu abiejų dar nepilnamečiais tebesančių vaikų kasdienė globa/rūpyba ir priežiūra bei jų išlaikymo našta tenka jai vienai, vaikus išlaikyti ir prižiūrėti pagal išgales jai padeda jos artimieji bei valstybė socialinėmis išmokomis. Jos turimos gyvenimo sąlygos yra pakankamos užtikrinti nepilnamečių vaikų būtinus poreikius būstui, poilsiui, lavinimui ir kt., todėl vaikų gyvenamąją vietą ji ir prašanti nustatyti su ja, jų motina, to nori ir patys vaikai, visi be išimties. Abu nepilnamečiai vaikai yra iš esmės sveiki, papildomų ir (ar) specialiųjų poreikių neturi, vyresnysis lanko ugdymo įstaigą (bendrojo lavinimo mokyklą), mažesnysis jos, motinos darbo laiku, ugdomas vaikų darželyje. Ji pati esanti visiškai darbinga, šiuo metu dirba nuolatinį darbą, jos pajamas šiuo metu sudaro gaunamas 580,34 Eur darbo užmokestis, savo asmeninio turto (nekilnojamų ar vertingesnių kilnojamų daiktų (santaupų ir pan.) ji neturinti, šiuo metu abiem nepilnamečiams vaikams ir mokykloje tebesimokančiai dukrai F. S. (kiekvienam) mokama po 141 Eur socialinė išmoka vaikui („vaiko pinigai“). Jos žiniomis atsakovas, vaikų tėvas yra darbingas, iki įkalinimo dirbo tolimųjų reisų vairuotoju ir gavo kur kas didesnes nei ji, apie 2000 Eur/mėn. pajamas, kurių atsakovui visiškai pakanka pragyvenimui. Jos, ieškovės, žiniomis nekilnojamo turto ar vertingesnio kilnojamo turto neturi ir atsakovas, jo vardu įregistruotas automobilis yra senas ir menkavertis. Nepilnamečiams vaikams (kiekvienam) išlaikyti (būtinųjų bei pakankamos dalies ir kt. jų poreikių patenkinimui) šiuo metu kas mėnesį, ieškovės vertinimu, vidutiniškai reikia maždaug 600 eurų (kasdienis maistas, drabužiai, avalynė, higienos, lavinimo priemonės, vaistai, maisto papildai (vitaminai) bei kt. sveikatos priežiūros, taip pat transporto (susisiekimo) bei poilsio ir laisvalaikio išlaidos, papildomos išlaidos plius kiekvienam vaikui, kaip šeimos nariui, tenkanti dalis išlaidų jų šeimos naudojamo būsto komunaliniams mokesčiams, šildymui bei kt. išlaikymui. Ji prašanti teismą vaikų išlaikymo naštą tarp jų, tėvų, paskirstyti vienodai (lygiomis dalimis), kaip yra preziumuojama ir įstatymuose, iš dalies įskaičius valstybės teikiamą socialinę paramą („vaiko pinigus“). Atsakovas yra dar neseno ir darbingo amžiaus, visiškai darbingas (galintis dirbti), kad atsakovui egzistuotų objektyvių kliūčių teikti vaikams jų būtinuosius ir bent minimaliai kitus jų kiekvieno (individualius) poreikius atitinkantį išlaikymą, ieškovei nežinoma, dėl to, kad šiuo metu dėl įkalinimo atsakovas negali dirbti ir gauti pajamų, yra kaltas išimtinai jis pats (įtariama tyčia nusikalto).
4. Atsakovas R. S. priimti ieškovės ir teismo procesinius dokumentus byloje atsisakė, atsiliepimo į ieškinį nepateikė nei per teismo tam nustatytą procesinį terminą, nei ir vėliau, apie bylos procesą buvo tinkamai informuotas per įkalinimo įstaigos administraciją, tačiau savo pozicijos byloje teismui neišsakė, prieštaravimų ieškovės reikalavimams (nė vienam iš jų) jokia forma nepareiškė.
