Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Asta Žeromskytė-Stanienė, sekretoriaujant Justinai Brazaitytei ir K. R., dalyvaujant ieškovei V. S., ieškovės atstovei advokatei D. V., atsakovui G. S., trečiajam asmeniui L. S., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. S. ieškinį atsakovui G. S. dėl išlaikymo priteisimo, trečiasis asmuo L. S.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Teismas nustatė, kad ieškovė, gimusi (duomenys neskelbtini), yra atsakovo G. S. ir trečiojo asmens L. S. dukra (b. l. 7). Ieškovė mokosi (duomenys neskelbtini) 3 e klasėje (b. l. 14). Iš gimnazijos pateiktos pažymos dėl V. S. ugdymo rezultatų (b. l. 10) matyti, kad ieškovės įvertinimai yra teigiami. Ieškovei yra konstatuotas jaunatvinis idiopatinis artritas (b. l. 17). Nustatyta, kad atsakovas G. S. nedirba (b. l. 35), nekilnojamojo turto neturi (b. l. 75). Trečiasis asmuo L. S. dirba (duomenys neskelbtini), jos darbo užmokestis vidutiniškai sudaro apie 347,54 Eur (1200,00 Lt) per mėnesį (b. l. 81-83), trečiasis asmuo nuosavybės teise valdo 2 kambarių butą Kaune (b. l. 85, 86). Bylos duomenimis, ieškovė dėl mokslų gimnazijoje nedirba, kito vertingo turto neturi.

Pagal bendrąjį principą, tėvų teisės ir pareigos vaikams, taip pat ir pareiga materialiai išlaikyti vaiką, baigiasi vaikui sulaukus pilnametystės (Civilinio kodekso 3.160 straipsnio 1 dalis). Pripažįstama, kad sulaukęs pilnametystės, t. y. nuo aštuoniolikos metų amžiaus, darbingas asmuo privalo pats rūpintis savo išlaikymu, dirbti ar rasti kitą pajamų šaltinį, kad galėtų savarankiškai tenkinti savo poreikius. Tačiau įstatyme yra nustatytos ir išimtys, kai tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus išlieka net ir tais atvejais, kai vaikui sukanka aštuoniolika metų. Vadovaujantis Civilinio kodekso 3.192¹ straipsnio 1 dalimi, tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes. Tokia tėvų pareiga kildinta ne tik iš įstatymų, bet ir iš Konstitucijos nuostatų visumos, inter alia iš tėvų ir vaikų ryšių vertingumo konstitucinio įtvirtinimo, atviros, teisingos darnios ir pilietinės visuomenės siekio, valstybės socialinės orientacijos. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, spręsdamas dėl Civilinio kodekso 3.194 straipsnio 3 dalies, tuo metu reguliavusios išlaikymo priteisimą pilnamečiam vaikui, konstitucingumo, 2007 m. birželio 7 d. nutarime konstatavo, kad paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas iš esmės skiriasi nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo instituto. Išlaikymo priteisimas pilnamečiams asmenims negali būti grindžiamas tokiais pat principais kaip ir nepilnamečiams vaikams. Priešingu atveju būtų paneigta pilnametystės samprata, įtvirtinta Konstitucijoje ir visoje teisės sistemoje. Pagal Civilinio kodekso 2.5 straipsnio 1 dalį pilnametystės sulaukęs asmuo, t. y. kai jam sueina aštuoniolika metų, turi visišką civilinį veiksnumą – jis gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas. Dėl to, sprendžiant dėl paramos teikimo pilnamečiui vaikui, būtina nustatyti kitus teisiškai reikšmingus faktus, nei sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo. Konstitucinis Teismas pateikė skirtingą pareigos teikti išlaikymą pilnamečiams vaikams, besimokantiems vidurinėse mokyklose, ir pilnamečiams vaikams, besimokantiems aukštosiose mokyklose, vertinimą. Kai sprendžiama dėl išlaikymo pilnamečiam moksleiviui, siekiančiam vidurinio išsilavinimo, priteisimo ir taikant Civilinio kodekso 3.4 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus teisės principus, itin reikšminga jau pirmiau nurodyta konstituciškai pagrįsta nuostata, Konstitucinio Teismo apibrėžta formuluote: „atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje vidurinis išsilavinimas paprastai įgyjamas moksleiviui jau tapus pilnamečiam (18 metų), akivaizdu, kad tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti vaiką tol, kol baigsis laikas, per kurį moksleivis, sąžiningai ir pažangiai mokydamasis, gali įgyti vidurinį išsilavinimą, taip pat tokį vidurinį išsilavinimą, kuris gali būti teikiamas kartu su profesiniu“ (Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarimas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-7-204/2009). Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaiką nepasibaigia jam sulaukus pilnametystės, jeigu vaikas mokosi vidurinėje mokykloje ir jam tuo tikslu yra reikalinga parama. Vidurinės mokyklos moksleivis, nors ir esantis darbingas, įgijęs visišką civilinį veiksnumą, negali savęs išlaikyti, nes didžiąją savo laiko dalį privalo skirti mokymuisi, privalomai lankyti pamokas, išklausyti nustatytą kursą, skirti laiko namų darbams atlikti ir siekti įgyti vidurinį išsilavinimą, be kurio asmuo negalės ateityje siekti aukštesnio išsilavinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2007). Tai reiškia, kad būtent tuo tikslu, jog būtų užtikrinta moksleiviui įstatymuose suteikta teisė turėti pakankamai laiko siekti išsilavinimo pagal jo poreikius ir galimybes, valstybė įtvirtintu reguliavimu siekia padėti moksleiviui įgyvendinti teisę siekti išsilavinimo, todėl abu tėvai privalo taip pat padėti moksleiviui ir (ar) studentui įgyvendinti šią teisę.

