- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-01-27
- Bylos Nr.
- 2A-61-623/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Danutė Kutrienė, Marijonas Greičius
- Atsakovas
- J. G.
- Ieškovas
- V. D.
- Kategorijos
- 21.4.2.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso išnagrinėjusi ieškovo V. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. D. ieškinį atsakovei J. G. dėl įpareigojimo sumokėti pinigus pagal paprastąjį vekselį ir pagal atsakovės J. G. priešieškinį ieškovui V. D. dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas V. D. kreipėsi į teismą su ieškiniu (b.l. 2-3) prašydamas priteisti iš atsakovės J. G. 60 000 Lt, 5758 Lt 56 ct palūkanų bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo negrąžintos skolos nuo ieškinio padavimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2007-04-19 atsakovė J. G. pasirašė Paprastąjį neatšaukiamąjį vekselį, pagal kurį iki 2007-04-19 įsipareigojo sumokėti ieškovui V. D. 60 000 Lt. Tačiau atsakovė neįvykdė savo įsipareigojimo. Išrašytas paprastasis vekselis turi visus Įsakomųjų ir privalomųjų vekselių įstatymo 77 str. nurodytus rekvizitus, yra galiojantis.
Atsakovė J. G. priešieškiniu (b.l. 53-55) prašė pripažinti negaliojančiu 2007-04-19 Paprastąjį vekselį, išduotą V. D. bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, jog, nors ir pasirašė ginčijamą vekselį, tačiau jokių pinigų iš ieškovo negavo. Vekselį pasirašė ieškovo nurodymu taip siekdama įforminti atlyginimą už jo būsimas tarpininkavimo paslaugas, parduodant ieškovės nuosavybės teise turimą žemės sklypą. Pasirašydama vekselį dėl atsakovo apgaulės nesuprato, kad tai ne susitarimas dėl atlygio už būsimas tarpininkavimo paslaugas, o besąlyginis įsipareigojimas sumokėti nurodytą sumą. Vilniaus 4-ajame notarų biure 2006-11-09 buvo išduotas įgaliojimas atsakovui tvarkyti, valdyti ieškovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, kurio dydis 11, 30 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Vilniaus r. sav. (duomenys neskelbtini) k. Su atsakovu buvo susitarta, kad jis sutvarkys visus reikalingus dokumentus, atidalins žemės sklypą ir padės jį parduoti. 2007 m. balandžio mėnesį atsakovas pranešė ieškovei, kad surado pirkėją, kuris pirktų neatidalinto žemės sklypo dalį. 2007-04-19 atsakovė pasirašė vekselį, nes to reikalavo ieškovas, kuris aiškino, kad reikia pasirašyti jo pateiktą dokumentą, nes būtina įforminti ieškovo kaip tarpininko atlygį už tarpininkavimą parduodant žemės sklypo dalį. Atsakovas pasakė, kad jo surastas pirkėjas pirks apie 66 arus, atsakovė gaus už 1 arą po 2100 Lt, o pirkėjas mokės 3000 Lt, kainos skirtumas – 900 Lt bus ieškovo atlygis, kurio ieškovas sakė negalįs kitaip įforminti, kaip ieškovei pasirašant vekseliu pavadintą dokumentą. Ieškovas atsakovę patikino, kad pasirašomas dokumentas niekur neregistruojamas, todėl įvykus žemės sandoriui jį bus galima iškart išmesti. Analogišką dokumentą pasirašė ir atsakovės sesuo D. V., nes atsakovo surastas pirkėjas turėjo pirkti ir atsakovės sesers žemės dalį. Žemės sklypo dalių pardavimas neįvyko, ieškovas teigė, kad atsakovės pasirašyto dokumento jau nebėra, jis sunaikintas. Kadangi ieškovas jokių dokumentų dėl žemės atidalinimo neformino, kito pirkėjo nesurado, atsakovė jam duotą įgaliojimą panaikino. 2008 m. ieškovas pradėjo bylinėtis su atsakovės giminaičiu ir prašė liudyti atsakovę ieškovo naudai, pareiškęs, jog jai atsisakius, reikalaus sumokėti vekselyje nurodytą pinigų sumą. Tik tada atsakovė sužinojo, kad ieškovas vekselio nesunaikino.