- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-06-15
- Bylos Nr.
- 2S-1356-431/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-00021-2013-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Gerasičkinienė
- Ieškovas
- L. Ž., A. Ž.
- Atsakovas
- UAB „Doleta“, UAB „Elektros darbai“, AB „Lesto“, Prienų rajono savivaldybės administracijai, Valstybinei energetikos inspekcijai prie Energetikos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- UAB „Elektros tinklų paslaugos“, UAB „Apšvietimas“
- Kategorijos
- 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų L. Ž. ir A. Ž. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų L. Ž. ir A. Ž. ieškinį atsakovams UAB „Doleta“, UAB „Elektros darbai“, AB „Lesto“, Prienų rajono savivaldybės administracijai ir Valstybinei energetikos inspekcijai prie Energetikos ministerijos dėl statybos leidimo, elektros įrenginių techninės būklės patikrinimo akto-pažymos, pripažinimo tinkamu naudotis aktų, administracinių aktų ir projekto panaikinimo bei įpareigojimo atlikti kabelio atkarpos izoliacijos bandymus, tretieji asmenys byloje – UAB „Elektros tinklų paslaugos“ ir UAB „Apšvietimas“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 19 d. nutartimi paskyrė teismo ekspertizę ir pavedė ją atlikti teismo ekspertei Z. B.. Teismo ekspertė pateikė prašymą dėl kelionės į teismo posėdį išlaidų apmokėjimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. vasario 11 d. nutartimi įpareigojo Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos apmokėti teismo ekspertės Z. B. patirtas atvykimo į teismą išlaidas, nurodytas PVM sąskaitoje faktūroje Nr. TEKS 0000023.
Teismas pažymėjo, kad Civilinio proceso kodekso 89 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta eksperto teisė į išlaidų, turėtų dėl atvykimo į teismą, atlyginimą. Šioje byloje ieškovų iniciatyva atlikta teismo ekspertizė; teismo ekspertė vyko į objekto apžiūrą (duomenys neskelbtini), taip pat į teismo posėdžius Vilniuje. Ekspertė pateikė įrodymus, patvirtinančius 422,40 Lt dydžio kelionės išlaidas (PVM sąskaita faktūra Nr. TEKS 0000023). Šia išlaidas padengti, kol byloje nepriimtas sprendimas dėl ginčo esmės, įpareigotina Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, kuri 2013 m. lapkričio 12 d. raštu išreiškė prašymą įpareigoti ją ekspertizės išlaidas apmokėti tiesiogiai teismo ekspertui pagal jo pateiktą sąskaitą faktūrą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu ieškovai A. Ž. ir L. Ž. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 11 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Atskirajame skunde ieškovai nurodo, jog prašo trečiuoju suinteresuotuoju asmeniu patraukti Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, kadangi nesutinka, jog iš ieškovams skirtų valstybės biudžeto lėšų būtų apmokėtos teismo ekspertės patirtos kelionės išlaidos. Šias išlaidas turėtų apmokėti atsakovai. Dėl ekspertės nesąžiningumo teismo procesas pabrango, kadangi iškilo būtinybė atlikti 10 kV požeminės kabelinės linijos papildomą ekspertizę. Prienų rajono savivaldybės administracija 2006 m. rugpjūčio 3 d. išdavė statybos leidimą statiniui, kurio ilgis turėjo būti 1,118 km. AB „Lesto“ 2014 m. balandžio 23 d. pristatė ekspertei Statybos darbų žurnalą su 10 kV PKL pasu, kuriame nurodyta, jog 10 kV PKL inžinerinių statinių ilgis – 1,164 km. Tuomet administracija nepareiškė pretenzijos teismui, jog atsakovas AB „Lesto“ pastatė statinį, kurio ilgis 1,164 km be leidimo. Administracija išdavė atsakovui AB „Lesto“ leidimą, nors UAB „Doleta“ nevykdė AB „VST“ 2006 m. sausio 3 d. techninių sąlygų reikalavimų, tai yra negavo ieškovo, žemės sklypo savininko, sutikimo tiesti kabelį ieškovui priklausančiame žemės sklype, nenumatė servitutų prie ieškovų namo valdos, netikslino žemės sklypo plano bei įrašų viešuosiuose registruose. Atsakovas UAB „Elektros darbai“ 2006 m. nesuderino projekto su ieškovu, bet ir nepažymėjo ant projekto pirmo lapo nei ieškovo vardo ir pavardės, nei ieškovui priklausančio žemės sklypo ribų. Projekto autoriai darbus vykdė taip, lyg ieškovo namų valdoje niekas negyvena ir negyvens. Projekto autoriai visiškai nepaisė 10 kV PKL poveikio aplinkai. Atsakovas AB „Lesto“ nepareiškė pretenzijų teismui dėl 2014 m. balandžio 30 d. melagingos ekspertės išvados, kurioje teigiama, kad prie ieškovo namų yra du sertifikuoti sujungimai. Apžiūros, vykusios 2014 m. balandžio 23 d. metu, atsakovai AB „Lesto“ ir Valstybinė energetikos inspekcija nepageidavo, kad ekspertė apžiūrėtų 10 kV PKL fragmentą nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Dėl šios priežasties AB „Lesto“ nepateikė teismui UAB „Elektros darbai“ techninio darbo projekto trečio lapo, kuriame pateiktas šis 10 kV PKL fragmentas. Dėl nuo ieškovų nepriklausančios priežasties ekspertė atliko nevisavertę ekspertizę. Ekspertė atsisakė tenkinti ieškovo prašymą ir apžiūrėti minėtą 10 kV PKL fragmentą. Tuo pačiu ekspertė atsisakė vykdyti eksperto pareigą, nustatyti, kiek nesankcionuotų movų yra 10 kV PKL statinyje, kurio ilgis yra 1,164 km. Administracija (geodezininkas) nedalyvavo ekspertės 2014 m. balandžio 23 d. organizuotoje 10 kV PKL apžiūroje, nors turėjo dalyvauti. Dėl administracijos kaltės žemės sklypo ribas ženklinantys riboženkliai įkalti, nesilaikant geodezininko parengto žemės sklypo plano geodezinių matavimų žiniaraščio. Ekspertė nepasirūpino, jog administracija būtinai dalyvautų 2014 m. balandžio 23 d. apžiūroje.