- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-11-08
- Bylos Nr.
- eI2-4297-631/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02378-2021-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Gitana Butrimaitė (pirm.), Eglė Žulytė-Janulionienė, Egidija Puzinskaitė
- Pareiškėjas
- M. J.
- Atsakovas
- Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų G. B. (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijos Puzinskaitės ir Eglės Žulytės-Janulionienės,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos M. J. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja M. J. 2021 m. liepos 20 d. teismui pateikė skundą, kuriame prašoma: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2021 m. liepos 2 ir 8 d. sprendimus; 2) įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2021 m. birželio 8 d. prašymą pakeisti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje; 3) priteisti pareiškėjos naudai iš Departamento bylinėjimosi išlaidas.
Skunde paaiškina, kad pareiškėjai pirmą kartą leidimas nuolat gyventi Lietuvoje buvo išduotas 1995 metais dėl sudarytos santuokos. Tuo pagrindu Lietuvoje ji gyveno 25 metus. Nuo 2019 m. sausio 4 d. jos gyvenamoji vieta Lietuvos Respublikoje deklaruota adresu: Žemynos g. 19-33, Vilniuje.
2004 m. gruodžio 4 d. pareiškėjai gimė dukra Sarah J. J.. Kadangi dukra gimė Jungtinėse Amerikos Valstijose (toliau – JAV), jai pagal šios šalies įstatymus suteikta JAV pilietybė. Pareiškėjos dukrai buvo išduotas leidimas nuolat gyventi Lietuvoje, tačiau nuo 2018 m. birželio 13 d., pasibaigus galiojimui, nebuvo pratęstas.
Paaiškina, kad 2019 m. liepos 18 d. pareiškėja kartu su dukra išvyko iš Lietuvos į Ukrainą aplankyti ten gyvenančius senyvo amžiaus tėvus. O nuo 2019 m. rudens pareiškėjos dukra pradėjo mokytis JAV koledže. Kadangi dukra nepilnametė, pareiškėja turėjo lydėti ją į JAV ir prižiūrėti.
Pasibaigus mokslo metams, pareiškėja su dukra ketino grįžti į Lietuvą, tačiau dėl objektyvių aplinkybių – pasaulinės COVID-19 pandemijos ir paskelbto karantino režimo – negalėjo to padaryti. Pasauliniu mastu paskelbus pandemiją buvo atšaukti oro linijų skrydžiai, ribojamos asmenų kelionės į kitas valstybes ne darbo tikslais, o kai kuriais laikotarpiais apskritai buvo įvesti besąlyginiai draudimai tiek palikti šalį, tiek sugrįžti į ją. Analogiški apribojimai buvo taikomi ir JAV teritorijoje. Dėl šios priežasties pareiškėja negalėjo grįžti į Lietuvos Respubliką per 12 mėnesių laikotarpį nuo išvykimo dėl objektyvių, nuo jos valios nepriklausiusių aplinkybių.
Pareiškėja aiškina, kad, siekdama nekelti grėsmės savo ir aplinkinių saugumui, galėjo išvykti iš JAV ir grįžti į Lietuvą tik po to, kai buvo paskiepyta vakcina nuo COVID-19 pagal JAV galiojantį skiepijimo planą. Dėl itin ilgų eilių skiepui nuo COVID-19 gauti pareiškėja buvo paskiepyta Johnson @ Johnson vakcina tik 2021 m. balandžio 24 d. ir galėjo keliauti praėjus mėnesiui nuo vakcinavimo.
2021 m. birželio 8 d. per MIGRIS sistemą pateikė Migracijos departamentui prašymą pakeisti jai išduotą leidimą nuolat gyventi Įstatymo 53 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu.
Šalies argumentai
Pareiškėjos teigimu, Departamentas Sprendime konstatavo, kad ji ilgiau nei 12 mėnesių iš eilės negyveno Lietuvos Respublikoje, nes 2019 m. liepos 18 d. išvyko iš Lietuvos Respublikos per Vilniaus oro uosto pasienio kontrolės punkto Vilniaus oro uosto pasienio užkardą ir sugrįžo į Lietuvos Respubliką 2021 m. birželio 13 d. 2021 m. liepos 8 d. Migracijos departamentas taip pat priėmė sprendimą nutraukti pareiškėjos prašymo pakeisti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje nagrinėjimą. Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimus nevertino faktinių aplinkybių, netinkamai aiškino ir taikė teisės aktų nuostatas, todėl Sprendimai yra nepagrįsti ir turėtų būti panaikinti. Vien tik vertindamas pasienio tarnybos duomenis apie jos išvykimą iš Lietuvos bei grįžimą į ją, padarė nepagristą išvadą, kad pareiškėja ilgiau nei 12 mėnesių negyvena Lietuvos Respublikoje.
