- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-07-22
- Bylos Nr.
- e1-459-1112/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-13778-2020-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jolanta Jasutienė
- Kaltinamasis
- A. N.
Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų teisėja Jolanta Jasutienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro Anatolijaus Ivanovo pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje:
A. N., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), nesusituokęs, nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas, paskutinį kartą Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2019 m. kovo 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. N. 2020 m. balandžio 7 d. apie 17.30 val. (duomenys neskelbtini), būdamas (duomenys neskelbtini) priklausančioje parduotuvėje, viešoje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, tai yra savo galva sudavė nepilnamečiui A. I. į galvą, po to norėdamas A. I. išsivesti iš parduotuvės tempė jį už megztinio, o šiam atsisakius su juo eiti, sudavė du smūgius delnu A. I. per veidą, o netrukus parduotuvės (duomenys neskelbtini) darbuotojai pareikalavus A. N. išeiti iš parduotuvės dėl jo įžūlaus elgesio su nepilnamečiu A. I., pastarajai matant, išeidamas iš parduotuvės sudavė vieną kartą delnu A. I. per veidą, tokiais savo veiksmais sukėlė nepilnamečiui nukentėjusiam fizinį skausmą ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Motyvuojamoji dalis
Tokiais savo veiksmais A. N. padarė BK 284 straipsnyje numatytą nusikaltimą.
A. N., kai jam buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius BK 284 straipsnyje numatytą nusikaltimą, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad save laiko sveiku, psichikos sveikatos centre registruotas nėra, su pranešimu apie įtarimą susipažino, įtarimą suprato, kaltu prisipažįsta. Dėl šio įvykio nurodė, kad 2020 m. balandžio 7 d. jis buvo su draugais lauke. Paskui mieste sutiko savo pažįstamą, buvusį klasioką A. I. Su juo jie mokėsi 7 metus, yra buvę tarp jų nesutarimų dar mokykloje. Jis mano, kad jo ir A. santykiai yra draugiški. A. jo vienam draugui buvo skoloje, tik nežino nei ko, nei kiek. Jo draugas paprašė, kad jis A. paprašytų, kad jis grąžintų skolą. Nespėjo net normaliai susitikęs su A. jis pakalbėti, kai jis pabėgo į parduotuvę (duomenys neskelbtini). Jis irgi nuėjo į parduotuvę (duomenys neskelbtini). Ėjo ne vienas, su juo kartu buvo jo draugas E. Š. Parduotuvėje jie su E. rado A., priėjo prie jo. Iš pradžių pradėjo kalbėti, jis jo prašė, kad jis eitų į lauką, kad galėtų pasikalbėti, kad nereikėtų parduotuvėje pyktis. Dar pasakė, kad jis jam nieko nedarys, nemuš. Jis taip pasakė, nes A. nėjo kartu su juo. Jis matė, kad jis jo bijojo, todėl ir nėjo į lauką. Tada jis supyko, bandė jį išsivesti į lauką, bet jis nėjo, paėmė jam už rūbų, tempė, o jam nesutikus su juo eiti jis sudavė jam delnu į veidą. Jis neprisimena, kiek tiksliai jam smūgių sudavė, nes buvo piktas, bet gali pasakyti, kad jis atliko visus įtarime nurodytus veiksmus. Sudavė A. ne tik į veidą delnu, bet ir savo galva jam trenkė į jo galvą. Jam atrodė, kad jis jį neskaudžiai mušė. Po įvykio jis buvo sutikęs A., jis jo atsiprašė. E., kiek pamena, A. nieko nedarė, jis jo nemušė, tik stovėjo šalia ir kalbėjo abu su A. Jo turimais duomenimis E. yra išvykęs į užsienio kažkokią šalį, bet nežino kurią. Nori pasakyti, kad paskui, kai sudavė A. smūgius, prie jo su E. atėjo (duomenys neskelbtini) darbuotoja ir norėjo juos išprašyti iš parduotuvės. Buvo karantino laikotarpis, jis, kiek pamena, buvo be apsaugos kaukės. Nežino, ar jis atsikalbinėjo pardavėjai, kai ji norėjo jį išprašyti, gali būti, kad būdamas piktas ir pasakė jai kelis necenzūrinius žodžius. Jis savo elgesį vertina blogai, gailisi, kaip sakė A. atsiprašė, jis jam atleido. Gali pasakyti, kad jis ir toliau bendrauja su A., susitikę sveikinasi (b. l. 115-118).