5. Valstybės institucija, įtraukta į procesą išvadai duoti – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, byloje pateikė rašytinę išvadą bei papildomai per atstovę teismo posėdyje paaiškino, kad ieškinio reikalavimai, susiję su nepilnamečiais bylos šalių vaikais (dėl jų gyvenamos vietos nustatymo ir išlaikymo bei jo įsiskolinimo priteisimo) yra teisėti ir pagrįsti, visus savo vaikus nuo kiekvieno jų gimimo ieškovė auginanti pati, paskutinius maždaug pusantrų metų laiką, jiems su atsakovu nutraukus bendrą gyvenimą, tai daranti tik viena pati, visi be išimties vaikai prie ieškovės (motinos) labai prisirišę (buvo išklausyta kiekvieno iš vaikų individuali nuomonė), ieškovė stengiasi sudaryti jų augimui, vystymuisi, lavinimui tinkamas sąlygas, pastarosios, jas patikrinus vietoje, pripažintos pakankamomis vaikų poreikių užtikrinimui, vaikų socialinė aplinka taip pat be priekaištų, todėl abiejų šalių nepilnamečių vaikų gyvenamos vietos nustatymas su motina, bylos ieškove, atitinka geriausią jų kiekvieno interesą, be to, ginčo tarp vaikų tėvų dėl jų gyvenamos vietos, pasibaigus jų, tėvų, bendram gyvenimui, nebuvo ir nėra, taip pat nėra duomenų, kad būtų tarp bylos šalių (tėvų) kilę kokių tai ginčų dėl skyriumi gyvenančio atsakovo (tėvo) bendravimo su vaikais. Priteisti iš skyriumi gyvenančio ir nusišalinusio nuo išlaikymo bei kt. pareigų (tėvo valdžios) vaikams vykdymo tėvo (atsakovo) išlaikymą bei jo įsiskolinimą reikalauja prioritetiniai vaikų interesai, institucija taip pat pritarianti vaikų išlaikymo naštos tarp tėvų paskirstymui maždaug lygiomis dalimis. VTAS vertinimu ieškovės prašomų priteisti iš atsakovo periodinių išmokų vaiko išlaikymui suma (po 250 Eur/mėn.) yra beveik minimalu, tačiau kartu su valstybės teikiama socialine parama bei motinos prisidėjimu panašia dalimi vertintina pakankama tam, kad užtikrinti šalių nepilnamečių vaikų būtinuosius bei minimaliai ir kt. poreikius bei proporcingai tėvo (atsakovo) galimybes (kiek jos byloje yra žinomos byloje).
Motyvuojamoji dalis
III. Teismo nustatytos faktinės bylos (ginčo) aplinkybės, jų vertinimas ir sprendimo teisiniai argumentai.
6. Iš ieškovės pareiškimo (ieškinio), jos ir jos atstovo paaiškinimų, vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadų bei atstovės paaiškinimų, o taip pat remdamasis ir kitais bylos duomenimis (rašytiniais ir oficialiais rašytiniais įrodymais pripažįstamais dokumentais), teismas nustatė, kad santuoka tarp ieškovės ir atsakovo yra faktiškai iširusi, sutuoktiniai jau maždaug pusantrų metų laiką nebegyvena jokio santuokinio gyvenimo ir neveda bendro ūkio - gyvena atskirai vienas nuo kito, yra visiškai nutraukę ir nebepalaiko absoliučiai jokių socialiai reikšmingų tarpusavio ryšių, atsakovas, pasak ieškovės bei ir remiantis rašytiniais bylos duomenimis, visiškai pasyviu elgesiu bylos proceso metu, teismo vertinimu, santuokos su ieškove nutraukimui taip pat neprieštarauja, ieškovei tvirtai ir galutinai apsisprendus santuoką nutraukti ir atsakovui nereiškiant tam argumentuotų prieštaravimų, terminas šalims susitaikyti neskirtinas, santuoka nutrauktina iš karto, nes priešingas sprendimas iš esmės pažeistų ieškovės interesus, dėl jos, kaip formaliai vis dar sutuoktinio, taip pat nepilnamečių šalių vaikų padėties neapibrėžtumo, besitęsiančio jau santykinai ženklų maždaug pusantrų metų laiką, ir kt. (CK 3.64 straipsnio 3 dalis). CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įstatymų leidėjas be kitų yra nustatęs ir prezumpciją, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl šeimos iširimo, jeigu jis žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, ir (ar) paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus ja nesirūpina. Pagal ieškovės paaiškinimus, išvadą byloje teikiančios institucijos rašytines išvadas (paaiškinimus), 2022 m. kovo 4 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (prejudiciniai faktai), kurių nepaneigia jokie kt. bylos duomenys, aptariamą prezumpciją iš esmės atitinka būtent atsakovo veiksmai, atsakovas pastarosios prezumpcijos byloje neginčijo ir nenuginčijo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 178 straipsnis, 182 straipsnio 2 ir 5 punktai, 185 straipsnio 1 dalis), o tai suponuoja teismui pagrindą pripažinti, kad dėl šalių šeimos iširimo yra kaltas būtent atsakovas, žiauriai elgęsis su sutuoktine (ieškove), dukra S. S. bei ir kt. šeimos nariais. Tokiu būdu santuoka nutrauktina dėl kito sutuoktinio (atsakovo) kaltės (CK 3.60 straipsnio 3 dalis). Byloje ieškovė reikalavimo spręsti tarpusavio išlaikymo po santuokos nutraukimo klausimus nereiškia, pagrindo tam nenustatė ir pats teismas (CK 3.59, 3.72 straipsniai). Pripažinus kitą sutuoktinį (atsakovą) kaltu dėl šeimos iširimo ir jam pačiam nepareiškus dėl to kitokių pageidavimų, nutraukiant santuoką atsakovui paliktina jo santuokoje turėta ir kartu prigimtinė jo pavardė, o ieškovei jos prašymu grąžintina ikisantuokinė (mergautinė) pavardė (CK 3.69 straipsnio 1 ir 2 dalys).