Mano, kad pareiškėjai nedeklaravus jos išvykimo iš Lietuvos Respublikos laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 18 d. iki Sprendimo priėmimo, atsakovas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad ji nurodytu laikotarpiu negyveno Lietuvoje.
Sutinka, kad bendras jos nebuvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpis viršijo 12 mėnesių, tačiau pabrėžia, kad dėl anksčiau aprašytų objektyvių nuo jos valios nepriklausančių priežasčių negalėjo grįžti į Lietuvą, taigi ši situacija netolygi gyvenamosios vietos pakeitimui ir išvykimui iš Lietuvos.
Teigia, kad atsakovo priimti Sprendimai neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatų, yra nepakankamai motyvuoti, neparemti objektyviais faktais.
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas pateiktame atsiliepime su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad pareiškėja 2021 m. birželio 8 d. per Lietuvos migracijos informacinę sistemą (MIGRIS) užpildė prašymą pakeisti jai išduotą leidimą nuolat gyventi remdamasi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 53 straipsnio 2 dalies 3 punktu. Migracijos departamentas 2021 m. birželio 14 d. priėmė pareiškėjos prašymą pakeisti leidimą nuolat gyventi. Kartu su prašymu pareiškėja pateikė paaiškinimą, kad ji 2019 m. išvyko į Ukrainą dėl šeiminių aplinkybių, t. y. aplankyti gyvenančių tėvų. Vėliau iš Ukrainos išvyko į JAV aplankyti dukters, tačiau vizitas užsitęsė. Į Lietuvos Respubliką sugrįžo 2021 m. birželio 13 d.
Paaiškina, kad Migracijos departamentas, nagrinėdamas pareiškėjos prašymą, nustatė, kad ji ilgiau nei 12 mėnesių iš eilės negyveno Lietuvos Respublikoje, nes 2019 m. liepos 18 d. išvyko iš Lietuvos Respublikos per Vilniaus oro uosto pasienio kontrolės punkto Vilniaus oro uosto pasienio užkardą ir sugrįžo į Lietuvos Respubliką 2021 m. birželio 13 d. Duomenų apie atvykimus į Lietuvos Respubliką nuo 2019 m. liepos 18 d. iki 2021 m. birželio 13 d. nėra. Taigi, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir vadovaudamasis Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Departamentas priėmė ginčijamą sprendimą panaikinti pareiškėjai išduotą leidimą nuolat gyventi Nr. LT7393781.
Pažymi, kad pareiškėja kartu su skundu pateikė deklaruotos gyvenamosios vietos pažymą, tačiau ji buvo išduota 2019 m. sausio 4 d., todėl šis dokumentas nepatvirtina, kad pareiškėjos gyvenamoji vieta šiuo metu yra deklaruota jos nurodytu adresu Vilniuje. Be to, vien duomenys apie deklaruotą gyvenamąją vietą nereiškia, kad pareiškėja faktiškai gyveno (gyvena) Lietuvos Respublikoje ir nebuvo išvykusi į užsienį ilgesniam negu 12 mėnesių laikotarpiui. Priešingai, pati pareiškėja pripažįsta, kad nebuvo (negyveno) Lietuvos Respublikoje nuo 2019 m. liepos 18 d. iki 2021 m. birželio 13 d., todėl Migracijos departamentas pagal Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 3 punktą turėjo pakankamą teisinį pagrindą priimti ginčijamą sprendimą panaikinti pareiškėjai leidimą nuolat gyventi.
Aiškina, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės, kad į Lietuvos Respubliką negalėjo atvykti dėl COVID-19 pandemijos, yra nepagrįstos, kadangi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimas Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikoje paskelbimo“ įsigaliojo tik 2020 m. kovo 15 d. ir galiojo iki 2020 m. birželio 16 d., jokių reikšmingų kelionių apsunkinimų ar draudimų ne karantino metu nebuvo.
