Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-11-17 · Administracinė byla Nr. I-5068-473/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-11-17
Bylos Nr.
I-5068-473/2017
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02959-2017-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Violeta Balčytienė, Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, Ina Kirkutienė
Atsakovas
Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos
Pareiškėjas
O. C. C.
Advokatai
Virgilijus Kaupas
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-5068-473/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02959-2017-8Procesinio sprendimo kategorija 8.1.2; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017-10-17Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūratės Gaidytės-Lavrinovič ir Inos Kirkutienės, dalyvaujant atsakovės Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos atstovui advokatui Virgilijui Kaupui, žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo O. C. C. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas O. C. C. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti Lietuvos Respublikos ambasados Pietų Afrikos Respublikoje (toliau – Ambasada) 2017-08-25 sprendimą Nr. NEV87- „Dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą“ (b. l. 34, 35). Skunde nurodė, kad neteikė užsienio institucijai padirbtų dokumentų. Ambasadai pateikė visus reikalingus dokumentus. Jam finansiškai padeda dėdė, kuris yra Vokietijos pilietis. Į Lietuvą jis nori atvykti studijuoti, todėl nesupranta kodėl gali kelti grėsmę Lietuvos valstybei.

Atsiliepimas

Atsakovė Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą (b. l. 89–94). Atsiliepime nurodė ir teismo posėdžio metu atsakovės atstovas paaiškino, kad 2017-08-16 kreipėsi į Ambasadą dėl nacionalinės vizos vykti į Lietuvą gavimo. Ambasadai pateikė specialios formos prašymą išduoti nacionalinę vizą, galiojančią nuo 2017-09-31 iki 2018-08-29, nurodė kelionės tikslą – studijos. Kartu su prašymu be kitų dokumentų pateikė Vilniaus universiteto tarpininkavimo rašto išduoti daugkartinę nacionalinę vizą ir priėmimo laiško kopijas, bakalauro diplomo kopiją, lėktuvo bilietų rezervacijos kopijas, dokumentų, patvirtinančių įsigytą sveikatos draudimą, kopijas, Vokietijos piliečio A. H. įsipareigojimą finansuoti studijas ir pragyvenimą Lietuvoje, banko sąskaitos išrašą. Vertindamas pareiškėjo pateiktus dokumentus, konsulinis pareigūnas nustatė, kad pareiškėjo pateiktas piliečio A. H. įsipareigojimas finansuoti studijas ir pragyvenimą Lietuvoje dokumentas yra patvirtintas notariškai notaro Nigerijoje, nors A. H. gyvena Vokietijoje. Be to, pateiktas įsipareigojimas datuotas 2017-08-31, t. y. dviem savaitėmis vėliau, nei pateiktas prašymas vizai gauti. Kilus pagrįstoms abejonėms dėl dokumento autentiškumo, telefonu buvo susisiekta su A. H., dirbančiu Vokietijos įmonėje Hendricks International Spedition. A. H. teigė, kad nieko nėra girdėjęs apie pareiškėją, jokių dokumentų – įsipareigojimų finansuoti studijų ir/ar pragyvenimo Lietuvoje. Pareiškėjo pateiktas banko sąskaitos išrašas kelia pagrįstų abejonių dėl jo autentiškumo. Pats asmuo prašyme išduoti vizą nurodė, kad yra bedarbis, o bilietų į Lietuvą rezervacija prašymo nagrinėjimo metu buvo atšauktą. Konsulinis pareigūnas 2017-08-25 priėmė sprendimą Nr. NEV87- atsisakyti išduoti vizą pareiškėjui. Iš bylos medžiagos darytina išvada, kad Užsienio reikalų ministerijos konsuliniam pareigūnui svarstant pareiškėjo prašymą dėl vizos išdavimo, kilo pagrįstos abejonės dėl pareiškėjo vykimo į Lietuvą tikslo ir buvimo sąlygų, dėl prašymą išduoti vizą pateikusio asmens ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos, todėl Užsienio reikalų ministerijos konsulinis pareigūnas turėjo teisę atsisakyti išduoti vizą pareiškėjui. Pareiškėjas neteisus teigdamas, kad jis konsuliniam pareigūnui pateikė pakankamus dokumentus, įrodančius vykimo į Lietuvą tikslą, o konsulinis pareigūnas privalėjo išduoti vizą. Atsakovė mano, kad pareiškėjas nepaisė teisės normų reikalavimo, kad pats prašantis išduoti vizą asmuo privalo pateikti reikiamus, patikimus ir objektyvius įrodymus apie buvimo Lietuvoje, kaip Europos Sąjungos šalyje, tikslą, pagrindžiančius buvimo Lietuvoje, kaip Europos Sąjungos šalyje, sąlygas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas

Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos ambasados Pietų Afrikos Respublikoje 2017-08-25 sprendimo Nr. NEV87- „Dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą“, teisėtumo bei pagrįstumo.