7. Dar nepilnamečiais tebesantys bylos šalių vaikai K. S. ir H. S. gimė jų tėvams esant santuokoje, atsakovas yra jų tėvas, vaikai šiuo metu yra atitinkamai 12 ir 4 metų amžiaus, abu iš prigimties yra iš esmės sveiki, papildomų ir (ar) specialiųjų poreikių tėvų išlaikymui neturi, nuo 2023 m. rugpjūčio gyvena tik su motina (skyriumi nuo tėvo) ir jos vienos yra globojami (prižiūrimi) bei išlaikomi, vyresnysis sūnus K. S. lanko vidurinę mokyklą, taip pat neformalaus ugdymo priemones, jaunesnysis H. S. motinos (ieškovės) darbo laiku ugdomas vaikų darželyje.
8. Ieškovė yra visiškai darbinga, dirba nuolatinį darbą pagal neterminuotą darbo sutartį, jos darbo užmokestis šiuo metu yra 580,30 Eur/mėn. (atskaičius mokesčius) arba maždaug 145 Eur vienam šeimos nariui. Ieškovė bylos duomenimis asmeninio nekilnojamo turto, santaupų ir jokio kito vertingesnio kilnojamo turto neturi, jai yra paskirta ir šiuo metu mokama išmoka kiekvienam iš nepilnamečių vaikų („vaiko pinigai“) - po 141 Eur/mėn. Papildomi ar alternatyvūs šaltiniai vaikams išlaikyti bylos duomenimis nėra nustatyti, todėl teismas sprendžia, jog tokių ir nėra, ieškovės dabartinė turtinė padėtis pripažįstama pakankamai sudėtinga – 4 asmenų šeimai pragyventi bendrai tenka maždaug 1000 Eur/mėn. pajamos, arba maždaug 250 Eur vienam asmeniui.
9. Atsakovas yra brandaus, dar neseno ir darbingo amžiaus, visiškai darbingas, įgijęs darbo rinkoje paklausią profesionalaus vairuotojo profesiją, darbdavio Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai deklaruotos jo, atsakovo, draudžiamosios pajamos siekė iki 1380 Eur, tačiau visuma kitais nepaneigtų šios bylos duomenų (ieškovės paaiškinimai) leidžia pagrįstai, pagal tikimybių pusiausvyros bei duomenų pakankamumo taisykles, vertinant įrodymus, spręsti, kad atsakovas tikrovėje iki įkalinimo iš darbo santykių visumoje gaudavo kur kas didesnes pajamas, kurios, atskaičius mokesčius, sudarė maždaug 2000 Eur/mėn. (CPK 177 ir 178 straipsniai, 182 straipsnio 5 d., 185 straipsnio 1 ir 2 dalys, 187 straipsnio 1 ir 2 dalys). Asmeninio nekilnojamo turto ir (ar) likvidžių asmeninių kelių transporto priemonių atsakovo vardu Lietuvoje taip pat neregistruota, atsakovas kaip ir ieškovė kitų išlaikytinių Gyventojų registro duomenimis neturi. Sprendžiant iš pastarųjų aplinkybių, atsakovo materialinė padėtis ir objektyvios galimybės ją kurti ir gerinti savo darbu (darbinis potencialas) yra pakankamos išlaikyti tiek save, tiek ir nepilnamečius savo vaikus (CPK 178, 185 ir 186 straipsniai).
