Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Ryšardo Skirtuno,

teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistojo E. P. apeliacini skunda del Širvintu rajono apylinkes teismo 2008 m. lapkricio 10 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 6 d. ir jam paskirta penkeriu metu laisves atemimo bausme su teises vairuoti keliu transporto priemones atemimu trejiems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str., nuteistajam E. P. laisves atemimo bausmes vykdymas atidetas trejiems metams, ipareigojant be institucijos, prižiurincios bausmes vykdymo atidejima, sutikimo nekeisti gyvenamosios vietos ir be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos.

Nuosprendžiu pripažinta nukentejusiajai R. J. teise i civilinio ieškinio patenkinima, o jo dydžio klausimas nagrinetinas civilinio proceso tvarka.

Aprašomoji dalis

nustate:

E. P. nuteistas už tai, kad budamas apsvaiges nuo alkoholio, vairuodamas keliu transporto priemone, pažeide keliu eismo saugumo taisykles, del ko ivyko eismo ivykis, del kurio žuvo žmogus ir buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata ir sukeles pavoju žmogaus gyvybei, jam nepagelbejo, kai grese pavojus šio žmogaus gyvybei, nors turejo galimybe suteikti jam pagalba, o butent:

E. P. 2006-11-12 apie 17.30 val. Širvintu rajone, Ciobiškio k., kelio Musninkai-Ciobiškis-Gelvonai-Vytyne 12-ame kilometre, vairuodamas automobili AUDI 90 valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nesilaike visu butinu atsargumo priemoniu, kad nekelti pavojaus kitu eismo dalyviu, kitu asmenu ir ju turto saugumui, netrukdyti eismo (KET 53 p.), neatsižvelge i važiavimo, meteorologines salygas ir nepasirinko saugaus greicio, kad galetu sustabdyti transporto priemone iki bet kurios iš anksto numatomos kliuties (KET 174 p.), važiuodamas Širvintu kryptimi viršijo gyvenvieteje leistina maksimalu 50 km/h greiti (KET 174 p.), tamsiu paros metu su ijungtais artimuju šviesu žibintais važiuodamas 86 km/h greiciu ir artedamas prie priekyje leciau važiuojanciu automobiliu, neisitikino, kad lenkimui butina juostos atkarpa yra laisva ir nebus kliudoma priešpriešiais atvažiuojancioms transporto priemonems (KET 180.3 p.), lenke priekyje važiavusius automobilius, išvažiavo i priešpriešinio eismo juosta ir susidure su priešpriešiais važiavusiu vežimu, vadeliojamu J. J.. Šio eismo ivykio metu vadeliotojui J. J. buvo padaryta muštine žaizda su kraujosruva minkštuosiuose audiniuose dešineje momenineje srityje, krutinkaulio lužis tarp IV-V-o šonkauliu, kairiuju II-V -o ir dešiniuju II, III-o šonkauliu lužiai, kraujosruva tarpuplautyje, kepenu plyšimai, blužnies plyšimas, kraujosruva kairiajame antinkstyje ir apie abudu inkstus, dešiniosios bendrosios klubines arterijos plyšimas, dešiniojo šlaunikaulio apatiniame trecdalyje skeveldrinis lužis, kraujosruva minkštuosiuose audiniuose su audiniu aptraiškymu dešinio kelio sanario išoriniame paviršiuje, pilna dešiniosios kojos iki blauzdos vidurinio trecdalio traumine amputacija, atviri skeveldriniai kairiojo blauzdikaulio ir šeivikaulio lužiai, t. y. sunkus sveikatos sutrikdymas, kas komplikavosi trauminiu-hemoraginiu šoku ir sukele nukentejusiojo mirti, o automobilio AUDI 90 keleiviui T. J. buvo padarytas galvos smegenu sukretimas, bei kaklo VI slankstelio keterines ataugos lužis, t. y. nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Šiais veiksmais E. P. pažeide Keliu eismo taisykliu (toliau – KET) (patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950) 53 p., 172 p., 174 p. ir 180.3 p. nurodytus reikalavimus ir padare nusikaltima, numatyta BK 281 str. 6 d.

