Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-04-29 · Administracinė byla Nr. A-261-126-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-04-29
Bylos Nr.
A-261-126-10
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Skirgailė Žalimienė (pirm.), Stasys Gagys (pran.), Dainius Raižys
Pareiškėjas
V. J. K.
Atsakovas
Utenos apskrities viršininko administracijai
Advokatai
Algimantas Kolpetras
Kategorijos
  • 11.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A-261-126/2010Procesinio sprendimo kategorija 11.4.1; 79.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. balandžio 29 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,dalyvaujant pareiškėjui V. J. K., jo atstovui advokatui Algimantui Kolpetrui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. J. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. K. skundą atsakovui Utenos apskrities viršininko administracijai, trečiaisiais suinteresuotais asmenimis byloje dalyvaujant J. T., V. T., V. T., K. T., A. B. B., B. N., J. N., V. S., V. P., S. F., V. B., V. B., O. D., D. D., A. D., A. D., B. J., J. J., J. K., S. K., V. K., A. K., J. K. M., P. M., S. M., D. M., I. P., A. P. P., J. P., A. S. R., M. R., L. S., V. S., S. Š., R. Š., J. D. V., A. Z., S. Ž., D. Ž., A. B., V. A., N. A., A. B., B. L., V. P., A. S., E. K., I. K., P. B., K. B., I. A., J. V., V. O. M., K. Z., G. Z., J. Z., V. A., F. L., F. L., dėl administracinių aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

V. J. K. (toliau – ir pareiškėjas, apeliantas) kreipėsi į teismą, prašydamas:

1) pripažinti negaliojančia ir panaikinti Utenos apskrities viršininko administracijos V. T. išduotos 2000 m. kovo 10 d. išvados Nr. 4191 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ 1.2 punkto dalį, kurioje nurodyta „valstybės išperkamai žemei: 5,60 ha (vertė 7301 Lt), tame skaičiuje asmeninio ūkio žeme 5,60 ha (vertė 7301 Lt)“;

2) pripažinti negaliojančia ir panaikinti Utenos apskrities viršininko administracijos J. T. išduotą 2001 m. vasario 8 d. išvadą Nr. 5413 dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn;

3) pripažinti negaliojančia ir panaikinti Anykščių rajono žemėtvarkos skyriaus J. T. išduotą 2000 m. gruodžio 8 d. pažymą Nr. I-68;

4) pripažinti negaliojančiu ir panaikinti Anykščių rajono Viešintų seniūnijos Viešintų kadastro vietovėje pageidaujančių gauti žemę asmenų susirinkimo, pretendentų gauti žemę pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio aštuntą pretendentų grupę, įvykusio 2004 m. gruodžio 16 d., nutarimo dalį, kuriose pretendentai atkurti nuosavybės teises pasirinko šiuos žemės sklypus: V. T. - sklypus Nr. 110 ir 23; V. T. – visus sklypus;

5) pripažinti negaliojančiu ir panaikinti Anykščių rajono Viešintų seniūnijos Viešintų kadastro vietovėje pageidaujančių gauti žemę asmenų susirinkimo, pretendentų gauti žemę pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio devintą pretendentų grupę, įvykusio 2004 m. gruodžio 16 d., nutarimo dalį, kurioje pretendentai atkurti nuosavybės teises pasirinko šį žemės sklypą: K. T. - sklypą Nr. 134;

6) įpareigoti Utenos apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamentą suderinti 1992-2000 m. parengtą Anykščių rajono Viešintų seniūnijos Viešintų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą;

7) įpareigoti Utenos apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamentą patikslinti laisvų plotų Nr. 22, 23 ir 24 ribas ir plotus, suderinant šiuos sklypus su gretimais sklypais ir asmeninio ūkio žemėmis;

8) pripažinti negaliojančiu ir panaikinti Utenos apskrities viršininko administracijos 2006 m. lapkričio 17 d. įsakymą dėl Utenos apskrities viršininko administracijos 2000 m. birželio 28 d. įsakymo Nr. 10-08-110 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Anykščių rajone“ pakeitimo;

9) pripažinti negaliojančiu ir panaikinti Utenos apskrities viršininko administracijos 2005 m. spalio 7 d. įsakymo dėl Utenos apskrities viršininko administracijos 2000 m. birželio 28 d. įsakymo Nr.10-08-110 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Anykščių rajone“ pakeitimo dalyje, kuria patvirtintos sklypų Nr. 295-A-1, Nr. 295-A-2 ir Nr. 288-A-1 ir Nr. 288-A2 ribos;

10) pripažinti negaliojančiu ir panaikinti Utenos apskrities viršininko administracijos 2005 m. gruodžio 12 d. sprendimą Nr. 13-14-166, kuriuo buvo atkurtos nuosavybės teisės B. N., suteikiant jam du žemės sklypus Nr. 288A-1ir Nr. 288A-2, esančius Anykščių r., Viešintų sen., (duomenys neskelbtini) k.;

11) pripažinti negaliojančiu ir panaikinti Utenos apskrities viršininko administracijos 2005 m. gruodžio 12 d. įsakymą Nr.13-14-156, kuriuo buvo atkurtos nuosavybės teisės V. S., suteikiant jai du žemės sklypus Nr.295A-1 ir Nr.295A-1, esančius Anykščių r., Viešintų sen., (duomenys neskelbtini) k.;

12) įpareigoti Utenos apskrities viršininko administraciją panaikinti Utenos apskrities viršininko administracijos 2007 m. balandžio 27 d. įsakymą Nr.14-538, kurio pagrindu buvo neteisėtai įteisintas žemės sklypas V. P. (t.3, b.l.160-161).

Šalies argumentai

Pareiškėjas paaiškino, kad jis 1996 metais paveldėjo iki nacionalizacijos valdytą O. M. turtą, įskaitant žemę, buvusią Šiaulių apskrityje. Vėliau pareiškėjas kreipėsi į Utenos apskrities viršininko administraciją (toliau – Utenos AVA) su prašymu atkurti nuosavybės teises į minėtą nekilnojamąjį turtą, perduodant nuosavybėn lygiavertį žemės, miško ar vandens telkinio plotą, jo gyvenamojoje vietovėje Paežerių kaime, Viešintų seniūnijoje. Atsakovas įsakymu Nr.10-03-356 patvirtino O. M. vardu teisę Viešintų kadastrinėje vietovėje gauti Šiauliuose buvusio 35,0349 ha žemės sklypo Šiauliuose ekvivalentą. Pareiškėjas buvo informuotas, kad pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio nuostatas jis dėl lygiaverčio sklypo suteikimo įtrauktas į 8-ą pretendentų eilę. Gavęs pranešimą apie 2002 m. kovo 19 d. vyksiantį pretendentų gauti žemę Viešintų seniūnijoje susirinkimą, V.J. K. jame dalyvavo ir pasirinko laisvus žemės sklypus, kuriuos pageidautų gauti. Tačiau 2004 m. gruodžio 6 d. buvo informuotas, kad iš 8-os eilės pretendentų jis yra perkeltas į 9 –ąją eilę ir kad bus pakviestas į 9-os eilės pretendentų susirinkimą bei turės teisę rinktis sklypus iš laisvos žemės fondo. Tačiau ir pateikus patikslintą išvadą į minėtą susirinkimą pakviestas nebuvo, o vėliau sužinojo, kad 2004 m. gruodžio 16 d. įvykusio 8-os eilės pretendentų susirinkimo metu jo pageidaujamus ir pagal 2002 m. kovo 19 d. susirinkimo protokolą pasirinktus sklypus išsirinko jau visai kiti asmenys. Tokiu būdu buvo pažeistos V.J. K. teisės, nes visiems 8 ir 9-os eilės pretendentams, dalyvavusiems 2002 m. kovo 19 d. susirinkime buvo pasiūlyta rinktis sklypus iš visų laisvo fondo sklypų, o pareiškėjui tokia galimybė atimta. Pareiškėjo atstovas taip pat pažymėjo, kad pažeidžiant Lietuvos Respublikos Žemės reformos įstatymo nuostatas V. T. atkurta nuosavybės teisė į žemės sklypą, kurį buvo pasirinkęs ir pageidavo gauti V.J. K.. Nurodė, kad V. T. 1992 m. kovo 28 d. pasirašytu „Pretendentų atstatyti nuosavybės teisę į žemę ar mišką raštiškame susitarimu“ su kitais pretendentais susitarė, kad jai būtų atstatyta natūra atskiras 5,60 ha ploto sklypas iš bendrosios nuosavybės teise gražinto sklypo Nr.25, kuris iki nacionalizacijos priklausė A. B.. Mano, kad Utenos AVA išvadoje Nr. 4191 nepagrįstai nurodyta, kad į buvusio savininko A. B. turėtą žemę V. T. atlyginama ekvivalentine natūra ir 5,60 ha sklypas yra išperkamas valstybės kaip užimtas asmeninio ūkio žemės, nes šis sklypas nėra užimtas asmeninio ūkio žeme. Dėl šios priežasties V. T., atsisakydama atstatyti nuosavybę natūra laisvame plote Nr.54 ir pageidaudama atgauti žemės sklypą kitoje kadastrinėje vietoje, turėjo būti perkelta į 10-ąją pretendentų eilę. Atstovas taip pat nurodė, kad kitas pretendentas V. T. savo valia taip pat pasirinko nuosavybės atkūrimą perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės sklypą ir iškeliant kitur, todėl turėjo teisę rinktis žemės sklypą taip pat tik 10-oje pretendentų eilėje. Mano, kad Anykščių rajono žemėtvarkos skyrius, neturėdamas jokių patvirtinančių dokumentų apie J. T. giminystės ryšį su buvusiu žemės savininku, išdavė 2000 m. gruodžio 8 d. pažymą Nr.1-68, kurios pagrindu J. T. perleido V. T. teisę į atkurti į dalį A. T. priklausiusios žemės, esančios Anykščių raj., (duomenys neskelbtini) kaime. Šios visos aplinkybės liečia pareiškėjo asmeninius interesus, nes V.J. K. yra pasirinkęs tuos pačius sklypus, kuriuos pasirinko V. T. ir V. T.. Utenos AVA, pažeisdama teisės aktų nuostatas, suteikė A. B., V. S., B. N. ir V. P. pirmenybę V.J. K. atžvilgiu įgyti nuosavybės teises į žemės sklypus, kuriuos taip pat buvo pasirinkęs jo atstovaujamasis. Nurodė, kad dėl paminėtų priežasčių laisvų žemės sklypų, pažymėtų Nr. 22, 23 ir 24, plotai ir ribos turėtų būti patikslinti, o po to suderintas parengtas Anykščių rajono Viešintų seniūnijos Viešintų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas.