Faktinės aplinkybės

Nustatyta, kad pareiškėjas Lietuvos Respublikos ambasadai Pietų Afrikos Respublikoje 2017-08-16 pateikė prašymą išduoti nacionalinę vizą. Prašyme, be kita ko, nurodė, jog pagrindinis kelionės tikslas – studijos (b. l. 96–99). Kartu su prašymu pateikė Vilniaus universiteto tarpininkavimo raštą, bakalauro diplomo kopiją, lėktuvo bilietų rezervacijos kopiją, dokumentų, patvirtinančių įsigytą sveikatos draudimą kopijas, Vokietijos piliečio A. H. įsipareigojimą finansuoti studijas ir pragyvenimą Lietuvoje, banko sąskaitos išrašą.

Lietuvos Respublikos ambasada Pietų Afrikos Respublikoje 2017-08-25 sprendimu Nr. NEV87- „Dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą“ atsisakė išduoti nacionalinę vizą pareiškėjui (b. l. 8, 9). Sprendimą grindė Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo (toliau – Įstatymas) 19 straipsnyje nurodytomis aplinkybėmis: 1) užsienietis negali pagrįsti numatomo buvimo tikslo bei sąlygų; 2) užsienietis neturi pakankamai pragyvenimo lėšų numatomo buvimo laikotarpiui ir grįžti į kilmės šalį arba vykti tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jis tikrai būtų įleistas, arba negali gauti tokių lėšų; 3) norėdamas gauti vizą, užsienietis pateikė dokumentus, kuriuose yra klastojimo požymių; 4) yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti nelegalios migracijos grėsmė (b. l. 8, 9).

Teisinis reguliavimas

Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – Įstatymas) 19 straipsnis nustato atsisakymo išduoti nacionalinę vizą ir vizos panaikinimo pagrindus. Remiantis minėto straipsnio 1 punktu nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, o išduota viza panaikinama, jeigu užsienietis neatitinka Šengeno sienų kodekse nustatytų atvykimo sąlygų; nepateikė būtinos informacijos apie vykimo tikslą ir sąlygas, turimas pragyvenimo lėšas buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu arba pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis (2 punktas); pateikė dokumentus, kuriuose yra klastojimo požymių (3 punktas); yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė.

Lietuvos Respublikos konsulinio statuto 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad konsulinis pareigūnas priima ir svarsto prašymus išduoti vizas ar joms prilyginamus dokumentus ir teisės aktų nustatytomis sąlygomis bei tvarka priima sprendimus dėl vizos ar joms prilyginamo dokumento išdavimo ar atsisakymo išduoti ir dėl vizos ar jai prilyginamo dokumento panaikinimo. Pagal Lietuvos Respublikos konsulinio statuto 23 straipsnio 2 dalį konsulinis pareigūnas yra atsakingas už vizų ar joms prilyginamų dokumentų išdavimo teisėtumą, o jo sprendimas atsisakyti išduoti vizą ar jai prilyginamą dokumentą negali būti skundžiamas administracine tvarka.

Europos Parlamento ir Tarybos 2009-07-13 reglamentu (EB) Nr. 810/2009 nustatyto Bendrijos vizų kodekso (toliau – ir Vizų kodeksas) 32 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sprendimas dėl atsisakymo, nurodant jo priežastis, prašymą išduoti vizą pateikusiam asmeniui pranešamas naudojant VI priede nustatytą standartinę formą.

