Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 415 straipsnio 1 dalį, 417 straipsnio 8 dalį, 426 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. M. 2018 m. liepos 15 d., apie 20.48 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį Ford Galaxy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, kuris (automobilis) neapdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, važiuodamas atsitrenkė į stovintį kitą automobilį Nissan Qashqai, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Šiais veiksmais V. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14 ir 226 punktus bei padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 415 straipsnio 1 dalyje, 417 straipsnio 8 dalyje, 424 straipsnio 2 dalyje.

Teismo posėdyje V. M. kaltę dėl jam inkriminuotų administracinių teisės pažeidimų padarymo pripažino iš dalies, t. y. nepripažino kaltės dėl pasitraukimo iš eismo įvykio vietos, o dėl kitų pažeidimų – pripažino. Paaiškino, kad vairavo automobilį neturėdamas tam teisės, atsitrenkė į kitą automobilį. Nepripažįsta, kad pasišalino iš įvykio vietos, nes to nenorėjo. Liepos 15 d., apie 20.00 val., nuėjo išplauti ir išvalyti Ford Galaxy automobilį, paruošti pardavimui. Automobilis priklausė jo merginos tėvui. Nusprendė tą automobilį perstatyti, tuo metu viskas ir įvyko. Visa tai buvo daugiabučio namo kieme (duomenys neskelbtini). Perstatant automobilį „užkabino“ kitą automobilį Nissan. Jis neturėjo teisės vairuoti automobilio, niekada jos ir neturėjo. Važiavo į priekį, tas kitas automobilis stovėjo šone, užsižiūrėjo ir šonu prabraukė tą automobilį. Su juo buvo jo mergina I. S., kuri išlipo iš automobilio. Pastebėjo, kad kiti automobiliai negali pravažiuoti, todėl nusprendė automobilį patraukti, jį pastatyti. Merginą paliko laukti prie to automobilio. Jis pavažiavo apie 20–30 metrų nuo įvykio vietos. Nebuvo kur pastatyti automobilio, todėl teko tiek pavažiuoti, kol rado laisvą vietą. Pastatęs automobilį grįžo į įvykio vietą. Jis buvo išgėręs, neblaivumas buvo nustatytas alkotesteriu, paimtas kraujas. Kai grįžo prie to automobilio, jau buvo policijos pareigūnai ir automobilio savininkas. Į įvykio vietą atėjo pats. Iki įvykio pavažiavo gal 10–20 metrų, norėjo automobilį perstatyti, nors tam tikslo nebuvo. Teismui pagarsinus policijos pareigūno tarnybinį pranešimą (b. l. 17), V. M. paaiškino, kad buvo Sugiharos g., automobiliu važiavo nuo tos gatvės iki Viršuliškių g. Pravažiavo gal pusę kilometro. Žinojo, kad automobilis nedraustas civilinės atsakomybės draudimu. Turbūt turėjo pasilikti eismo įvykio vietoje, bet nenorėjo trukdyti pravažiuoti kitiems automobiliams. Turbūt buvo pažeidimas dėl pasišalinimo iš įvykio vietos, bet to nenorėjo, tiesiog nenorėjo trukdyti kitiems automobiliams, juk grįžo atgal. Gailisi. Dirba pagal verslo liudijimą statybose. Norėtų išvykti į Olandiją pas merginą, kuri ten dirba. Vyktų užsidirbti, kad galėtų sumokėti baudą. Norėtų išvažiuoti kitos savaitės gale.

Motyvuojamoji dalis

ANK 415 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustų transporto priemonių vairavimą, ANK 417 straipsnio 8 dalyje – už kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus šiame kodekse numatytuosius.