Kaltinamojo A. N. kaltė padarius BK 284 straipsnyje numatytą nusikaltimą, be paties kaltinamojo prisipažinimo visiškai įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis:
– nukentėjusysis A. I. apklausos metu parodė, kad 2020 m. balandžio 7 d. jis su savo draugu E. L. vaikščiojo prie (duomenys neskelbtini) tvenkinio, kai netikėtai sutiko A. N. ir E., kurio pavardės jis nežino. Jis nenorėjo būti kartu su A. vienoje kompanijoje, nes jam jis kelia neigiamus jausmus, ankščiau jie buvo klasiokai ir jis dažnai jį užgauliodavo žodžiais, todėl ir nenorėjo su juo būti. Tada jis vienas, palikęs savo draugą, bėgo nuo tvenkinio į parduotuvę (duomenys neskelbtini). Iš paskos jam pradėjo bėgti E. su A. Jie abu jį pasivijo parduotuvėje. Jis buvo parduotuvės viduje, tikėjosi pasislėpti, tačiau jie jį surado. Tada E. ir A. norėjo jį išsitempti iš parduotuvės į lauką už (duomenys neskelbtini) pastato, kur niekas nesimato. Jis suprato, jei A. pavyks jį išsitempti į lauką, tada jis jo atžvilgiu naudos smurtą. E. taip pat tempė jam už rūbų, A. irgi tampė jam už megztinio. Girdėjo kaip girgžda jo megztinio siūlės nuo tempimo, bet megztinis nesuplyšo. A. jam sakė, kad eitų lauk gražiuoju, o jei neis su juo, jis naudos smurtą prieš jį. Po to, kai jis nesutiko eiti iš parduotuvės lauk, jam A. su delnu sudavė du smūgius per veidą. Po šitų suduotų smūgių jam nukrito akiniai nuo veido. Jis pasiėmė akinius, jie buvo sveiki, nesudužo ir nebuvo apgadinti. Jis dar būdamas parduotuvėje skambino savo mamai ir pasakė, kad vėl prie jo kabinėjasi A. Tokie A. veiksmai sukėlė jam skausmą, jis tęsėsi apie kelias valandas po įvykio, o po to praėjo. Vaistų jokių nuo skausmo negėrė, į medikus taip pat nesikreipė. Parduotuvėje, kai A. kabinėjosi prie jo, buvo priėjusi darbuotoja, kuri pasakė, kad A. su savo draugu išeitų laukan ir nustotų prie jo kabinėtis, nes iškvies apsaugos darbuotoją. Bet A. atsikalbėjo tai pardavėjai, neprisimena, kokius tiksliai tuo žodžius jai pasakė. Po kurio laiko atėjo ir apsaugos darbuotoja, kuri pasakė, kad A. su E. išeitų iš parduotuvės, bet A. vėl atsikalbinėjo. E. pasakė, kad einam lauk, nes čia nieko nebus, bet A. vis tiek nenorėjo išeiti. Po kurio laiko juos abu apsaugos darbuotoja išprašė iš parduotuvės. Jis pasiliko parduotuvėje. Po kurio laiko, kai A. ir E. parduotuvėje nebeliko, pas jį atėjo jo tas draugas E., kuris pasakė, kad yra saugu ir lauke nėra A., gali eiti namo. Išėjo kartu su draugu iš parduotuvės. A. lauke nesutiko, bet vis eidamas žvalgėsi, ar jo tikrai kur nors nėra, ir jis nesislepia už kampo. Parėjo namo. Po kelių dienų jis sutiko A., jis jo atsiprašė, bet pasakė, kad nereikėjo bėgti ir reikėjo išeiti iš parduotuvės lauk. Jis jam atleido. Nori pasakyti, kad E. nebandė jo užstoti, jis tik tampė jam už rūbų, bet smūgių jam nesudavė ir paskui vieną kartą pasakė A., kad jau einam lauk, nes čia vis tiek nieko nebus. E. suprato, kad jis niekur su jais neis, bet A. vis tiek kibo prie jo. Jis dėl to A. kabinėjimosi jautėsi bejėgis, daugiau neprisimena, ar jis jam sudavė smūgių, buvo išsigandęs. A. nuo trečios klasės jį užgaulioja, todėl jis jo vengia ir prastai, nejaukiai jaučiasi, kai jis būna šalia. Nemano, kad A. pasikeis, jis visada buvo neprognozuojamas ir kabinėjasi vos tik jį pamato. Po šito įvykio jis aprimo, atsiprašė ir daugiau jo neužgaulioja. Jis tik nori, kad jis paliktų jį ramybėje (b. l. 54-57);
