Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Urbanavičiūtė, sekretoriaujant Živilei Skarelienei, dalyvaujant ieškovei N. M., atsakovui K. N., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. M. ieškinį atsakovui K. N. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškinyje nurodyta, kad 2011 m. gegužės 29 d. vaikų žaidimo aikštelėje prie namo, kuriame gyvena ieškovė ir jos dukra, atsakovo K. N. šuo įkando jos mažametei dukrai V. D. į koją. Po įvykio atsakovas pasišalino iš įvykio vietos, palikęs jos dukrą šoko būsenoje, verkiančią, kraujuojančia koja. Tą patį vakarą mergaitė buvo nuvežta į Kauno klinikas, kur jai buvo suteikta medicininė pagalba – sutvarstyta kojos žaizda ir paskiepyta nuo pasiutligės. Apie įvykį pranešė policijai ir Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai. Po šuns įkandimo jos dukra patyrė stresą. Vaiką teko konsultuoti pas neurologą ir psichologą. Buvo išrašyti vaistai gydymui. Vaiką reikėjo penkis kartus skiepyti nuo pasiutligės, tvarstyti pūliuojančias žaizdas. Nurodo, kad ji patyrė materialinių nuostolių, o jos duktė moralinę traumą (b.l. 3).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Nors administracinio teisės pažeidimo byloje nustatyta, kad 2011 m. gegužės 29 d. apie 20 val. 15 min. (duomenys neskelbtini) namo, atsakovo K. N. šuo, nutrūkęs nuo pavadėlio, įkando mažametei V. D., gim. 2003 m. vasario 4 d., į koją (b.l. 11), tačiau faktai, nustatyti pareigūno nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje, neturi prejudicinės galios žalos atlyginimo civilinėje byloje, todėl nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje vertintinas kartu su kitais rašytiniais įrodymais (CPK 182 str., 177 str., 197 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000-12-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1363/2000).

Įvertinus ieškovės N. M. (b.l. 47-48) ir atsakovo K. N. (b.l. 48-49) paaiškinimus bei byloje esančius rašytinius įrodymus, konstatuotina, kad 2011 m. gegužės 29 d. apie 20 val. 15 min. (duomenys neskelbtini) namo, atsakovo K. N. šuo, su pavadėliu ištrūkęs iš atsakovo rankų, įkando mažametei V. D. į koją, padarydamas dešinės čiurnos išorėje ir viduje dvi kąstines apie 3 mm dydžio žaizdas (b.l. 11). V. D. buvo nuvežta į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninę VšĮ Kauno klinikas, kur ji buvo paskiepyta ir išleista gydytis ambulatoriškai (b.l. 9). Birželio 1, 5, 12, 26 dienomis mergaitė dar keturis kartus skiepyta nuo pasiutligės (b.l. 20). 2011-06-20 buvo konsultuota neurologo, kuris V. D. diagnozavo nervingumą (b.l. 8). 2011-09-23 konsultuota gydytojo psichologo bei vaikų gydytojo psichiatro, nustatytas potrauminis streso sutrikimas (b.l. 44).

K. N. 2011-06-09 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 25N-951734-11 buvo nubaustas 500 Lt bauda už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Administracinių teisės pažeidimų kodekso 110 str. 5 d. (b.l. 11). Šio nutarimo K. N. neskundė. Paskirtą baudą sumokėjo (b.l. 16).

Nors atsakovas teismo posėdyje išreiškė nuomonę, jog šuo mergaitei įkando, kadangi pamačiusi šunį ji suriko ir iššoko iš krūmų, tačiau šių aplinkybių neįrodinėjo ir fakto, kad jo šuo įkando vaikui, neginčijo. Jis pripažino, kad šuo su pavadėliu ištrūko jam iš rankų ir kad šuo buvo vedžiojamas be antsnukio. Teismas sprendžia, jog teismui nepateikta įrodymų, kad V. D. padaryta neturtinė žala tiesiogiai susijusi su jos tyčia ar dideliu neatsargumu. Didelis neatsargumas gali būti tuo atveju, kai asmuo neužtikrina elementarių rūpestingumo ir atidumo reikalavimų laikymosi (LAT 2005-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005).