10. CK 3.192 straipsnio 2 dalimi įstatymų leidėjo yra nustatyta, jog išlaikymo vaikui dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nepilnamečio vaiko išlaikymo pareigos imperatyvo negali paneigti tėvų turtinės padėties sunkumas, ribotas ar laikinas nedarbingumas, laikinas nedarbas ar kokios tai kitos panašaus pobūdžio aplinkybės, tame tarpe ir įkalinimas dėl nusikalstamos veikos įvykdymo. Pagal CK 3.200 straipsnio normos prasmę išlaikymas vaikui paprastai priteisiamas nuo teisės į jį atsiradimo (gimimo) dienos arba kreipimosi į teismą dienos, priklausomai nuo vaiko amžiaus, kreipimosi į teismą ir kt. faktinių bylos aplinkybių ir gali būti išieškomas už (iki) 3 metų laikotarpį iki ieškinio pareiškimo teisme dienos. CPK 178 straipsnyje yra nustatyta pareiga ginčo bylos šalims įrodyti leistinais įrodymais visas aplinkybes, kuriomis jie remiasi savo reikalavimuose ar atsikirtimuose, išskyrus tas aplinkybes, kurių įrodinėti nereikia (CPK 182 straipsnis). Kilus ginčui dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui teikimo ar neteikimo fakto, įrodinėjimo našta aplinkybių, kad išlaikymas yra teikiamas ir teikiamas pakankamas, tenka skyriumi gyvenančiam vaiko tėvui ar motinai (šiuo atveju atsakovui). CK 3.198 straipsnio 1 dalimi įstatymų leidėjo taip pat nustatyta taisyklė, jog tais atvejais, kuomet egzistuoja iš įstatymo kylanti imperatyvaus pobūdžio prievolė išlaikyti du ar daugiau nepilnamečių savo vaikų, išlaikymo dydis turi būti nustatomas (priteisiamas) toks, kad būtų pakankamas tenkinti bent minimalius visų vaikų poreikius, kitaip tariant, yra būtina subalansuoti ne tik kiekvieno vaiko ir jo tėvų poreikius ir galimybes, tačiau ir atskirų vaikų poreikių patenkinimo galimybes pagal proporcingumo kriterijų (CK 3.198 straipsnio 2 dalis).
11. Teismas primena, jog abiejų vaiko tėvų (tiek motinos, tiek tėvo) teisės ir pareigos, tame tarpe ir išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, grindžiamos lygiateisiškumo principu, t. y. yra vienodos, nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimęs tėvų santuokoje, ar ne, ar tėvai gyvena kartu su vaiku, ar skyriumi nuo jo (CK 3.155 straipsnio 1 ir 2 dalys). Tam, kad ginčą spręsti teisingai, būtina palyginti ir pasverti kiekvieno vaiko poreikius bei tėvo galimybes ir teisingai suderinti vieno teisę ir antrojo pareigą. Tačiau šiame vertinime vaiko interesas ir prigimtinės teisės turi būti ginama prioritetiškai. Pagal jau kurį laiką formuojamą šalies kasacinio teismo praktiką valstybės mokama socialinė išmoka vaikui („vaiko pinigai“) gali būti visiškai ar iš dalies įskaitoma į vaiko išlaikymą, kas reiškia, jog socialinės išmokos dydžiu, ar šio dalimi, valstybei per socialinę politiką prisiėmus dalį nepilnamečių šalies vaikų auginimo ir išlaikymo naštos, turi būti sumažinama ta išlaikymo naštos dalis, kuri turi tekti vaiko tėvams. Teismo proceso metu ieškovė pateikė bei teismo posėdžio metu patikslino vaikų poreikių ir patiriamų arba patirtinų, jeigu leistų ieškovės turtinė padėtis, išlaidų jiems patenkinti apytikrių paskaičiavimų lentelę, pagal kurios duomenis kiekvieno vaiko poreikiai dabartiniu metu sudaro vidutiniškai maždaug 600 Eur/mėn. Teismas sprendžia, kad aptariamas vaikų poreikių dydis šiuo metu, kai jie yra jau mokyklinio arba artimo