- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-02-04
- Bylos Nr.
- 2S-145-302/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Dalia Kačinskienė, Andžej Maciejevski
- Kreditorius
- Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus
- Suinteresuotas asmuo
- A. M., D. M.
- Kategorijos
- 128.17pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko ir įkeistų daiktų savininko A. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m. rugpjūčio 11 d. nutarties, kuria areštuoti įkeisti nekilnojamieji daiktai, civilinėje byloje pagal kreditoriaus Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, suinteresuotieji asmenys A. M. (skolininkas ir daiktų savininkas), D. M. (skolininkė).
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreditorius Nordea Bank Finland Plc (toliau tekste – Bankas) kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas pradėti priverstinį 674 084,26 Lt skolos išieškojimą iš kredito gavėjų – skolininko ir įkeisto daikto savininko A. M. ir skolininkės D. M. , nukreipiant į Bankui įkeistą turtą, Bankui įkeistą turtą areštuoti. Pareiškime nurodė, kad pagal hipotekos lakštą Nr. 01120080013439, 2008-05-19 įregistruotą Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriuje, suinteresuotas asmuo A. M. jungtine hipoteka įkeitė Bankui nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini) , ir garažą, esantį (duomenys neskelbtini) , siekdamas užtikrinti tarp Banko ir suinteresuotų asmenų 2008-05-16 sudarytos būsto kreditavimo sutarties (toliau tekste – Sutarties) vykdymą. Kadangi suinteresuoti asmenys nevykdė sutartinių įsipareigojimų, laiku nemokėjo įmokų, Bankas 2009-05-22 vienašališkai nutraukė minėtą sutartį. Apie sutarties nutraukimą suinteresuoti asmenys buvo informuoti ne vėliau kaip prieš 10 kalendorinių dienų, t.y. 2009-05-07, registruotu laišku išsiunčiant pranešimą jiems.
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyrius 2009 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi areštavo įkeistus nekilnojamuosius daiktus – butą, esantį (duomenys neskelbtini) , ir garažą (boksą), esantį (duomenys neskelbtini) , nuosavybės teise priklausančius A. M. , uždraudžiant įkeistų daiktų savininkui jais disponuoti. Įspėjo, kad per 1 mėnesį negrąžinus 674 084,26 Lt dydžio įsiskolinimo ir 132 Lt žyminio mokesčio išlaidų nuo nutarties įteikimo dienos, įkeisti daiktai bus parduoti iš varžytynių arba perduoti kreditoriui administruoti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas padarė išvadą, kad skolininkams nevykdant sąlygų, numatytų Sutartyje – grąžinti paskolą dalimis ir nustatytais terminais, kreditorius, nelaukdamas sutartyje numatyto paskolos grąžinimo termino, suėjus 10 d. terminui nuo 2009-05-07 pranešimo išsiuntimo skolininkui dienos, vienašališkai nutraukė minėtą kredito sutartį, todėl yra pagrindas areštuoti įkeistus daiktus.
Šalies argumentai
Suinteresuotas asmuo skolininkas ir įkeisto daikto savininkas A. M. atskiruoju skundu prašo panaikinti skundžiamą teismo nutartį. Nurodo, kad teismo nutartyje nurodyta, kad Bankas 2009-05-07 išsiuntė skolininkui pranešimą apie sutarties nutraukimą, tačiau tokio pranešimo jis nėra gavęs. Bankas neįvykdė prievolės nustatyti skolininkui papildomą ne trumpesnį 10 dienų kalendorinių dienų terminą įsiskolinimui padengti, kaip tai numatytas sutarties 13 p. Taip pat buvo pažeista skolininko teisė, numatyta sutarties 5.1.6. p. – teikti Bankui prašymus, skundus, kitus reikalavimus. Taip pat nurodo, kad jis sutiktų įvykdyti Banko rašte nurodytas sąlygas, kad būtų svarstomas Sutarties atnaujinimo klausimas.
