- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-01-28
- Bylos Nr.
- 1S-151-366/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sigitas Bagdonavičius
teismo posėdyje išnagrinėjęs UAB „V. U.“ generalinės direktorės D. K. skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-01-03 nutarties, kuria pratęstas laikinas nuosavybės teisių apribojimo terminas į UAB „V. U.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), priklausantį nekilnojamą turtą,
Aprašomoji dalis
n u s tatė:
2013-01-07 Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorė Aurelija Gališanskytė baudžiamojoje byloje Nr. 07-1-0410-12 dėl nusikalstamų veikų numatytų BK 228 str. 2 d., 182 str. 2 d., 300 str. 3 d. padarymo, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, priėmė nutarimą laikinai – 6 mėnesiams apriboti UAB „V. U.“ nuosavybės teises į jai nuosavybės teise priklausantį turtą: pastatą (viešbutį), esantį (duomenys neskelbtini), registro Nr. 35/51748 (unikalus Nr. 2784-1000-1012); pastatą (administracinis), esantį (duomenys neskelbtini), registro Nr. 35/51748 (unikalus Nr. 2784-1000-1020), nustatytas dalinis nuosavybės teisių apribojimas, uždraudžiant disponuoti nurodytu nekilnojamuoju turtu. Laikinas UAB „V. U.“ nuosavybės teisių apribojimas į įmonei priklausantį nekilnojamą turtą, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą tęstas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-07-05, 2012-10-03 nutartimis ir skundžiama 2014-01-03 nutartimi.
Šalies argumentai
Skundu UAB „V. U.“ generalinė direktorė D. K. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 3 d. nutartį, kuria, jos manymu, nepagrįstai ir neteisėtai apribota UAB „V. U." nuosavybės teisė į pastatą (viešbutį), esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. 2784-1000-1012) ir pastatą (administracinį), esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. 2784-1000-1020).
Pareiškėja teigia, kad ikiteisminio tyrimo teisėja šią teismo nutartį priėmė neįvertinusi, ar laikinas UAB „V. U." nuosavybės teisės apribojimas į viešbutį ir administracinį pastatą buvo skirtas ir vis dar yra taikomas pagrįstai ir teisėtai. Pareiškėja skunde atkreipia dėmesį į tai, kad nuosavybės teisės apribojimas į viešbutį ir administracinį pastatą skirtas, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, tačiau, kad turtas galėtų būti konfiskuotas, jis turi būti BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju, kadangi, pasak prokurorės, iš nusikalstamos veikos gautos lėšos buvo panaudotos viešbučio ir administracinio pastato rekonstrukcijai, BK 72 straipsnio pagrindu turėtų būti konfiskuota viešbučio ir administracinio pastato rekonstrukcija, o ne viešbutis ir administracinis pastatas.
UAB „V. U.“ generalinė direktorė D. K. tvirtina, kad viešbutį bei administracinį pastatą turėjo iki rekonstrukcijos, todėl šis turtas negalėjo būti įgytas už Panevėžio miesto savivaldybės lėšas ir būti nusikalstamos veikos rezultatu. Be to, pagal 2013-01-07 turto apyrašą, šio nekilnojamojo turto vertė yra 4.716.000 Lt , kuri yra daugiau negu 4 kartus didesnė už teismo nutartyje nurodytą lėšų sumą. Pasak D. K., šio turto rinkos vertė yra 15.000.000 Lt. Tuo tarpu iš įtarimo D. K. matyti, kad galimai neteisėtai pasisavintos yra 1.000.000 Lt Panevėžio miesto savivaldybės lėšos. Iki nusikaltimo įgytas turtas nekonfiskuojamas ir atitinkamai savininko nuosavybės teisės apribojimai jo atžvilgiu negali būti taikomi.
Šalies argumentai
Preiškėja skunde nurodo, kad be šių UAB „V. U.“ pastatų, ikiteisminio tyrimo metu yra laikinai apribota nuosavybės teisė į jai priklausantį namą, kurio numeris 64840150043003, (duomenys neskelbtini), SIA „D. S.” priklausantį 79,25 ha žemės sklypą kadastrinis Nr. 64840150016, esantį (duomenys neskelbtini), Latvijos Respublikoje, ir 2013-01-07 D. K. kambaryje atliktos kratos metu paimtus 197.504,00 Lt. Todėl, jos manymu, galimo konfiskuotino turto vertės išieškojimas yra pilnai užtikrintas ir laikinas nuosavybės teisės apribojimas į viešbutį ir administracinį pastatą yra nustatytas be pagrindo.
Pareiškėja teigia, kad taikyta procesinė prievartos priemonė neatitinka proporcingumo principo baudžiamajame procese (BPK 11 straipsnio 1 dalis), kuris reiškia, kad procesinės prievartos priemonės turi būti taikomos tik tais atvejais, kai be jų negalima pasiekti reikiamų proceso tikslų.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 151 straipsnio, reglamentuojančio laikiną nuosavybės teisės apribojimą, 1 dalyje nurodyta, kad civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Šio straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad baudžiamosiose bylose dėl sunkių ar labai sunkių nusikaltimų laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimų skaičius neribojamas.
Ikiteisminio tyrimo medžiaga leidžia pagrįstai manyti, kad laikotarpiu nuo 2010 metų vasario mėnesio pabaigos iki 2011 metų rugsėjo mėnesio pabaigos, organizuota grupė asmenų, susidedanti iš Panevėžio miesto savivaldybės tarnautojų, asociacijoje Lietuvos Krepšinio federacija dirbančių bei su ja susijusių asmenų ir UAB „V. U." direktorės, veikdami organizuotoje grupėje, piktnaudžiaudami tarnybine padėtimi bei klastodami dokumentus, apgaule UAB „V.U." naudai užvaldė Panevėžio miesto savivaldybės lėšas, kurių vertė ne mažesnė, nei 250 MGL.