Anot teismo, susidurima leme nuteistojo veiksmai: leistino greicio viršijimas ir lenkimas. Kaltinimas grindžiamas specialisto išvados 5 punktu, kad „P., važiuodamas gyvenvieteje viršijo leistina maksimalu 50 km/h greiti, išvažiavo i priešpriešinio eismo juosta del ko neteko technines galimybes išvengti susidurimo su priešinga kryptimi važiavusiu vežimu“. Taciau išvados 4 punkte ekspertas konstatavo, kad tiketina, kad automobilio AUDI 90 ir vežimo susidurimas ivyko nedidesniu nei 39,8 m atstumu nuo kelio ženklo Nr. 550 („Gyvenvietes pradžia“, o teisingiau: „Gyvenvietes pabaiga“), t.y. jau už gyvenvietes ribu. Toje vietoje leistinas jau 90 km/h greitis. Tokiu budu, specialisto 4 ir 5 punktai prieštarauja vienas kitam: viename iš ju tvirtinama, kad susidurimas ivyko 39,8 m atstumu nuo ženklo Nr. 550, t.y. už kaimo ribu, t.y. jau negyvenamoje zonoje, o kitame punkte nurodyta, kad susidurimas vyko gyvenvieteje.

Nuosprendyje teigiama, kad jam važiuojant per gyvenviete neleistinu greiciu, t.y. viršijant 50 km/h (iki susidurimo pavažiavus nedaugiau kaip 39,8 metru nuo gyvenvietes pabaigos), nors ir buvo iš gyvenvietes ribu (kur galima važiuoti jau 90 km/h greiciu), jeigu greicio gyvenvieteje neviršytu, nebutu tokio pavojingo šiuo atveju greicio išvystes. Anot nuosprendžio, jis pažeide KET 174 p. reikalavima, taciau su tokiomis išvadomis nesutinka, nes: 1) greicio išvystymas priklauso nuo automobilio variklio galingumo. Jo automobilio Audi 90 variklio galingumas 2,3 ir per 39,8 m jis tikrai išvysto 86 km/h greiti; 2) aplinkybe, ar galejo jo automobilis šiame kelio ruože išvystyti 86 km/h greiti per pravažiuotus 39,8 m, nei ikiteisminio tyrimo, nei teismo metu nebuvo patikrinta; 3) jei jis ir viršijo leistino greicio ribas gyvenvieteje, tai nesusije tiesioginiu priežastiniu ryšiu su susidurimu be atšvaitu važiavusiu vežimu; 4) teismo prielaidos del vienokiu ar kitokiu aplinkybiu egzistavimo neleistinos. Teismas neanalizavo, ar galima buvo išvengti susidurimo, kiek šiai situacijai turejo itakos neteiseti kito eismo dalyvio veiksmai.

Nuosprendis grindžiamas 2008-04-07 atlikto eksperimento antraisiais bandymais (ijungiant tolimasias žibintu šviesas), kai kliuties matomumas nustatytas 110.20 m, 140.30 m ir 168.80 m. taciau neatkreiptas demesys i pirmojo to paties eksperimento bandyma su artimosiomis žibintu šviesomis rezultatus, kai kliuties matomumas buvo nustatytas vos 17.30 m., 42.10 m ir 23.50 m. Teismo metu specialistas paaiškino, kad nera galimybes pamatyti kliuti iš 17.30 m atstumo ir todel neimanoma išvengti susidurimo.