Atsiliepimas
Kreditorius Nordea Bank Finland Plc atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą, atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad skolininkai nevykdė sutarties nuo 2009 m. sausio mėn., kreditoriui 2009-05-07 pranešimu apie Sutarties nutraukimą informavus skolininkus apie susidariusį įsiskolinimą ir nustačius papildomą 15 d. terminą įsiskolinimui padengti, jie nustatytu laiku nepadengė įsiskolinimo, todėl Sutartis buvo nutraukta 2009-05-22, laikantis sutartyje nurodytų terminų ir tvarkos. Taip pat nurodo, kad skolininkams pranešimas apie sutarties nutraukimą buvo išsiųstas tinkamai kreditoriui žinomu paskutiniu skolininkų adresu, nurodytu sutartyje, tačiau skolininkai į jį neatsiliepė. Skolininkams buvo žinomas kredito grąžinimo grafikas ir tvarka, tačiau nepaisant to, jie nevykdė sutartinių įsipareigojimų. Skolininkai teise reikšti prašymus, skundus, kitus reikalavimus galėjo naudotis nevaržomai, jie būdami sąžiningi, turėjo naudotis ir sutartyje numatyta pareiga ne vėliau kaip per 10 dienų informuoti kreditorių apie mokėjimų uždelsimą, finansinės būklės pablogėjimą ar kitus įvykius.
Taip pat nurodo, kad apeliantai pateikė skundą praleidę įstatymo nustatytą terminą, todėl jiems išnyko teisė jį skųsti, atskirasis skundas turi būti grąžinamas skolininkui.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Kolegija, įvertinusi atskirojo skundo, atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, byloje surinktą medžiagą, sprendžia, kad hipotekos skyriaus teisėjos nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta laikantis procesinės teisės normų, reglamentuojančių prašymų dėl skolos iš įkeisto turto išieškojimo, todėl tokia teismo nutartis yra paliktina nepakeista.
Bylos dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių yra nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka remiantis Civilinio proceso kodekso XXXVI skyriuje įtvirtintomis taisyklėmis. Civilinio proceso kodekso 558 straipsnio 1 dalis reglamentuoja pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo, kai daiktas įkeistas pagal hipotekos taisykles, pateikimą ir tenkinimą. Ši procedūrinė teisės norma nustato hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimą, kai skolininkas per hipotekos lakšte nustatytą terminą neįvykdo hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo, t.y. baigiasi skolos grąžinimo terminai, o prievolė visiškai ar iš dalies neįvykdyta, joje nurodyta, kad hipotekos teisėjas priima nutartį areštuoti įkeistą daiktą ir įregistruoja ją turto arešto aktų registre bei atlieka kitus šioje normoje išvardintus veiksmus.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, pagal 2008-05-16 būsto kreditavimo sutartį Nr. BK 08/05/92D su visais vėlesniais jos sąlygų pakeitimais ir papildymais, įskaitant ir naują redakciją, sudarytą tarp Banko ir kredito gavėjų – A. M. ir D. M. , buvo suteiktas 640 000 Lt kreditas, kurio grąžinimo terminas nustatytas 2037-05-15 (b.l. 21-32). Hipotekos lakštu Nr. 01120080013439, 2008-05-19 įregistruotu Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriuje, A. M. jungtine hipoteka įkeitė Bankui nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini) , ir garažą, esantį (duomenys neskelbtini) , užtikrindamas nurodytos paskolos grąžinimą (b.l. 1-4). Sutarties 13.1 p. nurodyta, kad, jeigu Kredito gavėjas nesumoka laiku pagal Mokėjimo grafiką mokėtino Kredito (jo dalies) ir / arba paskaičiuotų palūkanų ilgiau kaip 10 kalendorinių dienų, Bankas praneša apie tai kredito gavėjui ir nustato papildomą ne trumpesnį nei 10 kalendorinių dienų terminą įsiskolinimui padengti. Jei Kredito gavėjas per minėtą terminą nepadengia įsiskolinimo, Bankas turi Lietuvos Respublikos įstatymų suteiktą teisę reikalauti grąžinti per minėtą terminą visą Kreditą, priklausančias palūkanas, kitas pagal Sutartį mokėtinas sumas bei nutraukti Sutartį. Bankas 2009-05-07 išsiuntė skolininkams pranešimą apie sutarties nutraukimą Sutartyje nurodytu jų gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini) (b.l. 17).
