- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-05-14
- Bylos Nr.
- 2A-807-464/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02644-2010-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalia Kačinskienė, Virginijus Kairevičius, Andrutė Kalinauskienė
- Atsakovas
- A. K., L. K., Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie aplinkos ministerijos
- Ieškovas
- Vilniaus apygardos vyriausiojo
- Trečiasis asmuo
- VĮ Registrų centrui
- Kategorijos
- 30.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijaus Kairevičiaus ir Andrutės Kalinauskienės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų A. K. ir L. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovams A. K., L. K., Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie aplinkos ministerijos, trečiajam asmeniui VĮ Registrų centrui, dėl statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto pripažinimo negaliojančiu, statinio teisinės registracijos panaikinimo ir įpareigojimo statinį nugriauti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
ieškovas Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras, ginantis viešąjį interesą, 2010-09-06 su ieškiniu kreipėsi į Vilniaus rajono apylinkės teismą, ir, jį patikslinęs (b.l. 1-3, 85-86), prašė: 1) pripažinti negaliojančia 2006-10-11 Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento surašytą pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. (100)-11.75- 558 dalį dėl 129,15 kv. m. ploto viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ; 2) panaikinti statinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją; 3) įpareigoti statytojus A. K. ir L. K. per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo statinį - viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nugriauti; 4) priteisti iš atsakovų valstybės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame yra įregistruotas statinys (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tikslinė naudojimo paskirtis yra miškų ūkio. Todėl statyba, remiantis Miškų įstatymo bei Žemės įstatymo nuostatomis, tokiuose žemės sklypuose yra negalima. Pagal nustatytą paskirtį miškų ūkio žemė negali būti urbanizuojama, ir gyvenamojo namo su pagalbiniais pastatais statyba joje negalima. Be to, statytojai pažeidė ir Statybos įstatymo 23 str. 1 d. 1 d. nuostatas, numatančias, kad statybos leidimas statinio statybai privalomas, išskyrų nesudėtingų statinių statybą. Tačiau viralinė nepriskirtina minėtų nesudėtingų statinių kategorijai. Statyba jau yra baigta, statinys yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, todėl siekiant visiško buvusios padėties atkūrimo ir visiško viešojo intereso apgynimo, turi būti pašalinti skundžiamu neteisėtu administraciniu aktu įteisinti statybos padariniai.
Atsiliepimas
Atsakovai A. K. ir L. K. atsiliepimais (b.l. 44-45, 92-93) prašė ieškinį atmesti. Nurodė, jog gyvenamojo namo su priklausiniais statybos buvusios teisėtos, turint išduotą leidimą statyboms, o viralinės statyboms, kaip nesudėtingam statiniui, toks leidimas nebuvo reikalingas. Miško žemės sklypas, kuriame pastatyta viralinė, neturi istorinės, kultūrinės ar rekreacinės reikšmės, taigi statybos negali ženkliai pažeisti viešojo intereso. Be to, viralinė naudojama miško įveisimo bei jo priežiūros reikmėms. Ieškovo ieškinio reikalavimas panaikinti statinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), yra perteklinis, kadangi pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str. visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Be to, ieškovas reikalauja įpareigoti statytojus per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo statinį - viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nugriauti, nors vėliaus įsigaliojusi teisės norma - CK 4.103 str. 3 d. numato ir kitus būdus statybos pažeidimams pašalinti. Ieškovas nepateikė svarių įrodymų, kodėl, ginant viešąjį interesą, būtina minėtą statinį tiktai nugriauti. Atsakovų nuomone, tikslinga jiems nustatyti 2 metų terminą pažeidimams pašalinti - gauti leidimą statyboms, ir tik tuomet spręsti dėl statinio jų lėšomis griovimo.
Šalies argumentai
Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (b.l. 81-83, 94-95) su ieškovo ieškiniu sutiko. Nurodė, jog ginčo statinys nepriskirtinas nesudėtingų statinių kategorijai. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, pastatas - viralinė yra 129,15 kv. m. ploto. Tuo tarpu vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-04-16 įsakymu Nr. 184 patvirtinto statybos techninio reglamento STR „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai: nuostatomis, galiojusiomis ginčijamo akto priėmimo metu, nesudėtingu statiniu yra toks statinys, kurio paprastų konstrukcijų pastatas, kurio visų aukštų, rūsio (pusrūsio), antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų, apskaičiuotų tarp išorinių sienų išorinių paviršių, suma yra ne didesnė kaip 80 kv. m., tai paprastų konstrukcijų inžinerinis statinys, taigi leidimas buvo būtinas. Be to, teisės aktai draudžia statybas miško ūkio paskirties žemėje.
