Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2014-06-12 · Civilinė byla Nr. 2-1-136/2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-06-12
Bylos Nr.
2-1-136/2014
Teisminio proceso Nr.
2-36-3-00064-2013-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vidutė Micevičienė
Ieškovas
N. D.
Atsakovas
J. Š., VĮ Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento
Advokatai
Dalius Vaičiulis
Civilinė byla Nr. 2-1-136/2014(Teisminio proceso Nr. 2-36-3-00064-2013-0)Procesinio sprendimo kategorija (S) 35.5; 116.1
SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. birželio 12 d.
Raseiniai,Raseinių rajono apylinkės teismo teisėja Vidutė Micevičienė,sekretoriaujant Rasai Budreckienei,dalyvaujant ieškovei N. D.,ieškovės atstovui advokato padėjėjui Daliui Vaičiuliui,atsakovams J. Š.,

ir VĮ Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Raseinių rajono agentūros atstovei V. G.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. D. pareikštą ieškinį atsakovams J. Š., VĮ Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Raseinių rajono agentūros dėl žalos atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė prašo priteisti solidariai iš atsakovų J. Š. ir VĮ Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Raseinių rajono agentūros ieškovės naudai 30 112 litų žalos atlyginimo, visas patirtas bylinėjimosi išlaidas; bei ieškovės N. D. vardu pasirašytą ir Raseinių r. aplinkos apsaugos agentūrai teiktą 2005-12-20 prašymą „Sąlygoms nacionalinio, regioninio, rajono lygmens bendrojo ir specialiojo planavimo dokumentams rengti" pripažinti priimtu neteisėtai ir niekiniu. Taip pat pripažinti Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Raseinių r. agentūros darbuotoju išduotus leidimus ieškovės vardu kirsti mišką serija A Nr. 005613 ir serija A Nr. 005612 bei C Nr. 088478 išduotais neteisėtai ir niekiniais.

Ieškovė teigė, kad ji kartu su atsakove paveldėjo tris miškų ūkio paskirties žemės sklypus, kurie jai nežinant buvo iškirsti, dėl ko buvo patirta materialinė žala - 30 112 Lt. Ji sužinojusi apie iškirtimą, 2006 m. kreipėsi į Raseinių r. PK bei Raseinių r. apylinkės prokuratūrą su pareiškimu. 2013-01-23 Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros nutarimu ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje buvo nutrauktas, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio senačiai. Tuo pačiu minėtu nutarimu buvo patvirtinta ir konstatuota, kad atsakovė suklastojo įgaliojimą, be jos žinios organizavo miško kirtimo darbus, pardavė iškirstą mišką, tokiu būdu pažeidė jos turtines teises ir padarė jai turtinės žalos. Kadangi Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Raseinių r. agentūra išduodama leidimą kirsti mišką, nepatikrino ar įgaliojimas yra tikras, nesulygino su 2005 metais pateiktame jos prašyme ir suklastotame 2006-01-18 įgaliojime parašų, ir jį priėmė, netinkamai atlikusi savo funkcijas sudarė sąlygas minėtai žalai kilti. A. J. Š. su UAB „Egritmeda" 2006-01-20 sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią visa tiek jai, tiek atsakovei priklausanti mediena parduota už 32 002, 50 Lt. Atsakovė visus darbus organizavo ir medieną pardavė pateikdama suklastotą įgaliojimą, nes ji niekada atsakovei nesuteikė įgaliojimo tvarkyti jai priklausančio miško, jį parduoti, nederino jokių miško pjovimo, pardavimo veiksmų. Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Raseinių r. atliktais paskaičiavimais jai padaryta žala - 30 112 Lt. Ji dėl neteisėtų atsakovų veiksmų patyrė 30 112 Lt žalą, kurią jai padarė atsakovė Š pateikdama suklastotą įgaliojimą miško kirtimo leidimui gauti ir kitiems miško kirtimo, pardavimo darbams atlikti bei Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Raseinių r. agentūra, išduodama leidimą miško kirtimui, todėl prašo iš abiejų atsakovų solidariai atlyginti patirtą žalą, minusavus miško atkūrimo darbus, nes ji miško neatsodinusi.

A. J. Š. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.

Atsiliepimas

Atsakovo VĮ Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Raseinių rajono agentūros atstovė V. G. paaiškino, kad ji palaiko atsiliepime išdėstytus argumentus ir nurodė, kad nuo 2004 m. iki 2012 metų vykdė leidimų išdavimą ir derinimą miškotvarkos projektams. J. Š. pateikė suklastotą dokumentą ir tai patvirtinta baudžiamojoje byloje. Departamento darbuotajai neįtakojo nei projekto parengimo laiko, nei finansinės pusės, nes tai daro kvalifikuoti specialistai ir jį pasirenka pats savininkas. Savininkas, turėdamas miškotvarkos projektą, biržės atrėžimus, gali prašyti leidimo miško kirtimui. Buvo išduoti trys leidimai, kuriuose nurodyti plyni kirtimai. Ieškovė žalos atsiradimo faktą atsakovui kildina iš neteisėtų veiksmų - leidimų kirsti mišką išdavimo J. Š., nurodydama, kad Raseinių rajono pareigūnai nesulygino 2005 metais ieškovės pateiktame prašyme ir suklastotame 2006-01-18 įgaliojime parašų ir jį priėmė, neprijungę prie prašymo įgaliojimo originalo. Įgaliojimas buvo patvirtintas notaro ir išduotas penkeriems metams, todėl pareigūnai neturėjo teisės įgaliojimo originalą pasilikti prie pateiktų dokumentų, pasiliko tik šio dokumento kopiją. Įtarti, kad įgaliojimas suklastotas nebuvo jokio pagrindo, o leidimai kirsti mišką buvo išduodami pagal 2006 m. galiojusį Leidimų kirsti mišką tvarkos aprašą. Savininkų reikalas kirsti, saugoti ir tikrinti mišką. Leidimo išdavimo faktas nesietinas su neteisėtu miško iškirtimu, privataus miško savininkai turi susitarti, kaip jie bendradarbiaus.

Šalies argumentai

L. S. V paaiškino, kad jis Raseinių agentūroje dirbo nuo 2006-01-02 iki 2012-01-02. 2006 m. sausio mėn. atvažiavo J. Š., prašė išduoti leidimą miško kirtimui. Jis atsišvietė įgaliojimą, išrašė du leidimus. Leidimo išdavimo metu žiūrėjo miškotvarkos projektą, kuris buvo parengtas pagal reikalavimus. Dviejuose projektuose buvo atsakovė, kitame – dar du savininkai.

Liudytojas A. Z. paaiškino, kad dirba vyr. specialistu ir pas jį apsilankė J. Š., kuriai jis paaiškino, kad norint iškirsti mišką, reikia parengti projektus, jog bus daromas plynas kirtimas, kad leidimai išrašomi visai miško valdai, ir davė dviejų įmonių koordinates. Prašymą pateikė projekto autorius faksinį variantą, J. Š. pasirašė už save ir už N. D., pateikdama įgaliojimą. M ir U prašė neįlįsti į jų miško dalį.

L. P. E paaiškino, kad prieš 8 metus kreipėsi į jį J. Š. dėl miško iškirtimo ir pardavimo. Kas parodė mišką iškirtimui - jis neprisimena, matė įgaliojimą parduoti mišką. Buvo kertama visuose sklypuose, dokumentuose buvo atskirta, nes išduodant leidimą buvo patys savininkai. Visi savininkai buvo kartu su J. Š., biržės atrėžimo medžiagą sutvarkė Jonaitis. Jis nuvežė U leidimą kirsti mišką, pats U pasirašė.

L. U. A paaiškino, kad jiems keturiems buvo padalintas močiutės miškas. 2006 metais buvo atvykusi J. Š. ir prašė pasirašyti ant miško iškirtimo dokumentų. Nei ji, nei vyras nepasirašė. Jos sūnus palydėjo pas M. Po kiek laiko, kaimynai pasakė, kad pjauna jų mišką, nuvažiavęs sūnus pamatė, kad ir jų dalis yra išpjauta, nors buvo prašę nei jų, nei M dalies neliesti. Tada ji paskambino N. D. ir pasakė, kad miškas iškirstas. Jokio prašymo kirsti mišką nebuvo davusi. Ant leidimo ne U parašas.

L. R. D paaiškino, kad mišką iškirto J. Š., dalyvavo išduodant leidimus, visi dokumentai neteisėti. Prašymas sąlygoms mamos pasirašytas 2005 m. Gruodį. Atsakovė norėjo parduoti mišką, gal jai reikėjo pinigų mama nenorėjo miško parduoti. Žodiniu susitarimu miškas buvo pasidalintas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Civilinė atsakomybė žalą padariusiam asmeniui kyla tais atvejais, kai nustatomos CK įtvirtintos jos sąlygos – žala (nuostoliai), neteisėti veiksmai, žalos ir neteisėtų veiksmų priežastinis ryšys bei kaltė, jeigu žala atlyginama kaltės pagrindu (CK 6.246–6.249 straipsniai).

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovų neteisėtų veiksmų ir kaltės buvimo. Neteisėti veiksmai, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti tiek tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, tiek ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).

Kaip nustatyta byloje, ieškovei N. D. ir J. Š. po 100/400 dalį ir dar dviems savininkams, nuosavybės teise priklauso miškų ūkio paskirties žemės sklypas Registro Nr. 72/20113, esantis Raseinių r. sav., Steponkaimio k., bei po ½ dalį priklauso ieškovei ir atsakovei miškų ūkio paskirties žemės sklypai, Registro Nr. 72/31797, esantis Raseinių r. sav., Steponkaimio k., bei žemės sklypas, Registro Nr. 72/25525, esantis Raseinių r. sav., Steponkaimio k. (3 t. b. l. 14, 15, 31, 32, 48, 49). Minėtiems miško sklypams VĮ Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Raseinių rajono agentūra išdavė leidimus kirsti mišką serija A Nr. 005613 ir serija A Nr. 005612 bei C Nr. 088478 (2 t. b. l. 3-21). Atsakovė J. Š. pasinaudodama minėtais Leidimais kirsti mišką, sudarė miško kirtimo - pardavimo sutartį su UAB „Egritmeda" ir pardavė jai, ir ieškovei priklausančią miško dalį (b. b. Nr. 82-1-00305-06 b. l. 76). Už parduotą iškirstą mišką atsakovei J. Š. buvo išmokėta 32 000 litų suma (b. b. Nr. 82-1-00305-06 b. l. 79, 80), išrašyti kasos išlaidų orderiai 10 000 Lt., 10 000 Lt., 12 000 Lt.

Ieškovė 2006 metais sužinojusi apie jai priklausančio miško dalies iškirtimą, kreipėsi į Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūrą, kuri ikiteisminį tyrimą Nr. 82-1-305-06, pradėtą pagal 2006-05-09 ieškovės pareiškimą dėl nurodytuose sklypuose iškirsto miško, 2013-01-23 nutraukė suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senačiai (b. b. Nr. 82-1-00305-06 b. l. 1-2). Tuo pačiu minėtu nutarimu buvo patvirtinta ir konstatuota, kad atsakovė suklastojo įgaliojimą, be ieškovės žinios organizavo miško kirtimo darbus, pardavė iškirstą mišką, tokiu būdu pažeidė jos turtines teises ir padarė jai turtinės žalos, kurios atlyginimo klausimas civilinio proceso tvarka.

Ieškovė dėl minėto miško iškirtimo patyrė žalą ir prašo ją solidariai priteisti iš abiejų atsakovų. Ieškovė atsakovui VĮ Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Raseinių rajono agentūrai žalos atsiradimą kildina iš neteisėtai išduotų leidimų kirsti mišką išdavimo J. Š., jog agentūros darbuotojai nepatikrino įgaliojimo tikrumo. Leidimai kirsti mišką buvo išduodami pagal 2006 m. galiojusį Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. D1-586 „Dėl Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo". P. L. kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo 5 punkto nuostatas - leidimai išduodami atskirai kiekvienam valstybinio miško valdytojui ar naudotojui arba privataus miško savininkui ar savininko įgaliotam asmeniui pagal pateiktą notaro patvirtintą įgaliojimą. Piliečiams, susigrąžinusiems mišką, jį valdantiems, naudojantiems ir juo disponuojantiems bendrosios nuosavybės teise, Leidimas išduodamas vienas visiems bendraturčiams arba vienam ar keliems bendraturčiams, pagal pateiktą notaro patvirtintą kitų bendraturčių įgaliojimą. P. L. kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo 7 punktą Leidimai išduodami pateikus Biržių atrėžimo ir įvertinimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. Dl-577 nustatytus biržių atrėžimo ir įvertinimo dokumentus.

