Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (skolininko ir įkeisto daikto ir lėšų savininko) UAB „Kredo“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. balandžio 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditoriaus Danske Bank A/S pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo suinteresuotam asmeniui UAB „Kredo“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

UAB „Kredo“, užtikrindama iki 2010-03-09 suteikto kredito grąžinimą, hipotekos lakštu įkeitė Danke Bank A/S jai nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius daiktus – 1,6600 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), 5,4100 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), 4,3500 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini)., 6,7300 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Įkeistų daiktų vertė 3 880 000 Lt.

To paties skolinio įsipareigojimo įvykdymui užtikrinti buvo sudarytas kilnojamojo turto įkeitimo lakštas, kuriuo UAB „Kredo“ įkeitė Danske Bank visas atsiskaitomoje sąskaitoje esančias lėšas bei visas pinigines įplaukas į šią sąskaitą.

Skolą sudaro 630 090 Eur Lt negrąžinto kredito, 1 537,77 EUR palūkanų, iš viso – 631 627,77 EUR, bei 128 Lt žyminio mokesčio išlaidų.

pareiškėjo vardu prašymus pirmosios instancijos teismui pateikė bei pasirašė atitinkamų įgaliojimų neturintis asmuo. Remiantis CPK 55 str.1 d., bylą teisme vesti ir procesinius dokumentus pasirašyti turėtų Danske A/S vadovas ar jo įgaliotas asmuo. Šiuo atveju tokio įgaliojimo teismui nėra pateikta. Negalima laikyti, kad atitinkamus įgaliojimus numato Danske bank A/S Lietuvos filialo nuostatai, kadangi įgaliojimas atstovauti teisme ir pasirašyti teismo procesinius dokumentus turi atitikti CPK 57 str. 1 d. reikalavimus. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad CPK 59 str.2 d. nurodo, jog įgaliojimas atlikti tam tikrus veiksmus įgaliojime aptartinas atskirai. Teigia, kad Danske Bank A/S Lietuvos filialo nuostatai nenumato filialui teisės atstovauti kreditorių teismuose pasirašant procesinius dokumentus, juose nėra teisės, numatytos CPK 59 str.2 d., todėl atitinkamas įsakymas neatitinka teisės aktų reikalavimų – juridinio asmens filialas negalėjo perduoti daugiau teisių, nei jam yra suteikta, kadangi tokia teisė nenumatyta Danske Bank A/S Lietuvos filialo nuostatose. Remiantis šiais argumentais, apeliantas pažymi, kad kreditoriaus pareiškimas pagal CPK 296 str. 1 d.3p. turėjo būti paliktas nenagrinėtas;nors pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodoma, kad kredito sutartis yra nutraukta nuo 2009-03-12, kreditorius savo veiksmais patvirtino tolesnį sutarties galiojimą. Teigia, kad jokių kitų įspėjimų apie sutarties nutraukimą ar ketinimus išieškoti iš įkeisto nekilnojamojo turto, skolininkas negavo iki pat 2009-04-24. Apeliantas pabrėžia, kad 2006-03-09 kredito sutarties nuostatos reikalauja išankstinės, neteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos. Neįgyvendinęs savo įsipareigojimų pagal sutartį, kreditorius neturėjo teisės kreiptis į teismą dėl CPK 588 str. numatytų veiksmų atlikimo, nes nėra įgyvendinęs išankstinės ginčo sprendimo neteismine tvarka procedūros.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str.) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1-2 d., 338 str.; Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).

Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys, 338 str.) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m. balandžio 30 d. nutarties, remiasi skundo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdama jo ribų.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, atskirąjį skundą, bei atsiliepimo į jį argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias priverstinio vykdymo procedūras pagal hipotekos kreditoriaus prašymą (CPK 558 str.). Skundžiamą nutartį panaikinti ar pakeisti atskirajame skunde nurodytais motyvais įstatyminių pagrindų nėra.

Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad 2006-03-09 UAB „Kredo“ ir AB „Sampo bankas“ (teises ir pareigas perėmė Danske Bank A/S) sudarė Kredito sutartį Nr. K200603-0252 su 2007-03-09 susitarimu Nr. K200603-0252-P-1, 2008-03-06 susitarimu Nr. K200603-0252-P-2, 2008-03-07 susitarimu Nr. K200603-0252-P-3 ir 2008-03-13 susitarimu Nr. K200603-0252-P-4, kuria UAB „Kredo“ buvo suteiktas 630 090 EUR kreditas iki 2010-03-09 žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). ir (duomenys neskelbtini). įsigijimo (b.l. 116-126). Pagal hipotekos lakštą Nr. (duomenys neskelbtini), 2006-03-16 įregistruotą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriuje, UAB „Kredo“ bankui įkeitė jai nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius daiktus – 1,6600 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini)., 5,4100 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini)., 4,3500 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini)., 6,7300 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). (b.l. 1-3).