Atsiliepimas
Tretysis asmuo VĮ Registrų centras atsiliepimu (b.l. 35-37, 90-91) prašė ieškinio reikalavimą dėl statinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), teisinės registracijos panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą arba nagrinėti jį kaip išvestinio pobūdžio reikalavimą ir nepriteisti iš VĮ Registrų centro Vilniaus filialo teismo išlaidų. Nurodė, kad Nekilnojamojo turto registre atliktas ginčo viralinės bei atsakovų nuosavybės teisių į ją teisinis registravimas yra teisėtas ir pagrįstas, laikantis tuo metu teisinį registravimą reglamentavusių norminių aktų nustatytos tvarkos. Kitus ieškinio reikalavimus prašo spręsti teismo nuožiūra.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2011-03-15 sprendimu (b.l. 139-146) ieškinį tenkino: 1) pripažino negaliojančia 2006-10-11 Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento surašytą pripažinimo tinkamu naudoti akto dalį dėl 129,15 kv.m. ploto viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) panaikino statinio, esančio (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją, statinio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3) įpareigojo atsakovus A. K. ir L. K. per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos statinį - viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nugriauti; 4) priteisė iš atsakovų A. K. ir L. K. solidariai valstybės patirtas bylinėjimosi išlaidas – 142,80 Lt.
Teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, nustatė, jog 2010-08-04 Valstybines teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybines priežiūros skyrius raštu informavo Vilniaus apygardos prokuratūrą, jog žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas L. K. savavališkai yra pastatęs viralinę pavėsinę, malkinę, požeminį rūsį ir požeminį tunelį. 2010-08-23 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos raštas patvirtina, kad statybos leidimas šiam statiniui nebuvo išduotas. Žemės sklypo, kuriame yra įregistruotas statinys tikslinė naudojimo paskirtis - miškų ūkio. 2006-10-11 Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas pripažino statinį tinkamu naudoti ir surašė pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. (100)-11.75-558. Statybos įstatymo 2 str. 71 d. įtvirtinta savavališkos statinio statybos sąvoka. Teismas nurodė, jog žemės sklype(duomenys neskelbtini), esanti viralinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), be Statybos įstatymo 2 d. 71 d. nuostatų pažeidimo, buvo pastatyta ir pažeidžiant Statybos įstatymo 23 str. 1 d. nuostatus bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-04-30 Nr. 2.18 patvirtintame Statybos techniniame reglamente STR 1.07.01:2002, kurio 2 d., numato, kad statybos leidimas yra privalomas, išskyrus nesudėtingų statinių grupę. Teismas pažymėjo, kad viralinė nepriskirtina prie nesudėtingų statinių ir negali būti priskirta nesudėtingiems statiniams, kadangi nesudėtingu statiniu laikytinas paprastų konstrukcijų pastatas, kurio visų aukštų (pusrūsio), antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų, apskaičiuotų tarp išorinių sienų išorinių paviršių, suma yra ne didesnė kaip 80 kv. m. Tuo tarpu nagrinėjamos bylos atveju viralinės bendrasis plotas, remiantis VĮ ,,Registrų centras‘‘ išrašu, sudaro 129,15 kv. m. plotą. Todėl tokia statybą teismas laikė savavališka ir sprendė, jog 2006-10-11 Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento surašyta pripažinimo tinkamu naudoti akto dalis dėl 129,15 kv. m. ploto viralinės pripažintina negaliojančia, panaikintina šios stalinio teisinė registracija, o statytojai A. K. ir L. K. įpareigotini per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo nugriauti statinį – viralinę.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovai A. K. ir L. K. apeliaciniu skundu (b.l. 148-150) prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-03-15 sprendimą ir priimti naują sprendimą – leisti teisės aktų nustatyta tvarka per 2 metus parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą statiniui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame žemės sklype, unikalus Nr (duomenys neskelbtini).