Atsakovas Utenos AVA su skundu nesutiko ir prašė netenkinti reikalavimų. Paaiškino, kad pagal Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo metodiką, rengiant kadastro vietovės projekto papildymo parengiamuosius darbus yra sudaromas laisvos žemės sklypų planas ir apskrities viršininko įsakymu patvirtinami sklypai, kuriuose bus vykdomi Žemės reformos žemėtvarkos projektavimo darbai. Šiuo atveju, buvo parengtas Utenos apskrities viršininko 2002 m. sausio 30 d. įsakymas Nr. 10-08-49 dėl Žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo Anykščių rajone, kuriuo patvirtintas laisvo valstybinės žemės fondo žemės sklypų, kuriuose bus vykdomi projektavimo darbai, sąrašas. Šis įsakymas buvo viešai paskelbtas ir jei pareiškėjui atrodė, kad tokiu būdu yra pažeidžiami jo interesai, jis turėjo teisę šį įsakymą skųsti. Žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo tvarkos aprašas bei metodika numato, kad Žemės reformos žemėtvarkos projektai derinami su institucijomis pabaigus projektavimo darbus, juos viešai apsvarsčius visuomenėje bei aptarus žemėtvarkos skyriuje. Šis projektas nebuvo viešai svarstytas, nes buvo apskųstas susirinkimo protokolas. Pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnį nustatytą asmenų eiliškumą, jei pageidaujantis atkurti nuosavybės teises asmuo yra tos seniūnijos gyventojas, tai jis patenka į valstybės išperkamos žemės 8-ą pretendentų eilę. O. M. buvo įrašyta į 8-ą pretendentų eilę, jos turtinių teisių paveldėtojas V.J. K. dalyvavo pretendentų susirinkimuose. Pastebėjus, kad O. M. į 8-ą pretendentų eilę buvo įtraukta nepagrįstai, ji buvo perkelta į 9-ąją eilę, po ko pasikeitė jos eiliškumas renkantis sklypus. Pareiškėjas 2004 m. papildomame susirinkime yra pasirinkęs laisvo ploto sklypus, tai užfiksuota projekto bylos protokole ir iki šiol šių sklypų nėra atsisakęs, jo teisė pagal jam išduotą išvadą ir jo pasirinkimą yra realizuota. V. T. yra pateikęs giminystės ryšį su buvusiu žemės savininku patvirtinančius dokumentus ir jam nuosavybės teisės yra atkuriamos teisės aktų nustatyta tvarka. V. T., V. T. išvadų teisėtumą, atsižvelgus į Nacionalinės žemės tarnybos nurodymus, nagrinėjo apskrities viršininko administracijos sudaryta komisija, kuri jokių pažeidimų nenustatė. Atsakovas pažymėjo, kad B. N., V. S., A. B. asmeninio ūkio žemė buvo tikslinama jų naudojamų asmeninio ūkio žemės sklypų ribose. V. P. su kitais žemės sklypo bendraturčiais pasidalinus bendrai valdomą sklypą, Utenos AVA tai patvirtino nustatyta tvarka.

Trečiasis suinteresuotas asmuo V. T. su skundu nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad V. T. įtraukimas į 8-ą pretendentų eilę Utenos apskrities viršininko įsakymu yra teisėtas. Pareiškėjas apie V. T. atžvilgiu priimtus aktus, kuriuos jis ginčija, sužinojo 2001 m. kovo 28 d., kai buvo patvirtintas eiliškumas, todėl prašo taikyti ieškininę senatį ir bylą nutraukti. Mano, kad pretendentų susirinkimų nutarimus pripažinti savarankiškais administraciniais aktais yra netikslinga.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo A.B. B. prašė netenkinti skundo reikalavimų ir paaiškino, kad jis, būdamas 8-os eilės pretendentas, atkuria nuosavybės teises į savo tėvo P. B. ir senelės J. B. turėtą žemę, tačiau nuosavybės teisės iki šiol neatkurtos, nors sklypą jis yra jau pasirinkęs ir dalyvavo susirinkime.

Trečiasis suinteresuotas asmuo S. F. prašė netenkinti skundo reikalavimų ir paaiškino, kad V.J. K., netgi būdamas 8-oje eilėje, negalėtų pretenduoti į asmeninio ūkio sklypus, nes į juos gali pretenduoti tik 7-os eilės pretendentai. V.J. K. yra susipažinęs su 2002 m. parengtu projektu ir yra pasirinkęs visus sklypus. Nurodė, kad turi būti panaikintos taikytos reikalavimų užtikrinimo priemonės, nes tai riboja jo bei daugelio kitų asmenų galimybes įgyti nuosavybėn žemės sklypu.

Trečiasis suinteresuotas asmuo V. T. prašė netenkinti skundo reikalavimų ir paaiškino, kad atkuriant nuosavybės teises dėl juridinio fakto buvo kreiptasi į teismą, kuris sprendimu konstatavo, kad jo senelis A. T. nuosavybės teisėmis valdė žemės sklypus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kaimuose, Anykščių rajone. Tačiau šių sklypų natūra atgauti nėra galimybių, nes jie nustatyta tvarka yra suteikti mokymo įstaigai.

II.

Panevėžio apygardos administracinis teismas 2008 m. gruodžio 12 d. sprendimu pareiškėjo V. J. K. skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas panaikino Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 10 d. nutartimi taikytą išieškojimo pagal V. J. K. administracinėje byloje Nr.I-124-05-2003 m. išduotą vykdomąjį dokumentą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2003 m. spalio 22 d. sprendimo, priimto administracinėje byloje Nr.I-124-05-2003 m., vykdymo sustabdymą.

Teismas nustatė, kad V. T. atsakovas Utenos AVA parengė 2000 m. kovo 10 d. išvadą Nr.4191, kuria nustatė, kad ji turi teisę atkurti nuosavybės teises į Anykščių rajone, Laičių kaime buvusio savininko A. B. valdytos 28 ha žemės 5,6 ha dalį (1 p.), kuri užimta asmeninio ūkio žeme ir priskiriama valstybės išperkamai žemei, 7301 Lt vertės (t.1, b.l. 102). Utenos AVA 2005 m. spalio 17 d. įsakymu nurodyta išvada Nr.4191 buvo papildyta ir pakeista taip: nurodytos išvados 1.1 punktas išdėstytas nauja redakcija: „grąžintinai žemei 1,76 ha (vertės 1914 ha)“, o 1.2 punktas išdėstytas įrašant, kad išperkamai žemei priskirta 3,84 ha, 4176 ha vertės, iš kurios užimta asmeninio ūkio žeme – 1,53 ha, 1664 Lt vertės (t.1, b.l.100). Anykščių rajono žemėtvarkos skyrius J. T. išdavė 2000 m. gruodžio 8 d. pažymą Nr. I-68, patvirtinančią, kad buvęs savininkas A. T. Anykščių rajone, Viešintų seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime valdė 13,38 ha žemės, ir kad J. T. turi teisę atkurti nuosavybės teises į šį žemės sklypą, kurio 6,00 ha ploto dalį nori perleisti V. T. (t.2, b.l.155). Nurodytos pažymos pagrindu 2000 m. gruodžio 8 d. notarine tvarka buvo patvirtinta sutartis, kuria J. T. perleido teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko A. T. valdytos žemės 6,00 ha ploto dalį V. T. (t.2,b.l.153). Remiantis šia sutartimi Utenos AVA parengė 2001 m. vasario 8 d. išvadą Nr.5413, patvirtinusią, kad buvęs savininkas A. T. Anykščių rajone, Viešintų seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime valdė 13,38 ha žemės, ir kad V. T. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 6 ha ploto dalį, iš kurios 2,69 ha, 2549 Lt vertės, priskirta grąžintinam miškui, 3,31 ha, 3225 Lt vertės, – valstybės išperkamai žemei (t.1, b.l.99).

Pagal Utenos AVA 2001 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr.10-08-66 „Dėl sąrašų patvirtinimo Anykščių rajone Viešintų seniūnijoje“ patvirtintą sąrašą piliečių, iki 2001 m. balandžio 1 d. pateikusių prašymus (išvadas) įsigyti žemę, mišką ir vandens telkinius, V. T. (išvada pateikta 2001 m. kovo 1 d., reg.Nr.365) buvo įrašytas į 9-ąją eilę, kaip siekiantis įgyti 3,31 ha žemės, ir į 10-ąją eilę, kaip siekiantis įgyti 2,69 miško (t.1, b.l. 99, 141-143), o V. T. (išvada pateikta 2000 m. kovo 22 d., reg.Nr. 212) – įrašyta į 8 eilę, kaip siekianti įsigyti 5,6 ha žemės, bei įrašyta į 10-ąją eilę, kaip siekianti įgyti 9,88 ha žemės (t.1,b.l. 149, 151). Utenos AVA 2004 m. lapkričio 18 d. įsakymu Nr.16-977 „Dėl Utenos apskrities viršininko administracijos 2001 m. kovo 28 d. įsakymo Nr. 10-08-66, 2001 m. balandžio 24 d. įsakymo Nr.10-08-110 „Dėl sąrašų patvirtinimo Anykščių rajone, Viešintų seniūnijoje“ dalies pakeitimo“ V. T. pagal 2001 m. kovo 1 d. pateiktą išvadą, reg.Nr.365, buvo perkeltas iš 9-os eilės į 8-ąją eilę, kaip siekiantis įgyti 3,31 ha žemės, o V. T. aukščiau paminėtas eiliškumas šiuo įsakymu nebuvo pakeistas.

Byloje nustatyta, kad Viešintų kadastro vietovėje esančių laisvos valstybinės žemės fondo sklypų sąrašas, į kurį patenka pareiškėjo nurodomi žemės sklypai Nr.22, Nr.23 ir Nr.24, buvo patvirtintas Utenos AVA 2002 m. sausio 30 d. įsakymo Nr.10-08-49 1.1 punktu (t.1, b.l.55, 57, 60, 61). Nurodytoje kadastro vietovėje pageidaujančių gauti žemę asmenų susirinkime, vykusiame 2004 m. gruodžio 16 d., V. T. ir V. T. dalyvavo kaip Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje numatytos aštuntos eilės pretendentai ir jo metu V. T. pasirinko sklypus Nr.110 ir 23, o V. T. – sklypus Nr. 22, 29 (t.2, b.l.158, 161-166).

Viešintų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto bylos ir kiti byloje esantys duomenys patvirtina, kad Utenos AVA 2000 m. birželio 28 d. įsakymu Nr.10-08-110 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Anykščių rajone“ buvo patvirtinti pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytą VII-ąją eilę (t. y., kaip perduodamų nuosavybėn neatlygintinai arba parduodamų įstatymų nustatyta tvarka suteikti asmeniniam ūkiui žemės sklypai šiuos žemės sklypus naudojantiems asmenims) suformuotų žemės sklypų ribos, nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos ir servitutai bei žemėnaudų sąrašas (1.1 p. ir 1.2 p.). Šio sąrašo duomenimis, A. B., įrašytai Nr.35, buvo suformuoti sklypai Nr.174-A-1,2,3, bendro 2 ha ploto; B. N., įrašytam Nr.142, – sklypai 288-A-1,2,3,4, bendro 3 ha ploto, o A. S., įrašytam Nr.172, – sklypai 295-A-1,2,3,4,5,6, bendro 3 ha ploto.