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2010 m. kovo 10 d. sprendimu (b.l. 87-92) ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino. Pripažino negaliojančiu paprastąjį vekselį, J. G. 2007-04-19 išduotą V. D.. Priteisė iš ieškovo V. D. atsakovei J. G. 1300 Lt bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš ieškovo V. D. valstybei 2 Lt 70 ct pašto išlaidų. Teismas nurodė, kad yra pagrindas daryti išvadą, kad šalis siejo ne paskoliniai santykiai, o vekselis atsakovės buvo surašytas tam, kad užtikrintų ieškovui atlyginimą už ieškovo teikiamas atsakovei žemės atidalinimo bei pardavimo tarpininkavimo paslaugas pardavus žemės sklypą. Vekselyje nurodyti atsiskaitymo terminai sudarė teismui pagrindą tikėti atsakovės paaiškinimais apie tai, kad pirkėjui atsisakius pirkti žemės sklypą, ji, kaip ją ir patikino ieškovas, tikėjosi, kad vekselis yra sunaikintas, nes vekselio surašymo tikslas buvo garantuoti ieškovui atlygio už tarpininkavimą parduodant žemės sklypą sumokėjimą šį sklypą pardavus. Teismas nustatė, kad žemės sklypas neparduotas iki šiol, todėl akivaizdu, kad atsakovė neginčijo vekselio anksčiau, nes nemanė, kad vekselis dar egzistuoja, o sužinojo apie jo buvimą tik ieškovui pareiškus jai ieškinį vekselio pagrindu. Teismas pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovė kreipėsi į prokuratūrą dėl baudžiamosios bylos iškėlimo ieškovo atžvilgiu. Ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, atsakovei buvo pasiūlyta spręsti ginčą civilinio proceso tvarka. Teismas nurodė, jog nors atsakovė ir turi vidurinį išsilavinimą, tačiau jos paaiškinimai bei kiti išvardinti, byloje surinkti įrodymai, leidžia teismui daryti išvadą, kad atsakovė visiškai nesuvokė vekselio, kaip vertybinio popieriaus, patvirtinančio teisėto jo turėtojo besąlygišką, nepriklausančią nuo jo atsiradimo pagrindo, reikalavimo teisę į vekselyje nurodytą sumą, ir kartu įtvirtinantį besąlygišką skolininko pagal vekselį pareigą sumokėti šią sumą teisėtam turėtojui; atsakovė buvo apgauta ieškovo dėl sudaromo sandorio aplinkybių, nuo jos buvo nuslėpta vekselio, kaip sandorio esmė, atsakovė pasitikėjo ieškovu kaip asmeniu, kuris padėjo jos motinai sutvarkyti žemės dokumentus, jai nebuvo jokio pagrindo vekseliui išduoti, o ieškovas, žinodamas, kad atsakovė juo pasitiki, sąmoningai ją suklaidino, tyčia veikė šios nenaudai, susikūrė reikalavimo pagal vekselį teisę apgaulės būdu, savanaudiškai pasinaudojo ieškovės nežinojimu vekselio teisinės prigimties, paskirties ir jo sukeliamų padarinių.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu (b.l. 94-98) ieškovas V. D. prašo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 10 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, o atsakovės priešieškinį atmesti. Apeliantas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-01 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/07, nurodė, kad sprendžiant vekselio pripažinimo negaliojančiu klausimą atsakovė privalėjo pateikti pakankamai ir patikimų įrodymų, paneigiančių jos prievolę pagal ginčo vekselius ir įrodyti, kad įgydamas šį vertybinį popierių, įgijėjas žinojo arba turėjo žinoti apie nurodytus trūkumus, t.y. buvo nesąžiningas įgijėjas. Tačiau šioje byloje atsakovė tokių įrodymų nepateikė.
Jokių įrodymų, kad už žemės tvarkymą iš J. V. yra gavęs 20 arų žemės byloje nėra pateikta. V. V. yra atsakovės motina, o D. V. sesuo, todėl jų parodymai vertintini kritiškai.