Nurodo, jog ieškovo reikalavimas statinį viralinę tik nugriauti prieštarauja CK 4.103 str. pakeitimo 2010-07-02 įstatymui Nr. XI- 993, kuris įsigaliojo nuo 2011-01-01, Statybos įstatymo 28 str. (2010-07-02 redakcija) bei Konstitucinio teismo nutarimui (2011-01-31) ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 str., kai statomas (pastatytas) statinys ar atlikti kiti statybos darbai toje vietoje iš esmės yra galimi, o nustatyti pažeidimai objektyviai gali būti ištaisomi negriaunant ar neperstatant statinio. Atsakovo žemės sklypo dalis, kur stovi ieškovo prašomas nugriauti statinys, pagal patvirtintą ir galiojantį Vilniaus rajono bendrąjį planą patenka į teritoriją, kurioje yra numatyta mažaaukštė statybą, o visas šiame sklype 0,58 ha augantis miškas priskirtas IV grupei. Šias faktines aplinkybes patvirtina Vilniaus rajono bendrojo plano ištraukos, Valstybinės miškų tarnybos 2011-01-19 pažyma Nr. PI 101-23970. Taigi atsakovas turi teisę į tai, kad dalies jo žemės sklypo, kur stovi prašomas nugriauti statinys, miško ūkio paskirtis būtų pakeista į gyvenamąją. Ieškovas grindžia savo reikalavimus nugriauti statinį - viralinę vien tik ta aplinkybe, statinys pastatytas miškų ūkio paskirties žemėje. Tačiau pagal Miškų įstatymo 11 str. 1 d., miškų ūkio žemės sklypai gali būti verčiami kitomis naudmenomis Vyriausybės nustatyta tvarka. Ieškovas neatsižvelgė į tai, kad vadovaujantis Vilniaus rajono bendruoju planu bei Vyriausybės 2007-02-27 nutarimo Nr. 238 6.3 p., miškų ūkio paskirtis gali būti keičiama toje teritorijoje, kurioje yra prašomas nugriauti statinys, nes gyvenamosios paskirties statyba iš esmės yra galima, jeigu miškas yra IV grupės. Įpareigojimas nugriauti statinį yra kraštutinė sankcija ir taikytina tik tuo tokiu, jeigu atsakovas neįvykdytų kitų teismo įpareigojimų.
Atsiliepimas
Ieškovas Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras atsiliepimu (b.l. 155-159) prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-03-15 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog atsakovas neginčija, jog viralinės statyba, pagal Statybos įstatymo 2 str. 71 d. pripažintina savavališka, o statybos leidimas ginčo statiniui nebuvo išduotas. Atsakovų nurodytame Konstitucinio Teismo 2011-01-31 nutarime pasisakyta ir dėl neteisėtos statybos padarinių šalinimo tais atvejais, kai statybos darbai vykdomi ypač vertingose gamtiniu požiūriu teritorijose. Nepagrįstas teiginys, jog teismas privalėjo suteikti galimybę parengti teisės aktus atitinkančius statybą leidžiančius dokumentus, kadangi žemesnės galios teisės aktas – Vilniaus rajono savivaldybės bendrasis planas – prieštarauja Konstitucijai ir įstatymams ir jų nustatomam teisiniam reguliavimui.
Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu (b.l. 161-162) prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-03-15 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas visapusiškai išnagrinėjo bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Ieškinio prašomo nugriauti ginčo statinio statyba yra negalima, kadangi ji atlikta miško ūkio paskirties žemėje.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo argumentai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjamojoje byloje sprendimo negaliojimo absoliutumo nenustatyta, o apeliacijos dalyką sudaro teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas vieninteliu aspektu – ar nagrinėjamojoje situacijoje teismas turėjo teisinių prielaidų taikyti kitus neteisėtos statybos padarinių pašalinimo būdus, nei taikė apeliantams. Kaip matyti iš atsakovų apeliacinio skundo, teismo sprendimu konstatuotas ginčo statinio - viralinės statybų neteisėtumo faktas, t.y. jo statybos miškų ūkio paskirties žemės sklype ir tam išduoto statybų leidimo nebuvimas nėra skundu kvestionuojami.
