Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimas

2010-05-10 · Byla Nr. N-444-325-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2010-05-10
Bylos Nr.
N-444-325-10
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Artūras Drigotas (pirm.), Virgilijus Valančius (pran.), Romanas Klišauskas
Kategorijos
  • 45.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N444-325/2010Procesinio sprendimo kategorija 45.4. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. gegužės 10 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas) ir Romano Klišausko teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo E. T. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 6 d. nutarties E. T. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Kelių policijos poskyrio pareigūnas 2008 m. lapkričio 26 d. surašė nutarimą, kuriuo E. T. paskirta administracinė nuobauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 123 straipsnio 1 dalį – 150 Lt bauda. Administracinė nuobauda E. T. paskirta už tai, kad jis 2008 m. lapkričio 18 d. 09.00 val. vairavo automobilį Jonavoje, Klaipėdos g., kurio priekiniai šoniniai automobilio salono stiklai buvo papildomai tamsinti mažinant šviesos laidumą, neturėdamas specialaus leidimo, tuo pažeidžiant Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 5 ir 235 punktų reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos administracinis teismas 2009 m. vasario 6 d. nutartimi E. T. skundo, kuriuo buvo prašoma panaikinti 2008 m. lapkričio 26 d. nutarimą, netenkino, priimtą nutarimą paliko nepakeistą.

Teismas nurodė, kad administracinio teisės pažeidimo padarymą patvirtina administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga. Apklausti liudytojai J. Č., A. V. ir R. Z. nurodė, kad apžiūrint automobilį vizualiai buvo matyti, kad automobilio priekiniai šoniniai stiklai akivaizdžiai papildomai tamsinti, pro juos nieko nebuvo galima įžiūrėti. Liudytojai J. Č. ir A. V. nurodė, kad visi automobilio stiklai buvo vienodai tamsinti. Be to, liudytojas A. V. parodė, kad patikrinti automobilio stiklų šviesos pralaidumą prietaisu nebuvo galimybės, kadangi E. T. atvyko su kitu automobiliu, o kitą dieną, kai buvo rašomas protokolas, akivaizdžiai matėsi, kad BMW X5 automobilio stiklai buvo kitokie, atitiko leistiną šviesos laidumą. Liudytojos E. T. parodymais teismas nesivadovavo, jos parodymai nesusiję su teisės pažeidimo padarymo dienos įvykiais, be to, ji yra E. T. sesuo, todėl jos palankūs parodymai E. T. naudai gali būti sąlygoti šios aplinkybės. Liudytojo N. L. parodymais, kad BMW X5 automobilio stiklai nustatytų šviesos laidumo normatyvų neviršijo, nesivadovauta, nes E. T. automobilio langų stiklų šviesos laidumas buvo nustatytas po teisės pažeidimo padarymo praėjus dviems dienoms. Teismas padarė išvadą, kad 2008 m. lapkričio 20 d. automobilio stiklų šviesos laidumo tikrinimo dieną E. T. buvo pakeitęs automobilio stiklus arba stiklų šviesos laidumą. Specialisto paaiškinimu nesivadovauta, nes jis negalėjo iš byloje esančių fotonuotraukų nustatyti automobilio stiklų šviesos laidumo. Teismas taip pat pažymėjo, kad stiklų papildomo tamsinimo faktui nustatyti pakanka vizualinės kontrolės ir tam jokios techninės priemonės nereikalingos.

II.

E. T. apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, mano, kad teismas neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes ir įrodymus, prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį.

Apeliantas teigia, kad teismas nevertino fakto, kad policijos pareigūnai neteisingai tiek protokole, tiek nutarime nurodo įvykio aplinkybes. Neigia, kad vairavo automobilį ir buvo sustabdytas 2008 m. lapkričio 18 d., 9 val. Administracinis teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas, gavus pranešimą iš Lietuvos policijos departamento, apie automobilį buvo sužinota iš internetinio tinklapio www.lrytas.lt . Matavimo prietaisais automobilis tikrintas nebuvo. Apeliantas taip pat nurodo, kad teismas nevertino prieštaringų liudytojų parodymų: J. B. ir A. V. teigė, kad visi automobilio stiklai buvo tamsinti vienodai, tuo tarpu R. Z. nurodė, kad tamsinti buvo tik šoniniai stiklai, priekinis stiklas tamsintas nebuvo, nors teigė, kad tokias aplinkybes galima užfiksuoti tik panaudojus specialius prietaisus. Liudytojo A. V. teiginiai, kad vieną dieną langai buvo tamsinti, kitą dieną – nebe, yra nepagrįsti ir klaidinantys. Teismas nepagrįstai nesivadovavo liudytojų E. T. ir N. L. parodymais. N. L., kaip liudytojas, turintis specialių žinių, pripažino, kad automobilio stiklai yra tamsinti gamintojo, bei turėdamas praktinių žinių nurodė, kad pastačius automobilį tam tikru kampu, gali susidaryti vaizdas, jog stiklai yra tamsinti daugiau nei turėtų būti, nors tuo metu jų tamsinimas atitinka techninius reikalavimus. Specialistas taip pat nurodė, kad pagal pateiktas nuotraukas įvertinti, ar automobilio stiklai yra tamsinti, neįmanoma, kadangi tai įmanoma padaryti tik specialiu matavimo prietaisu, specialistas taip pat nurodė, kad automobiliui stovint tam tikrais kampais, jo stiklai gali atrodyti visiškai tamsūs, kai tuo tarpu jie atitiks įstatymų keliamus reikalavimus. Pažymi, kad techninių apžiūrų centro pažyma išduota protokolo surašymo dieną, t. y. pažeidimo fiksavimo dieną. Šiuo atveju byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad apeliantas atliko kokius nors veiksmus, siekdamas pakeisti automobilio techninę būklę, šiuo aspektu yra pasisakęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. N575-889/2008.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Teisėjų kolegija pažymi, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Todėl administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl jo kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N438-243/2010).