Teismas tenkino nukentejusiosios prašyma del jo veiksmu perkvalifikavimo iš Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d. i 281 str. 6 d., neva jis vairavo automobili budamas apsvaiges nuo alkoholio. Anot nuosprendžio, tokia aplinkybe nustatyta liudytoju Rasos ir L. V. parodymais, kad jis vartojo ta diena alkoholi, o taip pat tomis aplinkybemis, kad ta diena buvo kompanijoje, kurioje buvo vartojamas alkoholis, o automobilyje po ivykio rasta tušciu ir pilnu degtines buteliu. Taciau teismas neatkreipe demesio i tai, kad seseru V. parodymai yra prieštaringi, o be to, jos teige, kad jis vartojo su visais apie 10 val. ryto 8 laipsniu stiprumo sidra, o susidurimas ivyko apie 17.30 val. Teismas padare niekuo nepagrista išvada, kad ivykio metu jis buvo apsvaiges nuo alkoholio. Teismo metu ir ikiteisminio tyrimo metu apklausti nukentejusysis T. J., liudytojai V. K., D. I., R.P., V. J. patvirtino jo parodymus, kad alkoholio nevartojo.

Teismas neteisingai nustate faktines bylos aplinkybes, neteisingai ir vienašališkai vertino ivykio aplinkybes, nuosprendi grinde spejimais ir prielaidomis, t.y. neteisingai taike baudžiamaji istatyma (Lietuvos Respublikos BK 20 str. 5 d.) ir nubaude ji nepagristai.

Nuteistasis E. P. ir jo atstove gyneja prašo skunda tenkinti, prokuroras prašo nuteistojo skunda atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. P. skundas tenkintinas iš dalies, nuosprendis keistinas Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 1 ir 2 punktuose nustatytais pagrindais.

