Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Trakų rajono apylinkės teismo teisėjas Ričardas Prašmuntas, sekretoriaujant Nijolei Blaževič, dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorams Mindaugui Jancevičiui, Indrei Petkevičiūtei ir Dariui Maleckui,

nukentėjusioms ir civilinėms ieškovėms D. K. ir M. K., nukentėjusiųjų atstovui adv. Rimantui Kuzminui

E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Elektrėnuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, administratoriumi, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. J. vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles ir dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus, o būtent: jis 2011-11-21, apie 17.30 val. Elektrėnuose, Elektrinės gatvėje, ties prekybos centru „Maxima“, vairuodamas jam priklausantį automobilį „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas KET 37 ir 38 punktų reikalavimus, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesulėtino greičio, kad praleistų į pėsčiųjų perėją įėjusį pėsčiąjį, taip pat, prieš pėsčiųjų perėją sustojus transporto priemonei, važiuodamas ta pačia kryptimi, nesustojo ir neįsitikino, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis sukeltų pavojų, dėl to partrenkė į pėsčiųjų perėją išėjusį pėsčiąjį A. K., kuris dėl kūno sumušimo, pasireiškusio kraujo patekėjimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais sferiniame paviršiuje, dešinėje kaktinėje skiltyje, skystu krauju smegenų skilveliuose, nosies kaulų lūžiu, viršutinio žandikaulio dešinio ančio lūžiu, odos nubrozdinimais, kraujosruvomis ir žaizdomis galvoje, kairio kelio sąnario projekcijoje, odos nubrozdinimais dešiniame dilbyje, dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje, kraujosruvomis kairiame žaste, kairėje alkūnėje, kairiame dilbyje, kairėje plaštakoje, krūtinės ląstos kairėje, juosmens kairėje, kairėje šlaunyje, kairėje blauzdoje, dešinėje šlaunyje, dešinėje blauzdoje, dešinės pusės gaktikaulio apatinės šakos lūžiu, kairio šeivikaulio lūžiu, kas komplikavosi abipusiu skiltiniu pūlingu plaučių uždegimu, progresuojančiu kvėpavimo ir širdies veiklos sutrikimu ir dėl to nukentėjusysis A. K. 2011-11-25 Vilniaus greitosios pagalbos universitetinėje ligoninėje mirė, tai yra padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 281 str. 5 d