Remiantis P. B. ir A. B. žemės sklypų tvarkymo bylos duomenimis nustatyta, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 1993 m. vasario 12 d. sprendimu Nr. 3-830-13475 A. B. buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko 12,37 ha ploto dalį, grąžinant ekvivalentine natūra žemę Anykščių rajone Viešintų seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime, o sprendimu Nr.3-830-13476 P. B. atkurtos nuosavybės teisės natūra grąžinant 25,24 ha žemės toje pačioje vietovėje. Be to, tuometinės Anykščių rajono valdybos 1993 m. balandžio 20 d. potvarkiu Nr.128 p-v A. B. ir P. B. privataus ūkio kūrimui buvo suformuotas bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomas bendras 39,00 ha sklypas bei nustatyta, kad A. B. suteikiama 13,76 ha ploto žemės, kurio 7,50 ha ploto dalis jai yra suteikiama naudotis neatlygintinai, grąžinus žemę privačion nuosavybėn, o 6,26 ha dalį – leidžiama pirkti. Administracinėje byloje nustatyti duomenys taip pat patvirtina, jog A. B. naudojasi 6,70 ha ploto žemės sklypu Nr.35-2, besiribojančiu su Nekilnojamojo turto registre registruotu P. B. 25,24 ha žemės sklypu Nr.35-1, bei namų valdos 0,40 ploto sklypu Nr.174-A-1 ir 0,40 ha ploto asmeninio ūkio žemės sklypu Nr.174-A-2, esančiais Anykščių rajone, Viešintų seniūnijoje, (duomenys neskelbtini)kaime, ir yra atsisakiusi 0,44 ha asmeninio ūkio žemės. Po atlikto vietoje žemėnaudų ribų patikslinimo atsakovas 2006 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr.16-824 pakeitė Utenos AVA 2000 m. birželio 28 d. įsakymu Nr.10-08-110 patvirtinto Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio VII-ąja eile suformuotų žemėnaudų sąrašo 35-ąją eilutę, nurodant, kad A. B. yra suformuoti du sklypai Nr. Nr.174-A-1,2, bendro 0,80 ploto (t.2, b.l.195-196).

Pateiktos V. S. žemės tvarkymo bylos duomenys patvirtina, kad jos vardu Viešintų seniūnijos (duomenys neskelbtini)kaime yra registruoti privačios nuosavybės teise valdomi namų valdos pastatai, be to, ji 1999 m. gegužės 25 d. pateikė 1999 m. balandžio 6 d. išvadą apie turimą teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko 1,47 ha žemės, esančios Vilkaviškio rajone, Trilaukio kaime, taip pat kad A. S. 2005 m. birželio 30 d. pateikė sutikimą jam skirtą asmeninio ūkio žemę padengti sutuoktinės V. S. atkeliama žeme bei atsisakymą nuo 1,53 ha asmeninio ūkio žemės. B. N. žemės tvarkymo bylos duomenys patvirtina, kad jis 2000 m. liepos 28 d. pateikė išvadą apie jo turimą teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko Anykščių rajone, (duomenys neskelbtini) kaime valdytus 3,52 ha žemės. Atlikus vietoje žemės sklypų ribų patikslinimą, pareiškėjo ginčijamu Utenos AVA 2005 m. spalio 7 d. įsakymu Nr.16-800 buvo patvirtintos sklypų ribos, nustatant, kad V. S. žemės sklypai Nr.295-A-1 ir Nr. 295-2, bendro 1,47 ha ploto, esantys Anykščių rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, o B. N. žemės sklypai Nr.288-A-1 ir Nr.288-A-2, bendro 3,11 ha ploto, esantys Anykščių rajone Jurgiškių kaime, suformuoti kaip asmenims, įrašytiems pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnį į pretendentų 7-ąją eilę (t.2, b.l.199-204). Utenos AVA 2005 m. gruodžio 12 d. sprendimu Nr.13-14-166 buvo atkurtos nuosavybės teisės B. N., mirusiam 2003 m. gegužės 14 d., į jam tenkančią buvusio savininko žemės sklypo 3,11 ha dalį, perduodant neatlygintinai žemės sklypus Nr.288A-1 ir Nr.288A-2, esančius Anykščių r., Viešintų sen., (duomenys neskelbtini)kaime, o 2005 m. gruodžio 12 d. sprendimu Nr.13-14-156 nuosavybės teisės buvo atkurtos V. S. į buvusio savininko 1,47 ha žemės sklypą, perduodant neatlygintinai jai žemės sklypus Nr.295A-1 ir Nr.295A-1, esančius Anykščių r., Viešintų sen., (duomenys neskelbtini) kaime.

Remiantis J. G., A. G., S. R., J. T. žemės sklypų tvarkymo bylos duomenimis, teismas nustatė, kad šie asmenys nuosavybės teises į žemės sklypą, kadastro Nr.3484/0004:139, bendro 23,6 ha ploto, esantį Anykščių rajone, Viešintų seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime, įgijo pagal Utenos AVA 1993-09-03 sprendimus Nr.42476-34-12767, Nr.42477-34-12768, Nr.42478-34-12769 ir Nr.42479-34-12770, atkūrus jiems nuosavybės teisės grąžinant natūra bendrosios dalinės nuosavybės teise suformuotą žemės sklypą. Utenos AVA 2007 m. balandžio 27 d. įsakymo Nr.14-538 rengimo bylos duomenys patvirtina, kad vėliau nurodyto žemės sklypo bendraturčiai keitėsi: V. P. bendrosios dalinės nuosavybės teises į 669/2360 dalis nurodyto sklypo įgijo pagal 2006 m. balandžio 3 d. pirkimo-pardavimo sutartį, reg.Nr. 2-1763; likusios nurodyto sklypo dalys priklauso 4 asmenims pagal paminėtą pirkimo-pardavimo sutartį ir dar dviems asmenims - pagal 2003 m. kovo 25 d. paveldėjimo teisės liudijimą, reg.Nr.2-1792. Pareiškėjo ginčijamu Utenos AVA 2007 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr.14-538 buvo patvirtinti bendraturčių susitarimu atliktas paminėto žemės sklypo padalijimas į dvyliką atskirų sklypų bei naujai suformuotų žemės sklypų kadastro duomenys. Pagal atsakovo 2007 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr.14-538 patvirtintą žemės sklypo pasidalinimą, V. P. nuosavybės teisėmis ėmė valdyti buvusio žemės sklypo, kadastro Nr.3484/0004:139, dalį - 0,7493 ha ploto žemės sklypą Nr.139-3 (t.3, b.l.58).

Teismas nurodė, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta bendroji asmens teisė kreiptis teisminės gynybos, nustatant, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tačiau to paties straipsnio 3 dalis apibrėžia ir šios teisės ribas, nustatant, kad teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal paties suinteresuoto asmens, kurio teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti, arba jo atstovo skundą; arba pagal įstatyme įvardintų subjektų kreipimąsi dėl kitų asmenų teisių gynimo; arba pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 3-5 punktuose nurodytų subjektų kreipimąsi šiose teisės normose aptartais atvejais. Administracinėje byloje nagrinėjami V.J. K. reikalavimai yra susiję su Anykščių rajono Viešintų kadastro vietoje vykdomais nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo ir žemės reformos procesais. Teismas padarė išvadą, kad sprendžiant klausimą apie pareiškėjo V.J. K. subjektinę teisę ir šios teisės ribas, reikšmingos yra Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio ir Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio nuostatos ir kitų teisės aktų nuostatos, reglamentuojančios pretendentų žemės įgijimo eiliškumą.

Teisės normos, reglamentuojančios nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą, įtvirtindamos pagrindinį principą, kad žemė grąžinama natūra nedelsiant, tam nereikalaujant žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo, į pirmąją eilę iškelia tik asmenų, siekiančių natūra atkurti nuosavybės teises ir interesus (Atkūrimo įstatymo 4 str. 4 d.). Žemės reformos įstatymo 10 straipsnis, taip pat garantuojantis šio principo laikymąsi, įtvirtina tiek į Atkūrimo įstatymo 2 straipsnyje numatytą sąrašą patenkančių, tiek ir kitų asmenų, dalyvaujančių žemės reformos procese, eiliškumą, kurio privaloma laikytis kaimo vietovėje žemės reformos žemėtvarkos projektuose arba kituose teritorijų planavimo dokumentuose formuojant žemės sklypus asmenims. Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodika, patvirtinta Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207, nustato, kad projektuojant žemės sklypus kiekvienai pretendentų gauti žemę grupei, kviečiant kiekvienos grupės pretendentus į susirinkimus, kuriuos aptariami žemės sklypų išdėstymo klausimai, laikomasi Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nurodyto prašymų gauti žemę svarstymo eiliškumo (28 p.).

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2008 m. vasario 4 d. sprendimu kaip nepagrįstas buvo atmestas pareiškėjo V.J. K. reikalavimas pripažinti negaliojančiu ir panaikinti Utenos apskrities viršininko 2004 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr.16-977 „Dėl Utenos apskrities viršininko administracijos 2001 m. kovo 28 d. įsakymo Nr. 10-08-66, 2001 m. balandžio 24 d. įsakymo Nr. 10-08-110 „Dėl sąrašų patvirtinimo Anykščių rajone, Viešintų seniūnijoje“ dalies pakeitimo“ 1.1 punktą, kuriuo buvo pakeista pretendentės O. M. eilė - ji iš Žemės reformos įstatymo 10 straipsniu nustatytos 8-os eilės perkelta į 9-ą eilę. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. spalio 17 d. nutartimi minėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą ir konstatavo, kad V.J. K. nėra savarankiškas pretendentas atkurti nuosavybės teises, jis tėra paveldėtojas mirusios Lietuvos pilietės O. M., kuri Atkūrimo įstatymo nustatyta tvarka buvo pateikusi prašymą atkurti nuosavybės teises į žemę, ir kad Utenos AVA pagrįstai O. M. įtraukė į 9-ąją eilę pretendentų, siekiančių gauti neatlygintinai lygiaverčius žemės sklypus Anykščių rajono Viešintų kadastrinėje vietovėje (adm. byla Nr.I-9-283-2008 m., t.2, b.l.75-79;137-144).

Vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio nuostatomis, pripažintina, kad V.J. K. patenka į šio straipsnio 2 dalyje nurodytų asmenų sąrašą, tačiau tai jam suteikia teisę siekti, kad būtų perduotos mirusiajai pretendentei O. M. tik Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatyta 9–ąja eile atkurtos nuosavybės teisės. Teismas pažymėjo, kad V. P. nuosavybės teises į Anykščių rajono Viešintų seniūnijos Viešintų kadastro vietovėje esančio žemės sklypo dalį yra įgijęs civilinio sandorio pagrindu, V. T. ir V. T. nurodytoje kadastro vietovėje vykstančiame žemės reformos procese dalyvauja kaip Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje numatytos aštuntos eilės pretendentai, o A. B., B. N., V. S. - kaip septintos eilės pretendentai, t. y., kaip aukštesnių nei O. M. eilių pretendentai. Atsižvelgus į byloje nustatytų aplinkybių visetą, teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo teigti, jog aukščiau paminėtų asmenų žemės įgijimas, jos valdymas ir naudojimas civilinio sandorio pagrindu ar žemės sklypų formavimas Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytu eiliškumu betarpiškai ir tiesiogiai pažeidžia V.J. K., dalyvaujančio žemės reformos procese tik kaip 9-oje eilėje esančios pretendentės įpėdinio, asmenines teises ir teisėtus interesus. Pareiškėjui nėra įstatymu suteikta įgaliojimų, suteikiančių teisę ginant viešąjį interesą, ginčyti administracinius aktus, kuriais išspręstos asmenų žemės naudojimo teisės, suprojektuotų žemės sklypų ribų nustatymas, jų priskyrimas ir perdavimas nuosavybėn.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas atmetė pareiškėjo reikalavimas panaikinti aukščiau nurodytus ginčijamus aktus.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas V.J. K. yra pareiškęs reikalavimą pripažinti negaliojančia ir panaikinti Anykščių rajono Viešintų seniūnijos Viešintų kadastro vietovėje pageidaujančių gauti žemę asmenų susirinkimo, pretendentų gauti žemę pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio devintą pretendentų grupę, įvykusio 2004 m. gruodžio 16 d., nutarimo dalį, kurioje K. T. pasirinko žemės sklypą Nr. 134, kurį grindžia pareiškėjo, perimančio O. M., patenkančios į pretendentų 8-ąją eilę, atkurtas nuosavybes teises, teise pirmiau nei K. T., patenkantis į 9-ąją eilę, pasirinkti žemės sklypus.

Teismas nustatė, kad Utenos AVA 2002 m. sausio 30 d. įsakymu Nr.10-08-47 „Dėl sąrašų patvirtinimo Anykščių rajone Viešintų seniūnijoje“ K. T. yra įrašytas kaip asmuo, siekiantis Viešintų kadastro vietovėje gauti žemę pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsniu numatytą 9-ąją eilę, jo išvada dėl 6,15 ha žemės pateikta 2000 m. gruodžio 4 d., o šioje eilėje įrašytos O. M. išvada dėl 35,03 ha žemės pateikta 2000 m. balandžio 29 d. (t.2, b.l.157, 175, 177). Utenos AVA 2004 m. lapkričio 18 d. įsakymu Nr.16-977 pretendentės O. M. (2000 m. balandžio 29 d. išvada, reg. Nr.243) pakeistas eiliškumas iš 8-os eilės į 9-ąją eilę yra išlikęs, įsiteisėjus Panevėžio apygardos administracinio teismo 2008 m. vasario 4 d. sprendimui (adm. byla Nr.I-9-283-2008 m., t.2, b.l.137-144). Nustatyta, kad K. T. 2004 m. gruodžio 16 d. vykusiame susirinkime dalyvavo kaip 9-os eilės pretendentas; šiame susirinkime iš šios eilės 13 asmenų dalyvavo keturi; K. T. sklypą Nr.134, esantį (duomenys neskelbtini) kaime, pasirinko po J.K. M., J.D. V. ir S. F., pagal išvados pateikimo datą buvusių sąraše aukščiau už jį (t.2, b.l.155-157, 159-160). Teismas padarė išvadą, kad mirusios pretendentės O. M. įpėdinis, t. y. pareiškėjas V.J. K., apie 2004 m. gruodžio 16 d. vyksiantį 9-os eilės pretendentų susirinkimą buvo Anykščių rajono žemėtvarkos skyriaus buvo informuotas registruotu pranešimu, tačiau į nurodytą susirinkimą neatvyko (t.2, b.l.155, 169 ).

Teismas konstatavo, kad atsakovas Utenos AVA, organizuodamas ir pravesdamas Viešintų kadastro vietovės 9-os eilės pretendentų 2004 m. gruodžio 16 d. susirinkimą, laikėsi Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodikos nuostatų, nustatančių pretendentų susirinkimo organizavimo, pretendentų kvietimo, atvykusių į susirinkimą pretendentų registravimo, susirinkimo vedimo tvarką (25 p.), žemės sklypų projektavimo kiekvienai pretendentų gauti žemę grupei tvarkos pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nurodytą prašymų gauti žemę svarstymo eiliškumą (28 p.) ir nepažeidė pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų. Todėl nurodytas V.J. K. reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas.

Administracinėje byloje Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 10 d. nutartimi buvo taikyta reikalavimų užtikrinimo priemonė - sustabdytas išieškojimas pagal V. J. K. administracinėje byloje Nr.I-124-05-2003 m. išduotą vykdomąjį dokumentą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2003 m. spalio 22 d. sprendimo, priimto administracinėje byloje Nr.I-124-05-2003 m., vykdymo (t.3, b.l. 8-9). Nurodyta užtikrinimo priemonė buvo taikyta, siekiant užtikrinti būtinas sąlygas, reikalingas atkurti nuosavybės teises V.J. K. ir priimti tuo reikalu sprendimą, ir kurių sudarymas buvo susijęs su Utenos AVA veiksmais ir priimtais ar būsimais sprendimais dėl žemės perdavimu nagrinėjamoje byloje dalyvaujančių trečiųjų suinteresuotųjų asmenų V. T., V. T., K. T. ir kitų trečiųjų suinteresuotųjų asmenų nuosavybėn.

III.

Pareiškėjas V. J. K. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 12 d. sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. pareiškėjas turi subjektinę teisę ginti savo turtinius interesus, susijusius su nuosavybės teise į išlikusio nekilnojamojo turto atstatymą, tame tarpe teisę pasirinkti teisingą kompensaciją už valstybės išpirktą turtą pasirenkant ekvivalentinę natūrą iš Viešintų kadastro vietovės laisvos valstybinės žemės fondo žemių (sklypų) eilės tvarka su kitais pretendentais turinčiais teisę ją rinktis. Savo teisę pareiškėjas gina teigdamas, kad kiti asmenys, kuriems suformuojant sklypus laisvo fondo žemėje arba kurie pasirinko žemės sklypus ankščiau pareiškėjo, tokios teisės neturėjo, bet juos suformavo atsakovas.

Žemesnės instancijos teismas

2. Teismas nenagrinėjo pareiškėjo skundo iš esmės. Teismas tik konstatavo, kad pareiškėjas neturi teisės ginčyti kitų asmenų pasirinkimo, susirinkimo sprendimų.

3. Santykiams, susijusiems su nuosavybės teisių atkūrimu į išlikusį nekilnojamąjį turtą taikomos paveldėjimo santykius reguliuojančios normos, t.y. CK 5.1 straipsnio 1 dalis, CK 1.112 straipsnio 2 dalis, 5.1 straipsnio 2 dalis. Aukščiausiasis Teismas ne kartą (pvz., 1999 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-30/1999; 2000 m. gegužės 22 d. nutartis Nr. 3K-3-583/2000; 2004 m. balandžio 29 d. konsultacija) yra pažymėjęs, kad teisė atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą yra turtinė teisė, todėl mirus šios teisės turėtojui ji tampa palikimo dalimi ir paveldima bendra tvarka. Tokia išvada inter alia grindžiama Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalies nuostata, kad mirus piliečiams, turintiems teisę į nuosavybės teisių atkūrimą kurie nustatytu laiku buvo padavę prašymus atkurti nuosavybės teises, nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniams.

4. Atsakovas nesilaikė LR Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymo Nr. 207 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos patvirtinimo“ ir jo vėlesnių pakeitimų metodikos, nesilaikė LR Vyriausybės 1993 m. spalio 29 d. nutarimo Nr. 816 „Dėl Žemės sklypų asmeniniam ūkiui bei tarnybinėms daloms suteikimo ir žemės ploto rezervo nustatymo tvarkos patvirtinimo“ (toliau – ir Suteikimo Tvarka) nuostatų, neatliko projekto parengiamųjų darbų Viešintų kadastrinėje vietovėje, neteisėtai surengė 2004 m. gruodžio 16 d. susirinkimą.

Žemesnės instancijos teismas

5. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2003m. spalio 22 d. sprendimu įpareigojo Utenos viršininko administraciją per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlikti įstatymuose numatytus veiksmus ir priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių į žemę, esančią Viešintų kadastrinėje vietovėje, atkūrimo V. J. K.. Antstolis S. O. G., vykdant vykdomąjį raštą Nr. 1-24-05, 2006 m. gruodžio 1 d. nustatė, kad minėtas teismo sprendimas, kuris įsiteisėjo 2003 m. lapkričio 6 d., neįvykdytas.

6. Ginčo esmė yra tai, kad žemės sklypai projekte formuojami pretendentams nesilaikant Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio eiliškumo ir žemė asmeniniams ūkiams nebuvo suteikta pagal įstatymus ar plotuose, žemėtvarkos projekte nenumatytuose naudoti asmeniniam ūkiui ta apimtimi, kuria tiesiogiai pažeidžia pareiškėjo teises ir teisėtus interesus, kaip asmens dalyvaujančio žemės reformos procese, t. y. O. M. įpėdinio.

7. Atsakovas privalo teisingai pažymėti laisvos žemės fondą, tačiau to nedarė.

Šalies argumentai

8. Pareiškėjas 2007 m. lapkričio 14 d. pateikė atsakovui prašymą pateikti visą 1999- 2000 m. parengto Anykščių rajono Viešintų seniūnijos Viešintų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto laisvos valstybinės žemės plotų nustatymo dokumentų bylą ir su ja susijusią kartografinę medžiagą. Pareiškėjas teismui nurodė, kad negavus nurodytos informacijos, jam nėra galimybės tinkamai pasiruošti bylos nagrinėjimui. 1999 m. paruoštoje kartografinėje medžiagoje, kuri patvirtinta atsakovo 1999 m. kovo 5 d. įsakymu Nr. 10-06-569, yra pažymėta asmeniniam ūkiui skirta žemė, masyvai ir laisvos valstybinės fondo žemės plotai. Pirminis projektas ir su juo susijusi patvirtinta kartografinė medžiaga yra Viešintų žemės reformos projekto pradžia ir po to daryti pakeitimai ir šių pakeitimų teisinis pagrindas yra būtinas bylos nagrinėjimui.

9. 2002 m. kovo 18 d. žemės reformos žemėtvarkos projekto patikrinimo žiniaraštyje nurodyta, kad projektas nesuderintas Utenos apskrities žemės tvarkymo departamente, planas nepasirašytas skyriaus viršininko ir, kad nesutampa a.ū. masyvo ribos 1:10000 ir 1:5000 planuose. Taigi, esminė kartografinė medžiaga nėra suderinta, ir nors šie žemėlapiai buvo pateikti prie kitos bylos Anykščių apylinkės teisme, šioje byloje atsakovas nepagrįstai nurodo, kad medžiaga jau pateikta teismui.

10. Pareiškėjas 2008 m. birželio 11 d. teismui pateikė 4 spalvotas nuotraukas, kurios yra kopija aukščiau nurodytos medžiagos dalies. Teismas privalėjo išreikalauti visus šio įrodymo originalus.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nepagrįstai 2008 m. gruodžio 2 d. teismo posėdžio metu nustatė, kad visa kartografinė medžiaga yra byloje. Tokiu būdu iš pareiškėjo atimta teisė duoti įrodymais pagrįstus paaiškinimus, susijusius su esminiais bylos reikalavimais, pažeidžiama teisė efektyviai pasinaudoti teisine gynyba, užtikrinti teisių įgyvendinimą, atimta teisė duoti parodymus, taip pat į nešališką ginčo nagrinėjimą.