Nurodo, kad pačios pareiškėjos Departamentui bei teismui pateikti paaiškinimai, jog jos nepilnametė dukra, kurią pareiškėja augina viena, mokosi JAV, dėl to turėjo dukterį lydėti, patvirtina, kad pareiškėja faktiškai gyvena (didžiąją dalį laiko praleidžia) užsienio valstybėje, o ne Lietuvos Respublikoje.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl Migracijos departamento 2021 m. liepos 2 d. sprendimo Nr. 21S4416, kuriuo pareiškėjai panaikintas Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimas gyventi Europos Sąjungoje, teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš pareiškėjos, atsakovo atstovų paaiškinimų, rašytinės administracinės bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėja 2021 m. birželio 8 d. per Lietuvos migracijos informacinę sistemą (MIGRIS) užpildė prašymą pakeisti jai išduotą leidimą nuolat gyventi vadovaudamasi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 53 straipsnio 2 dalies 3 punktu, pagal kurį leidimas nuolat gyventi užsieniečio prašymu gali būti pakeistas, jeigu pasibaigia leidimo nuolat gyventi galiojimas.
Migracijos departamentas 2021 m. birželio 14 d. priėmė pareiškėjos prašymą pakeisti leidimą nuolat gyventi. Kartu su prašymu pareiškėja pateikė paaiškinimą, jog 2019 metais išvyko į Ukrainą dėl šeiminių aplinkybių – aplankyti šioje šalyje gyvenančių tėvų. Iš Ukrainos išvyko į JAV aplankyti dukters, tačiau vizitas užsitęsė. Į Lietuvos Respubliką pareiškėja sugrįžo 2021 m. birželio 13 d.
Iš 2019 m. sausio 4 d. deklaruotos gyvenamosios vietos pažymos matyti, kad pareiškėjos gyvenamoji vieta Lietuvos Respublikoje deklaruota adresu: Žemynos g. 19-33, Vilniuje.
Pažyma apie skiepą patvirtina, kad pareiškėja nuo Covid-19 (Sars-Cov-2 viruso) paskiepyta 2021 m. balandžio 24 d.
Migracijos departamentas, nagrinėdamas pareiškėjos dokumentus dėl leidimo nuolat gyventi panaikinimo, nustatė, kad Lietuvos Respublikoje su leidimu nuolat gyventi užsienietė gyvena nuo 1995 metų. Patikrinus duomenis apie Lietuvos Respublikoje gyvenančius M. J. šeimos narius, nustatyta, kad pareiškėjos nepilnametės dukters gyvenamoji vieta Lietuvoje buvo deklaruota nuo 2007 m. lapkričio mėnesio iki 2019 m. kovo mėnesio, gyvenamosios vietos deklaravimo duomenys panaikinti savininko prašymu. Pareiškėjos dukters turėtas leidimas nuolat gyventi galiojo iki 2018 m. birželio 13 d. ir nuo to laiko nebuvo keičiamas.
Iš Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimų – Pretendentų sąrašo matyti, kad pareiškėja iš Lietuvos Respublikos Vilniaus oro uosto pasienio kontrolės punkto Vilniaus oro uosto pasienio užkardos išvyko 2019 m. liepos 18 d., o atvyko 2021 m. birželio 13 d.
Migracijos departamentas 2021 m. liepos 2 d. priėmė sprendimą Nr. 21S4416 panaikinti pareiškėjai Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje. Atsakovas Sprendime konstatavo, kad pareiškėja gyveno ne E. S. valstybėje narėje ilgiau negu 12 mėnesių iš eilės, tai sudaro pagrindą panaikinti jai įformintą leidimą nuolat gyventi Nr. LT7393781 vadovaujantis Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 3 punktu.
Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas leidimo nuolat gyventi panaikinimo pagrindas – užsienietis gyvena ne E. S. valstybėje narėje ilgiau negu 12 mėnesių iš eilės. Jeigu užsienietis, kuris gavo leidimą nuolat gyventi šio Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 8¹ punkte nustatytu pagrindu, įrodo, kad yra išvykęs į savo kilmės valstybę dirbti, užsiimti kita teisėta veikla arba studijuoti, šis laikotarpis jam ir jo šeimos nariams, kurie turi leidimą nuolat gyventi, pratęsiamas iki 24 mėnesių iš eilės.
Nors pareiškėja nurodo, kad atsakovas padarė nepagrįstą išvadą, kad ji ilgiau nei 12 mėnesių negyvena Lietuvos Respublikoje, tačiau tiek iš paso kopijų, tiek iš byloje esančios informacijos apie Lietuvos Respublikos sienos kirtimą matyti, kad pareiškėja 2019 m. liepos 18 d. išvyko iš Lietuvos Respublikos, o atvyko į Lietuvos Respubliką tik 2021 m. birželio 13 d., t. y., praėjus daugiau nei pusantrų metų.