Teismo išvados

Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, pareiškėjui viza neišduota tuo pagrindu, kad: 1) užsienietis negali pagrįsti numatomo buvimo tikslo bei sąlygų; 2) užsienietis neturi pakankamai pragyvenimo lėšų numatomo buvimo laikotarpiui ir grįžti į kilmės šalį arba vykti tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jis tikrai būtų įleistas, arba negali gauti tokių lėšų; 3) norėdamas gauti vizą, užsienietis pateikė dokumentus, kuriuose yra klastojimo požymių; 4) yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti nelegalios migracijos grėsmė Pažymėtina, kad, remiantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Sprendimus (taip pat ir atsisakymą išduoti vizą) kompetentinga institucija turi priimti remdamasi turima informacija ir atsižvelgdama į konkrečią kiekvieno pareiškėjo padėtį, bei atitinkamai pagrįsti tiek nustatytais faktais, tiek ir teisės aktų normomis. Vizų kodekso 32 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog sprendimas dėl atsisakymo išduoti Šengeno vizą yra priimamas naudojant Vizų kodekso VI priede nustatytą standartinę formą, kurioje yra pažymimos atsisakymo išduoti vizą priežastys. Taigi, priimant sprendimą neišduoti vizos yra naudojama standartinė forma, kurioje nėra pateikiama išsamios informacijos apie nustatytas aplinkybes. Pats sprendimas neišduoti vizos turi būti objektyviai pagrįstas, tačiau asmuo apie tai yra informuojamas naudojant nustatytą standartinę formą, kurioje pažymimi atsisakymo pagrindai. Todėl sprendžiant, ar sprendimas yra pagrįstas, vertinamos aplinkybės, kuriomis remiantis buvo darytos atitinkamos išvados.

Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis matyti, jog skundžiamas sprendimas buvo priimtas įvertinus pareiškėjo prašymą ir su juo pateiktus dokumentus, pokalbio su pareiškėju duotus paaiškinimus, Valstybės saugumo departamento pateiktą informacija. Iš Lietuvos ambasados Pietų Afrikos Respublikoje 2017-08-25 sprendimo (t. I, b. l. 104, 105), kuris yra sudėtinė 2017-08-25 sprendimo Nr. NEV87- dalis, matyti, jog, priimant skundžiamą sprendimą, konsulinis pareigūnas nustatė, jog prašymo nagrinėjimo metu, kelionės bilietų rezervacija negaliojo, susisiekus su „dėde“ dirbančiu Vokietijos įmonėje Hendricks International Spedition, paaiškėjo, kad jis nieko apie pareiškėją nėra girdėjęs ir jokio įsipareigojimo finansuoti studijas nėra pasirašęs (dokumentas pasirašytas Nigerijoje nors dėdė yra Vokietijoje). Pateiktame banko sąskaitos išraše nėra informacijos apie tai, kam jis priklauso, pats dokumentas kelia pagrįstų abejonių. Pareiškėjas yra bedarbis ir neturi pakankamai lėšų pragyvenimui. Pateiktas dokumentas dėl studijų yra suklastotas, kelia įtarimus ir banko sąskaitos išrašas.

Kaip minėta, Įstatymo 19 straipsnis nustato atsisakymo išduoti nacionalinę vizą ir vizos panaikinimo pagrindus. Remianti minėto straipsnio 1 punktu nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, o išduota viza panaikinama, jeigu užsienietis neatitinka Šengeno sienų kodekse nustatytų atvykimo sąlygų; nepateikė būtinos informacijos apie vykimo tikslą ir sąlygas, turimas pragyvenimo lėšas buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu arba pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis (2 punktas); pateikė dokumentus, kuriuose yra klastojimo požymių (3 punktas); yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė (10 punktas).

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes ir byloje surinktus įrodymus, pareiškėjo prašymą ir su juo pateiktus dokumentus, pareiškėjo duotus paaiškinimus konsuliniam pareigūnui bei Valstybės saugumo departamento pateiktą informacija, darytina išvada, kad Lietuvos Respublikos ambasada Pietų Afrikos Respublikoje, nustačiusi 2017-08-25 išdėstytas aplinkybes, padarė pagrįstą išvadą, jog užsienietis negali pagrįsti numatomo buvimo tikslo bei sąlygų; neturi pakankamai pragyvenimo lėšų numatomo buvimo laikotarpiui ir grįžti į kilmės šalį arba vykti tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jis tikrai būtų įleistas, arba negali gauti tokių lėšų; norėdamas gauti vizą, užsienietis pateikė dokumentus, kuriuose yra klastojimo požymių ir yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti nelegalios migracijos grėsmė. Ambasada teisėtai ir pagrįstai nustatė pagrindus, kuriais remdamasi atsisakė išduoti pareiškėjui nacionalinę vizą. Teismas konstatuoja, kad Lietuvos Respublikos ambasados Pietų Afrikos Respublikoje 2017-08-25 sprendimas Nr. NEV87- „Dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą“, kuriuo atsisakyta išduoti pareiškėjui nacionalinę vizą, yra teisėtas ir pagrįstas, atitinka tokio pobūdžio administraciniams aktams keliamus reikalavimus, todėl nėra pagrindo jo naikinti skunde išdėstytais argumentais (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 4 dalimi, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo O. C. C. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

TeisėjaiVioleta Balčytienė Jūratė Gaidytė-LavrinovičIna Kirkutienė