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas UAB „Elektros darbai“ nesutiko su skundu, prašė jį atmesti ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 11 d. nutartį nepakeistą. Nurodo, jog ekspertizė buvo atlikta ieškovų iniciatyva ir pagal jų prašymą, todėl pagal CPK 90 straipsnio 1 dalį jie privalėjo iš anksto sumokėti teismo nustatytą avansą. Kadangi ieškovams teisinę pagalbą teikia Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, jai pagrįstai šioje bylos nagrinėjimo stadijoje tenka pareiga apmokėti ekspertės kelionės išlaidas. Ekspertė savo pareigas atliko, todėl turi teisę į visų jai priklausančių sumų atlyginimą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovui teisinę pagalbą teikianti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba buvo įpareigota apmokėti teismo ekspertės išlaidas, patirtas dėl atvykimo į teismo posėdį, teisėtumo ir pagrįstumo
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 11 d. nutarties, remiasi skundo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su bylinėjimosi išlaidų atlyginimo institutu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro.
Byloje esantys duomenys patvirtina, jog ieškovui buvo skirta valstybės garantuojama teisinė pagalba. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 19 d. nutartimi pagal ieškovų prašymą skyrė byloje teismo ekspertizę, kuri buvo atlikta 2014 m. balandžio 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gegužės 8 d. nutartimi pateikė Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai sąskaitą dėl apmokėjimo už atliktą ekspertizę. Ekspertė taip pat pateikė teismui prašymą, kuriame nurodė, jog, atlikdama ekspertizę, ji važiavusi apžiūrėti objektą, keturis kartus važiavusi į teismo posėdžius. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. vasario 11 d. nutartimi įpareigojo Kauno valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą apmokėti ekspertės vykimo į teismo posėdžius išlaidas.
Pagal CPK 89 straipsnio 4 dalį ekspertams atlyginamos jų turėtos dėl atvykimo į teismą, važiavimo bei gyvenamosios patalpos nuomos išlaidos ir išmokami dienpinigiai. Pagal CPK 90 straipsnio 1 dalį šalis, kuri pateikė prašymą iškviesti liudytojus ar ekspertus, atlikti ekspertizę, apžiūrėti įvykio vietą, iš anksto sumoka teismo nustatyto dydžio avansą bylinėjimosi išlaidoms padengti. Ekspertizė buvo skirta pagal ieškovų prašymą, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai nutartimi įpareigojo ieškovui teisinę pagalbą teikiančią Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą
atlyginti ekspertės vykimo į teismo posėdžius išlaidas. Pažymėtina, jog pagal CPK 93 straipsnio taisykles visos šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos yra paskirstomos teismo sprendimu, išnagrinėjus bylą iš esmės. Todėl ieškovų atskirajame skunde nurodomi netinkami atsakovų veiksmai yra bylos iš esmės nagrinėjimo dalykas, nenagrinėtinas, sprendžiant klausimą dėl ekspertės išlaidų atlyginimo.
Pagal CPK 177 straipsnį eksperto išvada yra viena iš įrodinėjimo priemonių byloje. Todėl tik nagrinėdamas bylą iš esmės pirmos instancijos teismas gali įvertinti eksperto išvadą ir jos atlikimo aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovų atskirajame skunde nurodomos aplinkybės yra susijusios su eksperto išvados atlikimu, jos vertinimu bei atsakovų veiksmais, galimai įtakojančiais ekspertizės pagrįstumą. Taigi šias aplinkybes gali įvertinti tik teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės. Tačiau šios aplinkybės neturi reikšmės nagrinėjamoje proceso stadijoje sprendžiant klausimą dėl eksperto išlaidų atlyginimo. Šiuo atveju turi reikšmę tik pačių vykimo į teismo posėdžius turėtų ekspertės išlaidų pagrindimas. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ekspertė pateikė jos išlaidas patvirtinančias sąskaitas. Ieškovai atskirajame skunde neginčijo šių išlaidų pagrįstumo. Todėl pripažintina, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai įpareigojo ieškovui teisinę pagalbą teikiančią instituciją apmokėti ekspertės vykimo į teismo posėdžius išlaidas.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, todėl apskųstoji nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o ieškovų atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jai panaikinti.
Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 10 Lt sumą, todėl pagal CPK 92 str. ir 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 11 d. nutartį palikti nepakeistą.