– Liudytoja K. I. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jos sūnus A. I., parėjęs namo papasakojo, kad A. N. trenkė jam į veidą, be jokios priežasties. Mamai papasakojo, kad jis su draugu sėdėjo ant suoliuko, kuris yra prie parduotuvės (duomenys neskelbtini) parkelyje. Sūnui sėdint su draugu jis pamatė, kad takeliu ateina A. N. Norėdamas išvengti konflikto su A. N., draugui pasakė, kad eina, tačiau draugas pasakė, kad nėra ko bijoti ir nėjo. Kadangi draugas atsisakė eiti, A. I. atsistojo ir pradėjo eiti. A. ir pamatęs, kad A. N. paspartino žingsnius link jo, jis pradėjo bėgti ir atsisukęs pamatė, kad ir A. N. bėga, t. y. jį ginasi. Išsigandęs A. I. įbėgo į parduotuvę (duomenys neskelbtini). A. N. taip pat įbėgo į parduotuvę ir priėjęs prie sūnaus ranka jam trenkė du kartus per veidą, o po to paėmęs už megztinio kapišono pradėjo jį tempti į lauką. Kadangi A. N. nepavyko A. I. ištempti į lauką, A. N. paprašė savo draugo, kad padėtų, tačiau A. N. draugas atsisakė jam padėti. Visą šį konfliktą pamatė parduotuvės (duomenys neskelbtini) apsaugos darbuotoja, kuri atėjo padėti. K. I. nurodė, kad nesugadino ir kad jiems turtinis nuostolis padarytas nebuvo, į gydymo įstaigas nesikreipė, fizinis skausmas sūnui buvo sukeltas. Nurodė, kad sūnus, jei reiktų, tikriausiai atpažintų su A. buvusius asmenis. K. I. paaiškino, kad sūnus jau daug metų nesutaria su A. N. Taip pat paminėjo, kad jie kažkada buvo klasiokai ir A. N. visada prie jos sūnaus pristodavo be jokios priežasties (b. l. 31-32);
– Liudytoja D. N. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad prisimena, kad įvykis vyko balandžio mėnesį, tikslesnės dienos nepamena, buvo kažkur tarp 17-18 val., nes tuo metu pas juos į parduotuvę (duomenys neskelbtini) atvyksta inkasatoriai. Ji tuo metu darbavosi salėje, dėjo kavas į lentynas, kai išgirdo triukšmą. Suprato, kad kažkokie vaikinai triukšmauja, nepagalvojo, kad kas nors gali vykti. Po to tas triukšmas artėjo link jos ir ji atsisukusi pamatė, kaip netoli jos buvo kokie trys vaikinai, kur vienas jai žinomas iš matymo, A. N. tyčiojasi ir tampė už rūbų kitą stovintį vaikiną, kuris buvo vidutinio kūno sudėjimo ir žemesnio ūgio nei A. O trečias vaikinas, kuris buvo žemesnis ir smulkesnis nei A. N. tik stovėjo ir nieko nedarė. Jis nebandė sustabdyti A. N., nieko nesakė tik stovėjo ir žiūrėjo. Tada ji priėjo prie tų trijų vaikinų, juos sudrausmino, sakydama, kad liaukitės ir pamatė, kad A. N. su savo draugu, kuris stovėjo ir žiūrėjo, yra be kaukių. Tas A. N. skriaudžiamas vaikinas, kiek pamena, buvo su kauke. Į jos išsakytas pastabas A. N. su savo draugu nereagavo visiškai, atsikalbinėjo jai, bet ką konkrečiai sakė dabar ji nepamena. Ji pasakė, kad jie yra be kaukių ir paprašė išeiti iš parduotuvės. Kai sudrausmino A., ji nuėjo nuo jų į šalį, nes atvyko inkasatoriai, ji turėjo juos priimti. Kol ji buvo prie vaikinų nematė, kad A. N. suduotų kokius