Nagrinėjamu atveju, E. T. kaltinamas ATPK 123 straipsnio 1 dalyje (2008 m. spalio 14 d. įstatymo Nr. X-1751 redakcija) numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymu, kurioje nustatyta, kad „Transporto priemonių, neįregistruotų (neperregistruotų) nustatyta tvarka arba be valstybinės techninės apžiūros, arba turinčių gedimų, dėl kurių Kelių eismo taisyklės draudžia važiuoti, arba neturint vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka išduoto leidimo naudotis kelių transporto priemone su stiklais, kurių šviesos laidumas mažesnis negu leistina, vairavimas – užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki vieno šimto penkiasdešimties litų.“

Apeliantas neigia padaręs jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą ir prašo administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną jo atžvilgiu nutraukti.

Byloje yra prieštaringi duomenys dėl to, koks yra apelianto vairuoto automobilio langų stiklų šviesos laidumas: 2008 m. lapkričio 20 d. protokole (b. l. 10) nurodoma, kad E. T. vairavo automobilį, kurio priekiniai šoniniai salono stiklai papildomai tamsinti, mažinant šviesos laidumą; uždarosios akcinės bendrovės „Kauno techninės apžiūros centras“ 2008 m. lapkričio 20 d. pažyma (b. l. 14) patvirtinta, kad automobilio BMW X5, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) priekinio stiklo šviesos laidumas yra 75, 8 proc., priekinių šoninių bei priekinių durų stiklų – 71, 9 proc. J. Č. teigė, kad automobilio langai buvo akivaizdžiai tamsinti, A. V. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pasisakė, kad visi automobilio stiklai buvo tamsinti vienodai, nurodė, kad šviesos pralaidumas tikrintas nebuvo (b. l. 44), tuo tarpu R. Z. nurodė (b. l. 45), kad tamsinti buvo tik šoniniai ir galiniai stiklai, priekinis stiklas tamsintas nebuvo, taip pat pasisakė, kad nors stiklai ir buvo juodi, bet iš arti buvo galima įžiūrėti automobilio saloną, tai prieštarauja A. V. ir J. Č. nuomonei, kad pro stiklus nebuvo galima nieko įžiūrėti. N. L., dirbantis kontrolieriumi Jonavos techninės apžiūros stotyje, teigė (b. l. 45), kad patikrinęs E. T. automobilį, nustatė, kad šviesos laidumas atitinka reikalavimus, taip pat pripažino, kad tais atvejais, kai automobilio salonas tamsus, stiklai atrodo tamsesni, be kita ko, nurodė, kad stiklai nebuvo valyti ar nuimta plėvele. Teismo posėdyje apklaustas specialistas nurodė (b. l. 45), kad iš nuotraukos negali vertinti stiklų pralaidumo, kadangi nuotrauką galima padaryti labai įvairiai, vizualiai gali atrodyti kitaip. Teisėjų kolegija vertina, kad nagrinėjamu taip pat nėra pagrįstų duomenų, kad E. T. būtų pakeitęs vairuotos transporto priemonės priekinių šoninių langų stiklus.

ATPK 256 straipsnio 1 dalyje apibrėžta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti, to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais, o pagal to paties straipsnio 3 dalį, įrodymus renka, prireikus ekspertą ar specialistą skiria pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas). Be kita ko, tokią teisę, pagal ATPK 272 straipsnio 1 dalį, turi ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, kuris nagrinėjamu atveju ir pasinaudojo jam suteikta teise teikti įrodymus. ATPK 257 straipsnis numato, kad organas ( pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, tačiau, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, to nepadarė, t. y. neatsižvelgė į pirmiau nurodytas faktines aplinkybes.

Atsižvelgdama į tai, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje galioja principas in dubio pro reo (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimą byloje Nr. N502-3036/2010), teisėjų kolegija vertina, kad nagrinėjamu atveju abejonės dėl E. T. vairuoto automobilio priekinių šoninių langų stiklų šviesos laidumo bei jo nustatymo nebuvo pašalintos, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena apelianto atžvilgiu turi būti nutraukta ATPK 250 straipsnio 1 punkto pagrindu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

E. T. apeliacinį skundą tenkinti.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato 2008 m. lapkričio 26 d. nutarimą Nr. E 967601 bei Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 6 d. nutartį panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną E. T. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas neskundžiamas.

Teisėjai Artūras DrigotasVirgilijus ValančiusRomanas Klišauskas