V. M. kaltę padarius minėtus administracinius nusižengimus, be jo paties prisipažinimo, patvirtina byloje esantys įrodymai. Iš V. M. surašyto administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad jame užfiksuotos visos esminės padarytų administracinių nusižengimų aplinkybės ir asmens pasiaiškinimas, jog sutinka, gailisi (b. l. 3). Policijos pareigūno tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2018 m. liepos 15 d., apie 20.48 val., gautas pranešimas, jog Vilniuje, (duomenys neskelbtini), galimai neblaivus vairuotojas apgadino stovintį automobilį ir iš įvykio vietos pasišalino. Iki jiems atvykstant įvykio vietoje jau buvo AP 1714 ekipažas, kuris automobilio Ford Galaxy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojui alkoholio matuokliu nustatė 2,07 promilių girtumą, po to pristatė vairuotoją į RPLC kraujui paimti. Automobilio Ford Galaxy vairuotojas V. M. vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti, apgadino stovintį automobilį Nissan Qashqai, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš įvykio vietos pasišalino. Automobilio Nissan Qashqai savininkas V. N. paaiškino, kad būdamas namuose išgirdo triukšmą, priėjęs prie lango pamatė, kad į jo automobilį yra atsitrenkęs automobilis Ford Galaxy, kurio vairuotojas neišlipęs iš automobilio nuvažiavo į kiemą link Viršuliškių g. 85 namo (b. l. 16). Kito policijos pareigūno tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2018 m. liepos 15 d., apie 20.50 val., gautas pranešimas, jog Č. Sugiharos gatve link Viršuliškių ką tik nuvažiavo galimai neblaivus automobilio Ford Galaxy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas. Vykdami į įvykio vietą nusprendė iš karto nuvykti pagal registracijos vietą (duomenys neskelbtini). Atvykus pagal registracijos vietą, pastebėjo vyrą, kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo V. N., kuris paaiškino, kad iš savo buto balkono pastebėjo automobilį Ford Galaxy, kuris važiuodamas (duomenys neskelbtini) kiemu atsitrenkė į jo automobilį Nissan Qashqai ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Priėjęs liudytojas L. S. pasakė, kad taip pat matė eismo įvykį ir kad automobilį vairavo vyras, kuris nuvažiavo gilyn į kiemus. Po poros minučių priėjęs V. M. prisipažino, kad vairuodamas automobilį Ford Galaxy atsitrenkė į stovintį automobilį Nissan Qashqai ir nuvažiavo į kiemus (b. l. 17). Protokole ir tarnybiniuose pranešimuose nurodytas faktines aplinkybes patvirtina ir kita rašytinė bylos medžiaga: eismo įvykio vietos schema (b. l. 18); papildomi duomenys apie eismo įvykį (b. l. 19); fotolentelės (b. l. 26–27); L. S. paaiškinimas (b. l. 20); V. N. paaiškinimas (b. l. 21). Šie įrodymai patvirtina, kad V. M. vairavo automobilį, kuris nustatyta tvarka neapdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, važiuodamas atsitrenkė į stovintį kitą automobilį, jį apgadino. Šiais veiksmais V. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14 ir 226 punktus. Jo veikos teisingai kvalifikuotos pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį, 417 straipsnio 8 dalį.

Administracinio nusižengimo protokole V. M. taip pat inkriminuotas ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytas nusižengimas. ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Objektyvieji šio nusižengimo požymiai pasireiškia aktyviais pasitraukimo iš eismo įvykio vietos veiksmais. Apibūdinant subjektyviuosius pasitraukimo iš eismo įvykio požymius, pažymėtina, kad šis nusižengimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pavyzdžiui, pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą Kelių eismo taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. Jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos tyčia nepasišalino (arba pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys Nr. 2AT-11-2012, 2AT-8-2013, 2AT-3-2014). Iš bylos medžiagos matyti, kad automobilių kontaktas buvo nežymus (automobiliai apgadinti nežymiai, tik nedideli įbrėžimai), eismo įvykis įvyko daugiabučio namo kieme, V. M. kartu su juo važiavusią keleivę paliko laukti prie apgadinto automobilio, pats pavažiavo apie 20–30 metrų nuo įvykio vietos, nes nenorėjo trukdyti pravažiuoti kitiems automobiliams, todėl pavažiavo tiek, kol rado laisvą vietą, pastatęs automobilį grįžo į įvykio vietą, kur jau laukė policijos pareigūnai ir automobilio savininkas, tyrimo neapsunkino, nes nebandė slėptis, pripažino, kad jis vairavo automobilį, atsitrenkė į kitą automobilį, neneigė, jog vairavo neblaivus, taigi neturėjo motyvo pasišalinti iš eismo įvykio vietos.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo teigti, kad V. M. pasitraukė iš eismo įvykio vietos tikslingai siekdamas išvengti atsakomybės už sukeltą eismo įvykį arba už vairavimą neturint tam teisės ir neblaiviam, t. y. jo veiksmuose nebuvo tiesioginės tyčios ir kitų ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo subjektyviųjų požymių. Dėl šios priežasties byla pagal požymius administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 1 dalyje, nutrauktina, nesant administracinio nusižengimo įvykio ir sudėties (ANK 591 str. 1 d. 1 p.).