Teismas daro išvadą, kad atsakovas nesiėmė būtinų atsargumo priemonių užtikrinti, kad jo šuo nekeltų grėsmės kitų asmenų sveikatai (Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo 5 str. 3 d.; Kauno miesto savivaldybės tarybos 2005-12-01 sprendimu Nr. T-622 (Kauno miesto savivaldybės tarybos 2009-11-05 sprendimo Nr. T-595 redakcija) patvirtintų Gyvūnų laikymo Kauno mieste taisyklių 22 p.). Atsakovas, kaip šuns savininkas, privalėjo įvertinti savo šuns pavojingumą aplinkiniams ir pasirūpinti, kad jo šuo nesužalotų žmonių. K. N. nebuvo pakankamai rūpestingas savo šuns atžvilgiu ir neužtikrino kitų žmonių saugumo. Todėl atsakovas, neįrodęs, kad buvo CK 6.270 str. 1 d. numatytos aplinkybės, privalo atlyginti jam priklausančio naminio gyvūno padarytą žalą (CK 6.267 str. 1 d.). Aplinkybė, kad atsakovo šuo įkando V. D. ištrūkęs su pavadėliu iš jį vedžiojusio atsakovo rankų, nepanaikina atsakovo atsakomybės. Civilinio kodekso 6.267 str. 1 d. įtvirtintos normos dispozicijoje įstatymų leidėjas numato naminių gyvūnų savininkų atsakomybę ir už iš jų pabėgusių gyvūnų padarytą žalą.

Ieškovės prašomos priteisti 23,38 Lt turtinės žalos dydį įrodo pateikti rašytiniai įrodymai – kasos čekiai (b.l. 4-5). Atsakovas turtinės žalos dydžio neginčijo. Reikalavimas priteisti iš atsakovo ieškovės patirtą turtinę žalą yra pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkintinas.

Sveikatos sužalojimo atveju asmuo įgyja teisę ir į neturtinės žalos atlyginimą (CK 6.283 str. 1 d.). Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigine išraiška (CK 6.250 str. 1 d.). Neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į: 1) jos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) jo turtinę padėtį; 4) padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Atsakovas nesutiko su prašomos priteisti neturtinės žalos dydžiu. Nurodė, kad jo turtinė padėtis yra sunki. Pateikė teismui pažymą, jog gauna 611,17 Lt ištarnauto laiko pensiją (b.l. 35-36) bei pažymas apie kartu su juo gyvenančių sugyventinės S. B. bei jos dukters A. G. gaunamas socialines pašalpas (b.l. 31-34).

Ieškovė dukters patirtos neturtinės žalos dydį įrodinėja tuo, kad vaikas patyrė fizinį skausmą, stresą, ėmė bijoti šunų. Dukrą tenka vesti pas psichologą. Dukrai buvo sugadintos vasaros atostogos, nes nustatytu grafiku reikėjo vykti į klinikas skiepytis.

Byloje nustatyta, kad 2011 m. gegužės 29 d. V. D. lankėsi pas gydytojus, išrašyta gydytis ambulatoriškai. Nustatytu grafiku penkis kartus skiepyta nuo pasiutligės (b.l. 8-9, 20). 2011-06-20 dėl padidėjusio jautrumo, sutrikusio miego, šunų baimės buvo konsultuota neurologo, nustatyta diagnozė – nervingumas (b.l. 8). 2011-09-23 konsultuota gydytojo psichologo bei vaikų gydytojo psichiatro, nustatytas potrauminis streso sutrikimas (b.l. 44). Paminėti įrodymai patvirtina, jog V. D. dėl sveikatos sužalojimo patyrė fizinį skausmą, baimę, stresą, nepatogumus, todėl jai padaryta neturtinė žala. Kartu pažymėtina, kad sveikatos sužalojimas padarytas mažamečiam vaikui.