11. Teismas 2007 m. lapkričio 23 d. nutartimi išreikalavo iš atsakovo visą medžiagą, susijusią su 2007 m. balandžio 27 d. apskrities viršininko įsakymu Nr. 14-385 ir pažymėjo, kad jeigu rengiant dokumentus paaiškėtų, kad pirkimo pardavimo sutarties vienas dalyvių yra privatus asmuo, kuriam žemė buvo suformuota pagal žemėtvarkos projektą, tai tuomet atsakovas privalo pateikti to asmens žemės tvarkymo bylas, ir jeigu tai buvo nuosavybės teisių atkūrimas, pateikti visas archyvines bylas. Atsakovas reikalautos medžiagos nepateikė. Pareiškėjas 2008 m. gruodžio 29 d. susipažindamas su byla pastebėjo, kad J. G. žemės tvarkymo byla yra pridėta prie kitų asmeninių bylų. Iki 2008 m. gruodžio 29 d. ši byla nebuvo pridėta prie bylos medžiagos, ir byloje nėra dokumentacijos, patvirtinančios, kada ši byla buvo pateikta teismui.

2008 m. gruodžio 2 d. teismo posėdžio protokole taip pat nėra nurodyta ši byla. Ši byla nebuvo pristatyta ir Anykščių rajono apylinkės teismui.

Žemesnės instancijos teismas

Iš J. G. žemės tvarkymo bylos matyti, kad projekto sklypai 96-1 ir 96-2 buvo suformuoti pagal žemėtvarkos projektą ir atsakovas privalėjo pristatyti visas archyvines bylas, tačiau to nepadarė.

12. Šiaulių apskrities viršininko administracijos išvada Nr. 29-16 buvo patikslinta Šiaulių apskrities viršininko 2005 m. sausio 17 d. įsakymu Nr. V-10, ir 2005 m. sausio 20 d. pareiškėjui buvo perduota patikslintos išvados ir įsakymo originalai, kuriuos pareiškėjas 2005 m. vasario 21 d. perdavė atsakovui. Taigi, atsakovo naujai organizuojamas 9 eilės pretendentų susirinkimas galėjo vykti tik po 2005 m. sausio 21 d. apie tai pranešus registruotu laišku.

Tačiau praėjus daugiau kaip metams laiko, pareiškėjui padavus skundą dėl atsakovo neteisėtų veiksmų Nacionalinei Žemės Tarnybai, 2006 m. balandžio 14 d. raštu Nr. 48-13 pareiškėjas buvo pakviestas atvykti 2006 m. balandžio 28 d. 9 val. įViešintų žemėtvarkos skyrių, dėl sklypų pasirinkimo iš laisvo fondo žemės.

13. Pareiškėjui iki šios dienos nebuvo leista pasirinkti iš laisvo fondo plotų, nors tokia teisė buvo suteikta kitiems 9 eilės pretendentams.

14. A. T. turėtos nuosavybės teisės atkūrimo procedūra buvo pradėta pagal J. T. prašymą. Vėliau, sutartimi J. T. perleido 6,00 ha dalies teisę į šios nuosavybės teisės atkūrimą V. T.. J. T. ir V. T., pažymą Nr. 1-68, išduotą 2000 m. gruodžio 8 d. (toliau – ir Pažyma) siekė perleidimo teisės ir išjos kylančių teisių įgyvendinimo ir savo teisę kylančią iš įstatymo (teisę perleisti nuosavybės teisių atkūrimą), įgyvendino sudarydami Anykščių rajono notarų biuro notarės 2000 m. gruodžio 8 d. patvirtintą teisės į išlikusiojo nekilnojamojo turto nuosavybės atstatymo perleidimo sutartį tarp J. T. ir V. T. (toliau - Perleidimo sutartis). Atkūrimo Įstatymo taikymo prasme po šios sutarties sudarymo minėtos nuosavybės teisės procedūros dalyviu (Atkūrimo Įstatymo straipsnio taikymo prasme tinkamais subjektais) tapo V. T., nes pagal tuo metu galiojusią šio straipsnio redakciją J. T. ir V. T. atitinkamai turėjo teisę perleisti ir teisę įsigyti tokio sandorio sudarymo būdu teisę į A. T. turėtos nuosavybės teisės atkūrimą.

Tačiau tai nereiškia, kad J. T. pateko į Atkūrimo Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatytą subjektų sąrašą. Šios išvados teisingumą patvirtina ir straipsnio 2 dalis. J. T. neturėjo giminystės ar testamentinių ryšių su buvusiu žemės savininku A. T., todėl negalėjo inicijuoti A. T. nuosavybės teisės atkūrimo proceso.

15. D. P. Pažymos įteikimas J. T. ir šios pažymos panaudojimas siekiant sukurti teises į nuosavybės atkūrimą yra atskiri Atkūrimo Įstatymą įgyvendinantys veiksmai, įpareigojantys Utenos apskrities viršininko administraciją, jai pavaldžius tarnautojus, taip pat įpareigojantys V. T. ir J. T. atskleisti Perleidimo sutartį surašančiai ir patvirtinančiai notarei ir sutartį pasirašančiai šaliai jiems žinomos Pažymos esmines aplinkybes, t. y. kad J. T. pavardė yra T., ne T., kad Pažyma išduota asmens, su kuriuo J. T. neturi giminystės ryšio, vardu, ir, kad J. T. neturi teismo nutarimo, patvirtinančio juridinį faktą, kad yra giminystės ryšys tarp jo ir A. T.. Taigi, J. T., panaudodamas apgaulingai ir neteisėtai paruoštą Pažymą, siekė neteisėtai sukurti teisę į nuosavybės atkūrimą, taip pažeidžiant pareiškėjo subjektines teises. Šių asmenų tylėjimas traktuojamas kaip apgaulė, t. y. aplinkybės numatytos CK 1.91 straipsnio 5 dalyje. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad iš neteisėto akto (neveikimo) negalima teisėtai įgyti (panaikinti) teisių ir pareigų. Teisių ir pareigų asmeniui sukūrimas neteisėtu aktu, t.y. neteisėtų teisių ir pareigų sukūrimas savaime reiškia įstatymo pažeidimą ir tuo pačiu pareiškėjo, kaip asmens siekiančio atkurti nuosavybės teises, teisių ir teisėtų interesų pažeidimą.

Atsiliepimas

16. Atsakovas 2006 m. liepos 31 d. atsiliepimu siekė suklaidinti teismą, teigdamas faktus neatitinkančius tikrovės, prieštaraujančius byloje esantiems dokumentams ir apgaulingai naudojo A. T. pavardės linksniavimą.

Byloje nėra teismo sprendimo, kuriuo nustatytas juridinis faktas, kad A. T. ir A. T. tai vienas ir tas pats asmuo.

17. Teisiniai santykiai dėl neteisėtai nacionalizuotos nuosavybės teisės į žemę atkūrimo reglamentuojami specialiojo įstatymo - Atkūrimo Įstatymo, todėl yra būtina nustatyti, ar Atkūrimo Įstatymo taikymo prasme V. T. turi teisę į minėtos nuosavybės atkūrimą, t. y. nustatyti, ar V. T. patenka į Atkūrimo Įstatymo 2 straipsnyje nustatytą piliečių, turinčių teisę į nuosavybės teises atkūrimą, sąrašą.

18. Utenos apskrities 2000 m. kovo 10 d. išvadoje Nr. 4191 neteisingai nurodyta, kad į buvusio savininko A. B. turėtą žemę V. T. atlyginama ekvivalentine natūra ir 5,60 ha sklypas yra išperkamas valstybės kaip užimtas asmeninio ūkio žemės. Pagal Suteikimo Tvarką, apylinkės agrarinės reformos tarnyba privalėjo suformuoti asmeniniam ūkiui bylas (8. p.) ir apylinkės agrarinės reformos tarnybos žemėtvarkininkai ar kiti asmenys pagal darbo sutartį privalėjo matuoti asmeniniam ūkiui sklypus (15. p.). Atsakovas 2006 m. liepos 31 d. teismui pateikė matininko G. S. paruoštą ir tikrovės neatitinkantį žemėlapį.

V. T. išvados Nr. 4191 paruošimas su papildymais ir pakeitimais neįrodo, kad žemė buvo išperkama Atkūrimo Įstatymo 12 straipsnio 7 punkto prasme, ir kad ji priskiriama prie išperkamos žemės teisėtai - t. y. laikantis įstatymo reikalavimų. Išvadoje Nr. 4191 žemės plotų priskyrimas prie išperkamų kaip užimtų piliečių asmeniniu ūkiu yra pareiškėjo susijusių reikalavimų esmė ir teismas privalėjo išsiaiškinti šių aplinkybių teisėtumą visapusiškai ir objektyviai. Teismas privalėjo nustatyti ar asmeninio ūkio žemės sklypai buvo suteikti ir atmatuoti teisėtai A. B. turėto sklypo Nr. 25 ribose nepažeidžiant V. T. teisių kaip pretendentės, turinčios teisę atkurti nuosavybės teises, žemę grąžinant natūra.

Žemesnės instancijos teismas

19. V. T. turi teisę atsisakyti nuosavybės atkūrimo natūra, tuomet tokia žemė pagal Atkūrimo Įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų 24 punktą gali būti atkuriama perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės sklypą iš laisvos žemės fondo pagal Žemės reformos įstatyme piliečiams nustatytą žemės plotų įsigijimo eiliškumą ir V. T. turi teisę taip pasirinkti, tačiau išvadoje neteisingai nurodyta, kad žemė yra valstybės išperkama, užimta asmeninio ūkio žeme, ir V. T. siekiama neteisėtai suteikti teisę rinktis sklypus. Žemė, į kuria V. T. atsisakė atkurti nuosavybės teises natūra, nebuvo ir nėra užimta asmeninio ūkio žemės, todėl Utenos apskrities 2000 m. kovo 10 d. išvados Nr. 4191 1.2 punkto dalis, kuria nurodyta, kad valstybės išperkamai žeme: 5,60 ha (vertė 7301 Lt), tame skaičiuje užimta asmeninio ūkio žeme 5,60 ha (vertė 7301 Lt), su vėlesniais pakeitimas pripažintina negaliojančia. V. T. gali pretenduoti į konkrečius sklypus ne aukštesnėje kaip 10 eilėje.

