Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kėdainių r. apylinkės teismo teisėja Audra Kriščiūnienė, išnagrinėjusi administracinę bylą, kurioje A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini) nedirbantis,

kaltinamas administraciniais teisės pažeidimais, numatytais Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1d., pažeidėjui nedalyvaujant, apie posėdžio vietą ir laiką informuotas tinkamai (b. l.1-2),

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. R. 2015-12-01, 16.40 val., Kėdainiuose, Pavasario g. 17, vairuodamas automobilį „Audi 80 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir sukdamas į kairę pusę nepaliko tokio tarpo iš šono, kad eismas būtų saugus, kliudė stovėjusį automobilį ir jį sugadino. Iš eismo įvykio vietos pasišalino nepranešęs policijai.

A. R. kaltu padaręs pažeidimus prisipažino ir nurodė, kad 2015-12-01, apie 17.00 val. važiavo su savo automobiliu „ Audi 80 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš Vasaros skvero į Pavasario gatvę, sukdamas į kairę kliudė stovėjusį automobilį ir jį sugadino. Supratęs, kad atsitrenkė į stovėjusį automobilį ir pagalvojęs, kad nieko baisaus nepadarė, iš įvykio vietos išvažiavo. Kitą dieną pamatė, kad išdužęs jo automobilio dešinės pusės posūkis ir nubrauktas dešinysis šonas. Pamatęs apgadinimus į policiją nesikreipė, nes jo automobilis apgadintas nebaisiai, pamanė, kad ir anam automobiliui nieko nepadarė. Supratęs jog atsitrenkė, iš eismo įvykio vietos išvažiavo, kadangi galvojo, kad kitą automobilį apgadino nežymiai (b. l. 8).

Taigi pažeidėjas iš esmės neginčija fakto, kad eismo įvykio metu buvo apgadintas kitam asmeniui priklausantis turtas. Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagal ATPK 130 str. 1 d. nusižengimo esmę, jo padarymo kaltė gali pasireikšti tik sąmoningu veikimu– tyčia. Todėl, baudžiant asmenį pagal šią normą, būtina nustatyti, kad jis suprato sukėlęs eismo įvykį ir sąmoningai pasirinko elgesio variantą – pasišalino iš įvykio vietos, suprasdamas, kad elgiasi neteisėtai (LAT 2012-06-19 nutartis adm. byloje Nr. 2AT-11-2012).

Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliams (ar automobiliui ir kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio (LAT 2011-12-13 nutartis adm. byloje Nr. 2AT-4-2011). Teismų praktikoje pasitaiko atvejų, kai pripažįstama, jog vairuotojai, kliudę tam tikrus objektus, nesuvokia padarę KET pažeidimo (nepajunta kontakto). Tokiais atvejais konstatuojama, kad nėra pažeidimo sudėties (administracinės bylos Nr. N-575-2184/2011, Nr. N-575-2263/2011).

Nagrinėjamoje byloje esantys tarnybiniai pranešimai (b. l. 3-4), tarnybinė ataskaita (b. l. 5), eismo įvykio vietos schema (b. l. 6), A. A. paaiškinimas (b. l. 7), pažeidėjo paaiškinimas (b. l. 8), transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas (b. l. 9), a/m „Audi 80 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei įvykio vietoje rastų nuolaužų, nuotraukos (b. l. 12-17), asmens duomenys (b. l. 20-21), VĮ „Regitra“ duomenys (b. l. 25) bei paties pažeidėjo prisipažinimas patvirtina, kad eismo įvykio metu buvo apgadintas kitam asmeniui priklausantis automobilis ir A. R. suprato sukėlęs eismo įvykį bei sąmoningai iš įvykio vietos pasišalino.

Motyvuojamoji dalis

Teismas išanalizavęs įrodymų visumą daro išvadą, kad pažeidėjas kliudęs kitus objektus ir juos apgadinęs, t. y. sukėlęs eismo įvykį, dėl kurio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, privalėjo nedelsdamas pranešti nukentėjusiam, o jeigu tai neįmanoma policijai- Kelių eismo taisyklių 222 p.

Pažeidėjo padarytos veikos kvalifikuotos teisingai, atitinka Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.

Atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltu padaręs pažeidimą prisipažino (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), atsakomybę sunkinanti aplinkybė- jis per metus baustas už tos pačios rūšies teisės pažeidimą (ATPK 32 str. 1 d. 5 p). Pažeidėjas praeityje baustas už KET pažeidimus (b. l. 18-19), nedirba (b. l. 23). Teismas atsižvelgęs į paminėtas aplinkybes, daro išvadą jog pažeidėjui turi būti skirtina ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje numatyta nuobaudos rūšis - bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu, ATPK 127 str. 2 d., numatyta nuobauda- bauda. Sutinkamai su ATPK 33 str., skirtosios nuobaudos subendrintinos apėmimo būdu.

Transporto priemonė „Audi 80 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saugoma aikštelėje (b.l.9) grąžintina automobilio savininkui .

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi išdėstytu ir Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 24 str., 27 str., 30 str., 33 str., 224 str., 286 str., 287 str. 1 d., 288 str., 302² str., 302⁴ str. 1 d., 2 d.,

nutaria:

- pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. - 868,00 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trims) metams.

- pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) bauda.

Vadovaujantis ATPK 33 str., skirtas nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę nuobaudą -868,00 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trims) metams.

Transporto priemonę „Audi 80 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą aikštelėje grąžinti automobilio savininkui .

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui.