Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Viktorija Teišerskienė išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Vilijos Žukauskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, besimokantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje, 146 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. P. mušdamas ir kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui: jis 2024 m. sausio 19 d., apie 13.50 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu stumdė sugyventinę A. D., jėga prirėmė ją prie sienos, pargriovė ant grindų, vieną kartą kumščiu smogė į kaklą, laikydamas už dilbių, suko rankas ir tokiu būdu nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą.

Be to, D. P. mušdamas ir kitaip smurtaudamas nežymiai sužalojo žmogų ir neteisėtai atėmė žmogui laisvę: jis 2024 m. birželio 27 d., apie 18 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), sukėlė konfliktą, kurio metu A. D. norėjo išeiti iš buto, tačiau D. P. užrakino buto lauko duris, pasiėmė raktus ir pastarosios neišleido, A. D. pagalbą mėgino kviestis telefonu, bet D. P. telefoną iš jos jėga atėmė, suėmė A. D. už abiejų riešų, spaudė juos, suko ir du kartus ranka smogė į kairį skruostą. Nukentėjusiajai parkritus ir prašant ją paleisti ir nemušti, D. P. toliau tęsė smurtinius veiksmus, purkšdamas link jos kvepalus, žiebtuvėliu grasino uždegti plaukus, po to įkaitusiu žiebtuvėliu palietė jos pečius, taip sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajai. Vėliau, konfliktui besitęsiant, jis, sugriebęs už rūbų, jėga bloškė nukentėjusiąją į grindis, o nukentėjusiajai atsistojus, sugriebė už kairės rankos ir stūmė ją, dėl to ji atsitrenkė į sieną dešiniu šonu bei skruostu ir susmuko ant grindų. Konflikto metu nukentėjusiajai mėginat atidaryti langą ir išsikviesti pagalbą, D. P. to daryti neleido, nustumdamas ją į šalį, o mėginant jai išeiti iš kambario, D. P. atsistojo priešais, suėmė už abiejų riešų, vėl spaudė jos rankas ir suko. Vėliau D. P., palikęs A. D. bute, iš buto išėjo ją užrakinęs, su savimi išsinešdamas raktus ir nukentėjusiosios mobiliojo ryšio telefoną. Šiais savo veiksmais D. P. padarė A. D. poodines kraujosruvas kairėje kaklo pusėje, dešinės alkūnės ir dilbio, dešinės čiurnos srityse, nudegimus dešiniame ir kairiame žastuose, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą, bei suvaržė A. D. laisvę pasirinkti buvimo vietą.

Kaltinamasis D. P. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad gyvena socialiniame būste, mokosi (duomenys neskelbtini), gyvena iš socialinės pašalpos. A. D. yra jo bendramokslė, mokykloje jie ir susipažino. Bendrauja apie 5 mėnesius, nusprendė susituokti, tai planavo padaryti 2024-02-03. 2024-01-19, apie 13 val. A. atvažiavo pas jį į namus. Kadangi jo namuose buvo likę keli jos daiktai, ji pradėjo juos krautis. Jis A. pasakė, kad gali jai padėti susikrauti daiktus, tačiau ji buvo nusiteikusi piktai, sakė, kad susitvarkys pati. Tarp jų įvyko susistumdymas, ji žodžiais įžeidė jį, priekaištavo, kad jis gyvena socialiniame būste ir yra neįgalus, todėl jis supyko ir ją pastūmė. Šio susistumdymo metu neišlaikę pusiausvyros abu nukrito ant grindų. A. prieš jiems nukrentant ant grindų pagrasino jam žirklėmis, todėl bijodamas būti sužalotas, jis A. sudavė per ranką ir kaklą, kad ji išmestų rankoje laikytas žirkles. Netrukus konfliktas nurimo, A. užsirakino tualete, girdėjo, kaip ji kalbėjo telefonu. Po kurio laiko pas jį į butą atėjo bendri pažįstami A. ir E.. Kai šie vaikinai atėjo, A. išėjo iš tualeto ir iš jo buto kartu su jais. Konflikto metu jokio realaus smurto nebuvo, jie tik susistumdė, o A. į ranką suduotas smūgis išmušė rankoje laikytas žirkles ir jokių sužalojimų ar skausmo negalėjo sukelti. Jam jokie sužalojimai nebuvo padaryti, tik nežymiai buvo įbrėžta nagais, tačiau dėl to jokių pretenzijų jis neturi. Po šio įvykio su A. bendravo, susitaikė, A. labai gailisi, kad jį įžeidė ir kreipėsi su pareiškimu į policiją. Galbūt ji tokiu būdu norėjo jį „paauklėti“, tačiau nepagalvojo apie pasekmes. Papildomai apklaustas kaip įtariamasis D. P. parodė pripažįstantis, jog konflikto su A. D. metu savo veiksmais galėjo jai sukelti fizinį skausmą ir ant rankų padaryti kraujosruvas. Šio konflikto metu jie susistumdė, jis prarado savitvardą ir tai įtakojo jo veiksmus A. atžvilgiu. Jis A. pastūmė, ji nukrito ant grindų, tuomet jis vieną kartą kumščiu sudavė jai į kaklą ir suspaudė jos rankas. Po šio įvykio jis nukentėjusiosios atsiprašė, jie susitaikė, jis labai gailisi dėl tokio savo poelgio.

Dėl 2024 m. birželio 27 d. epizodo D. P. parodė, kad keletą kartų buvo sugriebęs A. D. už riešų, juos spaudė, suko, smogė jai į veidą vieną kartą delnu ir vieną kartą kumščiu. Pripažino, kad smogė nukentėjusiajai delnu vieną kartą į viršugalvį, kad prilietė degantį žiebtuvėlį ir nudegino juo nukentėjusiajai abu pečius, kad papurškė ir uždegė kvepalus, kad grasino nudeginti jos plaukus, kad stūmė ją į sieną ir numetė nuo lovos. Taip elgėsi, nes A. D. jį sunervino prikaišiodama pirmą smurto atvejį. Gailisi dėl savo elgesio, atsiprašė A. D. tą pačią dieną. Papildomai apklaustas D. P. parodė, jog tvirtina savo parodymus, duotus akistatų metu, visiškai pripažįsta savo kaltę dėl visų padarytų nusikalstamų veikų, gailisi padaręs šiuos nusikaltimus, atsiprašė A. D., ji jam atleido, jie išsiskyrė taikiai visam laikui, profesinėje mokykloje ją mato, tačiau nebendrauja, socialiniuose tinkluose yra vienas kitą užblokavę, jokių kontaktų su ja neturi ir nepalaiko. Pasižada ateityje daugiau nenusikalsti.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo ir parodymų, jo kaltė dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis:

Dėl 2024 m. sausio 19 d. fizinio skausmo sukėlimo savo šeimos nariui

2024 m. sausio 22 d., 2024 m. sausio 31 d., 2024 m. vasario 15 d. nukentėjusiosios A. D. apklausų protokolais;

2024 m. sausio 22 d. asmens apžiūros protokolu ir jo priedais;

2024 m. vasario 1 d. liudytojo E. V. apklausos protokolu.

Dėl 2024 m. birželio 27 d. nežymaus sveikatos sutrikdymo ir neteisėto laisvės atėmimo

2024 m. birželio 30 d. nukentėjusiosios A. D. apklausos protokolu;

2024 m. liepos 2 d. liudytojos I. D. apklausos protokolu;

2024 m. spalio 7 d. akistatos tarp nukentėjusiosios A. D. ir įtariamojo D. P. protokolu;

2024 m. spalio 17 d. kitų objektų apžiūros protokolu.

Išanalizavęs ir įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, teismas pripažįsta esant įrodyta, jog kaltinamasis D. P. įvykdė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokios kaltinamojo nusikalstamos veikos tinkamai kvalifikuotos pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 1 dalį ir 146 straipsnio 1 dalį. Kaltinamasis D. P. suprato, kad smurtauja prieš A. D., kad tokiais veiksmais jai sukelia fizinį skausmą, ją žaloja, neteisėtai atima jai laisvę, ir taip elgtis norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia.

Kaltinamojo D. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl jų nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais. Kaltinamasis D. P. padarė du nesunkius tyčinius smurtinius nusikaltimus, nukreiptus į kito žmogaus sveikatą, ir vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą žmogaus laisvei, jis anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, mokosi, nedirba, nukentėjusioji jam pretenzijų neturi, atleido. Įvertinęs nusikalstamų veikų pobūdį, jų padarymo aplinkybes, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, nustatytą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, teismas sprendžia, jog BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus BK 140 straipsnio 1, 2 dalių, 146 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytą bausmės rūšį – areštą (BK 49 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad už nusikaltimą nustatoma nuo 15 iki 90 parų arešto). Bausmės, paskirtos pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir 146 straipsnio 1 dalį, subendrintinos tarpusavyje apėmimo būdu BK 63 straipsnio 1, 2 dalyse, 5 dalies 1 punkte nustatyta tvarka, nes yra ideali nusikaltimų sutaptis. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, ši subendrinta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrintina su bausme, paskirta pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, ir kaltinamajam skirtina subendrinta bausmė. Kadangi yra visos sąlygos BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui – kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, D. P. skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.

BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 3 mėnesių iki 1 metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Šio straipsnio 4 dalyje numatyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Teismas, įvertinęs anksčiau aptartus bylos duomenis, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra visos sąlygos kaltinamajam taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti. Įvertinęs tai, kad D. P. padarė tris nesunkius nusikaltimus, jis pirmą kartą nuteistas arešto bausme, nusikalto būdamas neteistas, teismas mano, kad bausmės tikslai jam bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, kad jis gali pakeisti savo elgesį, suvokęs, jog jei nesilaikys intensyvios priežiūros sąlygų, teismo paskirtų įpareigojimų, gali būti pasiųstas realiai atlikti paskirtą arešto bausmę. Todėl, vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas D. P. atidėtinas 6 mėnesiams, paskiriant intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant jį tuo laikotarpiu būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, dirbti ar mokytis, arba registruotis Užimtumo tarnyboje bei dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 6, 7 punktai). Atkreiptinas prokurorės dėmesys į tai, kad BK 75 straipsnio 1 dalyje nenumatyta, jog taikant šias nuostatas, galima neskirti intensyvios priežiūros, priešingai, įstatymas imperatyviai numato, kad atidedant arešto bausmės vykdymą, skiriama ir intensyvi priežiūra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

D. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje, 146 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausme;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį – 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausme;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 146 straipsnio 1 dalį – 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir 146 straipsnio 1 dalį, subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir subendrintą bausmę D. P. paskirti areštą 60 (šešiasdešimčiai) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su bausme, paskirta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės, ir D. P. paskirti subendrintą bausmę – areštą 81 (aštuoniasdešimt vienai) parai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. P. paskirti galutinę bausmę – areštą 54 (penkiasdešimt keturioms) paroms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, D. P. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams, paskiriant intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant jį tuo laikotarpiu būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, dirbti ar mokytis, arba registruotis Užimtumo tarnyboje bei dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.