Kaltinamasis E. J. teisiamojo posėdžio metu dėl įvykdytos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino ir parodė, kad 2011-11-21, apie 17.00 val. važiavo į Elektrėnų degalinę nusipirkti telefono papildymą. Maždaug 17.30 val. iš degalinės savo automobiliu „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo Elektrinės gatve maždaug 50 km/h greičiu, link Elektrėnų žiedo. Važiuojant matomumas buvo blogas, buvo tamsu, lijo, buvo rūkas. Kai tik iš degalinės užsuko į Elektrinės gatvę, pastebėjo, kad ties prekybos centru „Maxima“, Elektrinės gatvėje prie pat šaligatvio stovi automobilis, be gabaritinių šviesų, be avarinio signalo, todėl jis pagalvojo, kad šis automobilis čia priparkuotas ir yra paliktas. Jis važiavo link šio automobilio ir pamatė, kad automobilis stovi prie pat pėsčiųjų perėjos. Stovinčiame automobilyje žmonių nesimatė. Jis, važiuodamas antrąja eismo juosta, prieš šį automobilį prilėtino greitį nes buvo pėsčiųjų perėja. Jam bevažiuojant, į kelio važiuojamąją dalį staiga išbėgo pėsčiasis (jis net nespėjo sureaguoti, net nesuprato kas įvyko), kurį jis kliudė automobilio dešiniąja priekine dalimi. Pėsčiasis atsitrenkė į automobilio dešinįjį priekinį sparną, o vėliau – į priekinį stiklą ir jis pėsčiąjį dar pasivežė keletą metrų ant automobilio variklio dangčio. Jis automobilį stabdė ir pėsčiasis nuo automobilio nukrito į priekį. Po įvykio bandė kviesti policiją ir medikus tačiau dėl streso jam nepavyko, todėl paprašė, kad policiją ir medikus iškviestų šalia buvusi moteris. Kol atvyko medikai, vyriškį, kuris gulėjo ant asfalto, užklojo dviem antklodėm, į įvykio vietą susirinko keletas žmonių. Atvykus medikams, sužalotą vyriškį išsivežė, o atvykę policijos darbuotojai apžiūrinėjo įvykio vietą. Dėl šio įvykio kurio metu žuvo pėsčiasis labai pergyvena. Telefonu bendravo su žuvusiojo žmona, siūlė pagalbą. Buvo šarvojimo salėje, artimiesiems pareiškė užuojautą, jų atsiprašė. Nukentėjusiojo žmonai pagal savo galimybes, bandė atlyginti padarytą žalą, jai paštu siųsdamas apie 100 Lt. Šiuos pinigus nukentėjusiojo žmona jam atsiuntė atgal.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė D. K. apklausta teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2011-11-21 apie 17.30 val., ji eidama iš darbo užėjo į parduotuvę „Maxima“. Jai būnant parduotuvėje, apie 17.40 val. gavo skambutį iš jos vyro telefono. Prisistatė, kad skambina iš greitosios med. pagalbos ir pasakė, kad į Elektrėnų reanimacijos skyrių pristatytas jos vyras A. K.. Sakė, kad vyras nukentėjo eismo įvykyje. Ji iš karto nuėjo į reanimacijos skyrių ir jai reanimacijos skyriaus darbuotoja pasakė, kad Vilnius jos vyrą atsisako paimti. Tada ji nuėjo į namus, viską apgalvojo ir paskambino ligoninės vyr. gydytojai, norėdama sužinoti kodėl jos vyro neveža į Vilniaus greitosios pagalbos ligoninę. Netrukus, gal po 5 minučių vyr. gydytoja jai paskambino ir pasakė, kad jos vyrą tuoj pat išveš į Vilnių. Tai buvo apie 19.05 val. Apie 19.10 val. išvažiavo į Vilnių. Ji važiavo kartu su greitąja med. pagalba ir jos vyras buvo paguldytas į Vilniaus greitosios pagalbos ligoninę. Šioje ligoninėje jos vyras mirė 2011-11-25. Jis atsigavęs nebuvo. Keletą kartų ji telefonu bendravo su avarijos kaltininku E. J.. E. buvo atėjęs į jos vyro laidotuves, atnešė gėlių krepšelį. Pamena, kad po laidotuvių E. buvo atėjęs pas ją į darbą, kalbėjo apie galimybę susitaikyti. Ji E. atsakė, kad susitaikyti galima, bet tai bus sprendžiama teismo keliu. Jokios materialinės pagalbos iš E. J. nėra gavusi, vyro laidotuvėmis rūpinosi ji pati ir laidojo už savo pinigus. Patirtą turinę žalą Lietuvos draudimas jai atlygino. Taip pat atlygino ir dalį neturinės žalos.

Nukentėjusioji M. K. apklausta teisiamojo posėdžio metu parodė, kad neturį ką daugiau papildyti ir pasakyti prie to ką pasakė mama D. K..

Liudytojas K. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2011-11-21, apie 17.30 val. savo automobiliu „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo iš darbo Elektrinės gatve link Elektrėnų žiedo. Bevažiuojant ties prekybos centru „Maxima“, prie pėsčiųjų perėjos pamatė stovintį vyriškį. Sustojo, kad jį praleisti. Tas vyriškis paėjęs pėsčiųjų perėja iki pusės gatvės, sustojo nes jo nepraleido antrąja eismo juosta važiavęs automobilis. Šiam automobiliui pravažiavus, vyriškis vėl ėjo per gatvę, tačiau jo vėl nepraleido antrąja eismo juosta važiavęs automobilis, kuris vyriškį partrenkė. Nuo smūgio vyriškis buvo užmestas ant automobilio variklio dangčio, o kai automobilis stabdė, vyriškis nukrito ant asfalto. Tuo metu jis stovėjo maždaug 1 m. atstumu iki pėsčiųjų perėjos ir kad netrukdytų eismui, pavažiavo apie 2 metrus atgal ir sustojo arčiau kelkraščio.