20. Administracinių teismų praktikos administracinėse bylose dėl nuosavybės teisių atkūrinu apibendrinimas ir teisės taikymo rekomendacijos nurodo, kad vertinant teisės normų taikymą tu būti patikrinama, ar žemė asmeniniam ūkiui buvo suteikta pagal įstatymus, t. y. vertinant, ar žemė asmeniniam ūkiui buvo suteikta pagal įstatymus, turi būti patikrinama: ar konkretus asmuo priklausė asmenų grupei, turėjusiai teisę gauti atitinkamo dydžio asmeninio ūkio žemės sklypą; ar pagal ne vėliau kaip iki 1993 m. gruodžio 1 d. pateiktą asmens prašymą ne vėliau kaip iki 1994 m. liepos 1 d. buvo priimtas Apylinkės Tarybos sprendimas dėl žemės suteikimo asmeniniam ūkiui (nuo 1995 m. gruodžio 20 d. iki 1997 m. liepos 23 d. priimtas apskritie valdytojo sprendimas, patvirtinantis, kad teisėtai naudojamasi asmeninio ūkio žeme, ne vėliau kaip iki 2004 m. gruodžio 31 d. priimtas apskrities viršininko sprendimas, patvirtinantis asmeninio ūkio žemės suteikimą ir fizinio asmens naudojamos asmeninu) ūkio žemės plotą); ar skirta asmeniniam ūkiui žemė buvo atmatuota toje vietoje, kurioje šiuo metu asmuo ja naudoja (išskyrus atvejus, kai rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektą pagal įstatymus buvo pakeista asmeninio ūkio žemės sklypo vieta ir ribos); ar nebuvo priimtas apskrities viršininko sprendimas sumažinti asmeninio ūkio žemės sklypo dydį (taikoma asmenims, kuriems sugrąžinta žemė arba kurie turi teisę susigrąžinti didesnį kaip 3 ha žemės ūkio naudmenų plotą toje kadastrinėje vietovėje, kurioje yra jų naudojama asmeninio ūkio žemė); jei žemės sklypas asmeniniam ūkiui buvo atmatuotas po 1994 m. sausio 1 d., turi būti patikrinama, ar jis buvo atmatuotas žemėje, kuri iki to laiko buvo naudojama asmeniniam ūkiui, arba laisvoje valstybinio žemės fondo žemėje, kuri numatyta naudoti gyventojų asmeniniam ūkiui pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus (laisva valstybinio žemės fondo žeme nelaikoma žemė, į kurią atkurti nuosavybės teises, žemę grąžinant natūra, pretendavo asmenys, turėję tokią teisę).

22. Visi asmeninio ūkio sklypai, kurie buvo atmatuoti A. B. turėto sklypo Nr. 25 ribose po 1994 m. sausio 1 d. žemėje, į kurią atkurti nuosavybės teises, žemę grąžinant natūra, pretendavo V. T. ir kiti A. B. įpėdiniai, nebuvo suteikti ir išmatuoti laisvoje valstybinio žemės fondo žemėje ir pagal įstatymą. A. B. įpėdinių pageidaujama natūra susigrąžinti žemė negalėjo būti teisėtai suteikta ir atmatuota asmeninio ūkio naudojimui, kol šie įpėdiniai šios žemės nepageidavo sugrąžinti natūra. Šią žemę išpirkti kaip užimtą asmeninio ūkio žemę galėjo tiktai tuo atveju, jei žemė asmeniniam ūkiui buvo suteikta pagal įstatymus.

22. Iš byloje esančių pretendentų atkurti nuosavybės teises į A. B. valdytą žemę susitarimo ir atsakovo sprendimų pamatyti, kad laisvo fondo žemė viso A. B. turėto sklypo Nr. 25 ribose nuo 1991 m. lapkričio 13 d. buvo 0,5 ha, nuo 1992 m. kovo 30 d. 1 ha, nuo 1992 m. vasario 12 d. buvo 12,2 h, ir nuo 2000 m. kovo 10 d. buvo 17,8 ha.

25. Iš A. P. 1995 m. gegužės 14 d. atmatuoto asmeninio ūkio žemės sklypo Nr. 70-5, kurio plotas 0,88 ha ir R. K. 1994 m. birželio 11 d. atmatuoto asmeninio ūkio žemės sklypo, plane Nr. 65-5, kurio plotas 0,27 ha (1,15 ha iš viso) 0,15 ha nebuvo teisėtai suteikta gyventojų asmeniniam ūkiui nes 0,15 ha nebuvo suteikta ir atmatuoti nei žemėje kurioje iki tada buvo naudojama gyventojų asmeniniam ūkiui nei laisvoje valstybinio žemės fondo žemėje.

24. V. T. 2000 m. vasario 4 d. prašymu Nr. 26 pasirinko kitą atkūrimo būdą – ekvivalentine natūra kitoje vietoje Laičių kaime. 2000 m. kovo 10 d. buvo išduota ir vėliau patikslinta ginčytina išvada Nr. 4191, siekiant (nepagristai) paaukštinti V. T. išvados eiliškumą iš 10 eilės į 8 dėl viso 5,60 ha ploto. Taigi, žemės, į kurią pretendavo susigrąžinti natūra V. T., nebuvo pagrindo išpirkti. V. T. pagal Žemes reformos įstatymo 10 straipsnį galėjo gauti išvadą suteikiant teisę rinktis 10 eilėje, o ne 8 ar 9 eilėje.

25. Teismų praktikoje laikomasi taisyklės, kad kai žemės sklypas asmeniniam ūkiui buvo atmatuotas iki 1994 m. sausio 1 d. arba po 1994 m. sausio 1 d., bet žemėje, kuri iki to laiko buvo naudojama asmeniniam ūkiui, arba laisvoje valstybinio žemės fondo žemėje (laisva valstybinio žemės fondo žeme nelaikoma žemė, į kurią atkurti nuosavybės teises, žemę grąžinant natūra pretendavo asmenys, turėję tokią teisę) toks žemės suteikimas yra teisėtas, nors iki žemės sklypo asmeniniam ūkiui atmatavimo asmenys, turėję teisę į nuosavybės teisių atkūrimą buvo padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į šią žemę grąžinant ją natūra (pvz., administracine byla Nr. A3-154-2003).

Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad asmeninio ūkio žemės sklypai buvo naudojami arba suteikti ir atmatuoti teisėtai A. B. turėto sklypo Nr. 25 ribose anksčiau kaip 1994 m. birželio 11 d. Tai reiškia, kad V. T. priklausė 10 eilė pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnį, ir jos dalyvavimas pasirenkant laisvo valstybinio fondo žemę 8 eilėje pažeidė pareiškėjo subjektines teises iš esmes.

26. Viešintų kadastro vietovės projekto autorius G. S., paruošdamas 2005 m. rugpjūčio 9 d. paaiškinimą „Dėl sklypų ribų ir plotų pasikeitimo“ susijusį su apskrities viršininko 2000 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 10-08-110, nurodė aplinkybes, neatitinkančias tikrovės, t. y. kad A. S. buvo suprojektuoti 2 asmeninio ūkio žemės sklypai A295 1,2,3,4,5,6. Pagal Suteikimo Tvarkos 8 punktą apylinkės agrarinės reformos tarnyba privalėjo suformuoti asmeniniam ūkiui bylas ir pagal 15 punktą apylinkės agrarinės reformos tarnybos žemėtvarkininkai arba kiti asmenys pagal darbo sutartį privalėjo matuoti asmeniniam ūkiui sklypus.

1993 m. gruodžio 8 d. tarybos sprendimu A. S. buvo iškirta 3 ha asmeninio ūkio ploto, tačiau, A. S. asmeninio ūkio ar žemės tvarkymo bylos nėra ir V. S. žemės tvarkymo byloje nėra A. S. asmeninio ūkio žemės paženklinimo akto(ų), nei žemės sklypų plano (ų) nei kitų sklypų atmatavimą patvirtinančių įrodymų. Projekto kartografinėje medžiagoje A. S. sklypai A295 1,2,3,4,5,6 nepažymėti.

27. Remiantis V. S. žemės tvarkymo bylos duomenimis ir Projekto dokumentacija, darytina išvada, kad šie asmeninio ūkio sklypai buvo 2005 m. birželio 30 d. pirmą kartą atmatuota laisvoje valstybinio žemės fondo žemėje, ir toje pačioje žemėje pažymėta Projekte kaip Sklypas Nr. 4, kurio dydis 6,20 ha, ir kuris buvo siūlomas pareiškėjui rinktis 2006 m. balandžio 28 d. pagal matininko G. S. pareiškėjui pateiktą ir patvirtintą planą. Sklypas Nr. 4 taip pat nurodytas Utenos apskrities viršininko administracijos 2002 m. sausio 30 d. įsakymo Nr. 10-08-49 priede. Toks atmatavimas neteisėtas ir su juo susijęs 2006 m. lapkričio 17 d. įsakymas ir 2005 m. gruodžio 12 d. sprendimas Nr. 13-14 156, yra neteisėti.

Teismas netinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nes Suteikimo Tvarkos 16 punktas reikalauja, kad nauji žemės sklypai asmeniniam ūkiui po 1994 m. sausio 1 d. turi būti matuojami tik žemėje, kuri iki to laiko buvo naudojama asmeniniam ūkiui, arba laisvoje valstybinio žemės fondo žemėje, kuri numatyta naudoti gyventojų asmeniniam ūkiui pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus.

28. Viešintų kadastro vietovės projekto autorius ruošdamas 2005 m. birželio 23 d. paaiškinimą „Dėl sklypų ribų ir plotų pasikeitimo“ susijusį su apskrities viršininko 2000 m. birželio 28 d. įsakymo Nr. 10-08-110, klaidingai nurodo, kad B. N. buvo suprojektuoti 2 asmeninio ūkio sklypai, o įsakyme klaidingai nurodyti 4 sklypai, kad sklypo ribos palyginant su projekto planu keitėsi nežymiai dėl kartografini medžiagos netikslumų.

1993 m. gruodžio 8 d. tarybos sprendimu B. N. buvo iškirta 3 ha asmeninio ūkio ploto, tačiau, B. N. asmeninio ūkio ar žemės tvarkymo byloje nėra B. N. asmeninio ūkio žemės paženklinimo akto (u) nei žemės sklypų plano (ų), nei kitų sklypų atmatavimą patvirtinančių įrodymų. Projekto kartografinėje medžiagoje B. N. sklypai 288 1-4 nei 288A-1 ar 288A-2 nepažymėti. B. N. žemės tvarkymo byla pradėta po jo mirties ir visi matavimai atlikti jo turto paveldėtojai.

B. N. asmeninio ūkio sklypai 2005 m. birželio 9 d. buvo pirmą kartą atmatuota laisvoje valstybinio žemės fondo žemėje, ir toje pačioje žemėje pažymėta Projekte kaip Sklypas Nr. 60, kurio dydis 7,1 ha, ir kuris buvo siūlomas pareiškėjui rinktis 2006 m. balandžio 28 d. tarp Viešintu kadastro vietovės laisvos valstybinės žemės fondo sklypų. Sklypas Nr. 60 taip pat nurodytas Utenos apskrities viršininko administracijos 2002 m. sausio 30 d. įsakymo Nr. 10-08-49 priede. B. N. žemės tvarkymo byla pradėta 2005 m.

29. Atsakovas 2006 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. 16-824 ir 2005 m. gruodžio 12 d. sprendimu Nr. 13-14 166 atliko uždraustus asmeninio ūkio žemės įteisinimo veiksmus, pažeidė pažeidėjo teisę rinktis laisvą valstybinį fondo plotą Nr. 60.