Iš byloje esančio Leidimo kirsti mišką Nr. 088478, matyti (2 t. b. l. 11), kad ant leidimo pasirašė žemės sklypo bendrasavininkai A. M., K. U., J. Š.. Atsakovė J. Š. pateikė N. D. įgaliojimą, patvirtintą notaro, todėl prie N. D. pavardės yra J. Š. parašas. Leidimą išdavęs pareigūnas neturėjo pagrindo abejoti įgaliojimo tikrumu, nes nė vienas žemės sklypo savininkas neprieštaravo dėl įgaliojimo teisėtumo, pritarė leidimo išdavimui, jį pasirašydami. Tą pačią dieną J. Š. buvo išduoti dar du Leidimai miško kirtimui, Nr. 005612, Nr. 005613 (2 t. b. l. 3, 18) žemės sklypų bendrasavininkėms J. Š. bei N. D.. J. Š. pateikė N. D. įgaliojimą, kuriame nurodyti visi N. D. asmens duomenys, gyvenamoji vietovė, įgaliojimo apimtis ir veiksmai, kuriuos atlikti pavesta, įgaliojimo terminas, pasirašytas tiek N. D., tiek notaro. Be to, įgaliojimas buvo pateiktas dalyvaujant kitiems ieškovės artimiems asmenims, todėl pagrįstai abejoti jo teisėtumu nebuvo objektyvių priežasčių. J. Š. prašydama išduoti leidimą kirsti mišką žemės sklypuose, pateikė būtinus Biržių atrėžimo dokumentus, kaip ir reikalaujama Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo 7 punkte (3 t. b. l. 54).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, Departamento Raseinių rajono agentūros pareigūnai neatliko neteisėtų veiksmų, sąmoningai nesiekė neteisėtai išduoti leidimus kirsti mišką, nežinojo ir negalėjo žinoti, kad J. Š., viena iš miško bendrasavininkių, veikia pagal netinkamą/suklastotą įgaliojimą. Nenustačius neteisėtų veiksmų, nėra visų civilinei atsakomybei atsirasti būtinų sąlygų pagal CK 6.271 str. Atsižvelgiant į tai, kad nėra priežastinio ryšio tarp Departamento veiksmų ir ieškovei padarytos žalos, Departamentas nėra solidarus atsakovas šioje byloje, todėl ieškinys šioje dalyje netenkintinas.

Kaip jau minėta, ikiteisminis tyrimas dėl iškirsto miško buvo nutrauktas 2013-01-23 nutarimu suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senačiai (b. b. Nr. 82-1-00305-06 b. l. 1-2, 1 t. b. l. 100-103). Tuo pačiu minėtu nutarimu buvo patvirtinta ir konstatuota, kad atsakovė J. Š. suklastojo įgaliojimą, be ieškovės žinios organizavo miško kirtimo darbus, pardavė iškirstą mišką, tokiu būdu pažeidė jos turtines teises ir padarė jai turtinės žalos. Toje pačioje byloje Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Raseinių agentūros žalos miško savininkei paskaičiavo (b. B. Nr. 82-1-00305-06, b. l. 20, 47, 48), kad N. D., kadastrinis Nr. 7268/0001:108, priklausančios dalies nukirsta 106 ktm medienos, padaryta žala 10600,00 Lt, kadastrinis Nr. 7268/0001:123, priklausančios dalies nukirsta 63 ktm medienos, padaryta žala 6300,00 Lt, kadastrinis Nr. 7268/0001:16, priklausančios dalies nukirsta 408 ktm medienos, padaryta žala 10200,00 Lt, o miško atkūrimo išlaidos sudaro 3012 Lt, iš viso padaryta žala 30112 Lt. O už parduotą iškirstą mišką atsakovei J. Š. buvo išmokėta 32 000 litų suma (b. b. Nr. 82-1-00305-06 b. l. 79, 80), išrašyti kasos išlaidų orderiai 10 000 Lt., 10 000 Lt., 12 000 Lt. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė gautus pinigus būtų pasidalinusi su bendrasavininke N. D., tokios aplinkybės ji nepatvirtino ir teismo posėdyje.

