Telšių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, iškeltą pagal pareiškėjo V. J. pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. J., A. J., S. L., A. P., D. J. ir J. J. dėl fizinio asmens paskelbimo mirusiu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Suinteresuotas asmuo S. L. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas V. J. pareiškimą palaikė jame išdėstytais motyvais. Pareiškėjas papildomai paaiškino, kad tėtis V. J. dirbo tolimųjų reisų vairuotoju ir 2002 m. sugedus jo vairuojamam vilkikui iš reiso negrįžo. Mano, kad tėvas galėjo žūti įvykus nelaimingam įvykiui.

Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo A. J. pareiškimą prašė tenkinti ir paaiškino, kad tarp Baltarusijos ir Rusijos sienos sugedo jo brolio V. J. vairuojamo vilkiko greičio dėžė. Nuvykęs į vietą brolio bendradarbis rado vilkiką, bet brolio nebuvo. Jis žino, kad brolis vežė didelę pinigų sumą. Brolio daugiau nematė ir jokių žinių, kur galėtų jis būti, negirdėjo.

Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo A. P. pareiškimą prašė tenkinti ir paaiškino, kad ji yra V. J. sesuo. Susitikus brolis jai sakydavo, kad dirba tolimųjų reisų vairuotoju ir veža krovinius į Rusiją. Būdavo, kad reiso metu kiti asmenys tyčia nuleisdavo vilkikui padangas, yra buvęs apiplėštas vilkikas, be to vilkiką stabdydavo policija. Kartą broliui išvykus vilkiku į Rusiją, gavo laišką, kad jo nerado vilkike. Žino, kad tuo metu jis vežė pinigus. Po to brolis su ja niekada nebuvo susiekęs.

Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo D. J. pareiškimą prašė tenkinti ir paaiškino, kad ji yra V. J. sutuoktinė. 200 m. birželio 7 d. jai paskambino transporto įmonės savininkas ir pasakė, kad jos vyro V. J. vairuojamą vilkiką rado paliktą atrakintą Rusijoje prie Baltarusijos sienos. Vilkike nerado nei vyro dokumentų, nei pinigų. Po vyro dingimo praėjus savaitei ji kreipėsi į policiją Klaipėdoje. Vyras yra pasakojęs, kad būna, jog vilkiką važiuojant stabdo asmenys, apsimetęs policininkais. Sutuoktinį paskutinį kartą matė 2002 m. gegužės mėnesį, prieš jam išvykstant į reisą. Jis skambino, sakė, kad sugedo vilkikas ir įmonė siunčia kitą vairuotoją su vilkiku. Dingus vyrui, ji liko viena su mažais vaikais. Jokių žinių apie vyrą iki šiol nėra.

Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo J. J. pareiškimą prašė tenkinti ir paaiškino, kad jis yra V. J. sūnus. Žino, kad jo tėvo vairuojamas vilkikas sugedo Rusijos teritorijoje netoli Baltarusijos sienos. Kai kitas vairuotojas atvyko į vietą, nei tėvo, nei jo dokumentų nebebuvo. Iki šiol neturi jokių žinių apie tėvą.