Pagal įkeitimo lakštą Nr. (duomenys neskelbtini), 2006-03-16 įregistruotą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriuje, UAB „Kredo“ įkeitė Danske Bank visas savo atsiskaitomoje sąskaitoje esančias lėšas bei visas būsimas pinigines įplaukas į šią sąskaitą (b.l. 87-89).

CK 4.192 str. 1 d. įtvirtinta hipotekos kreditoriaus teisė kreiptis dėl skolos išieškojimo, jei skolininkas neįvykdo įsipareigojimų hipotekos kreditoriui, ir patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto. Kartu hipoteka užtikrinamas ne tik pagrindinio, bet ir iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų, netesybų bei teismo išlaidų, susijusių su hipotekos vykdymu, išieškojimas (CK 4.174 str. 1 d.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CK 4.192 str. 1 d. gali būti taikoma hipotekos kreditoriui ir tais atvejais, kai pasibaigia pagrindinę prievolę numatanti sutartis, ją nutraukiant vienašališkai. Pagrindinę prievolę nustatanti sutartis turi būti nutraukta iki kreipiantis dėl skolos išieškojimo nukreipimo į įkeistą turtą. Hipotekos kreditorius prie prašymo pradėti išieškojimą Hipotekos skyriui privalo pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad pagrindinę prievolę nustatanti sutartis pasibaigė ją vienašališkai prieš terminą nutraukiant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-12-03 nutartis, civilinėje byloje pagal kreditoriaus AB bankas „NORD/LB Lietuva“ prašymą, bylos Nr. 3K-3-1151/2003).

CPK 558 straipsnis reglamentuoja pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo pateikimą ir tenkinimą, kai daiktas įkeistas pagal hipotekos taisykles. Pagal šią teisės normą hipotekos teisėjas, gavęs atitinkamą hipotekos kreditoriaus pareiškimą, priima nutartį areštuoti įkeistą daiktą ir įregistruoja ją turto arešto aktų registre bei raštu įspėja skolininką ir įkeisto daikto savininką, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių arba perduotas administruoti kreditoriui. Šios procedūros paskirtis – įspėti skolininką ir įkaito davėją apie numatomą priverstinį skolos išieškojimą, uždraudžiant disponuoti įkeistu turtu. Prieš priimdamas atitinkamą nutartį, hipotekos teisėjas išanalizuoja gautą pareiškimą, ištiria ir įvertina prie pareiškimo pridėtus dokumentus, jeigu tokių yra, išsiaiškina, ar atitinkamą procedūrą jam priklauso atlikti, ar pareiškėjas yra hipotekos kreditorius, ar egzistuoja visos CK, CPK ir kituose teisės aktuose nurodytos sąlygos prašomai procedūrai atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2010).

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad byloje yra pateiktas Danske Banko A/S Lietuvos filialo raštas „Dėl įsipareigojimų įvykdymo“ adresuotas apeliantui, kuriame nurodyta, jog jeigu iki 2009-03-19 visi pagal sutartį esantys įsiskolinimai (negrąžintas kreditas, palūkanos, bei delspinigiai) nebus grąžinti, bus laikoma, kad sutartis nuo 2009-03-19 yra nutraukta, t.y. kreditorius pasinaudojo 2006-03-09 Kredito sutarties 51 punkte numatyta teise vienašališkai nutraukti kreditavimo sutartį, esant sutartyje numatytiems atvejams. Šis raštas skolininkui įteiktas tinkamai (b.l. 127).

Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad byloje nėra duomenų, jog skolininko įsipareigojimas būtų įvykdytas, kad hipotekos registre įregistruoto įkeitimo sandorio sąlygos būtų pakeistos ar šalys būtų susitarusios dėl kitokių prievolės įvykdymo sąlygų.

Esant tokioms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, jog kreditorius, turėdamas galiojančią ir pradelstą reikalavimo teisę skolininkui, turėjo teisę kreiptis dėl skolos išieškojimo ne ginčo tvarka (CPK 558 str. 1 d., CK 4.192 str.), Kredito sutarties 51 p. pagrindais vienašališkai nutraukdamas sutartį (CK 6.217 str. 5 d.).

