Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2009-08-21 · Byla Nr. N-575-2350-09

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-08-21
Bylos Nr.
N-575-2350-09
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Artūras Drigotas (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pran.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė
Kategorijos
  • 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N575 – 2350/2009Procesinio sprendimo kategorija 45.4.2; 45.4.3; 45.4.5 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. rugpjūčio 21 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės - Maculevičienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo G. Ž. apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 28 d. nutarimo G. Ž. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Kretingos rajono policijos komisariato Viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus Viešosios tvarkos ir Eismo priežiūros poskyrio pareigūnas 2008 m. liepos 26 d. surašė G. Ž. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2008 m. liepos 26 d., 23.05 val., Kretingos rajone, s/b „Minija“, vairavo automobilį, nepakluso policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustoti, vairavo automobilį, kai buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, nepateikė transporto priemonės bei privalomojo civilinės atsakomybės draudimo dokumentų ir vairuotojo pažymėjimo. Šiais savo veiksmais asmuo pažeidė Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 62, 68, 61.1, 61.2, 61.3 punktų reikalavimus. Jo veika protokole buvo kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 130 straipsnio 1 dalį, 126 straipsnio 4 dalį ir 124¹ straipsnio 6 dalį.

II.

Kretingos rajono apylinkės teismas 2008 m. rugpjūčio 28 d. nutarimu G. Ž. už pažeidimo, numatyto ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje, padarymą, paskyrė 40 Lt baudą; už pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, padarymą paskyrė 3 000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trims metams; už pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskyrė 4 000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu penkeriems metams; subendrinus nuobaudas G. Ž. paskyrė 4 000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu penkeriems metams.

Teismas nurodė, kad G. Ž. dėl pažeidimų, kad 2008 m. liepos 26 d. apie 23.05 val., kelyje Palanga-Šiauliai ir sodų bendrijoje „Minija“, Kretingos miesto ribose, vairavo transporto priemonę, kai buvo nustatytas vidutinis (1,77 promilių) girtumo laipsnis, nepateikė vairuotojo pažymėjimo bei transporto priemonės ir įstatymų nustatyto draudimo dokumentų, kaltę pripažino pilnai. G. Ž. neprisipažino dėl pažeidimo, kad nepakluso uniformuotų policijos pareigūnų teisėtiems reikalavimams sustabdyti automobilį. Teismas nurodė, kad nors G. Ž. kaltu dėl šio teisės pažeidimo padarymo neprisipažino, bet jo padaryti pažeidimai visiškai įrodyti Kretingos rajono policijos komisariato surinkta medžiaga, liudytojų paaiškinimais ir kitais bylos dokumentais. Teismas pažymėjo, kad be liudytojų parodymų, bylos medžiagoje yra alkotesterio parodymai, iš kurių matyti, kad G. Ž. vairavo automobilį neblaivus (1,77 promilių girtumas). Teismas kritiškai vertino G. Ž. aiškinimą, kad jis nepastebėjo specialiais ženklais pažymėto tarnybinio policijos pareigūnų automobilio su įjungtais mėlynos spalvos švyturėliais ir negirdėjo specialiojo garsinio signalo bei per garsiakalbį liepimo sustoti. Teismas laikė, kad G. Ž. negalėjo nepastebėti įjungtų švyturėlių, garsinio signalo bei įjungto garsiakalbio su nurodymu sustoti, nes pats neneigė, kad nors ir klausėsi važiuodamas automobiliu muzikos, bet muzika neskambėjo garsiai. Be to, G. Ž. prieš pradėdamas lenkti, privalėjo įsitikinti, kad nė vienas iš važiuojančių paskui jį vairuotojų, kuriems galėtų būti sukliudyta, nepradėjo lenkti; transporto priemonės, važiuojančios priekyje ta pačia juosta, vairuotojas nerodo kairiojo posūkio signalo; lenkimui būtina juostos atkarpa yra laisva ir nebus kliudoma priešpriešiais atvažiuojančioms transporto priemonėms; baigdamas lenkti, jis galės grįžti į savo juostą, nesukliudydamas lenkiamai transporto priemonei (KET 180 p.). Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad pareigūnas T. K. teisme nurodė, kad persekiojo pažeidėjo automobilį važiuodami apie 160 km/h greičiu, todėl šie pareigūno parodymai įrodo tai, kad G. Ž. nepakluso uniformuotų policijos pareigūnų teisėtiems reikalavimams sustabdyti automobilį ir bėgo iki buvo pavytas pareigūnų. Teismas konstatavo, kad pakanka surinktų įrodymų ir jie leidžia nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes, todėl pažeidėjo veika turi būti kvalifikuojamos pagal ATPK 124¹ straipsnio 6 dalį, 126 straipsnio 4 dalį, 130 straipsnio 1 dalį. Teismas laikė, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalies kvalifikacija teisinga, nes pareigūnai per tarnybinio automobilio garsiakalbį vairuotojui liepė sustoti ir jis nepakluso teisėtam pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Teismas neturėjo pagrindo netikėti Kretingos rajono policijos komisariato pareigūnų parodymais bei neturi duomenų, kurie gali paneigti pareigūnų surinktus įrodymus administracinio pažeidimo byloje, o administracinėn atsakomybėn trauktino asmens G. Ž. parodymus, duotus teisme, vertino kritiškai, kaip administracinės atsakomybės vengimą. Pabrėžė, kad G. Ž. parodymai nenuoseklūs, jis juos keitė bei jo parodymai nesutampa su pareigūnų parodymais. Skirdamas nuobaudą, teismas vadovavosi teisingumo principu ir atsižvelgė į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Sunkinančia aplinkybe teismas laikė tai, kad G. Ž. teisės pažeidimą padarė dėl chuliganiškų paskatų (bėgo nuo pareigūnų dideliu greičiu, o tuo kėlę pavojų kitiems eismo dalyviams). Pažeidėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad G. Ž. anksčiau baustas ATPK tvarka, teisme nebuvo nuoširdus, linkęs daryti administracinius pažeidimus.

