- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2022-06-08
- Bylos Nr.
- e1-1826-1165/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-15036-2022-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vita Padriezaitė
- Kaltinamasis
- L. V.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 420 straipsnyje numatyta tvarka išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro Aliaus Juodviršio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje:
L. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas 4 kartus, tačiau teistumams išnykus laikomas neteistu,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. V. sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, t. y. 2022 m. balandžio 30 d., apie 21.30 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu su šeimos nariu – sugyventine E. P., jis kairės rankos delnu ne mažiau kaip tris kartus sudavė nukentėjusiajai į dešinį skruostą bei toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, E. P. išbėgus į kiemą, ją pasivijęs, vieną kartą spyrė į nugarą, dėl to nukentėjusiajai nukritus ant žemės, ne mažiau kaip dešimt kartų spyrė į įvairias kūno vietas, sukeldamas fizinį skausmą ir padarydamas nugaros sumušimą, odos nubrozdinimą, poodinę kraujosruvą kairėje alkūnėje, poodines kraujosruvas kairiame klube, dešinėje šlaunyje, tuo nukentėjusiajai padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.
Šiais veiksmais L. V. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
L. V., apklaustas kaip įtariamasis ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę padarius inkriminuotą nusikaltimą pripažino visiškai ir paaiškino, kad 2022 m. balandžio 30 d., apie 18.30 val. pas jį atvažiavo jo buvusi sugyventinė E. P. Jis buvo išgėręs tris butelius alaus, butelį trauktinės, dėl ko buvo girtas. Prisimena, kad jie su E. P. ginčijosi dėl telefono, konfliktavo. Jis neprisimena, ar kažkas iš draugų buvo pas jį atvažiavęs. Jam atrodo, kad jis niekur nevažiavo, o tik kieme laukė policijos. Prisimena, kad vienu metu abu su E. P. atsidūrė kieme prie namų, ji buvo nukritusi ant žemės. Visko tiksliai neprisimena dėl girtumo, bet po įvykio viską apsvarstęs, pagalvojęs, pasikalbėjęs su ja, neatmeta galimybės, kad galėjo jai trenkti į veidą ir spardyti. Jis supykęs galėjo taip padaryti, nes E. P. moka išprovokuoti, išvesti iš kantrybės. Gailisi, kad taip pasielgė (b. l. 72–75).
Be paties kaltinamojo parodymų, jo kaltė grindžiama baudžiamojoje byloje apklaustos nukentėjusiosios ir liudytojų parodymais, taip pat surinktais rašytiniais įrodymais.
Nukentėjusioji E. P., apklausta kaip liudytoja ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2022 m. balandžio 30 d., apie 21.30 val., adresu: (duomenys neskelbtini), bute, o tiksliau vonioje, tarp jos ir jos neblaivaus sugyventinio L. V., įvyko žodinis konfliktas, nes ji pasakė jam, kad išeina iš jo namų, todėl paprašė jo, kad jis jai gražintų jos telefoną „iPhone“. Jis nurodė, kad nieko neatiduos ir apskritai neleido pasiimti savo daiktų. Kadangi ji vis tiek vonioje rinkosi jai priklausančius daiktus, todėl L. V. jai iš kairės rankos delno ne mažiau kaip tris kartus sudavė jai į dešinį žandą. Po suduotų smūgių pajuto fizinį skausmą. Kiek spėjo, tiek pasiėmė