Nuteistasis skunde nurodo, kad teismas neteisingai nustate faktines bylos aplinkybes, nes neanalizavo, kada atsirado pavojingas situacijai momentas, ar buvo galima jo išvengti, kiek šiai situacijai turejo itakos neteiseti kito eismo dalyvio veiksmai. Teiseju kolegija nesutinka su tokiais nuteistojo argumentais ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustate autoivykio kilimo priežastis ir teisingai nuosprendyje konstatavo, kad E. P. kalte del kilusio autoivykio yra visiškai irodyta. Teismas pagristai nusprende, kad E. P., važiuodamas per gyvenviete neleistinu greiciu, t.y. viršijant 50 km/h (iki susidurimo vietos pavažiavus nedaugiau kaip 39.8 m. nuo gyvenvietes pabaigos), nors ir buvo jau už gyvenvietes ribu (kur galima važiuoti 90 km/h greiciu), jeigu greicio gyvenvieteje neviršytu, nebutu tokio pavojingo šiuo atveju greicio išsivystes, todel pagristai nurodytas KET 174 p. pažeidimas. Taip pat teismas pagristai konstatavo ir kitus E. P. padarytus KET reikalavimu pažeidimus, t.y. kaltinamasis neivertino visu salygu, galimybiu, pradejo lenkti viena po kitos iš eiles transporto priemones, prarado galimybe pastebeti laiku, nors ir be atšvaitu priešpriešiais atvažiuojanti vežima. Vežimo nepastebejima ir susidurima su juo šiuo atveju leme ne atšvaitu nebuvimas ant vežimo, o kaltinamojo E. P. veiksmai: po greicio viršijimo gyvenvieteje perejimas i pavojinga lenkima, kuriuo metu ir buvo susidurta su vežimu. Taigi, pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinejo ir nurode, kurio eismo dalyvio veiksmai salygojo autoivykio kilima, o butent, kad autoivykio kilima leme ne atšvaitu nebuvimas ant vežimo, o kaltinamojo E. P. veiksmai. Pirmosios instancijos teismas, padarydamas tokia išvada, vadovavosi 2007-12-29 specialisto išvada Nr. 11-1803 (07). Nors nuteistasis skunde nurodo, kad specialisto išvadu 4 ir 5 punktai prieštarauja vienas kitam, taciau teiseju kolegija neižvelgia jokiu prieštaravimu tarp nurodytu šiu specialisto išvados punktu. Specialistas išvados 5 punkte nurode, kad „P., važiuodamas gyvenvieteje viršijo leistina maksimalu 50 km/h greiti, išvažiavo i priešpriešinio eismo juosta del ko neteko technines galimybes išvengti susidurimo su priešinga kryptimi važiavusiu vežimu“. Taigi, šiame punkte nera nurodyta, kad autoivykis ivyko gyvenvieteje, cia tik konstatuojama, kad nuteistasis dar važiuodamas gyvenvieteje viršijo leistina 50 km/h greiti ir išvažiavo i priešpriešinio eismo juosta. O specialisto išvados 4 punkte nurodyta, kad tiketina, jog susidurimas ivyko 39,8 m atstumu nuo ženklo Nr. 550, t.y. jau už ženklo ribu. Tokiu budu, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis specialisto išvada ir teismo posedžio metu specialisto duotais paaiškinimais, pagristai jais vadovavosi. Nuteistasis skunde nurodo, kad nesutinka su tokiomis teismo išvadomis del to, kad jo automobilio variklio galingumas 2,3, todel per 39,8 m atstuma jis tikrai išvysto 86 km/h greiti, o teismas šios aplinkybes netyre. Taciau nuteistojo nurodytus argumentus, kad jis gyvenvieteje neviršijo leistino 50 km/h greicio, o už gyvenvietes ribu per 39,8 m atstuma išvyste 86 km/h greiti, paneigti tiek paties nuteistojo E. P. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais (t. 1., b.l. 84-86), tiek ir liudytoju parodymais, o butent, pats nuteistasis E. P. ikiteisminio tyrimo metu parode, kad kai baigesi Ciobiškio gyvenvietes ženklas, jis važiavo apie 80 km/h greiciu ir eme lenkti priekyje važiavusi automobili VW Vento (vairuotoja liudytoja D. I.), tas automobilis važiavo apie 50 km/h greiciu, kai aplenke ši automobili, jis i savo juosta negrižo, važiavo antra juosta, nes apie 50 metru atstumu nuo VW Vento priekyje važiavo automobilis Mazda (vairuotojas liudytojas V. K.), todel važiavo priešpriešine juosta, kad aplenkti ši automobili. Liudytojas V. K. ikiteisminio tyrimo metu (t. 1., b.l. 28-29) parode, kad važiavo per Ciobiškio gyvenviete, po to pravažiavo gyvenvietes kelio ženkla, važiavo apie 60 km/h greiciu ilgosiomis šviesomis <...