30. Lietuvos vyriausias administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A11-443-2005 konstatavo,kad teisę kreiptis į administracinį teismą nustato ABTĮ 5 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ 22 straipsnio dalį skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Išvardytos ABTĮ nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą.Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu.

31. Kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo turi teisę realizuoti savo turtines teises. Pareiškėjas, kaip O. M. įpėdinis, turi tas pačias teises. Iš nieko negali būti atimtos šios turtinės teisės, tame tarpe teisė į nuosavybės atkūrimą, nebent visuomenės interesais ir tik remiantis įstatymu arba tarptautinės teisės bendraisiais principais. Konstitucinis teisinas yra ne kartą pabrėžęs nuosavybės neliečiamybę ir piliečio teisę ginti teisėtus interesus teisme. Kiekvienas žmogus, kurio teisės ar teisėti interesai, pripažinti LR priimtais įstatymais, LR Konstitucija arba LR parsirašytomis tarptautinėmis konvencijomis, buvo pažeisti, turi teisę pasinaudoti efektyvia teisine gynyba valstybiniuose organuose, nesvarbu, ar tai padarė einantys oficialias pareigas asmenys.

32. Pareiškėjo ginama subjektinė teisė ir neturtinė teisė iš esmės sutampa su viešu interesu teisingai vykdyti Žemės reformą ir nuosavybės teisių atkūrimą eilės tvarka. Tačiau, viešo intereso egzistavimas nepaneigia pareiškėjo asmeninės teisės ginti ir savo asmeninį interesą. Pareiškėjas turi subjektinę teisę ginti savo teisę realizuoti O. M. nuosavybės teisių atkūrimą, kuris pradėtas vykdyti ir rinktis iš laisvo fondo žemės realizuojant ekvivalentine natūra už valstybės išpirktą žemę ir užtikrinti, kad laisvo fondo žemė būtų pasiūlyta ir pažymėta pagal įstatymus taip, kad jis galėtų rinktis norimus plotus ir kad būtų vykdomi įsigalioję teismo sprendimai.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo V. T. su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad Utenos apskrities viršininko 2002 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. 10-08-49 „Dėl Žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo Anykščių rajone“ buvo patvirtintas laisvo valstybinės žemės fondo sklypų, kuriuose bus vykdomi projektavimo darbai, sąrašas. Pareiškėjas, žinodamas minėtą aktą, kuris buvo skelbiamas viešai, su juo sutiko ir neginčijo iki šiol. Be to, šiuos klausimus pagal pareiškėjo skundą tyrė Valstybinė žemės tarnyba ir Utenos apskrities viršininko administracijos speciali komisija. Jos išvadų pagrindu V. T. Utenos AVA 2005 m. spalio 17 d. įsakymu Nr. 61-334 keičiant išvadą Nr. 4191 buvo patikslintas valstybės išperkamos žemės sklypo plotas, jis sumažintas iki 3,84 ha ploto. Pastarojo Utenos AVA 2005 m. spalio 17 d. įsakymo Nr. 61-334 pareiškėjas taip pat neginčijo.

Šalies argumentai

Pareiškėjas 2004 m. gruodžio 15 d. skundu kreipėsi į teismą, nurodydamas, kad pagal jo skundą Panevėžio apygardos administracinis teismas išnagrinėjimo kitą bylą Nr.I-124-05-2003, kurioje 2003 m. birželio 20 d. teismui buvo pateikti dokumentai apie sudarytas pretendentų eiles. Pareiškėjui jie buvo žinomi nuo 2003 m. birželio 20 d., ir jis, žinodamas jų turinį, neginčijo atitinkamų Utenos apskrities viršininko įsakymų, nei pretendentų eiliškumo, t. y. praleido įstatymu numatytus minėtų aktų apskundimo terminus. Šią aplinkybę pareiškėjas pripažino savo 2004 m. gruodžio 14 d. skunde.

Rengiant Viešintų kadastrinės vietovės žemėtvarkos projektą, atsakovas Utenos AVA teisingai nustatė laisvos valstybinės fondo žemės sklypus, pretendentų eiliškumą. Pareiškėjas žemės sklypus pasirinko pagal pretendentų eilę ir konkrečios jo teisės nebuvo pažeistos.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo K. T. su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. spalio 17 d. administracinėje byloje Nr. A525-l910/2008 pagal pareiškėjo skundą nurodė, „<...> kad pareiškėjas nagrinėjamos bylos apimtyje nėra savarankiškas pretendentas atkurti nuosavybės teises, tačiau jis yra paveldėtojas mirusios Lietuvos pilietės O. M., kuri Piliečių nuosavybės teisių iš išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nustatyta tvarka yra pateikusi prašymą atkurti nuosavybės teises į žemę.

Šiems santykiams reglamentuoti skirta Įstatymo 2 straipsnio 2 dalis, kuri, kitaip nei civilinėje teisėje galiojančios universalios paveldėjimą reglamentuojančios normos, nustato, kad jeigu piliečiai, kurie nustatytu laiku buvo padavę prašymus atkurti nuosavybės teises, yra mirę, nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniui, jeigu šis yra Lietuvos Respublikos pilietis (2 straipsnio 2 dalis). Taigi, Įstatymas nustato, kad nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu. Tai reiškia, jog nuosavybės teisės atkuriamos tokiomis sąlygomis ir teisėmis, kurias turėjo mirusysis pilietis. Aptariama Įstatymo 2 straipsnio 2 dalis taip pat reiškia, kad tik po to, kai nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo asmens vardu, šios nuosavybės teisės perduodamos mirusiojo asmens paveldėtojams. Toks reglamentavimas reiškia, kad mirusiojo asmens paveldėtojai negali paveldėti daugiau teisių, nei jų turėjo mirusysis <...>.

O. M. kadastrinėje vietovėje patenka į 9 eilę pretendentų, siekiančių gauti neatlygintinai žemės sklypus lygiaverčius turėtiesiems. Ta faktinė aplinkybė, kad O. M. paveldėtojas - pareiškėjas - savo gyvenamąją vietą yra deklaravęs Paežerių kaime, Viešintų seniūnijoje, Anykščių rajone, kad jis ten turi nekilnojamojo turto, kad jis nuosavybės teisių atkūrimo procese veikia mirusiosios vardu, teisinės reikšmės šioje byloje neturi ir O. M. eiliškumo nekeičia, nes ne pareiškėjas, o mirusioji O. M. yra pretendentė atkurti nuosavybės teises“.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nutartyje konstatavo, kad Utenos apskrities viršininko administracija ginčijamu 2004 m. lapkričio 18 d. įsakymu Nr. 16-977 „Dėl Utenos apskrities viršininko administracijos 2001 m. kovo 28 d. įsakymo Nr. 10-08-66, 2001 m. balandžio 24 d. įsakymo Nr. 10-08-110 „Dėl sąrašų patvirtinimo Anykščių rajone, Viešintų seniūnijoje“ dalies pakeitimo“ nepažeidė pretendentės į nuosavybės teisių atkūrimą, o tuo pačiu ir pareiškėjo, teisių ir pagrįstai O. M. įtraukė į 9 eilę pretendentų, siekiančių gauti neatlygintinai lygiaverčius žemės sklypus Anykščių rajono Viešintų kadastrinėje

Šalies argumentai

Apelianto nurodytas Panevėžio apygardos administracinio teismo 2003 m. spalio 22 d. sprendimas dėl įpareigojimo Utenos viršininko administraciją per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlikti įstatymuose numatytus veiksmus ir priimti sprendimą dėl nuosavybės teisės į žemę, esančią Viešintų kadastrinėje vietovėje, atkūrimo V. J. K. gali būti įgyvendintas tik įstatymo ir poįstatyminių aktų pagrindu ir negali prieštarauti galiojantiems įstatymams. Tuo labiau, kad nagrinėjamas pareiškėjo skundas tiesiogiai susijęs ne su V. J. K. teise į nuosavybės teisių atkūrimą, o su nuosavybės teisių atkūrimu pagal pretendentės O. M. prašymą. Pareiškėjas, atkūrus nuosavybės teisę pretendentei O. M. ekvivalentine natūra į jos turėtą turtą, žemę paveldės įstatymų nustatyta tvarka. Kaip susijęs Panevėžio apygardos administracinio teismo sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo V. J. K. su nuosavybės teisių atkūrimu O. M., pareiškėjas nenurodė.

Žemesnės instancijos teismas

K. T. pasirinktų sklypų atžvilgiu pareiškėjas nurodė vieną argumentą, t. y., kad jis pasirinktų šį sklypą, tačiau nenurodo argumentų kaip toks pasirinkimas galimas ir kaip trečiasis suinteresuotas asmuo pažeidžia pretendentės į nuosavybės teisių atkūrimą O. M. teisę pasirinkti sklypus pagal nustatytą ir patvirtintą eiliškumą.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodo, kad apskrities viršininko 2005 m. sausio 17 d. įsakymu Nr. V-10 ir 2005 m. sausio 20 d. jam buvo perduota patikslintos išvados ir įsakymo originalai, kuriuos 2005 m. vasario 21 d. jis perdavė Utenos apskrities viršininko administracijos institucijoms. Pareiškėjas nenurodė įstatyminės nuostatos ar norminio akto, kurio pagrindu būtų buvęs privalomas nuosavybės teisių atkūrimo procedūrų sustabdymas kadastrinėje vietovėje pagal pateiktą prašymą dėl išvados patikslinimo.

Atsiliepimas

Atsakovas Utenos apskrities viršininko administracija su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad sutinka su teismo sprendimo motyvais bei palaiko atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui išdėstytus argumentus.

Trečiasis suinteresuotas asmuo S. F. su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad sutinka su teismo nustatytomis bylos aplinkybėmis ir padarytomis išvadomis. Pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. spalio 17 d. nutartimi Panevėžio apygardos administracinio teismo sprendimą paliko nepakeistą ir konstatavo, kad V. J. K. nėra savarankiškas pretendentas atkurti nuosavybės teises, jis tėra paveldėtojas, mirusios Lietuvos pilietės O. M. ir kad Utenos AVA pagrįstai O. M. įtraukė į 9-ąją eilę pretendentų, siekiančių gauti neatlygintinai lygiaverčius žemės sklypus Anykščių rajono Viešintų kadastrinėje vietovėje (adm. byla Nr. 1-9-283-2008).

Iš pareiškėjo skundo teisinės argumentacijos seka, kad jis gina savo subjektines teises, o ne viešąjį interesą. O. M. įtraukta į 9-ąją eilę pretendentų, siekiančių gauti neatlygintinai lygiaverčius žemės sklypus Anykščių rajono Viešintų kadastrinėje vietovėje. Kiti pretendentai - V. T., V. T., nurodytoje kadastrinėje vietovėje vykstančiame žemės reformos procese dalyvauja kaip 8-os eilės pretendentai, o O. B., B. N., V. S. - kaip 7-os eilės pretendentai, t. y. kaip aukštesnių nei O. M. eilių pretendentai.