Suinteresuotam asmeniui S. L. apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, į teismo posėdį neatvyko, prašymų nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Byloje esančių rašytinių įrodymų, pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų paaiškinimų pagrindu nustatyta, kad pareiškėjo tėvas V. J., gimęs 1964 m. lapkričio 4 d. Telšiuose, gyveno Mažeikių m. Ventos g. 12-9 (b. l. 9). Klaipėdos miesto vyriausiasis komisariatas 2002 m. birželio 18 d. priėmė nutarimą, kuriuo nutraukė tyrimą, pradėtą pagal D. J. pareiškimą dėl V. J. dingimo be žinios, nesant duomenų, jog V. J. tapo nusikaltimo ar nelaimingo atsitikimo auka. Tyrimo metu nustatyta, kad 2002 m. gegužės 22 d. V. J. vienas pats UAB „T.“ priklausančiu vilkiku „Skania“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su kroviniu išvyko į Maskvą (R. F.). Reiso metu sugedus vilkikui, 2002 m. birželio 5 d. kitas bendrovės vairuotojas perėmė iš V. J. krovinį ir perdavė jam bendrovei priklausančius 3 000 JAV dolerių. V. J. turėjo su savo vairuojamu vilkiku grįžti į Lietuvą, tačiau 2002 m. birželio 6 d. Veliž miestelyje (R. F.), netoli Baltarusijos sienos dėl vilkiko gedimų jis nebegalėjo vykti toliau ir apie tai informavo bendrovę. Kitas bendrovės vairuotojas buvo įpareigotas grįžtant iš Rusijos partempti sugedusį V. J. vairuotą vilkiką. Vairuotojas, grįžtantis kitu vilkiku iš Rusijos, sutarė telefonu su V. J., kad 2002 m. birželio 7 d. 14 val. jis atvyks į minėtą vietovę parvilkti sugedusio vilkiko. Sutartu laiku atvykęs V. J. nesutiko, rado neužrakintą jo vilką, apžiūrėjęs saloną, nerado V. J. dokumentų – paso, vairuotojo pažymėjimo. Iš aplinkinių žmonių sužinojo, kad V. J. išėjo į miestelį ir taksi automobiliu išvyko į Postočką (b. l. 17). Mažeikių rajono apylinkės teismo 2003 m. gruodžio 17 d. sprendimu V. J. pripažintas nežinia kur esančiu. (b. l 18.). Pareiškėjas ir byloje dalyvavę suinteresuoti asmenys paaiškino, kad po to, kai V. J. 2002 m. birželio 7 d. dingo išvykęs į Rusiją, jokių žinių apie V. J. neturi.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.31 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad fizinis asmuo gali būti teismo tvarka paskelbiamas mirusiu, jeigu jo gyvenamojoje vietoje trejus metus nėra duomenų apie jo buvimo vietą, o jeigu jis dingo be žinios tokiomis aplinkybėmis, kurios sudarė mirties grėsmę arba duoda pagrindą spėti jį žuvus dėl nelaimingo atsitikimo, – jeigu apie asmenį nėra duomenų šešis mėnesius. CK 2.31 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog paskelbto mirusiu asmens mirties data yra laikoma ta diena, kurią įsiteisėja teismo sprendimas paskelbti jį mirusiu. Jeigu paskelbiamas mirusiu asmuo, dingęs be žinios tokiomis aplinkybėmis, kurios sudarė mirties grėsmę arba duoda pagrindą spėti jį žuvus dėl nelaimingo atsitikimo, teismas gali pripažinti šio asmens mirties data spėjamą jo žuvimo dieną.

Asmens paskelbimas mirusiu šio asmens civilinių teisių ir pareigų atžvilgiu prilygsta jo mirčiai (CK 2.31 straipsnio 6 dalis).

Pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų nurodytos aplinkybės, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog apie dingusį pareiškėjo tėvą V. J. nuo 2002 m. birželio 7 d. nėra domenų, t. y. daugiau kaip 17 metų.

Teismui apie bylos iškėlimą 2019 m. birželio 25 d. paskelbus viešai specialiame interneto tinklalapyje, asmenų, galinčių suteikti informacijos apie dingusį V. J. neatsirado, dingęs pareiškėjo tėvas neatsiliepė. Taigi, įrodymų visuma apie pareiškėjo tėvo V. J. dingimą patvirtina, tai kad jis dingo be žinios, todėl yra teisinis pagrindas paskelbti V. J. mirusiu.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog pareiškimas yra pagrįstas ir tinkintinas, todėl pareiškėjo tėvas paskelbtinas mirusiu. Asmens paskelbimas mirusiu šio asmens civilinių teisių ir pareigų atžvilgiu prilygsta mirčiai. Paskelbus V. J. mirusiu, jo mirties data laikytina diena, kurią jis dingo be žinios, t. y. 2002 m. birželio 7 d., o mirties vieta laikytina paskutinė žinoma jo buvimo vieta, t. y. R. F., V. miestelis (CK 2.31 straipsnio 4, 5, 6 dalys, CPK 453 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270, 443, 444, 453 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą patenkinti.

Paskelbti V. J., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) paskutinė žinoma gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), mirusiu.

V. J., gim. 1964 m. lapkričio 4 d., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties data laikyti 2002 m. birželio 7 d., o mirties vieta – paskutinę žinomą jo buvimo vietą – R. F., V. miestelis

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti teismo buvimo vietos civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų asmens mirtį (CPK 453 straipsnio 1 dalis).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių, Telšių ar Akmenės rūmus.