tokiam amžiaus, įtikinamas, pakankamai pagrįstas, atitinka šios dienos ekonominio ir socialinio gyvenimo realijas, juolab, kad sparčiai augančių vaikų poreikiai tik didės, o periodinių išmokų indeksavimas tikėtina pilnai nekompensuos visuotinai žinomos gana aukštos infliacijos. Nagrinėjamu atveju ieškovė iš esmės neprašo nukrypti nuo tėvų pareigos išlaikyti vaikus lygybės principo ir šios prievolės naštą tarp jų prašo paskirstyti vienodomis dalimis. Aukščiau jau minėta, kad kiekvienam vaikui yra paskirta ir mokama 141 Eur/mėn. socialinė išmoka („vaiko pinigai“), 100 Eur (arba maždaug 2/3) jos dalį ieškovės įtikinamais motyvais prašoma įskaityti į bendrą išlaikymo naštą, todėl tėvams tenkanti jų kiekvieno išlaikymo naštos dalis sudaro maždaug 500 Eur (600 Eur – 100 Eur), kadangi ieškovė prašo vaikų išlaikymo naštą tarp tėvų dalinti pusiau, atsakovui tenkanti išlaikymo kiekvienam vaikui dalis šiuo atveju sudaro maždaug 250 Eur/mėn. Labiau mažinti atsakovo, vaikų tėvo, dalį būtinųjų ir bent minimaliai kitų nepilnamečių bylos šalių vaikų poreikių tenkinime (labiau mažinti ieškovės prašomų priteisti periodinių išmokų vaikui išlaikyti dydį) pagal šios konkrečios bylos aplinkybes būtų neteisinga ir nesąžininga pirmiausiai pačios ieškovės atžvilgiu (CK 1.5 straipsnio 3 ir 4 dalys), taip pat toks sprendimas akivaizdžiai prieštarautų ir pačių vaikų interesams iš abiejų tėvų gauti ne tik pačius minimaliausius gyvybinius, bet kiek galima didesnio mąsto jų pirmiausiai būtinuosius, toliau ir kitus poreikius galintį patenkinti išlaikymą. Ateityje (bet kada iki kiekvienas vaikas sulauks pilnametystės) iš esmės pasikeitus aplinkybėms : ženkliai padidėjus ar sumažėjus vaiko išlaikymo, globos faktinėms išlaidoms, vieno iš tėvų ar abiejų asmeninei ar turtinei padėčiai, sveikatos būklei, jų darbingumui, bet kuriam iš vaiko tėvų įstatymas garantuoja teisę kreiptis į teismą dėl šiuo sprendimu nustatomo išlaikymo iš vaiko tėvo formos ar dydžio pakeitimo. Kita vertus, tokiu išlaikymo dydžiu su vaikais abu tėvai ir gali, ir privalo pasidalinti, jie neturi teisės iškelti savuosius fizinius egzistencijos poreikius, teises ir interesus aukščiau už negalinčio save dar išsilaikyti ar kitaip savimi bent iš dalies pasirūpinti nepilnamečio vaiko - jo prigimtinės teisės ginamos prioritetiškai atžvilgiu analogiškoms tėvų.
12. Kadangi atsakovas byloje neįrodinėjo ir neįrodė, kad ginčo laikotarpiu nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. iki 2024 m. liepos 16 d. teikė vaikų poreikiams bei savo galimybėms proporcingą išlaikymą sūnums K. S. ir H. S., o dukrai F. S.– iki šios pilnametystės (duomenys neskelbtini), nėra pagrindo nepatenkinti ir ieškovės reikalavimo priteisti iš skyriumi nuo vaikų gyvenusio tėvo (atsakovo) minėtų vaikų išlaikymo įsiskolinimus už aukščiau pažymėtus 3 m. trukmę neviršijančius laikotarpius jos prašomu beveik minimaliu 200 Eur/mėn. dydžiu. K. S. ir H. S. išlaikymo įsiskolinimo laikotarpį sudaro 10 mėnesių ir 16 dienų, todėl įsiskolinimas šiems apskaičiuojamas tokiu būdu – 200 Eur x 10 mėn. + 200 Eur x16 d./30 d. = po 2106,66 Eur kiekvienam. F. S. išlaikymo įsiskolinimo laikotarpį sudaro 14 mėnesių 26 dienos, todėl įsiskolinimas šiai apskaičiuojamas tokiu būdu – 200 Eur x 14 mėn. + 200 Eur x 26 d./30 d. = 2973,33 Eur.