>. Mate priešinga eismo kryptimi, kaireje kelio puseje važiuojanti arkli su vežimu, ji pamate apie 100 metru atstumu <...>. Liudytoja D. I. parode (t. 1., b.l. 74-77), kad ji važiavo Ciobiškio kaimo gyvenvietes pagrindiniu keliu Širvintu kryptimi. Mazda 323 (V. K. vairuojamas automobilis) važiavo priekyje, gal apie 60 km/h greiciu apie 100 m atstumu nuo jos, jis jau buvo pravažiaves paskutini posuki i gyvenvietes gatve, ji (liudytojas D. I.) tuo metu važiavo apie 55 km/h greiciu, ijungusi trumpasias šviesas. <...> P. savo vairuojamu automobiliu Audi ja lenke, kokiu greiciu ja P. lenke, ji tiksliai ivardinti negali, mano, kad gal apie 60 ar 65 km/h greiciu. Aplenkes jis pavažiavo priešpriešine juosta, o paskui važiavo kelio viduriu. Taigi, vien šie liudytoju parodymai prieštarauja nuteistojo E. P. skunde nurodytoms aplinkybems, kad nuteistasis gyvenvieteje važiavo leistinu greiciu, o pasibaigus gyvenvietes galiojimo zonai, staiga eme didinti greiti, tokiu budu pasiekdamas jo skunde minima 86 km/h greiti, del ko, neturejo technines galimybes laiku pastebeti vaideliotojo ir išvengti autoivykio. Teiseju kolegija sprendžia, kad nuteistojo skunde nurodyta aplinkybe apie jo automobilio technines galimybes per 39,8 m atstuma nuo leistino 50 km/h greicio pasiekti 86 km/h greiti, yra tik paties nuteistojo prielaida, viena iš gynybos versiju, nepagrista jokiais objektyviais duomenimis, kadangi nenustatyta, jog jis staigiai iškart už gyvenvietes galiojimo zonos eme didinti greiti. Liudytojas V. K., kaip jau buvo nurodyta, parode, kad matomumas buvo apie 100 metru. Todel nuteistasis, nurodydamas, kad vadeliotoja jis pastebejo tik prieš pat susidurima, likus iki jo automobilio 10 metru, del ko nebespejo stabdyti, tik patvirtina jog jis nesilaike visu butinu atsargumo priemoniu, kad nekelti pavojaus kitu eismo dalyviu, kitu asmenu ir ju turto saugumui, netrukdyti eismo (KET 53 p.), nepasirinko saugaus greicio, kad galetu sustabdyti transporto priemone iki bet kurios iš anksto numatomos kliuties (KET 172 p.). Be to, tiek liudytoja D. I., tiek pats nuteistasis E. P. parode, kad aplenkes automobili VW Vento, jis negrižo i savo eismo juosta, o važiavo kelio viduriu. Todel akivaizdu, kad tokie nuteistojo veiksmai nelaikytini kaip atitinkantys KET 180.3 p. reikalavimus, kadangi nuteistasis E. P., artedamas prie priekyje leciau važiuojanciu automobiliu, neisitikino, kad lenkimui butina juostos atkarpa yra laisva ir nebus kliudoma priešpriešiais atvažiuojancioms transporto priemonems. Nuteistojo skunde nurodyti argumentai, kad 2008-04-07 atlikto eksperimento pirmojo bandymo metu buvo nustatytas matomumas vos 17.30 m, 42.10 m ir 23.50 m, be to, specialistas paaiškino, kad nera galimybes pamatyti kliuti iš 17.30 m atstumo, todel neimanoma išvengti susidurimo, negali buti vertinami kaip pagristi, kadangi tuo atveju, jei nuteistasis E. P. butu laikesis KET reikalavimu, t.y. neviršijes saugaus greicio, nelenkes iškart dvieju automobiliu, nevažiaves kelio viduriu, jis butu išvenges susidurimo su priešinga kryptimi važiavusiu vadeliotoju. Be to, kaip nurode liudytojas V. K., matomumas buvo apie 100 m, todel nuteistasis E. P., važiuodamas savo eismo juosta, neviršydamas leistino greicio, butu pastebejes vadeliotoja, kuris važiavo ir be atšvaitu. Esant nurodytoms aplinkybems, teiseju kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ivertino visus byloje esancius irodymus ir pagristai konstatavo, kad del autoivykio yra kaltas nuteistasis E. P..