savo daiktų ir išėjo iš jo namų į lauką. Eidama link savo automobilio „Audi A5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pajuto smūgį į nugaros sritį, po kurio nukrito ant žemės. Kol gulėjo ant žemės, ji girdėjo kaip L. V. draugai ramino jį, sakydami, kad baigtų tai daryti. Tačiau jis spardė iš kojos jai į įvairias kūno vietas. Kiek spyrių jis padarė, tiksliai nurodyti negali, nes jų buvo daug, bet tikrai nemažiau kaip dešimt. Kol jis ją spardė, ji iš savo telefono paskambino bendruoju pagalbos numeriu ir išsikvietė pagalbą. Po suduotų spyrių jis nuėjo pas savo kaimynę, kuri gyveno šalia jo. Kaimynės paprašė, kad atiduotų jo telefoną, kurį jis būdamas namie išmetė pro langą ir pataikė į jos kiemą. Kai L. V. nuėjo nuo jos, ji įsėdo į savo automobilį ir nuvažiavo toliau nuo jo namų. Tuomet sulaukė skambučio iš policijos pareigūnų, kurie nurodė, kad ji niekur nevažiuotų ir palauktų atvykstančių policijos pareigūnų. Ji su L. V. kartu yra nuo 2021 m. rugpjūčio mėn., kartu gyveno, tačiau šiuo metu nebegyvena, nes pakeitė savo darbo vietą. Kartu veda bendrą ūkį, kitaip tariant morališkai ir dvasiškai L. V. laiko kaip sugyventinį. Praeityje jis daug kartų yra smurtavęs prieš ją. Per tuos kartus į policiją kreipėsi šešis kartus. Buvo pradėti penki ikiteisminiai tyrimai. Dėl patirtų sužalojimų kreipsis į gydymo įstaigą (b. l. 6–11).
Liudytoja R. M., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad ji yra Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausioji patrulė. Prisimena įvykį, kai su kolega A. I., budėtojo nurodymu 2022 m. balandžio 30 d. vakare, tikslaus laiko neprisimena, nuvyko prie daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini). Juos pasitiko moteris, kuri pasakė, kad buvęs draugas ją kieme suspardė ir atėmė telefoną. Ji skundėsi, kad skauda skruostą, ranką ir koją. Ant dešiniojo skruosto matėsi paraudimas. Nukentėjusioji paaiškino, kad jos buvęs sugyventinis jai ranka trenkė į dešinį skruostą, po to pargriovė ant žemės ir spardė į įvairias kūno vietas. Moteris pasakojo, kad su įtariamuoju kartu negyvena apie dvi savaites, anksčiau buvo jam paskolinusi mobilaus ryšio telefoną, kurį šiandien norėjo susigrąžinti, bet jis nenorėjo atiduoti, todėl kilo konfliktas. Nukentėjusiajai iškvietė greitosios medicinos pagalbos medikus, kurie ją apžiūrėjo, davė vaistų nuo skausmo, bet į gydymo įstaigą ji vykti atsisakė. Moteris teigė, kad įvykį, kai ji buvo sumušta, matė gretimo namo kaimynai, tačiau pakalbėjus su kaimynais, jie pasakė, kad nieko nematė, negirdėjo, tik sūnus girtam vyrui padavė telefoną, kuris buvo įmestas į jų kiemą. Įtariamasis buvo pasišalinęs, bet vėliau pats priėjo prie pareigūnų automobilio. Jis pradėjo klausinėti, ką jie čia veikia, kuo jis kaltinamas. Kai paaiškėjo, kad pareigūnus iškvietė jo buvusi sugyventinė, įtariamasis labai supyko, pasidarė agresyvus, nevykdė jų teisėtų reikalavimų, stangino rankas ir t. t. Jis buvo neblaivus. Įtariamasis buvo išvežtas į areštinę, kurioje taip pat elgėsi agresyviai (b. l. 32–35).
Apžiūros protokolas, kuriame matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta – gyvenamojo pastato kiemas, esantis (duomenys neskelbtini), bet tyrimui reikšmingų duomenų negauta (b. l. 12–14).