Šalies argumentai
Apelianto teigimu, atsakovė, kaip sąžiningas, teisingas, apdairus ir rūpestingas asmuo privalėjo iš karto ginčyti vekselį, nelaukdama, kada šis bus perduotas pagal indosamentą, todėl tikėti atsakovės paaiškinimais neteisinga.
Atsakovė pati užpildė vekselį, patvirtino teismui, kad jai buvo žinoma, jog vekselis – garantas, kad ieškovas gaus pinigus. Šie įrodymai patvirtina tai, kad atsakovė žinojo, jog vekselis suteikia ieškovui reikalavimo teisę į vekselyje nurodytą sumą ir pareigą sumokėti šią sumą vekselio turėtojui. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių teismo išvadą dėl apgaulės pasirašant vekselį, o teismas nenurodė, kokių įrodymų pagrindu padaryta tokia išvada.
Šalies argumentai
Apeliantas teigia, kad apeliacinės instancijos teismui pateikiama 2007-03-22 Pavedimo sutartis paneigia teismo išvadą, kad šalis siejo ne paskoliniai santykiai, o vekselis buvo pasirašytas tam, kad užtikrintų ieškovo atlyginimą už ieškovo teikiamas paslaugas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 116-118) atsakovė J. G. prašo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Atsakovė nurodo, kad būtent ieškovas, kaip sąžiningas ir apdairus asmuo, jei iš tikrųjų būtų skolinęs pinigus atsakovei, turėjo nedelsdamas imtis veiksmų, siekdamas susigrąžinti paskolintus pinigus, kuriuos pasak ieškovo paaiškinimų pats skolinosi iš motinos ir savo pažįstamo. Tai, kad ieškovas du metus nesiėmė jokių veiksmų, tai pat patvirtina atsakovės paaiškinimus, kad ieškovas jai pinigų neskolino.
Arsakovė pažymi, kad apelianto pateikiama 2007-03-22 Pavedimo sutartis tik dar kartą patvirtina, kad bylos šalis visą jų bendravimo laiką siejo pavedimo, o ne paskoliniai santykiai. Atsakovė minėtą sutartį, kaip ir kitus dokumentus, kuriuos jai pateikdavo ieškovas, pasirašė su vieninteliu tikslu – tam, kad būtų sutvarkyti reikalingi dokumentai žemės sklypo pardavimui ir žemės sklypas būtų parduotas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Antra vertus, pagal CPK 328 str., iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas negali būti panaikintas vien formaliais pagrindais.
Byloje nustatyta, kad atsakovė J. G. 2007-04-19 surašė ir pasirašė paprastąjį vekselį, kuriuo iki 2007-04-27 įsipareigojo sumokėti ieškovui V. D. 60 000 Lt.
Vekselio išrašymas – abstraktus vienašalis sandoris. Šiuo sandoriu sukuriamas naujas civilinių teisių objektas – vertybinis popierius, kuriame įtvirtinta nauja prievolė dalyvauja civilinėje apyvartoje kaip savarankiška abstrakti prievolė, iš esmės teisiškai nepriklausoma nuo to teisinio santykio (tam tikro sandorio), kurio pagrindu ji buvo sukurta. Vekselio patikimumui civiliniuose santykiuose užtikrinti, tai reiškia su vekseliu sietinoms asmenų teisėms apsaugoti, įstatyme nustatyti griežti vekselio formalumo reikalavimai.
Paskola – realinis sandoris, kuriam patvirtinti pakanka pakvitavimo (CK 6.871 straipsnio 3 dalis). Tokiam paskoliniam santykiui įforminti arba piniginei skolai apmokėti neretai išduodamas ir vekselis. Vekseliu patvirtintos prievolės specifika – jos abstraktumas ir viešas patikimumas – suteikia kreditoriui papildomą garantiją, kad skola bus grąžinta. Tačiau dėl šių savybių vekselis netampa nei skolos grąžinimą užtikrinančia priemone, nei paskolos sutartimi, bet paskolinio santykio dalyviai sukuria kitą prievolę – prievolę pagal vekselį.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pripažįstama, kad vekselio davėjo ir pirmojo vekselio įgijėjo santykiai gali būti tikrinami sąžiningumo aspektu, dėl ko toks vekselio turėtojas negali naudotis vekselio viešo patikimumo taisykle visa apimtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartis, priimta byloje J. B. v. G. R., bylos Nr. 3K-7-216/2007). Tačiau vekselio abstraktumas apsaugo vekselio turėtoją nuo pareigos įrodinėti reikalavimo teisę. Šią jo teisę nuginčyti turi vekselio davėjas, įrodinėdamas, kad nebuvo prievolės pagal vekselį atsiradimo pagrindo.