Iš administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad V. M. veiksmai, šiam vairuojant automobilį neturint tokios teisės, nebuvo kvalifikuoti pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį, kurioje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą neturint teisės jas vairuoti, kadangi ši aplinkybė (transporto priemonės vairavimas neturint tokios teisės) buvo panaudota inkriminuojant V. M. ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, kurio sankcijos dydis priklauso nuo to, ar asmuo turi teisę vairuoti transporto priemones. Teismui nutarus nutraukti bylą dėl ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo, V. M. veiksmai, šiam vairuojant automobilį neturint tokios teisės, papildomai kvalifikuotini pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį.

Administracinio nusižengimo protokole V. M. taip pat inkriminuoti veiksmai (pareikštas kaltinimas), kad jis vairavo automobilį, būdamas neblaivus (nustatytas 2,07 promilių girtumo laipsnis). Iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusiame Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalyje buvo numatytas administracinis teisės pažeidimas – transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatytas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) neblaivumo (girtumo) laipsnis, tačiau nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusiame ANK administracinė atsakomybė už minėtą administracinį teisės pažeidimą požymių turinčią veiką nenumatyta. Pažymėtina, kad už asmenų vairavimą kelių transporto priemonę būnant apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, numatyta baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalį. Taigi nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo protokole nurodyti V. M. veiksmai jam inkriminuoti nepagrįstai, jie nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, yra pertekliniai, už šiuos veiksmus šiuo metu yra numatyta baudžiamoji atsakomybė, tai yra teismo nagrinėjančio baudžiamąją bylą kompetencija, todėl jie šalintini iš V. M. pareikšto kaltinimo.

Iš bylos duomenų matyti, kad nusižengimai padaryti 2018 m. liepos 15 d., data, nurodyta vyr. patrulio A. L. tarnybiniame pranešime, vertintina rašymo apsirikimu ir ištaisytina.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį (padaryti nusižengimai, susiję su transportu ir kelių ūkiu), pažeidėjo kaltės formą ir rūšį (nusižengimas dėl KET pažeidimų, nulėmusių eismo įvykio sukėlimą, padarytas dėl neatsargumo, kiti – tiesiogine tyčia), V. M. asmenybę (nedirbantis, registruotas darbo biržoje (nustatyta iš jo žodžių), baustas administracine tvarka, b. l. 5–15), atsakomybę lengvinančią aplinkybę (pripažino padaręs minėtus administracinius nusižengimus ir nuoširdžiai gailisi, ANK 35 str. 1 d. 1 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, V. M. skirtinos ANK 415 straipsnio 1 dalies, 417 straipsnio 8 dalies ir 424 straipsnio 2 dalies sankcijose numatytos administracinės nuobaudos – baudos, nustatant jų minimalius dydžius (ANK 34 str.). Už kelis administracinius nusižengimus skiriamos administracinės nuobaudos bendrintinos ANK 38 straipsnio nustatyta tvarka, galutinę nuobaudą skiriant pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

V. M. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 50 (penkiasdešimties) Eur baudą.

V. M. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalyje, ir paskirti jam 10 (dešimties) Eur baudą.

V. M. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 300 (trijų šimtų) Eur baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsniu, V. M. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 1 dalį, 417 straipsnio 8 dalį ir 424 straipsnio 2 dalį paskirtas administracines nuobaudas subendrinti ir paskirti jam galutinę administracinę nuobaudą – 300 (trijų šimtų) Eur baudą.

Administracinio nusižengimo bylą pagal požymius administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalyje, nutraukti, nesant administracinio nusižengimo įvykio ir sudėties.

Išaiškinti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime nurodant pažeidimo identifikavimo kodą (ROIK) – 18088765310. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstinai.

Išaiškinti, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.