13. Kadangi bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovas jau maždaug pusantrų metų laiką praktiškai yra nusišalinęs ne tik nuo išlaikymo, bet ir nuo kitų tėvo pareigų vaikams vykdymo, jų pats nė kiek neaugina, nesirūpina jų ugdymu, auklėjimu, sveikatos priežiūra bei visa kita kasdiene jų globa ir priežiūra, gyvendamas skyriumi nuo vaikų ir jų motinos (ieškovės), nepageidauja pats auginti vaikus, nuo 2023 m. spalio 21 d. yra visiškai nutraukęs bet kokias ryšius su šeima, taigi ir nepilnamečiais bei ir kitais savo vaikais. Ieškovė, atvirkščiai, vaikus pati augina nuo kiekvieno iš jų gimimo, vykdo jų kasdienę globą ir priežiūrą, motinos valdžios neįgyvendinimo ar piktnaudžiavimo ja atvejų nėra nustatyta (išvadą dėl ginčo byloje teikiančios valstybės institucijos išvada su priedais), jos, ieškovės, sudarytos vaikų auginimo ir ugdymo sąlygos įvertintos pakankamomis jų poreikiams patenkinti ir geriausiam interesui užtikrinti, gyventi su motina pageidauja ir patys tiesiogiai išklausyti vaikai (visi), todėl ginčo šalių abiejų nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su motina, bylos ieškove, kaip to ir prašoma ieškiniu (CK 3.174 straipsnio 1 ir 2 dalys). Pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų išsaugo teisę kreiptis į teismą pakartotinai (iš naujo) dėl vaiko gyvenamos vietos nustatymo su kitu iš vaiko tėvų (CK 3.174 straipsnio 4 dalis). Kadangi byloje nekilo ir nėra ginčo dėl skyriumi nuo nepilnamečių vaikų gyvenančio tėvo (atsakovo) bendravimo su šiais vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant (CPK 13 straipsnis, CK 3.175 straipsnio 1 dalis), tėvo maksimalus bendravimas su vaikais, kai jis nekenkia šių geriausiems interesams, neribotinas ir tai lemianti bendravimo tvarka vien teismo iniciatyva nenustatytina (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).
14. Dėl bylos šalių jų santuokos metu įgyto turto ir (ar) turtinių (daiktinių) teisių padalinimo. Ieškinyje ir duodama paaiškinimus teisme ieškovė deklaravo, jog dalintiną jos su atsakovu santuokos metu įgytą turtą (jo balansą) sudaro tik aukščiau jos įvardintas žemės sklypas su pastatais (namų valda) (duomenys neskelbtini) bei kelių transporto priemonė – automobilis „VW Bora“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ką patvirtina ir Nekilnojamo turto bei Kelių transporto priemonių registrų duomenys (likusių trijų atsakovo vardu įregistruotų kelių transporto priemonių santuokos nutraukimo ir bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės pasibaigimo momentu natūroje (faktiškai) nebėra). Kitus kilnojamus namų apyvokos (buities) daiktus šalys, ieškovės teigimu, kurio atsakovas savo ruožtu nepaneigė, jie yra jau pasidalinę bendru sutarimu pradėdami gyventi skyriumi. Atsakovas apie bendrą turtą kitokių duomenų nepateikė, tokių nenustatė ir teismas pagal jam prieinamų viešųjų registrų duomenis. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta įstatyminė prezumpcija, kad sutuoktinių dalys bendrame turte yra lygios, o nuo šio principo galima nukrypti tik įstatymų nustatytais atvejais (CK 3.123 straipsnis). Bylos ieškovė, kaip aukščiau įvardintų bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės objektų bendraturtis, nagrinėjamu atveju prašo iš dalies nukrypti nuo aukščiau minėtos lygių dalių bendrame turte prezumpcijos, remdamasi CK 3.98 straipsnio 2 dalyje bei 3.127 straipsnio 2 dalyje nustatytomis išimtimis, ir atsakovui priteisti turto daugiau (papildomai priteisti automobilį be kompensacijos jai, kaip bendraturtei). Ieškovės atsisakymas subjektinės reikalavimo teisės į sąlyginai menko dydžio kompensaciją (automobilis yra vidutinės klasės ir 25 m. senumo), teismo vertinimu, nepažeidžia nei jos pačios, nei šalių nepilnamečių vaikų ar kokių tai trečiųjų asmenų teisių ir (ar) teisėtų interesų, todėl ieškovės dispozityviai pareikštas prašymas - atsisakymas nuo subjektinės teisės į aptariamą kaip galimą kompensaciją, patenkintinas, žemės sklypas su pastatais (namų valda) padalintini lygiomis idealiomis dalimis po ½, o automobilis priteistinas vienam atsakovui, nepriteisiant iš atsakovo kompensacijos ieškovei už gaunamą didesnės vertės dalį iš bendro turto (jai tokios subjektinės teisės atsisakius (CPK 13 straipsnis, CK 1.5 straipsnio 2 dalis, 1.137 straipsnio 1 dalis, 3.127 straipsnio 2 ir 3 dalys).