III.

G. Ž. apeliaciniu skundu kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą prašydamas panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 28 d. nutarimą ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui arba nutraukti administracinę bylą dalyje pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, už pažeidimų, numatytų ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje ir 126 straipsnio 6 dalyje, padarymą skirti minimalias nuobaudas.

Nurodė, kad teismas jo kaltės klausimą iš esmės jau buvo išsprendęs dar iki bylos nagrinėjimo teisme. Šias aplinkybes patvirtina Kretingos rajono apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 14 d. vadovaujantis ATPK 286 straipsniu priimtas nutarimas, kuriame teismas nustatė, kad jis padarė visus inkriminuotus pažeidimus. Apie šį nutarimą sužinojo tik susipažinęs su bylos medžiaga ir neturėjo galimybės jo apskųsti. Be to, ir 2008 m. rugpjūčio 28 d. nutarimas buvo priimtas ir paskelbtas pažeidžiant įstatymo reikalavimus, kad teismo sprendimo įžanginė ir rezoliucinė dalys surašomos ir viešai paskelbiamos po bylos išnagrinėjimo tą pačią dieną. Atkreipė dėmesį, jog teismas pripažino atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad teisės pažeidimą padarė iš chuliganiškų paskatų, t. y. bėgo dideliu greičiu nuo policijos pareigūnų. Nurodė, kad net jei ir būtų nustatyta, kad jis bėgo nuo policijos pareigūnų, tai tokie veiksmai įeina į administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje sudėtį, dėl kurio buvo pripažintas kaltu, todėl pakartotinai šios aplinkybės inkriminuoti kaip sunkinančios negalima. Atkreipė dėmesį, kad to, jog važiavo dideliu greičiu (teismo nutarime minima, kad net apie 160 km/h greičiu), administraciniame teisės pažeidimo protokole nepaminėta, to nėra nurodyta nei policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose, todėl tokia aplinkybė teismo net negalėjo būti vertinama. Pažymėjo, kad jo greitis nebuvo nustatytas jokiais objektyviais prietaisais, apie jį tik užsiminė bylos nagrinėjimo teisme metu liudytoju apklaustas policijos pareigūnas T. K., kuris negalėjo paaiškinti, kodėl šios aplinkybės nebuvo nurodytos jo tarnybiniame pranešime. Kitas policijos pareigūnas V. J. važiavęs ekipaže su T. K. nurodė, kad jis važiavo apie 100 km/h greičiu. Pažymėjo, kad administraciniame teisės pažeidimo protokole nurodoma, jog jis inkriminuotus teisės pažeidimus padarė „Minijos“ sodų bendrijoje, tačiau teismas pažeidimo ribas išplėtė nurodydamas, kad jis inkriminuotus teisės pažeidimus padarė ir Kretingos mieste, kelyje Palanga-Šiauliai. Patys policijos pareigūnai patvirtino, kad jis įsukęs į „Minijos“ sodus, juos pamatęs netrukus pats sustojo, todėl teigti, kad jis „Minijos“ sodų bendrijoje nepakluso policijos pareigūnų reikalavimui sustoti nėra jokio pagrindo. Pabrėžė, kad administracinio teisės pažeidimo protokole pažeidžiant ATPK 260 straipsnio reikalavimus nėra nurodyta padaryto pažeidimo – nepaklusimo teisėtam reikalavimui sustoti esmė, t. y. kokius konkrečius veiksmus jis atliko. Be to, teismo nutarime nurodyta, kad jis nepakluso ir policijos pareigūnų per garsiakalbį išsakytam liepimui sustoti. Atkreipė dėmesį, kad šito nėra ne tik administracinio teisės pažeidimo protokole, bet net ir policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose. Be to, pareigūnas V. J. apklausos teisme metu patvirtino, kad jis reikalavimo sustoti per garsiakalbį galėjo ir negirdėti, tačiau matyti turėjo. Manė, kad net remiantis šio