Kaip teisingai nustatė pirmos instancijos teismas, atsakovė ir ieškovas yra žemės sklypo bendrasavininkiai. Atsakovė su apeliantu buvo susitarę, kad apeliantas ieškovei padės sutvarkyti žemės sklypo atidalijimo dokumentus ir parduoti žemę. Apeliantui buvo išduotas įgaliojimas, kuris vėliau buvo panaikintas. Šių aplinkybių neneigė ir pats ieškovas, jas iš dalies patvirtina rašytiniai įrodymai: Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (b.l. 14-15), įgaliojimas (b.l. 10), 2007-07-03 pareiškimas dėl įgaliojimo panaikinimo. Apeliantas patvirtino ir atsakovės nurodytas aplinkybes apie tai, kad 2007 m. balandį atsirado pirkėjas, norintis pirkti atsakovei ir jos seseriai D. V. priklausančias žemės sklypo dalis. Ieškovas nurodė, kad nors vekselyje buvo nurodytas pinigų grąžinimo terminas iki 2007-04-27, tačiau faktiškai jie susitarė, kad atsakovė grąžins pinigus tada, kada bus parduotas žemės sklypas. Taigi, atsakovas iš esmės pripažino, kad 8 dienų 60 000 Lt sumokėjimo terminas buvo siejamas su J. G. nuosavybės teise priklausančio sklypo pardavimu ir šių pinigų sumokėjimą pats apeliantas siejo su jam priklausančio užmokesčio už tarpininkavimo paslaugas, vykdant 2007 m. kovo 22 d. šalių pasirašytą pavedimo sutartį, kuri galiojo iki 2009 m. 12 mėn. (b.l.99-100) bei veikiant pagal 2006 m. lapkričio 9 d. įgaliojimą (b.l.10), kuris buvo panaikintas tik 2007-07-03 pareiškimu (b.l.11).
Šalių paaiškinimai yra įstatymo nustatyta įrodinėjimo priemonė (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 186 straipsnis). Ieškovas ir atsakovas yra bylos baigtimi suinteresuoti asmenys. Vertinant šalių paaiškinimus civilinėje byloje reikia atsižvelgti į tai, kad šie paaiškinimai yra teikiami suinteresuoto bylos baigtimi asmens ir todėl yra subjektyvūs. Asmuo, būdamas suinteresuotas bylos baigtimi, siekdamas sau naudingo teismo sprendimo, gali teikti aiškinimus ne visus, o dalį jų nutylėdamas, palankiai jam vaizduodamas aplinkybes arba dar kitaip jas iškreipdamas savo naudai. Jo parodymai gali būti nevisapusiški ir neobjektyvūs. Vertinant šalių paaiškinimus reikia kreipti dėmesį į priešingos šalies ir kitų byloje dalyvaujančių asmenų aiškinimus ir kitus įrodymus, esančius byloje, ir lyginti, kiek svarbių aplinkybių nepasakoma šio dalyvaujančio byloje asmens parodymuose. Reikia įvertinti, ar neobjektyvumas ir neišsamumas yra žymus, ar susijęs su nagrinėjamos bylos esminėmis aplinkybėmis. Šalies paaiškinimų subjektyvus ir klaidinantis pobūdis nesudaro pagrindo vien dėl to juos vertinti kritiškai kaip nepatikimus ir juos atmesti, nes konkrečioje byloje reikia įvertinti šio asmens parodymų turinį, visų byloje esančių įrodymų visumą (CPK 185 straipsnis).
Pagal CPK 185 straipsnį sprendžiant dėl to, ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, iš teismo nereikalaujama absoliutaus įsitikinimo. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, tai teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Teismas privalo tirti kiekvieną byloje priimtą įrodymą ir išklausyti dalyvaujančių byloje asmenų argumentus apie to įrodymo sąsajumą, leistinumą, patikimumą ir įrodomąją reikšmę. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje V. P. A., J. E. A. v. R. M., T. M. , bylos Nr. 3K-3-164/2008; kt.).