Nors apeliaciniu skundu nuteistasis E. P. prašo ne perkvalifikuoti jo nusikalstama veika pagal kita straipsni, tuo paciu švelninti jam paskirta bausme, bet prašo apskritai ji išteisinti, taciau teiseju kolegija, išnagrinejusi nuteistojo skunda bei bylos medžiaga, konstatuoja, kad Širvintu rajono apylinkes teismas, priimdamas 2008 m. lapkricio 10 d. nuosprendi, iš dalies netinkamai nustate faktines bylos aplinkybes, susijusias su nuteistojo E. P. neblaivumo konstatavimu, neteisingai pritaike baudžiamaji istatyma, del ko neteisingai paskyre jam bausme (LR BPK 328 str. 1 p., 2 p.), del ko nuosprendis keistinas Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 1 ir 2 punktuose nustatytais pagrindais, nuteistojo veika perkvalifikuojama pagal BK 281 str. 5 d., atitinkamai švelninama bausme, todel laikytina, jos nuteistojo skundas tenkintinas iš dalies.

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas nuosprendi, nuteistojo veiksmus kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 6 d., t.y. konstatavo, kad E. P., vairuodamas keliu transporto priemone, pažeides keliu eismo saugumo taisykles, del ko ivyko eismo ivykis, del kurio žuvo žmogus ir buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, buvo neblaivus. Taciau tokia teismo padaryta išvada neteiseta ir nepagrista faktiniais bylos duomenimis. Teismas teisingai nurode, kad asmuo laikomas apsvaiges nuo alkoholio, kai jo kraujyje yra 0,4 promiles ir daugiau alkoholio, taciau byloje nera objektyviu duomenu, patvirtinanciu, jog nuteistojo E. P. kraujyje autoivykio metu buvo viršyta leistina etilo alkoholio koncentracija kraujyje. Teismas, konstatuodamas nuteistajam E. P. neblaivuma autoivykio metu, nepagristai vadovavosi netiesioginiais irodymais, t.y. tik liudytoju parodymais bei ta aplinkybe, kad po autoivykio E. P. iš ivykio vietos pasišalino ir tuo, kad iš E. P. automobilio po autoivykio iškrito tušcias bei pilnas buteliai su alkoholiu. Tiek liudytoju (butent seseru V.) parodymai, kad nuteistasis E. P. iki autoivykio, t.y. apie 10 val. gere alkoholinius gerimus, tiek ir ta aplinkybe, kad nuteistasis iki autoivykio buvo kompanijoje, kurioje buvo vartojamas alkoholis, neirodo, kad nuteistasis padare autoavarija budamas neblaivus, todel pirmosios instancijos teismas netinkamai ivertino byloje esancius faktinius duomenis, neteisingai kvalifikavo E. P. veiksmus ir neteisingai paskyre jam bausme. Teiseju kolegija sprendžia, kad nuteistojo E. P. veiksmai, kuomet jis pažeide keliu eismo saugumo, o butent KET 53 p., 172 p., 174 p. 180.3 p. reikalavimus, del ko ivyko eismo ivykis, del kurio žuvo žmogus ir buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d.

Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d. nustatyta, kad teismas patikrina byla tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik del tu asmenu, kurie padave apeliacinius skundus ar del kuriu tokie skundai buvo paduoti. Taciau jeigu teismas, nagrinedamas byla, nustato esminiu šio Kodekso pažeidimu, jis, nepaisydamas to, ar gautas del ju skundas, patikrina, ar tai turejo neigiamos itakos ne tik asmeniui, del kurio skundo nagrinejama byla, bet ir kitiems skundu nepadavusiems nuteistiesiems.