Nėra jokio teisinio pagrindo teigti, kad aukščiau paminėtų asmenų žemės įgijimas, jos valdymas ir naudojimas ar žemės sklypų formavimas žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytu eiliškumu pažeidžia V. J. K., dalyvaujančio žemės reformos procese tik kaip 9-oje eilėje esančios pretendentes įpėdinio, asmenines teises ir teisėtus interesus.

Administracinis teismas gali apginti besikreipiančio asmens pažeistas teises ar įstatymo saugomus interesus vienu iš ABTĮ 88 straipsnyje numatytų būdų tik tuo atveju, kai tokiu pažeidimu faktai yra nustatyti (šio asmens įrodyti) ir pažeidimo faktas yra siejamas tik (būtent) su šio asmens teisėmis ar įstatymo saugomais interesais. (Adm. byla Nr. A3-64/2007).

Apeliacinės instancijos tesimo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovas paaiškino apeliacinio skundo argumentus ir prašė apeliacinį skundą patenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos ginčas yra dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę procedūrų teisėtumo.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas nustatytų procedūrų nepažeidė ir pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundą grindžia tuo, kad teismas, priimdamas sprendimą, netinkamai įvertino faktines aplinkybes bei neteisingai taikė bei aiškino teisės aktus.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tinkamas faktinių aplinkybių vertinimas bei teisės taikymas sprendžiant ginčą yra neatsiejamai susiję. Tik nustačius teisiškai reikšmingus faktus, kurie yra būtini tinkamam teisės taikymui, priimtas sprendimas gali būti pripažintas teisėtu ir pagristu. Todėl apeliacinio skundo argumentai dėl faktinių aplinkybių vertinimo ir teisės taikymo bei aiškinimo vertintini kartu.

Dėl ginčo faktinių aplinkybių vertinimo.

Pareiškėjas nurodė ir bylos įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas 1996 metais paveldėjo iki nacionalizacijos valdytą O. M. žemę, buvusią Šiaulių apskrityje. Pareiškėjas pateikė prašymą Utenos apskrities viršininko administracijai atkurti nuosavybės teises į minėtą nekilnojamąjį turtą, perduodant nuosavybėn lygiavertį žemės, miško ar vandens telkinio plotą, jo gyvenamojoje vietovėje Paežerių kaime, Viešintų seniūnijoje, Anykščių rajone, atitinkantį Šiauliuose valdytą 35,0349 ha žemės sklypo dydį. O. M. vardu 1999 m. gruodžio 7 d. buvo parengta išvada Nr. 29-16 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“. Šiaulių apskrities viršininko 2005 m. sausio 17 d. įsakymu Nr. V-107 išvada buvo pakeista įrašant joje žodžius ir skaičius „tame tarpe 3,26 žemės apaugusios mišku (po 1940 metų)“.

Pareiškėjas nurodo, kad išvadą pateikė 2005 m. vasario 21 d. Utenos apskrities viršininko administracijai, todėl nuo išvados pateikimo pareiškėjas turėjo teisę dalyvauti nuosavybės teisių atkūrimo procedūrose pasirinktoje kadastrinėje vietovėje, tame tarpe rinktis žemės sklypą, kuris buvo siūlomas Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytos 9-tos eilės pretendentams. Teisėjų kolegija tokią išvadą grindžia Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – ir Atkūrimo tvarka) 105 punktu (redakcija nuo 2004 m. rugsėjo 3 d.), kuriuo remiantis apskrities viršininkas, priėmęs ar gavęs iš kitos apskrities viršininko išvadą dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn, ne vėliau kaip per mėnesį nuo išvados priėmimo ar gavimo raštu informuoja pilietį apie galimybę gauti žemės, miško sklypą ar vandens telkinį. Taip pat Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodikos (toliau – metodika) 23 punktu, kuriuo nustatyta, kad projekto autorius gautus prašymus atkurti nuosavybės teises arba gauti žemę nagrinėja šia tvarka: 23.1 punktas (redakcija galiojanti nuo 2003 m. lapkričio 29 d.) numato, kad vadovaudamasis apskrities viršininko kas 3 mėn. tvirtinamais piliečių, pageidaujančių susigrąžinti, gauti nuosavybėn neatlygintinai, pirkti, nuomoti sąrašais, parengia pretendentų sąrašą, sugrupuodamas gautus prašymus (išvadas dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo nuosavybėn neatlygintinai) pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytą eiliškumą. Esant šiam teisiniam reguliavimui ginčo laikotarpiu pareiškėjo nurodytos aplinkybės iki patikslintos išvados pateikimo Utenos apskrities viršininko administracijai nėra reikšmingos, nes nustačius išvados trūkumus ji buvo grąžinta patikslinti ir tik ją pateikus po patikslinimo bei nustačius pareiškėjo eiliškumą galėjo būti pradėta iš naujo nuosavybės teisų atkūrimo procedūra. Todėl atsakovas turėjo teisę rengti kitų pretendentų į nuosavybės teisių atkūrimą susirinkimą, nes tuo metu 2004 m. gruodžio 16 d. pareiškėjo išvados atsakovas neturėjo. Esant šioms aplinkybėms nevertinti apeliacinio skundo argumentai dėl bylos faktinių aplinkybių, susijusių su 2004 m. gruodžio 16 d. pretendentų susirinkimu.

Nereikšmingos aplinkybės taip pat dėl pretendentų eiliškumo ir jų teisės į nuosavybės atkūrimą, esančių Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio aštuntoje pretendentų eilėje, nes pareiškėjas yra priskirtas devintai eilei.

Šiam ginčui yra reikšmingos aplinkybės ar atsakovas tinkamai vykdė teisės aktais nustatytas nuosavybės teisių atkūrimo procedūras. Todėl priimto sprendimo teisėtumui ir teisingam bylos išsprendimui neturi įtakos aplinkybės, susijusios su Panevėžio apygardos administracinio teismo 2003 m. spalio 22 d. sprendimo vykdymu, nes tai yra sprendimo vykdymo procedūros ir jos nagrinėtinos sprendimo vykdymo proceso tvarka. Taip pat teisingam bylos išsprendimui neturėjo įtakos aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo pareiškėjo prašymo dėl sankcijų taikymo, vykdant Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartį.

Dėl pareiškėjo skundo reikalavimo teisės.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsniu nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Asmens teisė kreiptis dėl teisių pažeidimo viešojo administravimo srityje yra realizuojama remiantis ABTĮ 5 straipsnio 1 dalimi, kuria nustatyta, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymų saugomas interesas. Šios teisės normos formalus pagrindas kreiptis į teismą siejamas su asmens pažeistos teisės ar intereso gynimu. Todėl vien tik formalus ar abstraktus kreipimasis į teismą, nenurodant teisės pažeidimo ir pažeistos teisės gynimo būdo, neatitinka ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies nuostatų ir realiai negali būti apgintas. Asmens skundas gali būti pripažintas pagrįstu tik tuo atveju, jei nustatoma, kad jo teisė ar interesas yra pažeistas ir jis turi būti ginamas. Teismas, nustatęs atitinkamą pažeidimą, privalo priimti vieną iš ABTĮ 88 straipsnyje numatytą teisių gynimo sprendimą. Todėl skunde turi būti nurodyta kokia individuali teisė yra pažeista ir kaip ji turi būti apginta. Pareiškėjas nurodo skunduose interesą, dėl kurio skundžia viešojo administravimo subjekto aktus bei veiksmus, tačiau nenurodo konkrečiai kaip jis tiesiogiai keičia jo teises, taip pat skunde nėra nurodęs reikalavimo kaip jis turėtų būti ginamas. Pareiškėjo skundo reikalavimai patvirtina, kad pareiškėjas siekia, kad būtų revizuojami žemės reformos žemėtvarkos projektai, kurie buvo patvirtinti iki pareiškėjo 2005 m. vasario 21 d. išvados pateikimo ir pareiškėjo nuosavybės teisių atkūrimo procedūrų pradžios, taip pat skundžia žemės reformos vykdymą pasirinktoje kadastrinėje vietovėje ir siekia panaikinti trečiųjų suinteresuotų asmenų teisę į nuosavybės teisių atkūrimą.

Tokie reikalavimai susiję su viešojo intereso gynimu, o ne individualios teisės ar intereso gynimu, nes pareiškėjo reikalavimas tiesioginės įtakos jo teisėms neturi. Pareiškėjas siekia atkurti nuosavybės teises į žemę, perduodant jam lygiavertį sklypą, kaip ir kiti nustatytoje eilėje esantys pretendentai, todėl jis neturi pirmumo teisės pasirinkti konkretų sklypą prieš kitus asmenis. Be abejo, nustačius pažeidimus ir pripažinus, kad pareiškėjo nurodomi pretendentai neturi teisės į nuosavybės teisių atkūrimą, sumažėtų pretendentų skaičius ir tuo atsirastų didesnė galimybė pasirinkti žemės sklypą kitiems pretendentams, tame tarpe ir pareiškėjui, tačiau tiesiogiai tokia teisė pareiškėjui neatsiranda, o tik gali būti numanoma, kad per nuosavybės teisių atkūrimo procedūras jam gali atitekti ginčijami sklypai.

Esant šioms aplinkybėms pareiškėjas negali kelti ginčo, kuris tiesiogiai nepažeidžia jo teisių, tame tarpe negali ginčyti ir trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės į nuosavybės teisių atkūrimą bei tretiesiems suinteresuotiems asmenims suteiktų sklypų asmeniniam ūkiui teisėtumo. Nustatyti pažeidimai, vykdant žemės reformą, gali būti skundžiami administraciniam teismui ginant viešąjį interesą.

Pareiškėjas nėra asmuo, numatytas ABTĮ 56 straipsnyje, kuriam suteikta teisė ginti viešąjį interesą, todėl jis negali skųsti veiksmų, kurie priskirti viešėjam interesui. Tačiau pareiškėjas turi teisę teikti kompetentingam subjektui, numatytam ABTĮ 56 straipsnyje, prašymą dėl viešojo intereso pažeidimo ir jo gynimo, vykdant žemės reformos procedūras.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, aiškindama viešojo intereso ir individualaus intereso gynimo santykį, remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A3-64/2007, kurioje buvo konstatuota, kad asmuo nepraranda teisės kreiptis į teismą gindamas savo subjektinę teisę ar įstatymo saugoma interesą, jei tai sutampa ir su viešojo intereso gynimu. Šiuo atveju pareiškėjas pateikė skundą administraciniam teismui ir jis buvo priimtas. Tačiau nagrinėjant ginčą paaiškėjo, kad nėra įrodyta, jog jo individuali teisė pažeista, todėl pagrįstai jo skundas atmestas. Esant šiai aplinkybei pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka suformuotą administracinių teismų praktiką nagrinėjant panašias ar analogiškas bylas.

Remiantis šiais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, bei faktines ginčo aplinkybes, iš esmės teisingai išsprendė bylą, priėmė sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus. Todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

V. J. K. apeliacinį skundą atmesti.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 12 d.sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiStasys Gagys Dainius RaižysSkirgailė Žalimienė