Kitų daiktų apžiūros protokolas, kuriame matyti, kad buvo apžiūrėtas pareigūnų „Body“ kameros Nr. (duomenys neskelbtini) vaizdo įrašai nuo 2022 m. balandžio 30 d. 22:05:00 val. iki 2022 m. balandžio 30 d. 22:20:00, kuriuose matyti, kaip nukentėjusioji E. P. pareigūnams sako, kad ją kieme suspardė ir atėmė telefoną neblaivus sugyventinis. Sako, kad ją pargriovė ant žemės, kojomis spardė galvą, kojas, pilvą, nugarą. Pirmiausiai į veidą trenkė delnu kelis kartus, o po to pargriovė ant žemės. Atvažiavusiems greitosios medicinos pagalbos medikams sakė, kad jai skauda, nori gauti vaistų nuo skausmo (b. l. 40–43).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 782/2022 (02) nustatyta, kad E. P. konstatuota nugaros sumušimas, odos nubrozdinimas ir poodinė kraujosruva kairėje alkūnėje, poodinės kraujosruvos kairiame klube, dešinėje šlaunyje. Sužalojimai galėjo būti padaryti kontakto kietu buku daiktu ar paviršiumi metu. Sužalojimai galėjo būti padaryti 2022 m. balandžio 30 d. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 28–29).
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 2 dalyje reglamentuotos nusikalstamos veikos sudėties būtinasis požymis yra specialusis subjektas – smurtą pavartojęs asmuo su nukentėjusiuoju turi būti siejamas artimos giminystės ar šeimyniniais santykiais.
Pagal BK 248 straipsnio 2 dalį, baudžiamosios teisės reguliuojamų santykių srityje šeima laikomi sutuoktiniai ir jų vaikai (įvaikiai), kartu gyvenantys sutuoktinių tėvai (įtėviai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat asmenys, bendrai gyvenantys neįregistravę santuokos. Pagal BPK 38 straipsnį asmens šeimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, arba asmuo, su kuriuo tas asmuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka susitarė sudaryti santuoką, taip pat sutuoktinio tėvai, buvę sutuoktiniai. Šiuo atveju L. V. patrauktas baudžiamojon atsakomybėn dėl to, kad jis padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo sugyventinei E. P., taigi atsižvelgiant į išdėstytą reglamentavimą, nukentėjusioji laikytina L. V. šeimos nare.
Kaltinamojo kaltę patvirtina nuoseklūs ir išsamūs nukentėjusiosios parodymai, kurie nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios dėl esminių aplinkybių nekito. Trauminių poveikių nukentėjusiosios atžvilgiu neginčija ir pats kaltinamasis. Kad būtent tokiu būdu buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nukentėjusioji E. P. patvirtino tiek atvykusiems policijos pareigūnams, tiek duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu. Atvykus policijos pareigūnams į įvykio vietą, buvo akivaizdžiai matyti nukentėjusiajai padaryti sužalojimai, o kaltinamasis buvo neblaivus, kas taip pat patvirtina nukentėjusiosios parodymų turinį. Teismas atsižvelgia ir į tai, jog kaltinamasis būdamas neblaivus, negalėjo sugebėti objektyviai įvertinti naudojamo smurto intensyvumo ir galimų pasekmių nukentėjusiajai. Tačiau teismas neturi pagrindo abejoti, jog kaltinamasis suvokė, kad jo atliekami veiksmai sukėlė realų skausmą nukentėjusiajai, asmuo norėjo taip veikti, t. y. savo nusikalstamus veiksmus atliko tiesiogine tyčia. Smurtas buvo panaudotas prieš šeimos narį – sugyventinę, dėl jo panaudojimo kilo baudžiamojo įstatymo numatyti padariniai, todėl L. V. veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Dėl L. V. skiriamos bausmės ir kitų klausimų
Skiriant bausmę L. V., atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus bei kitas aplinkybes, kurios reikšmingos bausmei skirti ir individualizuoti (BK 54 straipsnio 2 dalis).
BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos keturios alternatyvios bausmių rūšys, viena iš jų – laisvės apribojimas. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis savo kaltę dėl esminių įvykio aplinkybių pripažino visiškai, bylos aplinkybės yra aiškios, o dėl turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusioji nesikreipė, civilinio ieškinio byloje nėra. Iš byloje esančio paskelbimo įtariamajam apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu protokolo matyti, kad kaltinamasis su kreipimusi ir jam siūloma bausme bei jos dydžiu sutiko. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad prokuroras pagrįstai kaltinamajam pasiūlė užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BPK 418 straipsnio 1 dalį.