Liudytoja B. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2011-11-21, apie 16.00 val. Elektrėnuose, netoli poliklinikos, baigėsi jos vairuojamo automobilio „VW Passat“, baltos spalvos, kuras. Automobilį buvo palikusi Taikos gatvėje, su avariniais žibintais. Tada nepažįstamas vyriškis savo automobiliu nutempė jos automobilį į Elektrėnų degalinę, ji užsipylė dujų. Bandė užvesti automobilį tačiau akumuliatorius buvo nusėdęs ir automobilio neužvedė. Tas žmogus pasisiūlė užvesti jos automobilį „ant buksyro“ tačiau ji atsisakė nes buvo labai blogas oras, slidu, lijo buvo tamsu ir ji bijojo. Ji paprašė, kad tas vyriškis jos automobilį partemptų iki namo, kuriame gyvena ((duomenys neskelbtini)). Jos automobilį tempė Elektrinės gatve, link Elektrėnų žiedo, pro prekybos centrą „Maxima“. Tempė pirmąja eismo juosta, iš lėto. Pravažiavus ties „Maxima“ esančią pėsčiųjų perėją, užsuko į dešinę, į aikštelę, esančią prie „Maximos“. Aikštelėje patempė apie 8 metrus ir sustojo. Atkabinėjant virvę, išgirdo triukšmingą garsą gatvėje. Pasižiūrėjo ir pamatė Elektrinės gatvėje, prie skiriamosios žalios juostos stovintį automobilį mėlynos spalvos, priekyje automobilio matėsi gulintis žmogus. Šis vaizdas buvo maždaug apie 20 metrų nuo pėsčiųjų perėjos. Kai pribėgo, pamatė, kad žmogus ant asfalto gulėjo ant pilvo, matėsi veidas tačiau jo nepažino. Automobilio, kuris numušė šį vyriškį, vairuotoją ji pažinojo, tai buvo E. J.. Gali patvirtinti, kad jai važiuojant Elektrinės gatve, ties pėsčiųjų perėja nieko nematė – nei ant šaligatvio žmogaus, nei gatvėje automobilio. (b.l. 106 ).

Liudytoja N. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad pamena atvejį, kai netoli savo namų matė eismo įvykį. Tą vakarą, apie 17.00 val. eidama į darbą, pakeliui išnešė šiukšles. Šiukšlių konteineris stovi Elektrinės gatvėje, ties (duomenys neskelbtini) namu. Ji pasisuko su šiukšlėmis link konteinerio ir Elektrinės gatvėje, už kelių metrų nuo savęs išgirdo krentant lyg kokį šlapią maišą, nes tuo metu buvo labai blogas oras, smarkiai lijo. Tada ji pasižiūrėjo ir gatvėje, ties šiukšlių konteineriais pamatė gulintį žmogų. Priešais jį, maždaug 5 m. atstumu stovėjo automobilis. Iš automobilio išlipo vaikinas, telefonu kažkam skambino. Tuo metu buvo piko valanda, važiavo daug automobilių. Jai ateinant link Elektrinės gatvės, ji nepastebėjo, kad prie pėsčiųjų perėjos stovėtų koks nors žmogus, taip pat nepastebėjo, kad prie perėjos būtų sustojęs automobilis. Daugiau apie eismo įvykį nieko pasakyti negali, ji nuėjo į darbą link žiedo, kur ją turėjo paimti autobusas.(b.l.107, 108 ).

Specialisto išvadoje Nr. T-A 8500/11(01) nurodyta, kad E. J. kraujyje etilo alkoholio nerasta. (b.l. 29).

Specialisto išvadoje Nr. 11-900 (12) nurodyta, kad techniniu požiūriu pagrindine šio eismo įvykio kilimo sąlyga buvo automobilio „Renault Laguna“ vairuotojo E. J. veiksmai – artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, prie kurios buvo sustojęs K. R. vairuojamas automobilis „Audi 80“, savo vairuojamos transporto priemonės nesustabdė, dėl ko partrenkė kelio važiuojamąją dalį pėsčiųjų perėja kirtusį pėsčiąjį A. K.. Prieš pat pėsčiojo A. K. partrenkimą „Renault Laguna“ greitis buvo apie 50 km/h. Negalima apskaičiuoti automobilio „Renault Laguna“ tikslaus greičio prieš eismo įvykį. Negalima nustatyti pėsčiojo A. K. tikslios partrenkimo vietos kelio ilgio ir pločio atžvilgiu. (b.l. 75).