Pasisakant dėl minėto klausimo, atsižvelgtina į galiojantį teisinį reglamentavimą. Nuo 2011-01-01 įsigaliojusio CK 4.103 str. 1 d. yra nustatyta, kad jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama. Koks statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai, nustato įstatymai. Pagal minėtos teisės normos 3 d., statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą teismas išsprendžia įstatymų nustatyta tvarka. Savavališkos statybos padarinių pašalinimo būdai yra išvardinti Statybos įstatymo 28 str. ir 28¹ str. Pagal Statybos įstatymo 28 str. 7 d., teismas savo sprendimu gali įpareigoti statytoją (užsakovą) ar kitą šio straipsnio 1 d. 1 p. nurodytą asmenį (statinio savininką, valdytoją, naudotoją, žemės sklypo ar jo dalies, kurioje savavališkai pastatytas ar statomas statinys (jo dalis), savininką, valdytoją ar naudotoją) arba savo lėšomis per nustatytą terminą nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę, arba gali nustatyti terminą teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą, tačiau tik tuomet, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba apskritai yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus. Kartu įstatymų leidėjas įtvirtina ir dar vieną sąlygą - jeigu tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Tačiau nagrinėjamos bylos atveju tokios paskirties statinio, kuris jau yra neteisėtai pastatytas – pagalbinio ūkio pastato (viralinės) statyba tame žemės sklype nėra galima, iki nebus pakeista sklypo, įregistruoto kaip miškų ūkio, paskirtis (b.l. 6-8, 18-23). Nors apeliantai, remdamiesi Vilniaus rajono bendruoju planu (b.l. 121), apeliaciniame skunde deklaravo apie savo ketinimus šio konkretaus miško ūkio sklypo paskirtį keisti į gyvenamąją, jokių duomenų į bylą iki jos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme pradžios, kad jiems šiuo metu jau nebūtų įstatyminių kliūčių įteisinti statybas, paskyrus terminą reikiamiems statybos dokumentams sutvarkyti, ar kad jie ėmėsi kurių nors teisinių veiksmų, siekdami pasinaudoti alternatyviomis savavališkai pastatyto (neteisėto) statinio griovimui galimybėmis, t.y. siekia gauti leidimą statyboms, kaip tvirtino pirmosios instancijos teisme (b.l. 125, 128,-129), nepateikta. Pastebėtina, kad po skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo praėjo jau daugiau, nei vieneri metai, taigi pradėti tokius veiksmus objektyvią galimybę apeliantai turėjo.
Esant šioms aplinkybėms kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismui taikyti alternatyvų savavališkos statybos padarinių pašalinio būdą (Statybos įstatymo 7 str. 1 p.), t.y. sprendimu įpareigoti statytoją teisės aktų nustatyta tvarka per nustatytą terminą parengti projektinę dokumentaciją, sumokėti Įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą bei gauti statybą leidžiantį dokumentą, nebuvo pagrindo. Tai nustačius, kiti apeliacinio skundo argumentai, susiję su konstitucinių principų netaikymu, tampa teisiškai neaktualūs. Skundžiamas teismo sprendimas paliktinas iš esmės nepakeistas.
Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad byloje dalyvaujantys procesiniai bendrininkai (bendraieškiai ir bendraatsakoviai) neturi solidarios bylinėjimosi išlaidų kompensavimo pareigos (CK 6.6 str. 1 d.), tokio šių išlaidų kompensavimo būdo teisės normos nenumato. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiga yra dalinė, sprendžiama kiekvieno apelianto atžvilgiu individualiai. Šiuo konkrečiu atveju tokia apeliantų pareiga yra lygi, todėl 133 Lt žyminio mokesčio bei 9,80 Lt pašto išlaidas valstybės naudai iš apeliantų priteistinos lygiomis dalimis, po 71,40 Lt iš kiekvieno (88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.). Nevisiškai tinkamas procesinių teisės normų taikymas bylinėjimosi išlaidų dalyje, netinkamai parenkant jų kompensavimo valstybei formą, pats savaime neįtakoja sprendimo teisėtumo ar jo pagrįstumo ir nesudaro pagrindų sprendimui panaikinti ar pakeisti, ši sprendimo dalis tik patikslintina (CPK 328 str.).
Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 10 Lt sumą (b.l. 166), todėl pagal CPK 92 str., 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 15 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą, patikslinant sprendimo rezoliucinę dalį dėl bylinėjimosi išlaidų.
Šią sprendimo dalį išdėstyti taip: priteisti iš A. K. ir L. K. po 71 (septyniasdešimt vieną) litą 40 centų bylinėjimosi išlaidų iš kiekvieno valstybės naudai.