15. Dėl santuokos metu prisiimtų sutartimis ar atsiradusių iš įstatymo ar kitais pagrindais piniginių prievolių kreditoriams vykdymo tvarkos po santuokos nutraukimo. CK 6.116 straipsnio 1 dalimi yra nustatytas imperatyvas, pagal kurį modifikuoti prievoles, tame tarpe ir nutraukiant santuoką, galima tik tuomet, kai su tuo raštu sutinka kreditorius (-iai). Teismas byloje nustatė, jog skolines pinigines prievoles kreditoriui bylos trečiajam asmeniui pagal būsto kredito sutartį (plačiau 1 punkte) prisiėmė kaip kredito gavėjai abi šalys bendrai (solidariai), kreditas buvo panaudotas bendrai jungtinei sutuoktinių nuosavybei (šeimos būstui) įsigyti (šeimos poreikiams), kas reiškia, jog nagrinėjamu atveju atsirado solidarioji abiejų sutuoktinių (ieškovės ir atsakovo) prievolė kreditoriui (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktai), kas kartu reiškia, jog iš sutarties kilusios prievolės yra ieškovės ir atsakovo solidarios ir negali būti modifikuojamos be pastarojo (kreditoriaus) rašytinio sutikimo. Ieškovė neprašo modifikuoti solidarųjį prievolių pobūdį – po santuokos nutraukimo prašo prievoles ir toliau pripažinti vykdytinomis abiejų buvusių sutuoktinių kredito gavėjų (jų solidariomis), tam prieštaravimų byloje nepareiškė nei atsakovas, nei trečiasis asmuo šalių kreditorius AB „Swedbank“, todėl teismas neturi pagrindo nepatenkinti ir aptariamo ieškovės reikalavimo. Tokiu būdu visi materialieji ieškinio reikalavimai patenkintini visiškai.
IV. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
16. Bylos šalys, taip pat ir trečiasis asmuo (kreditorius), priešinių reikalavimų priteisti jiems vienam iš kito galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą civilinio proceso įstatymo nustatyta tvarka byloje nepateikė, tokių galimų išlaidų leistinai nepagrindė, todėl bylinėjimosi išlaidos tarp šalių bei kt. dalyvaujančių bylos procese asmenų neskirstomos (CPK 13 straipsnis, 47 straipsnio 2 dalis, 93 straipsnio 1 dalis). Atlygintinas bylinėjimosi išlaidas valstybei sudaro: a) 7,93 Eur procesinių dokumentų įteikimo (pašto) išlaidos; b) žyminiai mokesčiai : 111 Eur žyminio mokesčio už neturtinius reikalavimus, 135 Eur žyminio mokesčio už turtinį reikalavimą priteisti vaikams išlaikymą, 114 Eur žyminio mokesčio už turtinį reikalavimą priteisti išlaikymo vaikams įsiskolinimą bei 434 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl turto padalinimo, viso žyminių mokesčių – 794 Eur; c) 537,50 Eur ieškovei byloje teiktos antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidos (2025 m. vasario 11 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma Nr. APD-2025-01780). Ieškovė yra įstatymu atleista nuo aptariamų išlaidų atlyginimo prievolės, tačiau nėra atleistas atsakovas, o kadangi ieškovės ieškinys yra patenkinamas visiškai, visa aptariamų išlaidų atlyginimo prievolė tenka atsakovui, pagrindo nukrypti nuo bendrosios tokių išlaidų atlyginimo taisyklės byloje nėra (CPK 96 straipsnio 1 ir 5 dalys).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268, 270, 279 ir 307 straipsniais,
nusprendžia:
Patikslintą ieškinį patenkinti visiškai.
Santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp ieškovės E. S. (iki santuokos pavardė –(duomenys neskelbtini)), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl kito sutuoktinio (atsakovo R. S.) kaltės.
Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti (grąžinti) iki santuokos turėtą (mergautinę) pavardę (duomenys neskelbtini), o atsakovui – santuokoje turėtą ir prigimtinę pavardę (duomenys neskelbtini).