Remdamasis šiais argumentais, teisėjų kolegija laiko nepagrįstu atskirojo skundo argumentą, jog neįgyvendinęs savo įsipareigojimų pagal sutartį, kreditorius neturėjo teisės kreiptis į teismą dėl CPK 588 str. numatytų veiksmų atlikimo, nes nėra įgyvendinęs išankstinės ginčo sprendimo neteismine tvarka procedūros.

Apeliantas UAB „Kredo“ atskirajame skunde taip pat nurodo, jog turto areštas turtui yra pritaikytas nepagrįstai, kadangi prašymus teismui pateikė atitinkamų įgaliojimų neturintis asmuo, t.y. teismui nėra pateiktas įgaliojimas, kad bylą teisme vesti ir procesinius dokumentus pasirašyti turėtų Danske Bank A/S Lietuvos filialo vadovas ar įgaliotas asmuo (CPK 55 str. 1 d.), o minėtų įgaliojimų negali numatyti Danske Bank A/S Lietuvos filialo nuostatai, kadangi įgaliojimas atstovauti teisme ir pasirašyti teismo procesinius dokumentus turi atitikti CPK 57 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Be to, Danske Bank A/S Lietuvos filialo nuostatai nenumato teisės filialui teisės atstovauti kreditorių teismuose, juose nėra numatytos CPK 59 straipsnio 2 dalyje numatytos teisės. Tačiau tokius atskirojo skundo motyvus teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus.

CK 1.19 straipsnio 3 dalis numato, kad nesvarbu, kurioje valstybėje buvo įsteigtas juridinis asmuo, jo padalinių civilinis veiksnumas nustatomas pagal Lietuvos Respublikos teisę, jeigu Lietuvos Respublikoje yra padalinio buveinė. Asmenų, veikiančių Lietuvos Respublikoje registruoto filialo vardu, teises ir pareigas nustato Lietuvos Respublikos teisė (CK 1.21 str. 3 d.). Juridinio asmens filialas yra struktūrinis juridinio asmens padalinys, turintis savo buveinę ir atliekantis visas arba dalį juridinio asmens funkcijų (CK 2.53 str. 1 d.). Juridinio asmens filialas nėra juridinis asmuo, tačiau juridinis asmuo atsako pagal filialo prievoles ir filialas atsako pagal juridinio asmens prievoles (CK 2.53 str. 2 d.). Taigi minėtų teisės normų analizė leidžia daryti išvadą, kad juridinio asmens atstovu gali būti atitinkamas juridinio asmens padalinio, neturinčio juridinio asmens teisių, organas, jeigu jam tokią teisę suteikia patvirtinti juridinio asmens nuostatai arba nustatyta tvarka išduotas įgaliojimas (CK 2.54 str., 2.57 str., CPK 55 str. 1 d., 57 str. 2 d., 59 str.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismui kreditorius Danske Bank A/S Lietuvos filialas kartu su prašymu prijungti dokumentus pateikė Danske Bank A/S Lietuvos filialo 2009-12-16 patvirtintus nuostatus, kurių 5.5. punktas suteikia filialo vadovui ir jo įgaliotiems asmenims teisę vesti steigėjo vardu ir tiek, kiek tai liečia filialo veiklą bei interesus, civilines bylas, atstovauti LR teismuose bei suteikiamos visos LR civilinio proceso kodekse numatytos byloje dalyvaujančių asmenų atstovo procesinės teisės (b.l. 213-219). Bylos duomenys taip pat tvirtina, kad Danske Bank A/S Lietuvos filialo generalinio direktoriaus 2009-11-06 įsakymu Nr. 106 A. Z. įgaliotas Danske Bank A/S Lietuvos filialo vardu atstovauti banką visuose teismuose nagrinėjamose bylose, kartu suteikiant teisę naudotis CPK numatytomis procesinėmis teisėmis, įskaitant ir teisę pasirašyti atsiliepimą į atskirąjį skundą (b.l. 220).

Remdamasi aukščiau išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą teisme vesti ir procesinius dokumentus kreditoriaus Danske Bank A/S Lietuvos filialo vardu pasirašė įgaliotas asmuo, atitinkantis CPK 55 straipsnio 1 dalies, 59 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 7,35 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.). Netenkinus atskirąjį skundą, iš skolininko UAB „Kredo“ priteistina 7,35 Lt pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teisėjų kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m. balandžio d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš UAB „Kredo“ 7 (spetynisnis) litus 35 centų pašto išlaidų valstybei.