nors smūgius tam vaikinui, A. tą vaikiną žodžiais užgauliojo, o tas vaikinas vis A. prašė, kad jis liautųsi taip su juo elgtis. Po kurio laiko, gal po kokių 5 minučių, kai atliko savo darbus, vėl grįžo į savo darbo vietą, prie kavos lentynos ir pamatė, kad tie patys trys vaikinai tebestovi. Ji vėl nuėjo jų sudrausminti ir vaikinus be apsaugos kaukių išprašyti iš parduotuvės. Bet viskas veltui, į jos pastabas A. N. vėl nereagavo. Tada ji nuėjo nuo tų vaikinų ir pasikvietė apsaugos darbuotoją, kad ji jai padėtų. Kai atėjo abi, išvarė A. N. su jo draugu į lauką iš parduotuvės. Tuo metu, kai varė A. N. laukan, jis varomas dar spėjo vieną kartą delnu suduoti tam vaikinui per veidą, pataikydamas jam į žandą, kiek pamena į kairę veido dalį. Jai ir apsaugos darbuotojai pavyko išvyti tuos du vaikinus iš parduotuvės, juos varė laikydamos jiems už rūbų ir vesdamos juos laukan link išėjimo. Tas vaikinas, kurį užgauliojo A. N. pasiliko parduotuvėje, jis dar kažką nusipirko ir išėjo iš parduotuvės. Jo veidas buvo paraudęs ir nuo suduoto smūgio ir mano dėl A. N. išsakytų užgauliojimų jam. Jis buvo išsigandęs, stovėjo toks ramus, pasimetęs. Jai jo pagailo, kad šitaip negražiai A. N. su juo elgėsi. Negali tiksliai žodžiais išsakyti A. N. veiksmų, su ja jau buvo grubus, kai jį norėjo išvaryti lauk, o su tuo jo skriaudžiamu vaikinu jis buvo dar grubesnis ir tiesiogine ta žodžio prasme tyčiojosi iš jo. Tokie A. N. veiksmai ją papiktino, kad jis viešoje vietoje sukėlė tokį šurmulį, triukšmą, ir realiai su galimybe pamatyti šitą konfliktą pašaliniams asmenims (nors mano, šituo atveju, abejoja, ar kas iš klientų matė, nes tuo metu parduotuvėje buvo mažiau žmonių nei įprastai, nes tai buvo karantino laikotarpis) užkabinėjo šitą jaunuolį. Nėra dažnas ir normalus reiškinys, kad parduotuvėje klientai elgtųsi taip, kaip elgėsi A. N. ir užgauliotų kitus klientus, jai buvo šlykštus A. N. elgesys. Po šito įvykio ji įsiminė šitą konfliktišką asmenybę, t. y. A. N. (b. l. 60-63);
?– Liudytoja L. B. parodė, kad dienos neprisimena, kada įvyko įvykis. Ji A. N. pažįsta iš matymo ir nuo mažens, nes su juo praktiškai visada buvo problemų. A. N. yra konfliktiška asmenybė, provokuojanti kitus, jei ką jam pasakai, jis puola į akis, vartoja necenzūrinius žodžius, aikštingas, žodžiu tikrai problemų su juo buvo ir yra. Tą įvykio dieną A. N. ne mažiau kaip penkis kartus buvo atėjęs į (duomenys neskelbtini) parduotuvę. Ji visą tą dieną ir stebėjo jį. Buvo jau pavakarys, ji sėdėjo savo apsaugos kabinete ir žiūrėjo per kameras, ką A. N. šįkart iškrės. Per kameras pamatė, kaip A. N. su savo draugu, kuris buvo smulkesnis ir žemesnis už A. N., pradėjo kabinėtis prie vaikinuko su akiniais. Po to pamatė, kad A. N. su savo galva vieną kartą sudavė tam vaikinukui per galvą, tas vaikinas gavęs smūgį atsitraukė nuo A. N. Šalia A. N. ir jo skriaudžiamo vaikinuko stovėjo ir A. N. draugas, kurio ji nepažįsta, bet jį atpažintų. Tas draugas tik stovėjo ir žiūrėjo, nieko nedarė, bet ir nebandė sutrukdyti, kad A. N. neskriaustų vaikinuko su akiniais. Iki to A. N. suduoto smūgio, matė kaip jie ilgai parduotuvėje persekiojo tą vaikinuką su akiniais, ėjo