Kaltinamasis, veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną nesunkų baigtą nusikaltimą. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis savo kaltę padaręs nusikaltimą pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Be to, nors kaltinamajam iš karto po nusikalstamos veikos padarymo nebuvo tikrintas apsvaigimas nuo alkoholio, tačiau, atsižvelgiant į paties kaltinamojo, nukentėjusiosios bei kitų asmenų parodymų turinį, daroma išvada, kad kaltinamojo atsakomybę sunkina ir tai, jog nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Skiriant bausmę kaltinamajam L. V., teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad jis yra nedirbantis, turi vidurinį išsilavinimą. Kaltinamasis nusikaltimą įvykdė dėl menkavertės dingsties, buitinio konflikto su sugyventine metu, kaltinamajam pavartojus alkoholio. Bylos duomenimis, asmuo anksčiau negydytas dėl psichikos ar priklausomybės ligų (b. l. 113–114; 117). Kaltinamasis administracine tvarka baustas, dauguma nusižengimų įvykdyti dėl girtumo, o informacijos apie visų paskirtų baudų įvykdymą byloje nėra. Kaltinamasis nors ir šiuo metu laikomas neteistu, kadangi teistumai yra išnykę, tačiau iš bylos duomenų matosi, jog praeityje buvo ne kartą teistas dėl smurtinio pobūdžio nusikalstamų veikų kas rodo, jog asmens elgesys įstatymų laikymosi prasme nesikeičia ir jis yra linkęs pažeidinėti visuomenės nusistovėjusias elgesio taisykles. L. V. nėra linkęs laikytis įstatymų, gerbti visuomenėje nusistovėjusių bendro elgesio taisyklių, o anksčiau paskirtos bausmės jo nesulaikė nuo naujų nusikaltimų padarymo. Jo teisei priešingam elgesiui įtakos turi alkoholio vartojimas, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, jog kaltinamasis aktyviais veiksmais bei dedamomis pastangomis siektų pašalinti šio veiksnio įtaką savo elgesiui. Siekiant padėti kaltinamajam pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, jam skirtina su realiu įkalinimu nesusijusi bausmė – laisvės apribojimas, kurio terminas nustatomas artimas BK 48 straipsnyje nurodytų minimalaus ir maksimalaus laisvės apribojimo bausmės dydžių vidurkiui (BK 61 straipsnis).
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis visiškai pripažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla išnagrinėta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, L. V. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu laikinai sulaikytas nebuvo. L. V. paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei įpareigojimas nesiartinti prie nukentėjusiojo – paliekamos galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus ją vykdyti, panaikinamos.
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas byloje netaikytas.
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
L. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, su intensyvia priežiūra (nuteisto asmens buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrole elektroninio stebėjimo priemonėmis), nustatant, kad L. V. intensyvios priežiūros laikotarpiu nuo 23.00 val. iki 06.00 val. turi būti savo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), bei uždrausti per visą bausmės atlikimo laiką vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti L. V. sumažintą bausmę – laisvės apribojimą 4 (keturiems) mėnesiams, su intensyvia priežiūra (nuteisto asmens buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrole elektroninio stebėjimo priemonėmis), nustatant, kad L. V. intensyvios priežiūros laikotarpiu nuo 23.00 val. iki 06.00 val. turi būti savo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), bei uždrausti per visą bausmės atlikimo laiką vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
L. V. taikomas kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei įpareigojimą nesiartinti prie nukentėjusiojo – iki bausmės vykdymo pradžios palikti nepakeistą, o pradėjus vykdyti bausmę, jas panaikinti.
Išaiškinti, kad L. V., nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs jį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.