pareigūno parodymais, traktuojant, kad jis matydamas policijos pareigūnus su įjungtais švyturėliais, jų negirdėdamas, sąmoningai nesustojo, tokie veiksmai turėjo būti kvalifikuoti ne kaip nepaklusimas teisėtam policijos pareigūno reikalavimui sustoti, o pagal ATPK 124¹ straipsnio 5 dalį. Teigė, jog tai, kad jis turėjo matyti pareigūnų automobilį su įjungtais švyturėliais paneigia teismo posėdyje nustatytos aplinkybės, t. y. kad tarp jo bei policijos pareigūnų automobilio nuolat buvo įvairių transporto priemonių, be to, pareigūnas T. K. nurodė, kad juos skyrė toks atstumas, kad jie jau ruošėsi nustoti važiavę, tačiau tuo metu pamatė, jog jis staiga pradėjau stabdyti ir pasuko į „Minijos“ sodus, kur patys pareigūnai patvirtino, kad jis važiavo nedideliu greičiu. Nurodytos aplinkybės duoda pagrindo tvirtinti, kad jis negalėjo nei girdėti, nei matyti dideliu atstumu nuo jo važiuojančių pareigūnų ar matyti jų švyturėlius (juo labiau esant intensyviam eismui ir tarp jų automobilių nuolat būnant kitiems automobiliams). Pabrėžė, jog tokie veiksmai patvirtina, kad jis neturėjo tikslo pabėgti nuo policijos pareigūnų. Atkreipė dėmesį, kad iš sodų kito išvažiavimo nėra ir kur nors pabėgti ir pasislėpti ten neįmanoma. Šias aplinkybes patvirtino ir pareigūnas V. J. apklausos teisme metu. Nurodė, jog jo skunde nurodytos aplinkybės suvaržė teisę į gynybą, nes jis teisme ginčijo tik administraciniame teisės pažeidimo protokole išdėstytas aplinkybes, o buvo nubaustas ir už tai, kad pažeidimus padarė iš chuliganiškų paskatų (kas pareigūnų niekur nepaminėta), važiavo dideliu greičiu, nepakluso per garsiakalbį išsakomam reikalavimui sustoti. Teigė, jog nagrinėjant jo bylą teismas visiškai neatsižvelgė į jį teisinančius įrodymus, o jį kaltinančius prieštaringus pareigūnų parodymus, net nesiaiškindamas šių parodymų keitimo priežastis lyginant juos su tarnybiniais pranešimais, be jokių motyvų priėmė kaip pagrįstus. Teismas, neatsižvelgdamas į surinktų įrodymų visumą laikė pagrįstais liudytojo T. K. parodymus, kurie prieštarauja ne tik jo, liudytojo D. Z., T. K. kolegos V. J. parodymams, bet ir paties T. K. po įvykio surašytam tarnybiniam pranešimui. Iš priimto nutarimo neaišku kokius parodymus teismas atmetė ir kodėl. Vertindamas jo parodymus teismas konstatavo, jog jie yra nenuoseklūs ir kad juos keitė. Tačiau teismas visiškai nemotyvavo, kodėl ir kokioje vietoje jo parodymai nėra nenuoseklūs, juo labiau, kad jie nemaža dalimi sutampa su liudytojo V. J. parodymais. Pabrėžė, jog jo inkriminuoti pažeidimai nėra nei sistemingi, nei šiurkštūs ir nors byloje nėra duomenų, kad policijos pareigūnai jo veikoje būtų nustatę kokias nors atsakomybę sunkinančias aplinkybes, teismas neteisėtai ir nepagrįstai jas nustatė. Iš byloje esančių įrodymų buvo matyti, kad skirtingai nei nurodyta teismo nutarime, jo veikoje buvo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, t. y. jis pripažino girtas vairavęs transporto priemonę bei neturėjęs dokumentų, nuoširdžiai gailėjosi, be to, byloje buvo kitų jį palankiai charakterizuojančių aplinkybių – vedęs, dirbantis, auginantis mažametį vaiką, šeimoje šiuo metu yra vienintelis dirbantis ir šeimą išlaikantis asmuo. Teigė, kad nors ir turi galiojančią nuobaudą, tačiau šis pažeidimas yra nesunkus ir visiškai nesusijęs su padarytais teisės pažeidimais. Laikė, kad teismas netinkamai, nevisapusiškai ir šališkai išnagrinėjo jo administracinę bylą, neatskleidė bylos esmės, neištyrė ir neįvertino visų byloje esančių įrodymų.