Iš aukščiau pateiktų duomenų matyti, kad byloje yra visos sąlygos kilti civilinei atsakomybei už padarytą žalą - žala (nuostoliai), neteisėti veiksmai, žalos ir neteisėtų veiksmų priežastinis ryšys bei kaltė. Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Raseinių agentūros paskaičiuota ieškovei priklausančios iškirsto miško dalies padaryta žala 30 112 Lt. Kaip nustatyta, žala ieškovei atsirado dėl atsakovės J. Š. neteisėtų veiksmų, t.y. atsakovė neturėdama bendrasavininkės – ieškovės N. D. – sutikimo ir pateikdama suklastotą įgaliojimą, kas nustatyta ir konstatuota b. B. Nr. 82-1-00305-06, joms ir kitiems bendraturčiams priklausančiuose žemės sklypuose, sudarė sąlygas medžių kirtimo darbams atlikti bei medienos pirkimo – pardavimo sutartį, kurios pagrindu atsakovei J. Š. buvo išmokėta 32 000 litų suma. Ieškovei dėl jai priklausančios iškirsto miško dalies padaryta žala 30 112 Lt žala, todėl ieškovės reikalavimas jos naudai iš atsakovės J. Š. priteisti padarytą žalą, tenkintinas, minusavus miško atkūrimo išlaidas 3012 Lt., kurių ieškovė neturėjo, priteistina viso ieškovei 27100 litų.

CK 1.80 str. nustato, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Kadangi Raseinių r. aplinkos apsaugos agentūrai pateiktas 2005-12-20 prašymas „Sąlygoms nacionalinio, regioninio, rajono lygmens bendrojo ir specialiojo planavimo dokumentams rengti" bei Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Raseinių r. agentūros darbuotojų išduoti leidimai kirsti mišką serija A Nr. 005613, serija A Nr. 005612 ir C Nr. 088478, yra pasirašyti ieškovės N. D. vardu, atsakovei J. Š. pateikus suklastotą įgaliojimą, šiuo dokumentus pripažinti niekiniais ir negaliojančiais.

Patenkinus ieškinį iš atsakovės ieškovei priteistina 30 112 Lt žalos atlyginimo suma bei turėtos bylinėjimosi išlaidos: 200 litų sumokėto žyminio mokesčio (1 t. b. l. 5). Kadangi ieškovė buvo atleista nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, valstybės naudai iš atsakovės priteistina likusi 703 litų žyminio mokesčio nesumokėta dalis ir pašto išlaidos (LR CPK 96 str. 1 d.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 268 str., 270 str., 279 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės J. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. Marijampolė, , 27100 Lt (dvidešimt septynis tūkstančius vieną šimtą litų 00 ct) žalos atlyginimo bei 200 Lt (du šimtus litų 00 ct) sumokėto žyminio mokesčio ieškovės N. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. Kaunas, , naudai.

2005-12-20 prašymą „Sąlygoms nacionalinio, regioninio, rajono lygmens bendrojo ir specialiojo planavimo dokumentams rengti", pateiktą Raseinių r. aplinkos apsaugos agentūrai bei 2006-01-20 Leidimus kirsti mišką serija A Nr. 005613, serija A Nr. 005612 ir C Nr. 088478, išduotus Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Raseinių r. agentūros, pripažinti niekiniais ir negaliojančiais.

Priteisti iš J. Š. 613,00 Lt (šešis šimtus trylika litų 00 ct) žyminio mokesčio ir 123,80 Lt (vienas šimtas dvidešimt tris Lt. 80 ct) teismo pašto išlaidų, viso 736,80 Lt (septynis šimtus trisdešimt šešis litus 80 ct.) į valstybės pajamas, įmokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Raseinių rajono apylinkės teismą.

Teisėja Vidutė Micevičienė