Specialisto išvadoje Nr. M 1601/11(01) nurodyta, kad A. K. mirė nuo kūno sumušimo. Į tai nurodo kraujo patekėjimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais sferiniame paviršiuje, dešinėje kaktinėje skiltyje, skystas kraujas smegenų skilveliuose, nosies kaulų lūžis, viršutinio žandikaulio dešinio ančio lūžis, odos nubrozdinimai dešiniame dilbyje, dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje, kraujosruvos kairiame žaste, kairėje alkūnėje, kairiame dilbyje, kairėje plaštakoje, krūtinės ląstos kairėje, juosmens kairėje, kairėje šlaunyje, kairėje blauzdoje, dešinėje šlaunyje, dešinėje blauzdoje, dešinės pusės gaktikaulio apatinės šakos lūžis, kairio šeivikaulio lūžis, kas komplikavosi abipusiu skiltiniu pūlingu plaučių uždegimu, progresuojančiu kvėpavimo ir širdies veiklos sutrikimu. (b.l. 39).

Specialisto išvadoje Nr. T-A 8499/11(01) nurodyta, kad A. K. kraujyje rasta 2,03 promilės etilo alkoholio (b.l. 28).

2011-11-21 tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2011-11-21, apie 17.30 val. E. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), vairuodamas jam priklausantį automobilį „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuojant Elektrinės gatve partrenkė į pėsčiųjų perėją išėjusį A. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), kuris dėl kūno sužalojimų paguldytas Elektrėnų intensyvios terapijos skyriuje. Iš eismo įvykio dalyvių paimtas kraujas blaivumui nustatyti. (b.l. 7 ).

2011-11-21 eismo įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas yra gatvės atkarpa, kurioje yra pėsčiųjų perėja, esanti Elektrėnuose, Elektrinės gatvėje, ties parduotuve „Maxima“. Nustatyta, kad ši gatvės atkarpa apšviesta elektriniais šviestuvais, yra dvi eismo juostos viena kryptimi. Pirmoje eismo juostoje 3,15 m. atstumu iki pėsčiųjų perėjos stovi automobilis „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Antroje eismo juostoje, už pėsčiųjų perėjos 15 m. atstumu stovi automobilis „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuo automobilio 9,6 m. atstumu matyti ant asfalto kraujo dėmė. Kelio danga šlapia. Automobilio stabdymo žymių nėra. (b.l. 9-15 ).

2011-11-21 transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole užfiksuota, kad eismo įvykio vietoje apžiūrėtas automobilis „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad sudužęs automobilio priekinis stiklas, nulūžęs dešinės pusės priekinio žibinto apiplovimo purkštukas. (b.l. 16, 17 ).

2012-11-12 dokumentų pateikimo metu D. K. pateikė kvitą R3 Nr. 116(1 lapas); PVM sąskaitą-faktūrą MŽ Nr. 011127(1 lapas); PVM sąskaitą-faktūrą ES Nr. 777(2 lapai); pasiūlymą (1 lapas), apmokėjimo čekius (9 vnt.). (b.l. 91-99 ).

Apkaltinamasis nuosprendis priimamas tik ta sąlyga, jeigu teisminio bylos nagrinėjimo eigoje kaltinamojo kaltumas nusikaltimo padarymu yra įrodytas (LR BPK 303 str.2 d.). Įrodymai baudžiamojoje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymo nustatyta tvarka konstatuoja pavojingos visuomenei veikos buvimą, šią veiką padariusių asmenų kaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 2 straipsnio 3 dalies nuostatą asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. Tai reiškia, kad kiekvienas asmuo atsako už konkrečią kaltai padarytą nusikalstamą veiką, kurios požymiai yra aprašyti BK specialiosios dalies straipsniuose.

BK 14 straipsnyje nustatyta, kad asmuo pripažįstamas kaltu padaręs nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, jeigu jis šią veiką padarė tyčia ar dėl neatsargumo. Kaltė yra vienas iš įrodinėjimo dalykų ir apkaltinamasis teismo nuosprendis yra teisingas tik tada, kai iš jo matyti objektyviai egzistuojanti asmens, padariusio pavojingą veiką, kaltė. BK 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nusikaltimas yra neatsargus, jeigu jis padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerūpestingumo. Todėl turi būti tiksliai įvardijama kaltės rūšis, kaltės forma, nustatomas priežastinis ryšys tarp kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimo ir kilusių padarinių.

BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Duomenys tikrinami atliekant BPK numatytus proceso veiksmus, taip pat tarpusavyje lyginant duomenis, gautus iš skirtingų šaltinių. Teismas privalo palyginti duomenis, gautus iš skirtingų šaltinių, atlikti jų analizę, bei įvertinti byloje surinktų

Taigi šioje baudžiamojoje byloje pagrindinis tyrimo dalykas yra kaltinamojo E. J. KET pažeidimo bei priežastinio ryšio tarp to pažeidimo ir kilusių padarinių nustatymas arba paneigimas. Teismas visapusiškai ištyręs įrodymus t.y. tiek paties kaltinamojo parodymus, kuris teisiamojo posėdžio metu prisipažino dėl įvykdyto nusikaltimo, tiek nukentėjusiųjų ir liudytojų teismo metu duotus parodymus, ištyręs įvykio vietos apžiūros protokolą, eismo įvykio schemą, fotonuotraukas, transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolą, ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo, nukentėjusiųjų ir liudytojų duotus parodymus bei paaiškinimus, specialistų išvadas bei kitus įrodymus konstatuoja, kad byloje yra visiškai įrodyta, kad E. J. pažeidė KET 37 ir 38 punktų reikalavimus dėl to įvyko eismo įvykis t.y. 2011-11-21, apie 17.30 val. Elektrėnuose, Elektrinės gatvėje, ties prekybos centru „Maxima“, vairuodamas jam priklausantį automobilį „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesilaikydamas KET 37 ir 38 punktų reikalavimų, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesulėtino greičio, kad praleistų į pėsčiųjų perėją įėjusį pėsčiąjį, taip pat, prieš pėsčiųjų perėją sustojus transporto priemonei, važiuodamas ta pačia kryptimi, nesustojo ir neįsitikino, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis sukeltų pavojų, dėl to partrenkė į pėsčiųjų perėją išėjusį pėsčiąjį A. K., kuris nuo patirtų kūno sumušimų 2011-11-25 Vilniaus greitosios pagalbos universitetinėje ligoninėje mirė, tai yra E. J. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 281 str. 5 d.

Skirdamas bausmę teismas vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (LR BK 54 str.) atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltinamojo E. J. asmenybę, atsakomybę sunkinančias bei lengvinančias aplinkybes.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino dėl įvykdyto nusikaltimo, gailisi, atsiprašė nukentėjusiųjų. Sunkinančių E. J. atsakomybę aplinkybių teismas nenustatė.

Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama ir į tai, kad kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimą, kad kaltinamasis nėra teistas, stebimų ligonių grupei nepriklauso, administracine tvarka baustas, žalą nuketėjusiems nėra atlyginęs.

Įvertinęs visas išdėstytas aplinkybes teismas, vadovaujantis BK 54, 61 str. str. nuostatomis, daro išvadą, kad BK 41 str. numatyti bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu bus pasiekti skyrus jam laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant. Bausmės paskirtį įvardija Lietuvos Respublikos BK 41 str., todėl, atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymą E. J. atžvilgiu, teismas mano, kad tokia poveikio priemonė bus pakankamai efektyvi norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo ir tokiu būdu E. J. bus pakankamai nubaustas ir nuteistas laikysis įstatymų ir nebenusikals bei bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Teismas mano, kad nėra pagrindo kaltinamojo atžvilgiu taikyti LR BK 40 str. t.y. atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kaip to prašė kaltinamojo atstovas ir pats kaltinamasis. LR BK 40 str. 2 d. numato, kad asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu:1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas šiuo atveju mano, kad kaltinamasis neatitinka visų šios dalies reikalavimų, kadangi pagal pateiktus kaltinamojo įrodymus (pažymą apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas) dėl jo šiuo metu esamo darbo (dirba tik 0,5 etato) ir gaunamo darbo užmokesčio iki galo nebus užtikrintas BK 40 str. 2 d. 4 p. reikalavimas t.y. galimybė visiškai atlyginti padarytą žalą.

Kaltinamasis yra įgijęs ir turi teisę vairuoti transporto priemonė. Teismas mano, kad jam taikytina baudžiamojo poveikio priemonę numatytą LR BK 68 str. (uždraudimas naudotis specialia teise) - t.y. uždrausti naudotis teisę vairuoti kelių transporto priemonę vieneriems metams, kadangi kaltinamasis įvykdė nors ir neatsargų nusikaltimą, tačiau šio nusikaltimo pasekmės yra itin sunkios t.y. E. J. sukelto autoįvykio metu žuvo žmogus.

Dėl byloje pareikšto civilinio ieškinio.

Byloje yra pareikšti nukentėjusiosios D. K. civilinis ieškinys dėl 16 188 litų turtinės ir 150000 litų neturtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusios M. K. civilinis ieškinys dėl 150000 litų neturtinės žalos bei D. K. 2013-05-08 civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturinės žalos atlyginimo iš AB „Lietuvos Draudimas“.

Teismo posėdžio metu nukentėjusioji D. K. nurodė, kad civilinis atsakovas AB „Lietuvos Draudimas“ turtinę ir maksimaliai įstatymo nustatytą neturtinę žalą jai atlygino, todėl ji prašo priteisti tik neturinę žalą jai ir dukrai M. K. iš kaltinamojo E. J..

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau CK) 6. 245 straipsnis apibrėžia civilinės atsakomybės sampratą ir rūšis. Šio straipsnio 1 d. numato, kad civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius).

CK 6.248 straipsnis nustato, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Kaltė gali pasireikšti tyčia arba dėl neatsargumo.

Turtinė ir neturtinė žala yra dvi savarankiškos žalos rūšys, atlyginamos skirtingais pagrindais, o jų dydis nustatomas pagal skirtingus kriterijus. Turtinė žala atlyginama, kai nukenčia asmens ekonominiai interesai, ir šios žalos dydis pinigais galį būti apskaičiuojamas tiksliai pagal objektyvius kriterijus. Tuo tarpu neturtinės žalos, atsirandančios dėl neturtinio pobūdžio praradimų, kai pakenkiama nematerialioms, t.y. ekonominės vertės neturinčioms vertybėms – šios žalos piniginė išraiška nustatoma vadovaujantis kriterijais, kurių nebaigtinis sąrašas įtvirtintas CK 6.250 straipsnyje. Teismas spręsdamas dėl neturtinės žalos įvertinimo pinigais vadovaujasi ne tik CK 6. 250 straipsnyje įtvirtintais kriterijais, bet ir sąžiningumo, protingumo, teisingumo principais bei CK 6.251 straipsnio 2 dalyje ir 282 straipsnyje įtvirtintais kriterijais. Toks neturtinės žalos atlyginimo teisinis reglamentavimas nustatytas tam, kad teisės į neturtinės žalos atlyginimą nepažeistų nurodytų principų ir nesukeltų neadekvačių sunkių pasekmių žalą atlyginti turinčiam asmeniui. CK 6.263 straipsnio 2 dalis nustato, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos atlyginimą, yra nurodęs, kad neturtinės žalos dydis, išreikštas pinigais, yra bendrieji nuostoliai, kurių įrodinėjimo specifika yra ta, jog jų dydį nustato teismas, o kreditorius turi pagrįsti kuo daugiau ir kuo svarbesnių neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 18 d. nutartį civilinėje byloje L. Z., M. Z., V. Z., G. Z. v. VšĮ Marijampolės ligoninė, bylos Nr. 3K-7-255/2005). Teismas pažymi, kad atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 str.) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį atsižvelgia į: 1) žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) jo turtinę padėtį; 4) padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Taigi remiantis išdėstytu ir įvertinęs aukščiau išvardintus kriterijus t.y. atsižvelgdamas į tai, kad šio autoįvykio metu žuvo žmogus – t.y. įvyko nepataisomos pasekmės dėl ko kaltas E. J. įvykdęs šį neatsargų nusikaltimą, kaltinamojo E. J. turtinę padėtį bei atsižvelgdamas į kitas bylai reikšmingas aplinkybes teismas nusprendžia nukentėjusiųjų civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo tenkinti iš dalies.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: automobilis grąžintas savininkui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 68 str., 75 str. 281 str. 5d., BPK 303 str. 2 d., teismas

nusprendžia:

E. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalyje, ir nuteisti jį 2 (dviems) metams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. bausmės vykdymą E. J. atidėti 3 (trims) metams, įpareigojant nuteistąjį be institucijos prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendis įsiteisės E. J. palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Priteisti iš E. J. 30000 litų neturtinės žalos nukentėjusiosios D. K. naudai.

Priteisti iš E. J. 30000 litų neturtinės žalos nukentėjusiosios M. K. naudai.

LR BK 68 str. uždrausti vienerius metus E. J. naudotis specialiąją teisę vairuoti kelių transporto priemonę.

Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią E. J. skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.