Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo bankrutavusios S. K. įmonės ieškinį atsakovei S. K. dėl žalos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti viešo paskelbimo būdu, tačiau ji per teismo nustatytą terminą nepateikė teismui atsiliepimo į ieškinį. Nesant atsakovės atsiliepimo į ieškinį ir prašymo dėl nepriėmimo sprendimo už akių, priimtinas sprendimas už akių, byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 142 str. 4 d., 153 str. 2 d., 285 str. ir 286 str.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Sprendimas už akių priimamas tais atvejais, kai byloje yra pateikti tik vienos iš šalių įrodymai. Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 142 str. 4 d., 285 str. 2 d.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismas 2016-09-29 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-910-440/2016 tenkino Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus pareiškimą ir iškėlė bankroto bylą S. K. įmonei (10-14 b. l.). Teismas nustatė, kad įmonės savininkė S. K. nepateikė teismui reikalautų dokumentų, iš kurių būtų galima nustatyti įmonės mokumą ar nemokumą, tačiau iš teismo iniciatyva išreikalautų dokumentų matyti, kad S. K. įmonė registruotų kilnojamųjų ir nekilnojamųjų daiktų neturi, ūkinės veiklos nevykdo, VĮ „Registrų centras“ neteikia finansinės atskaitomybės dokumentų, įmonės skola Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui yra 7 824,82 Eur, t.y., viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Iš Šiaulių apygardos teismo 2016-09-29 ir 2017-09-21 nutarčių (10-14, 23-24 b. l.), matyti, kad bankrutavusi S. K. įmonė nebuvo pajėgi atsiskaityti su kreditoriais nuo 2013-01-14, kreditoriniai įsipareigojimai nuo minėtos datos didėjo, o visų pradelstų kreditorinių įsipareigojimų suma bankroto bylos iškėlimo momentu buvo 11 005,75 Eur (el. b. 21-22, 23-24 l.).

Imperatyvias įstatymuose įtvirtintas pareigas bendrovės vadovas (įmonės savininkas) privalo įvykdyti rūpestingai ir kvalifikuotai, taip, kaip nurodyta įstatymuose, jis neturi galimybės pasirinkti kitokio, nei įstatyme nustatyta, elgesio modelio. Viena iš imperatyvių pareigų, nustatytų bendrovės vadovui (įmonės savininkui) Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2013-01-01 iki 2013-04-06) (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalyje, yra laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Kaip ne kartą yra nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, tokiu atveju įmonės vadovui kyla deliktinė atsakomybė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 str. 4 d.), kuriai taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį bei kaltę (CK 6.246–6.249 str.). Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.), todėl ieškovas neprivalo įrodinėti, jog bendrovės vadovas kaltas. Paneigti kaltės prezumpciją pareiga tenka bendrovės vadovui.

Iš šioje byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad S. K. įmonė 2016-09-29 buvo nemoki ir kad atsakovė, nuo 2002-01-08 būdama jos savininke (taip pat ir vienasmeniu valdymo organu) (15-17 b. l.), laiku, t.y., iki 2016-09-29 nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo šiai įmonei. Dėl bankroto bylos iškėlimo į teismą kreipėsi vienas iš įmonės kreditorių. Be kita ko nustatyta, kad atsakovė nepateikė Šiaulių apygardos teismui įmonės dokumentų, iš kurių būtų galima nustatyti įmonės turtinę būklę, įmonė nevykdo ūkinės veiklos, neturi kilnojamųjų ir nekilnojamųjų daiktų. Taigi atsakovė neveikė rūpestingai, atidžiai, sąžiningai, išimtinai įmonės interesais, nevykdė pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo ir pažeidė įmonės ir jos kreditorių interesus. Taipogi nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2013-01-14 iki 2016-09-29 įmonės kreditoriniai įsipareigojimai didėjo ir 2016-09-29 sudarė 11 005,75 Eur, kas pagrįstai laikytina žala kreditoriams, atsižvelgiant į tai, kad atsakovei kaip įmonės vadovei buvo žinoma įmonės finansinė padėtis, kad yra neįvykdytų įsipareigojimų kreditoriams, į atsakovės visišką nusišalinimą nuo įmonės savininkės pareigų vykdymo, nesidomėjimą įmonės bankroto procesu. Paminėtina, kad nurodyta žala nebūtų susidariusi, jei atsakovė būtų laiku kreipusi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Todėl konstatuotina, kad šioje byloje yra nustatytos visos įmonės savininko atsakomybei kilti būtinos sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų, o kaltė nagrinėjamu atveju yra preziumuojama. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad ieškinys yra pagrįstas, todėl iš atsakovės ieškovui priteistinas 11 005,75 Eur žalos atlyginimas.

Ieškovui iš atsakovės, praleidusios terminus piniginėms prievolėms įvykdyti, priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 11 005,75 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2018-12-10 iki visiško sprendimo įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

Kadangi ieškinys tenkinamas, o ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, iš atsakovės valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 248,00 Eur žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 83 str. 1 d. 8 p., 96 str. 1 d.).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (3,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš bylą pralaimėjusios šalies nepriteisiamos (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

Teismas 2018-12-10 nutartimi taikė atsakovės turto atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones, kurios paliktinos galioti iki visiško teismo sprendimo už akių įvykdymo (CPK 150 str.).

Atsakovės gyvenamoji ir darbo vieta yra nežinoma, todėl sprendimas už akių atsakovei įteiktinas viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklalapyje. Procesinis dokumentas laikomas įteiktu pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje dieną (CPK 130 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 str., 142 str. 4 d., 262 str. 2 d., 279 str. 2 d., 285–287 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui bankrutavusiai S. K. įmonei, į. k. 145824493, 11 005,75 Eur (vienuolikos tūkstančių penkių eurų, 75 ct) žalos atlyginimą ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 11 005,75 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-12-10) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovės S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei bylinėjimosi išlaidas – 248,00 Eur (dviejų šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų) žyminį mokestį (įmokos kodas 5660).

Palikti galioti iki visiško sprendimo už akių įvykdymo Šiaulių apylinkės teismo 2018-12-10 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimą už akių atsakovei įteikti per 3 dienas nuo sprendimo už akių priėmimo dienos specialiame interneto tinklapyje www.teismai.lt paskelbiant tokį pranešimą:

“Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose 2019 m. sausio 10 d. priimtas sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. e2-922-251/2019, iškeltoje pagal ieškovo bankrutavusios S. K. įmonės, į. k. 145824493, ieškinį atsakovei S. K., gim. (duomenys neskelbtini), dėl žalos atlyginimo, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Atsakovės gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos, todėl jai sprendimas už akių yra įteikiamas viešo paskelbimo būdu. Atsakovė informuojama, kad sprendimas už akių laikomas jam įteiktu pranešimo specialiame interneto tinklapyje dieną. Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta tvarka. Informacijos teirautis tel. (8 41) 505 009.“

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 (dvidešimt) dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2 dalies ir 3 dalies nustatyta tvarka.

Ieškovas per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.