Išlaikymo pilnamečiam vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje besimokančiam paramos būtinam vaikui dydis turi būti proporcingas pilnamečio moksleivio poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas sąlygas viduriniam išsilavinimui įgyti. Pažymėtina, kad pilnamečio moksleivio išlaikymas, kuriuo užtikrinamos būtinos sąlygos viduriniam išsilavinimui įgyti, negali būti suprastas siaurai, tik kaip garantijų pažangumui pasiekti suteikimas. Toks išlaikymas apima platų būtinų sąlygų išsilavinimui gauti spektrą.

Išlaikymas iš tėvų pilnamečiam vidurinėje mokykloje besimokančiam ir ne vyresniam kaip 24 metų vaikui priteisiamas kai yra visuma įstatymo kylančių sąlygų: vaikas sąžiningai ir pažangiai mokosi vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje, vaikui būtina parama, o tėvai turi galimybę ją teikti.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovė yra pilnametė, tačiau ne vyresnė nei 24 metų, mokosi (duomenys neskelbtini) 3 e klasėje (dieniniame skyriuje), todėl ieškovė pirmąją sąlygą, su kuria siejamas išlaikymo priteisimas pilnamečiam vaikui, yra įvykdžiusi.

Antroji sąlyga, su kuria siejamas išlaikymo priteisimas pilnamečiam vaikui, yra vaiko sąžiningas ir pažangus mokymasis. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pažangiu mokymusi vidurinėje mokykloje (Civilinio kodekso 3.192¹ straipsnio 1 dalis) laikytinas mokinio perkėlimas į aukštesnę klasę, turint patenkinamus metinius įvertinimus, leidimas laikyti brandos egzaminus ir jų išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009). Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovės pažymiai yra teigiami. Atsižvelgiant į suformuotą teismų praktiką bei byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad ieškovė V. S. atitinka sąžiningai ir pažangiai besimokančio moksleivio kriterijus.