Ikiteisminio tyrimo medžiaga taip pat leidžia pagrįstai manyti, kad siekiant apgaule UAB „Via unica" naudai užvaldyti Panevėžio miesto savivaldybės lėšas, pagal parengtą nusikalstamos veiklos planą 2010-08-20 buvo sudaryta sutartis Nr.22-6.38-805 tarp Panevėžio miesto savivaldybės ir Lietuvos krepšinio federacijos, Lietuvos krepšinio federacijos filialo - 2011 m. Europos vyrų krepšinio čempionato organizacinio komiteto, VŠĮ „(duomenys neskelbtini)", pagal kurią visi sulygti darbai, remiantis išankstiniu susitarimu nebuvo atlikti, o už žinomai pagal sutartį neatliktas paslaugas asociacijos Lietuvos Krepšinio federacija išrašytus 2010-09-22 ir 2010-12-10 tikrovės neatitinkančius įvykdymo ataskaitas - darbų atlikimo aktus bei atitinkamai pagal juos 2010-10-04 ir 2010-12-10 sąskaitas faktūras, bendrai 1 000 000 Lt sumai, juos pateikus Europos vyrų krepšinio čempionato varžybų organizavimo ir krepšinio populiarinimo ir plėtros Panevėžio mieste programos priežiūros komitetui, o šiam patvirtinus ir Lietuvos krepšinio federacijai šių suklastotų dokumentų ir jų patvirtinimo pagrindu iš Savivaldybės gavus apmokėjimą Lietuvos krepšinio federacija, pasiremdama neatitinkančia tikrovės 2010-08-10 jungtinės veiklos sutartimi ir 2012-08-24 paslaugų teikimo sutartimi, pervedus UAB „V. U.", apgaule buvo užvaldytos Panevėžio miesto savivaldybės lėšos, ne mažesnės nei 250 MGL.
Kaip matyti, vienas iš pareikštų įtarimų yra svetimo turto užvaldymas apgaulės būdu, kuris buvo panaudotas UAB „V. U.“ turto pagerinimui ir tai pagrįstai leidžia daryti išvadą, jog UAB „V. U.“ priklausančio turto – viešbučio ir administracinio pastato (kuriems nagrinėjamu atveju yra pratęstas laikinas nuosavybės teisės ribojimas) rekonstravimas yra galimai nusikalstamos veikos rezultatas ir atitinka BK 72 str. 2 d. nuostatas. Esant vienam iš būtinųjų BPK 151 str. 1 d. numatytų pagrindų, teismas skundžiama nutartimi tęsė minėtą procesinės prievartos priemonę pagrįstai. Šiuo atveju skunde nurodyti argumentai, jog UAB „V. U.“ viešbutį ir administracinį pastatą turėjo iki galimai šios bendrovės direktorės D. K. padarytų nusikalstamų veikų, atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes, neturi reikšmės.
Pareiškėja skunde nurodo, kad be šių UAB „V. U.“ pastatų, ikiteisminio tyrimo metu yra laikinai apribota nuosavybės teisė į jai priklausantį namą, kurio kadastrinis numeris 64840150043003, esantį (duomenys neskelbtini), SIA „D. S.” priklausantį 79,25 ha žemės sklypą kadastrinis Nr. 64840150016, esantį (duomenys neskelbtini), ir 2013-01-07 D. K. kambaryje atliktos kratos metu paimtus 197.504,00 Lt. Todėl, jos manymu, galimo konfiskuotino turto vertės išieškojimas yra pilnai užtikrintas ir laikinas nuosavybės teisės apribojimas į viešbutį ir administracinį pastatą yra nustatytas be pagrindo. Tačiau, atkreiptinas dėmesys į tai, kad nagrinėjamu atveju procesinė prievartos priemonė nurodytam UAB „V. U.“ turtui - viešbučiui ir administraciniam pastatui yra taikyta, esant vienam pagrindui - galimam turto konfiskavimui užtikrinti, o D. K. nuosavybės teisės į jai priklausantį turtą Latvijoje ir pinigines lėšas prokurorės 2013-02-06 nutarimu laikinai apribotos dvejais pagrindais: siekiant užtikrinti ne tik galimą turto konfiskavimą, bet ir civilinio ieškinio reikalavimo įvykdymą. Pažymėtina, kad Panevėžio apygardos prokuratūra, gindama viešąjį interesą, civiliniu ieškiniu prašo iš solidarių atsakovų, tame tarpe ir iš D. K. priteisti Panevėžio miesto savivaldybei 2 375 000 Lt. Taigi, negalima daryti išvados, jog konfiskuotino turto vertės išieškojimas yra pilnai užtikrintas apribojus D. K. nuosavybės teises į jai priklausantį kitą, Latvijoje esantį nekilnojamąjį turtą bei pinigines lėšas. Be to, iš byloje esančio nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad UAB „V. U.“ 2006-01-12 įgytas turtas – viešbutis „(duomenys neskelbtini)“ ir administracinis pastatas dar iki įtarime nurodytų nusikalstamų veikų padarymo buvo įkeistas - taikoma hipoteka.
Teismas pažymi, jog procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisės apribojimas iš tiesų pažeidžia asmens nuosavybės neliečiamybę, tačiau toks pažeidimas yra galimas ir šiuo atveju nustačius, jog nuosavybės teisės apribotos pagrįstai, yra teisėtas.
Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes aukštesnysis teismas daro išvadą, jog skundžiama Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-01-03 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl jos keisti ar naikinti skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis BPK 151 str., 442 str. 1 d. 1 p. ir 2 d. teismas
nutaria:
UAB „V. U.“ direktorės D. K. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-01-03 nutartį.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.