jam iš paskos ir galimai kažko norėjo iš jo. Stebint vaizdo kameras matėsi tik vaizdas, garso įrašo nėra, užtat nežino, ką jie kalbėjo. Taip jai bežiūrint kameras pas ją atėjo kolegė, kuri paprašė pagalbos, kad padėtų jai iš parduotuvės išprašyti A. N. su jo draugu, nes jie ne tik kabinėjosi prie to vaikino, bet ir per karantino laikotarpį parduotuvėje buvo be apsaugos kaukių. Ji atėjo kartu su kolege D. ir abi, pradžioje gražiuoju, žodžiais bandė išprašyti juos iš parduotuvės. A. N. pradėjo burnoti, priešgyniauti, atsikalbinėti. Tada ji pradėjo sakyti, kad iškvies policiją, bet jis vėl pradėjo priešgyniauti ir draskyti žodžiais jai akis, sakydamas kviesk, ką tu jam padarysi. Tada ji išsitraukė telefoną ir demonstratyviai A. N. parodė, kad skambina policijai. Tada bumbėdamas A. N. su savo draugu išėjo iš parduotuvės. Ji juos abu dar palydėjo iki parduotuvės išėjimo. A. N. dar jai pasakė, kad tas vaikinas neva žino, už ką jis su juo taip negražiai elgėsi. Dar ji išėjo pažiūrėti, kur link jie eina. Tuo metu telefonu kalbėjo ir su pagalbos centru. Tada įeidama į parduotuvę pamatė, kad tą vaikinuką išsiveda kažkoks kitas jai nematytas aukštas vaikinas. Jis laikė tam A. N. nuskriaustam vaikinui už rankos ties riešu. Jai atrodė, kad gražiai jie išėjo, neatrodė, kad prievarta jį išsivestų. Pagalbos jos neprašė, ji nieko ir nesakė, kad jie išėjo. Po visko, ji nuėjo į savo darbo vietą peržiūrėti ir įrašyti vaizdo įrašų apie tai, kaip A. N. elgėsi. Ją asmeniškai nors ir stebėjo šitą įvykį per kameras, papiktino toks A. N. elgesys, vaikščiojo išplėtęs rankas, persekiojo tą vaikinuką su akiniais, ėjo paskui jį parduotuvėje nuo vienos lentynos prie kitos, vis spaudė tą vaikinuką į kampą arba prie lentynų, visu kūnu vis stumdavo tą vaikiną, bet rankomis nelietė ir jo nemušė, kažką jam sakė, o po to savo galva sudavė jam į galvą. Tai nėra įprasta ir normalu šitaip įžūliai kaip A. N. elgtis parduotuvėje, užkabinėti žmones viešoje vietoje. Negali pasakyti, ar A. N. dar sudavė tam vaikinui kokių nors smūgių, nes ji nematė, gal jos kolegė matė daugiau, nes ji šalia darbavosi tą dieną prie tų lentynų, kur tie vaikinai buvo. Dar nori pasakyti, kad, kai atėjo su kolege išprašyti iš parduotuvės A. N., tas vaikinas, kurį jis skriaudė, atrodė tikrai prastai. Jis buvo išraudusiu veidu, išsigandęs, jai atrodo, kad jis ir virpėjo iš to išgąsčio, dar išgirdo jį kalbant su kažkuo telefonu, jis sakė, kad atsibodo, reikalauja pinigų. Tačiau jis neįvardijo, kas konkrečiai reikalavo iš jo pinigų (b. l. 66-69);
– Įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) prekybos centre (duomenys neskelbtini). Prekybos centras yra galais į šiaurę ir pietus, įėjimas į parduotuvę iš šiaurinės pusės. Įėjus į parduotuvę tiesiai matomos kasos. Paėjus į priekį ir pasukus dešiniau, prie saldainių skyriaus, matoma vieta, kurioje buvo smurtauta (b. l. 15-20);
– Savanoriško daiktų pateikimo protokolu gautą DVD laikmeną su vaizdo įrašu matyti, kaip įtariamasis A. N. savo galva suduoda A. I. smūgį į galvą. Įraše taip pat užfiksuota, kaip A. N. ir E. Š. parduotuvėje nuo vienos lentynos prie kitos vaikšto paskui A. I. (b. l. 22-24).
Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.
Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, teismas sprendžia, jog kaltinamojo A. N. kaltė visiškai įrodyta jo paties parodymais, kuriuos patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir ištirti įrodymai: liudytojų ir nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, apžiūros protokolas, kiti rašytiniai įrodymai. Šių duomenų visuma patvirtinta, kad A. N. pažeidė viešąją tvarką, nes viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Bylos aplinkybės yra aiškios, visi duomenys dera tarpusavyje, vieni kitiems neprieštarauja, jų visuma pakankama kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos faktinėms aplinkybėms atskleisti, veikos požymiams įrodyti ir A. N. kaltei pagrįsti. Kaltinamasis suprato savo veiksmų pobūdį, numatė dėl tokių jų veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Teismas sprendžia, kad kaltinamojo A. N. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje, visiškai įrodyta, veika kvalifikuota teisingai.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnyje numatyta, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti.
Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.
Prokuroras siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu. Esant baudžiamojo proceso įstatymo reikalaujamų sąlygų visumai, baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: bylos aplinkybės yra aiškios, teismas pripažino, kad kaltinamajam A. N. inkriminuota nusikalstama veika yra įrodyta ir kvalifikuota teisingai, kaltinamasis neprieštarauja dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su siūloma bausme, prašo kiek įmanoma švelninti.
Nukentėjusiajam apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu pranešta, prieštaravimų nepareikšta.
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, nurodytus BK 54 straipsnyje, taip pat į kaltinamųjų padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, į tai, kad padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis), kaltinamojo asmenybę: A. N. teistas (b. l. 77-82); administracine tvarka baustas, paskirtų baudų nemoka (b. l. 95-101), nedirbantis, registruojasi Užimtumo tarnyboje (b. l. 102-103); duomenų apie asmens psichikos sveikatos sutrikimus ar gydymą byloje nėra. A. N. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalie 2 punktas). Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, A. N. skirtina BK 284 straipsnio sankcijoje numatyta ir prokuroro pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu pasiūlyta bausmė – areštas (BK 49 straipsnio 3 dalis). Teismo vertinimu, tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju bus pakankama bausmės tikslams pasiekti.
Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis A. N. prisipažįsta esąs kaltas, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus naikintinos 2020 m. liepos 9 d. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas.
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, byloje nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais, bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsnio 3 dalies 2 punktu ir 64¹ straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pripažinti A. N. kaltu padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje numatytą nusikaltimą ir paskirti bausmę – 45 (keturiasdešimt penkių) parų areštą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą baudą sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. N. ir paskirti galutinę bausmę – 30 (trisdešimties) parų areštą, jį atlikti pataisos įstaigoje.
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti 2020 m. liepos 9 d. nutarimu A. N. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą.
A. N. išaiškinti, kad nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo privalo atvykti į pataisos įstaigą atlikti arešto bausmės. Pataisos įstaigas, kuriose arešto bausme nuteisti asmenys atlieka bausmę, nustato Kalėjimų departamento direktorius. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki nustatyto termino atvykti į pataisos įstaigą pabaigos apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.
Išaiškinti A. N., jog kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos, o jeigu jis laikinai išvykęs – nuo įteikimo kam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų arba kaltinamojo darbovietės administracijai, dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.