Bylos duomenys ir byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai patvirtina, kad ieškovė savo vardu neturėjo ir neturi jokio registruotino turto, yra 3 gimnazijos klasės mokinė, todėl suprantama, kad būdama moksleive savo jėgas ir laiką privalo skirti geriems mokslo rezultatams pasiekti, kurie turės esminę įtaką jos tolimesniam savarankiškam gyvenimui, todėl ieškovė neturi galimybių dirbti ir užsidirbti sau pragyvenimui. Ieškovė gyvena kartu su motina L. S., kuri išlaiko ieškovę. Iš bylos duomenų nustatyta, kad trečiojo asmens (ieškovės motinos) pajamos vidutiniškai per mėnesį sudaro apie 347,54 Eur (1200,00 Lt) (b. l. 81-83), trečiasis asmuo nuosavybės teise valdo 2 kambarių butą Kaune (b. l. 85, 86). Ieškovės motina turi dar vieną išlaikytinį, nepilnametį vaiką M. S. (b. l. 8). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, laikytina, kad ieškovės turtinė padėtis yra sunki ir jai yra reikalinga tėvų parama, todėl toliau spręstina, kokie yra pilnamečio vaiko poreikiai, taip pat vertintinos tėvo finansinės galimybės prisidėti prie šių poreikių tenkinimo.

Ieškovė nurodė, kad jos poreikiams patenkinti reikalinga apytiksliai 289,62 Eur (1000,00 Lt) suma per mėnesį, todėl prašo iš atsakovo priteisti pusę išlaikymui reikalingos sumos, t. y. 144,81 Eur (500,00 Lt). Atsakovas su ieškiniu visiškai sutiko, išlaikymo sumos ir dukters poreikių neginčijo.

Teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo pilnamečiui vaikui priteisimo, atsižvelgia ne tik į vaiko, bet ir jo tėvų šeiminę bei turtinę padėtį, taip pat kitas bylai svarbias aplinkybes (Civilinio kodekso 3.192¹ straipsnio 3 dalis). Tėvų turtinė padėtis paprastai yra vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių bei į elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui, t. y. kokių priemonių buvo imtasi, kad būtų gautos amžių bei profesines galimybes atitinkančios pajamos. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, pažiūros ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas, objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomu už jas atsakingu.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovas G. S. šiuo metu nedirba (b. l. 35), nekilnojamojo turto neturi (b. l. 75). Atsakovas su ieškiniu visiškai sutiko, nurodė, kad teiks išlaikymą dukrai, kai tik susiras darbą, nurodė, kad sveikatos problemų neturi. Atsakovui neginčijant išlaikymo sumos, nesant ginčo dėl atsakovo finansinių galimybių teikti išlaikymą dukrai, ieškovės ieškinys yra tenkintinas, iš atsakovo G. S. priteistinas išlaikymas pilnametei dukrai V. S. periodinėmis išmokomis po 144,81 Eur kiekvieną mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos iki ieškovė V. S. mokysis vidurinėje mokykloje (dieniniame skyriuje), išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. (Civilinio proceso kodekso 185 straipsnis, Civilinio kodekso 3.192¹ straipsnis).

Šalims išaiškintina, kad iš esmės pasikeitus ieškovės poreikiams ar tėvų turtinei padėčiai, galima kreiptis į teismą dėl priteisto išlaikymo dydžio ar formos pakeitimo (Civilinio kodekso 3.201 straipsnis).

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai (Civilinio proceso kodekso 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovei Kauno valstybinės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos sprendimu buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, kurios išlaidos sudaro 150,54 Eur. Ieškinį tenkinus visiškai, valstybės turėtos bylinėjimosi išlaidos teikiant antrinę teisinę pagalbą yra priteistinos iš atsakovo (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnis). Antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Valstybė šioje byloje patyrė 5,00 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl ieškinį tenkinus visiškai, šios išlaidos valstybės naudai priteistinos iš atsakovo (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290, Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalis).

Ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo patenkinus, iš atsakovo G. S. valstybei priteistinas 52,00 Eur dydžio žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista Civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu (144,81 Eur x 12 mėn. x 3 proc.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-265, 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovės V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), išlaikymą pilnametei dukrai V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiai (duomenys neskelbtini), po 144,81 Eur (šimtą keturiasdešimt keturis eurus 81 euro centą) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2014-07-16) iki ieškovė V. S. mokysis vidurinėje mokykloje (dieniniame skyriuje), išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), 150,54 Eur (šimtą penkiasdešimt eurų 54 euro centus) antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybei (sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Priteisti iš atsakovo G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), 57,00 Eur (penkiasdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai, įmokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), bankas „Swedbank“, AB, kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.