Nors pats apeliantas J. G. išrašytą vekselį sieja tik su paskolos teisiniais santykiais, nesusijusiais su pavedimo sutarties vykdymu, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sprendžia, kad paskolos teisiniai santykiai tarp J. G. ir apelianto V. D. nebuvo atsiradę. Byloje nėra objektyvių duomenų, kokiam neatidėliotinam tikslui 60 000 Lt, likus 8 dienoms iki pinigų už parduodamą žemės sklypą gavimo, J. G. reikėjo pasiskolinti. Bent minimaliai apdairus ir rūpestingas paskolos davėjas šias aplinkybes paprastai žino ir gali nurodyti, ypač skolindamas paties pasiskolintus pinigus.
Paties apelianto teigimu, tvarkant žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniaus rajone kadastrinius matavimus, UAB korporacijai „Matininkai“ jis yra sumokėjęs 24 000 – 28 000 Lt. Todėl mažai tikėtinas yra nemažas išlaidas už žemės kadastrinius matavimus turėjusiam apeliantui elgesys - paskolinti J. G. 60 000 Lt 8 dienų terminui, kuriuos apeliantas skolinosi iš kitų asmenų. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sprendžia, kad vekseliu buvo įforminti apelianto kaip įgaliotinio komisiniai, numatyti 2007 m. kovo 22 d. pavedimo sutartyje. Tai yra apeliantas, ieškovei išrašius 2007-04-19 paprastąjį vekselį, užsitikrino teisę gauti iš J. G. 60 000 Lt komisinių, nors pavedimo sutartis ir nebuvo įvykdyta, t.y. žemės sklypas nebuvo parduotas. Šios aplinkybės patvirtina, kad J. G. negavus pinigų už parduotą žemės sklypą, nebuvo jokio teisinio pagrindo išduoti 2007-04-19 paprastąjį vekselį, kaip besąlyginį įsipareigojimą sumokėti V. D. 60 000 Lt komisinių.
Pirmos instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas, kad šalis siejo ne paskoliniai santykiai, o vekselis atsakovės buvo surašytas tam, kad užtikrintų ieškovui atlyginimą už ieškovo teikiamas atsakovei žemės atidalinimo bei pardavimo tarpininkavimo paslaugas pardavus žemės sklypą. Vekselyje nurodytas atsiskaitymo terminas sudaro teismui pagrindą tikėti atsakovės paaiškinimais apie tai, kad pirkėjui atsisakius pirkti žemės sklypą, ji, kaip ją ir patikino ieškovas, tikėjosi, kad vekselis yra sunaikintas, nes vekselio surašymo tikslas buvo garantuoti ieškovui atlygio už tarpininkavimą parduodant žemės sklypą sumokėjimą šį sklypą pardavus. Byloje nustatyta, kad žemės sklypas neparduotas iki šiol, t.y. pavedimo sutartis nėra įvykdyta, todėl J. G. neturi pareigos sumokėti apeliantui komisinius. J. G. nebuvo jokio pagrindo vekseliui išduoti, o apeliantas, žinodamas, kad J. G. juo pasitiki, sąmoningai ją suklaidino, tyčia veikė šios nenaudai, susikūrė reikalavimo pagal vekselį teisę apgaulės būdu, savanaudiškai pasinaudojo ieškovės nežinojimu vekselio teisinės prigimties, paskirties ir jo sukeliamų padarinių. Todėl, pirmos instancijos teismas pagrįstai pripažino 2007-04-19 J. G. surašytą ir pasirašytą vekselį negaliojančiu kaip sandorį, turintį valios trūkumų, sudarytą dėl apgaulės (CK 1.91 str. 1 d., 5 d.).
Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmos instancijos teismas tinkamai taikė įrodymų vertinimo taisyklės (CPK 185 straipsnis), todėl išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir nesudaro pagrindo teismo sprendimui panaikinti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies punktu, teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš apelianto V. D. 5 Lt 70 ct išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme į valstybės pajamas.