Nurodyta aplinkybė, kad pareiškėja neturėjo jokių galimybių atvykti į Lietuvą iki 2021 m. birželio 13 d. dėl daugiau nei metus galiojusių kelionių ir judėjimo tarp valstybių apribojimų ir draudimų, kelionių sukeliamos rizikos jos ir trečiųjų asmenų sveikatai, nėra svarbi nagrinėjamu atveju, be to, yra deklaratyvi ir nepagrįsta konkrečiais įrodymais apie pareiškėjos ketinimus, bandymus sugrįžti į Lietuvos Respubliką iki 2020 metų vasaros ir jai kilusias kliūtis. Kaip teisingai nurodė atsakovas, Įstatymas nenustato išimčių, kai užsieniečiui, gyvenančiam ne E. S. valstybėje narėje ilgiau negu 12 mėnesių iš eilės, leidimas nuolat gyventi galėtų būti nepanaikintas. Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostata yra imperatyvi.
Vertinant pareiškėjos nurodytas aplinkybes, pažymėtina, kad Pasaulio sveikatos organizacija 2020 m. kovo 12 d. paskelbė apie COVID-19 pandemiją. 2020 m. kovo 14 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė nutarimą Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“. Nuo 2020 m. kovo 16 d. Lietuvoje buvo įvestas karantinas, jam įsigaliojus buvo suvaržytas asmenų judėjimas, tačiau taip pat buvo paskelbtas pereinamasis laikotarpis, per kurį asmenys galėjo grįžti į nuolatinės gyvenamosios vietos valstybes. Pareiškėja minimu laikotarpiu turėjo galimybę grįžti į Lietuvos Respubliką, tačiau nepateikta jokių duomenų, kad ji būtų ketinusi tokia galimybe naudotis.
Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamu atveju, patikrinus duomenis „Sodros“ informacinėje sistemoje, nustatyta, kad pareiškėja nuo 2000 m. rugpjūčio 8 d. iki 2002 m. lapkričio 5 d. buvo draudžiama UAB „Madinta“, o nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2007 m. gruodžio 4 d. draudžiama valstybės lėšomis kaip motina, auginanti vaiką iki trejų metų. Nuo 2007 m. gruodžio 4 d. „Sodros“ informacinėje sistemoje jokių duomenų apie pareiškėjos socialinius draudimus nėra. Iš byloje esančios pažymos iš mokymo įstaigos matyti, kad pareiškėjos nepilnametė dukra nuo 2019 metų rudens įstojo mokytis į JAV švietimo įstaigą, joje studijuoja ir dabar. Pažymėtina, kad nuo 2018 m. birželio 13 d. pareiškėjos dukrai išduotas leidimas nuolat gyventi Lietuvoje nebuvo pratęstas. Pareiškėja skunde neneigia, kad turi prižiūrėti dukrą mokslo metų laikotarpiu. Nors pareiškėja nurodo, kad nuo 2019 m. sausio 4 d. jos gyvenamoji vieta Lietuvos Respublikoje deklaruota Žemynos g. 19-33, Vilniuje, ir duomenys apie deklaruotą gyvenamąją vietą nepakitę iki šiol, tačiau vertitnina, kad ši aplinkybė neturi įtakos ginčo išsprendimui, kadangi byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog pareiškėja nuo savo išvykimo 2019 m. liepos 18 d. iš Lietuvos Respublikos negyveno Lietuvoje ilgiau nei 12 mėnesių iš eilės.
Teismas daro išvadą, kad, nustatęs, kad pareiškėja ilgiau nei 12 mėnesių iš eilės gyveno ne E. S. valstybėje, Migracijos departamentas Sprendimu pagrįstai panaikino išduotą leidimą nuolat gyventi.
Sprendimas laikytinas teisėtu ir nėra pagrindo jį panaikinti remiantis nei pareiškėjos skunde nurodytais, nei kitais argumentais, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas). Netenkinus pareiškėjos skundo pagrindinio reikalavimo, nėra pagrindo tenkinti ir išvestinio reikalavimo dėl įpareigojimo atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2021 m. birželio 8 d. prašymą pakeisti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje.
Pareiškėja iš atsakovo prašo priteisti žyminį mokestį. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju, teismo sprendimas priimtas ne pareiškėjos naudai, todėl ji neįgyja teisės į teismo išlaidų atlyginimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 140¹ straipsnio 3 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos M. J. skundą dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021 m. liepos 2 d. ir 2021 m. liepos 8 d. sprendimų panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.