Nuteistasis skunde nurodo, kad jis atlygino nukentejusiajai žala, sumokedamas jai 4‘000 Lt, nukentejusioji pareiške civilini ieškini del 350‘000 Lt priteisimo. Pažymetina, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendžiu pagristai neišsprende nukentejusiosios R. J. civilinio ieškinio dydžio klausimo, o tik konstatavo jos teise pareikšti civilini ieškini civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, kadangi byloje nera pateikta jokiu civilinio ieškinio dydi pagrindžianciu irodymu. Kaip matyti iš nukentejusiosios pateikto civilinio ieškinio, ji nurode, kad jos vyras Jonas buvo šeimos maitintojas, jis dirbo privaciai pas ivairius asmenis, i menesi vidutiniškai turejo apie 1‘000 Lt pajamu, iš kuriu didele dali skirdavo vaiku – Sauliaus, gim. 1984 m. ir Aivaro, gim. 1987 m. mokslui. Nurode, kad jis (J. J.) išlaike ir jos motina G. L., gim. 1940 m. Vyro netektis, paciame jegu žydejime, sukrete ja ir palauže morališkai, psichiškai ir fiziškai, tuo buvo padaryta jai didele neturtine žala. Taciau nukentejusiosios R. J. argumentai, del jo vyro vidutiniškai per menesi gaunamu pajamu bei nurodytos aplinkybes, kad jos sutuoktinis kartu su nukentejusiaja išlaike ir jos motina, nepatvirtinti jokiais faktiniais duomenimis. Byloje nera jokiu irodymu, kad žuvusysis butu buves kur nors dirbes, be to, nebuvo apklausta G. L., kuri galetu patvirtinti jos išlaikymo fakta. Teismas, nustatydamas neturtines žalos dydi, turi vadovautis Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. nuostatomis bei teisingumo, sažiningumo ir protingumo kriterijais ir besiformuojancia teismu praktika. Be to, teismas, priteisdamas iš kaltu asmenu neturtines žalos atlyginima, privalo atsižvelgti tiek i kalto asmens asmenybe ir turtine padeti, tiek ir nusikaltimu padarytos žalos pobudi ir dydi. Kadangi, kaip jau mineta, byloje nebuvo pateikta jokiu irodymu, pagrindžianciu nusikaltimu padaryta neturtine žala, kuri gali pasireikšti tiek nepatogumais negautu pajamu prasme, netekus šeimos maitintojo, tiek dvasiniais išgyvenimais, tiek ir emocine depresija, todel pirmosios instancijos teismas pagristai nuosprendyje nustate nukentejusiajai R. J. tik teise i civilinio ieškinio patenkinima, nespresdamas neturtines žalos dydžio klausimo, nutardamas, kad civilinio ieškinio dydžio klausimas nagrinetinas civilinio proceso tvarka. Tokiu budu, netenkinant nuteistojo skundo ji išteisinti, o tik perkvalifikavus nuteistojo veiksmus pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d., teismas paliekama galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nukentejusiajai R. J. pripažinta teise i civilinio ieškinio patenkinima civilinio proceso tvarka.

Nuteistojo argumentai, kad teismas, priimdamas nuosprendi, neatsižvelge i tai, kad jis savanoriškai iš dalies atlygino nukentejusiajai žala, sumokedamas 4‘000 Lt, be to, jam teismo nuosprendžiu paskirtas teises vairuoti transporto priemones atemimas net trejiems metams, del ko jis neteko galimybes vykti i darba Vilniuje ir užsidirbti savo ir šeimos pragyvenimui, negali buti pagrindu naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendi, nes šie nuteistojo argumentai, nesant nuteistojo kaltes pripažinimo, nelaikytini svariais paskiriant teises vairuoti transporto priemones atemima, nes nuteistasis butent vairuodamas transporto priemone padare nusikalstama veika, del ko atsirado sunkiu padariniu – žuvo žmogus. Todel jo nurodytos aplinkybes, kad jam atemus teise vairuoti transporto priemones trejiems metams, jis negales važineti dirbti i Vilniu, del ko negales užsidirbti šeimos pragyvenimui, negali buti pagrindu panaikinti jam taikytus draudimus naudotis specialia teise. Teiseju kolegija sprendžia, kad skiriant nuteistajam bausme pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d., jo atsakomybe lengvinanciu aplinkybiu nenustatyta.

Atsižvelgiant i nurodytas aplinkybes, Širvintu rajono apylinkes teismo 2008 m. lapkricio 10 d. nuosprendis keistinas Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 1 ir 2 p. numatytais pagrindais.

Rezoliucinė dalis

nusprende:

nuteistojo E. P. apeliacini skunda patenkinti iš dalies.

Pakeisti Širvintu rajono apylinkes teismo 2008 m. lapkricio 10 d. nuosprendi:

E. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltima, numatyta Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d. ir nuteisti ji 3 (trejiems) metams ir 6 (šešiems) menesiams laisves atemimo bausme su teises atemimu vairuoti keliu transporto priemones trejiems metams.

Taikyti Lietuvos Respublikos BK 75 str., laisves atemimo bausmes vykdyma atideti trejiems metams, ipareigojant E. P. be institucijos, prižiurincios bausmes vykdymo atidejima, sutikimo nekeisti gyvenamosios vietos ir be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos.

Likusioje dalyje Širvintu rajono apylinkes teismo 2008 m. lapkricio 10 d. nuosprendžio nekeisti.