Nustatyti nepilnamečių vaikų K. S., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir H. S., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą su motina, ieškove E. S. (po santuokos nutraukimo -(duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiams vaikams : K. S., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir H. S., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) kiekvieną mėnesį kiekvienam vaikui nuo kreipimosi į teismą dienos (2024 m. liepos 17 d.) iki kiekvieno iš šių vaikų pilnametystės, išmokas kasmet indeksuojant šalies Vyriausybės nustatyta tvarka. Uzufrukto teisę į šias nepilnamečių vaikų išlaikymo lėšas nustatyti ieškovei E. S. (po santuokos nutraukimo -(duomenys neskelbtini)), asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovo R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo nepilnamečiui vaikui K. S., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. iki 2024 m. liepos 16 d., - 2106,66 Eur (du tūkstančius vieną šimtą šešis eurus 66 ct.), kuriam laisvanoriškai sumokėti nustatyti 12 mėn. (dvylikos mėnesių) terminą nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Uzufrukto teisę į šias nepilnamečio vaiko išlaikymo lėšas nustatyti ieškovei E. S. (po santuokos nutraukimo - (duomenys neskelbtini)), asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo nepilnamečiui vaikui H. S., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. iki 2024 m. liepos 16 d., - 2106,66 Eur (du tūkstančius vieną šimtą šešis eurus 66 ct.), kuriam laisvanoriškai sumokėti nustatyti 12 mėn. (dvylikos mėnesių) terminą nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Uzufrukto teisę į šias nepilnamečio vaiko išlaikymo lėšas nustatyti ieškovei E. S. (po santuokos nutraukimo - (duomenys neskelbtini)), asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo nepilnamečiu buvusiam vaikui F. S., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. iki (duomenys neskelbtini) (pilnametystės), - 2973,33 Eur (du tūkstančius devynis šimtus septyniasdešimt tris eurus 33 ct.), kuriam laisvanoriškai sumokėti nustatyti 12 mėn. (dvylikos mėnesių) terminą nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Santuokos metu įgytą bendrą turtą padalinti taip : 1) ieškovei E. S. (po santuokos nutraukimo – (duomenys neskelbtini)), asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninėn nuosavybėn priteisti : a) ½ idealiąją dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); b) po ½ idealiąją dalį aukščiau pažymėtame žemės sklype (duomenys neskelbtini)., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių : pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kito inžinerinio statinio – stoginės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių (šulinio, lauko tualeto), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) atsakovui R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninėn nuosavybėn priteisti : a) ½ idealiąją dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); b) po ½ idealiąją dalį aukščiau pažymėtame žemės sklype (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių : pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kito inžinerinio statinio – stoginės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių (šulinio, lauko tualeto), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); c) lengvąjį automobilį „Volkswagen Bora“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tarptautinis identifikavimo kodas (VIN) –(duomenys neskelbtini). Kompensacijų šalims (bendraturčiams) nenustatyti.
(duomenys neskelbtini) Kredito sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) su trečiuoju asmeniu banku akcine bendrove „Swedbank“ ieškovės E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) solidariai prisiimtų prievolių nemodifikuoti ir po santuokos nutraukimo pripažinti vykdytinomis ieškovės E. S. (po santuokos nutraukimo –(duomenys neskelbtini)) ir atsakovo R. S. solidariai (bendrai).
Priteisti iš atsakovo R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) septynis eurus 93 ct. (7,93 Eur) bylinėjimosi išlaidų (procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidų) atlyginimo valstybei – mokama/išieškoma Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke ar kt. finansų įstaigoje, įmokos paskirtis – išlaidos susijusios su bylos nagrinėjimu, įmokos kodas – 5662.
Priteisti iš atsakovo R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) septynis šimtus devyniasdešimt keturis eurus (794 Eur) bylinėjimosi išlaidų (žyminių mokesčių) atlyginimo valstybei – mokama/išieškoma Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke ar kt. finansų įstaigoje, įmokos paskirtis – žyminis mokestis, įmokos kodas – 5660.
Priteisti iš atsakovo R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) penkis šimtus trisdešimt septynis eurus 50 ct (537,50 Eur) bylinėjimosi išlaidų (antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ieškovei išlaidų) atlyginimo valstybei – mokama/išieškoma Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke ar kt. finansų įstaigoje, įmokos paskirtis – už antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, įmokos kodas – 5630.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.