Tokiu būdu kolegija, atsižvelgdama į tai, jog hipotekos kreditorius turi teisę gauti savo reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto, jeigu įkeitimo sutartyje nustatytu terminu skolininkas nevykdo prievolės grąžinti skolą arba nepilnai tokią prievolę įvykdo (Civilinio kodekso 4.192 straipsnio 1 dalis, 4.216 straipsnis), sprendžia, kad hipotekos teisėja neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti tenkinti pareikšto pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo iš suinteresuotų asmenų hipoteka įkeisto turto.
Apeliantas nurodo, kad jis negavo pranešimo apie sutarties nutraukimą, tačiau toks jo argumentas yra nepagrįstas, be to, nesudarantis pagrindo laikyti skundžiamos teismo nutarties neteisėta ir nepagrįsta. Kaip matyti iš bylos medžiagos, skolininkams pranešimas apie sutarties nutraukimą buvo išsiųstas kreditoriui žinomu paskutiniu skolininkų adresu, nurodytu Sutartyje (P. Žadeikos g. 15-44, Vilnius), patys skolininkai nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad jų gyvenamoji vieta yra pasikeitusi, nors pranešti Bankui apie rekvizitų pasikeitimą jie privalo pagal Sutarties 14.1 p., todėl darytina išvada, kad šį pranešimą jie turėjo gauti arba jiems turėjo būti žinoma apie tai, kad Bankas gali nutraukti su jais sudarytą Sutartį, nes skolininkai, kaip matyti iš pateiktų teismui dokumentų sutartinių įsipareigojimų nevykdė jau nuo 2009 m. sausio mėn.
Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad aplinkybės, susijusios su tinkamu skolininkų informavimu apie Kreditavimo sutarties nutraukimą, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, nes nutartimi dėl priverstinio skolos išieškojimo hipotekos teisėja neanalizuoja aplinkybių, susijusių su prievolės neįvykdymu kreditavimo sutartyje nustatytu terminu, nesprendžia tarp šalių kilusio ginčo dėl netinkamo sutarties vykdymo ir jos nutraukimo, tik konstatuoja, jog hipoteka užtikrinta prievolė nėra įvykdyta, ir vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 558 straipsnio 1 dalimi areštuoja įkeistą turtą, preziumuodama, kad hipotekos lakšte esantys duomenys yra teisingi. Šios aplinkybės gali būti reikšmingos tuo atveju, jeigu suinteresuoti asmenys kreipsis į teismą pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles siekdami apginti, jų manymu, pažeistas teises, susijusias su vienašališku sutarties nutraukimu, ir teisme bus aiškinamasi, ar kreditorius pagrįstai vienašališkai nutraukė Kredito sutartį su skolininkais, ar nepažeidė Kredito sutartyje nustatytos tvarkos tinkamai informuoti skolininkus apie Sutarties nutraukimą. Dėl nurodytų motyvų atmestini ir atskirajame skunde dėstomi argumentai, susiję su skolininko teisių realizavimu Sutarties vykdymo metu.
Kadangi teismui nebuvo pateikta duomenų, jog priverstinis skolos išieškojimas yra sustabdytas ar skola yra padengta, ar Sutarties vienašališkas nutraukimas yra nuginčytas, laikytina, jog teismo nutartis buvo priimta laikantis procesinės teisės normų reikalavimų.
Apelianto atskirasis skundas pateiktas nepraleidus Civilinio proceso kodekso 335 straipsnyje nustatyto 7 dienų termino. Teismui nustačius terminą trūkumams pašalinti ir apeliantui įvykdžius šią teismo nutartį, laikytina, kad toks atskirasis skundas paduotas pradinio jo padavimo dieną, todėl kreditoriaus atsiliepime nurodytas argumentas, kad skolininkas skundą pateikė praleidęs nutarties apskundimo terminą nepagrįstas.
Kiti atskirojo skundo argumentai, susiję su skolininkų ketinimu toliau vykdyti sutartinius įsipareigojimus, neturi teisinės reikšmės tikrinant teismo priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, todėl kolegija dėl jų plačiau nepasisako.
Esant nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad skundžiama teismo nutartis yra paliktina nepakeista (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktas).
Atmetus suinteresuoto asmens atskirąjį skundą, iš jo priteistinos bylinėjimosi išlaidos, t.y. išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurias sudaro 9,95 Lt, į valstybės biudžetą (Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 p., 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 308, 321, 325, 336, 329, 331, 337, 339 str., kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m. rugpjūčio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš A. M. 9,95 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme į valstybės biudžetą.