Atsiliepimas

Kretingos rajono policijos komisariatas atsiliepimu į apeliacinį skundą nurodo, kad G. Ž. pažeidimas įrodytas bylos medžiaga. Pažymi, kad pareiškėjas padarė grubų pažeidimą, todėl jam turi būti skiriama griežta sankcija.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Skundžiamu nutarimu G. Ž. buvo paskirta administracinė nuobauda už pažeidimus, numatytus ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje, 126 straipsnio 4 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje. Ginčo dėl pažeidimų, numatytų ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje ir 126 straipsnio 4 dalyje, padarymo nėra, todėl teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtus pažeidimus.

Iš apeliacinio skundo matyti, kad G. Ž. iš esmės neigia padaręs administracinį teisės pažeidimą numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje. Taigi, nagrinėjamu atveju būtina nustatyti, ar byloje surinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių padaryti neabejotiną išvadą, jog G. Ž. 2008 m. liepos 26 d., 23.05 val., Kretingos rajone, s/b „Minija“ vairavo automobilį, nepakluso pareigūno teisėtam reikalavimui sustoti, šiais savo veiksmais padarydamas pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nepaklusimas uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, taip pat pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET – užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių litų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo. To paties straipsnio dalyje „Pastaba“ nurodyta, kad uniformuoto policijos pareigūno reikalavimas sustabdyti transporto priemonę išreiškiamas duodant signalą lazdele arba mojant skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties, arba per garsiakalbį liepiant sustoti. Uniformuoto policijos pareigūno reikalavimas sustabdyti transporto priemonę taip pat gali būti išreiškiamas įjungus specialiomis spalvomis nudažyto ir policijos ženklu pažymėto automobilio švieslentę su užrašu STOP POLICIJA arba STOP.

Teisėjų kolegijos manymu, pirmosios instancijos teismo išvados dėl G. Ž. kaltės įvykdžius ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą padarytos pakankamai argumentuotai, įvertinus visų byloje esančių įrodymų visumą.

Iš teismo posėdžio metu liudytojų V. J. ir T. K. duotų parodymų matyti, kad pareigūnai vijosi pažeidėjo automobilį, važiuodami paskui G. Ž. automobilį, būdami apie 20 metrų nuo jo įjungė mėlynos spalvos švyturėlius ir specialų garsinį signalą, prisivijus automobilį per garsiakalbį pažeidėjui liepta sustoti, tačiau jis nepakluso nurodymui, aplenkė sunkvežimį ir padidinęs greitį nuvažiavo, sodų bendrijoje sumažino greitį ir galiausiai sustojo. Iš esmės tokios pačios įvykio aplinkybės yra užfiksuotos ir pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose (b. l. 8, 9). Iš paminėtų įrodymų matyti, kad pastarieji įrodymai yra tarpusavyje sutampantys, esminių prieštaravimų tarp jų nėra.

Įvertinusi šias aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad vairuojamą transporto priemonę policijos pareigūnai stabdė teisėtu, aiškiai išreikštu ir apeliantui neabejotinai suprantamu būdu, važiavo paskui G. Ž. vairuojamą automobilį betarpiškai su įjungtais švyturėliais bei garsiniu signalu, todėl pažeidėjas nepastebėti ar nesuprasti, kad yra stabdomas policijos pareigūnų negalėjo, todėl jo apeliaciniame skunde nurodyta versija, kad policijos pareigūnų automobilio su įjungtais švyturėliais bei garsiniu signalu jis nepastebėjo bei negirdėjo reikalavimo per garsiakalbį sustoti, atmetama kaip nepagrįsta.