Nors byloje nėra pateikta specialisto išvados, iš byloje esančių medicininių dokumentų išrašų (b.l. 8-9,44) teismas sprendžia, jog V. D. padarytas sužalojimas iš esmės atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Duomenų, jog padarytas sužalojimas turės liekamųjų reiškinių byloje nėra. Kauno miesto savivaldybės VšĮ Kauno Kalniečių poliklinikos direktorės (vyriausiosios gydytojos) V. G. pasirašytame rašte nurodyta, V. D. stebima ir gydoma gydytojo hematologo, jai diagnozuota latentinė geležies stoka (b.l. 44). Teismas daro išvadą, kad šia liga mergaitė sirgo jau iki šuns įkandimo, todėl nėra priežastinio ryšio tarp V. D. diagnozuotos latentinės geležies stokos ir šuns įkandimo. Ši liga nėra šuns įkandimo pasekmė. Pažymėtina, kad aplinkybę, jog mergaitė buvo nuolat gydoma dėl šio susirgimo, parengiamojo teismo posėdžio metu patvirtino ir pati ieškovė (b.l. 38).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad piniginės kompensacijos už neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialines prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti (Konstitucinio Teismo 2006-08-19 nutarimas). Įstatymo nustatyta piniginė satisfakcija, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-05-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2010). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad civilinės atsakomybės taikymo tikslas yra kompensuoti žalą, o ne nubausti žalą padariusį asmenį: žala turi būti atlyginama tiek, kiek įrodoma, kiek jos faktiškai patirta, ir taikant civilinę atsakomybę turi būti siekiama neleisti nukentėjusiajam nepagrįstai praturtėti kito – žalą padariusio asmens – sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-03-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2010). Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (resitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003).

Nagrinėjamos bylos atveju neturtinė žala padaryta dėl asmens sveikatos, kaip vienos iš labiausiai teisės ginamos vertybės, sužalojimo, todėl neturtinės žalos dydžio nustatymo esminis kriterijus yra sužalojimo pasekmės ir jų įtaka tolesniam nukentėjusiojo gyvenimui. Įstatymas taip pat numato, kad turi būti atsižvelgiama ir į žalą padariusio asmens turtinę padėtį (CK 6.250 str. 2 d.). Priteisiamos neturtinės žalos dydis turi būti pakankamai rimta ir sunki finansinė našta skolininkui, tačiau ji negali būti tokia, kad jį sužlugdytų finansiškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2008).

Teismo posėdyje atsakovas paaiškino, kad 2011 m. spalio mėnesį įsidarbino kiemsargiu už 350 Lt mėnesinį atlyginimą, jam nuosavybės teise priklauso 37 kv.m. ploto butas, kuriame jis gyvena, santaupų bankuose neturi, tačiau nurodytas aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikė. Atsakovas gauna 611,17 Lt ištarnauto laiko pensiją (b.l. 35-36). Kartu su juo gyvenančios sugyventinė S. B. bei jos duktė A. G. gauna socialines pašalpas. A. G. yra neįgali. (b.l. 31-34). Pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovo turtinė padėtis nėra gera.

Teismas, atsižvelgdamas į V. D. sužalojimo pobūdį ir laipsnį, į vaiko amžių, jos patirtą fizinį skausmą ir psichologinę traumą, žalos pasekmes, atsakovo kaltę bei jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, suformuotu byloje nustatytų aplinkybių viseto išnagrinėjimu, bei suformuota teismų praktika, padarė išvadą, jog ieškovės prašoma suma – 1976,62 Lt dukros patirtai neturtinei žalai atlyginti, atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (žala turi būti atlyginta teisingai, nustatant protingą jos dydį, siekiant nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens interesų pusiausvyros), yra nepagrįstai didelė, todėl mažintina ir ieškovės dukrai V. D. priteistina 1 000 Lt dydžio neturtinė žala.

Ieškinį patenkinus iš dalies, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai iš atsakovo valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 35 Lt žyminis mokestis ir pašto išlaidos, kurias sudaro 2,73 Lt (CPK 96 str. 1 d.). Ieškovė nuo bylinėjimosi išlaidų atleista (CPK 83 str. 1 d. 3 p.), todėl pašto išlaidos iš jos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis ir vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259 str., 263 str., 265 str.. 270 str.,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo K. N., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovei N. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 23,38 Lt (dvidešimt trys litai 38 centai) turtinės žalos atlyginimo, o V. D., a.k. (duomenys neskelbtini) atstovaujamai įstatyminės atstovės N. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 1000 Lt (vienas tūkstantis litų) neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš atsakovo K. N., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei (Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 01011239 4300, „Swedbank“ AB, banko kodas 73000) 35 Lt (trisdešimt penki litai) žyminio mokesčio ir 2,73 Lt (du litai 73 centai ) pašto išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui padavus apeliacinį skundą per Kauno miesto apylinkės teismą.