Apeliaciniame skunde G. Ž. teigia, kad nei administracinio teisės pažeidimo protokole, nei pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nėra užuominų, jog jis buvo stabdomas per garsiakalbį. Tačiau pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose (b. l. 8, 9) aiškiai nurodyta, kad pažeidėjo transporto priemonė buvo persekiojama su įjungtais švyturėliais bei garso sirena, teismo posėdžio metu pareigūnai patvirtino, kad pažeidėjui per garsiakalbį buvo liepta sustoti, tačiau vairuotojas į tai nereagavo ir bandė išvengti sulaikymo. Netikėti administracinio teisės pažeidimo bylos tyrimo metu buvusiais nuosekliais policijos pareigūnų parodymais, kolegija neturi pagrindo.

Pažymėtina, kad liudytojo D. Z. parodymai nelaikytini pagrįstais, nes jis, būdamas G. Ž. draugas, galėjo būti suinteresuotas duoti šališkus parodymus, kad šis išvengtų administracinės atsakomybės.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, daro išvadą, kad nėra pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veikos kvalifikavimo pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas, 2008 m. rugpjūčio 14 d. priimdamas nutarimą dėl administracinės nuobaudos skyrimo termino pratęsimo (b. l. 21), pažeidėjo kaltės klausimo nesvarstė, įrodymų netyrė, administracinio teisės pažeidimo bylos iš esmės neišsprendė, todėl tai, kad teismas šį procesinį veiksmą įformino nutarimu, o ne nutartimi, nelaikytina esminiu procesinės teisės normų pažeidimu, turėjusiu esminės reikšmės bylos teisingam išsprendimui, o apelianto teiginiai dėl neteisingo jo administracinio teisės pažeidimo bylos išnagrinėjimo ir teismo šališkumo yra atmetami kaip nepagrįsti.

Pažymėtina, jog tai, kad pirmosios instancijos teismas kaip pažeidimo vietą įvardijo kelią Palanga – Šiauliai bei s/b „Minija“, Kretingos mieste, kai tuo tarpu administracinio teisės pažeidimo protokole pažeidimo vieta nurodyta s/b „Minija“, Kretingos rajone, laikytina procesiniu pažeidimu, tačiau šis pažeidimas nesudaro pagrindo naikinti nutarimo, kadangi bylos rezultatui įtakos neturėjo.

ATPK 30 straipsnyje numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. ATPK 30² straipsnio 1 dalyje numatyta, jog skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo.

Pirmosios instancijos teismas nustatė apelianto atsakomybę sunkinančią aplinkybę, t. y. laikė, kad G. Ž. pažeidimą padarė dėl chuliganiškų paskatų (bėgo nuo pareigūnų dideliu greičiu, tuo kėlė pavojų kitiems eismo dalyviams). Apelianto manymu, net ir konstatavus, kad jis bėgo nuo pareigūnų, tokie veiksmai įeina administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, sudėtį, todėl pakartotinai šios aplinkybės inkriminuoti kaip sunkinančios negalima.

Pažymėtina, jog atsakomybė už chuliganišką vairavimą yra numatyta ATPK 124² straipsnyje, kurio 2 dalyje įtvirtinta, kad chuliganiškas vairavimas yra KET pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, keliantis pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui.

G. Ž. buvo inkriminuotas administracinis teisės pažeidimas pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį ir chuliganiškos paskatos šio straipsnio dispozicijoje nėra nurodomos kaip nusižengimą kvalifikuojanti aplinkybė, todėl aplinkybė, kad jis dideliu greičiu bėgo nuo policijos pareigūnų, tuo sukeldamas pavojų kitiems eismo dalyviams, neįeina į šio pažeidimo sudėtį ir pagrįstai pirmosios instancijos teismo buvo kvalifikuota kaip apelianto atsakomybę sunkinanti aplinkybė.

Įvertinusi byloje esančią medžiagą ir teismo nutarimą teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.), tinkamai individualizavo administracinę nuobaudą, todėl pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutarimą, jo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

G. Ž. apeliacinį skundą atmesti.

Kretingos rajono apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 28 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras DrigotasRičardas PiličiauskasVaida Urmonaitė - Maculevičienė