- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-03-03
- Bylos Nr.
- 2A-237-611/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alma Urbanavičienė (pirm.), Andžej Maciejevski (pran.), Dalia Višinskienė
- Pareiškėjas
- B. S., V. S.
- Kategorijos
- 75.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Almos Urbanavičienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos B. S. apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų B. S. ir V. S. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjai B. S. ir V. S. kreipėsi į teismą, prašydami bendru sutarimu nutraukti jų santuoką, įregistruotą 1995-10-14, ir patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Nurodė, kad jie susituokė 1995-10-10, gyvenant santuokoje, bendrų vaikų nesusilaukė. Santuoką laikė iširusia, nes šeimyniniai santykiai nesusiklostė, atsirado skirtingas požiūris į gyvenimą, sutuoktinių teises ir pareigas. Galutinai santuokiniai ryšiai nutrūko 2009 m. sausio mėnesį. Nuo tada jie gyvena atskirai, kiekvienas atskirame kambaryje, neveda bendro šeimos ūkio, kiekvienas savo pajamas ir išlaidas tvarko atskirai. Gyvendami santuokoje, įsigijo pareiškėjos vardu registruotą dviejų kambarių butą su rūsiu, esantį Marcinkonių g. 12-6, Varėnoje, bei kito kilnojamojo registruotino turto. Nurodė, jog abu pareiškėjai turi įsipareigojimų kreditoriams, kuriems apie santuokos nutraukimo bylą pranešė. Po santuokos nutraukimo pareiškėja prašė palikti santuokinę pavardę. Pažymėjo, jog nutraukiant santuoką bendru prašymu yra visos LR CK 3.51 str. numatytos sąlygos. Pareiškėjai susitarė dėl santuokos nutraukimo pasekmių, sudarydami sutartį ir prašydami teismo ją patvirtinti. Sutartimi aptarė vienas kito išlaikymo bei turtinius klausimus. Gyvendami santuokoje, įgijo nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, kurį siekė pasidalinti.
Pareiškėjų kreditorius AB DnB NORD bankas nurodė, kad sutinka, jog pagal 2007-08-09 kreditavimo sutartį paimto kredito likutį pareiškėjai grąžintų solidariai.
Kreditorius AB SEB bankas atsiliepimo ar savo reikalavimų nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
Varėnos rajono apylinkės teismas 2009 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu pareiškėjų pareiškimą tenkino. Santuoką tarp pareiškėjų nutraukė sutuoktinių bendru sutikimu, patvirtino pareiškėjų sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Teismas nustatė, kad buvo visos LR CK 3.51 straipsnyje nustatytos sąlygos, t.y. nuo santuokos sudarymo buvo praėję daugiau kaip vieneri metai, teismui buvo pateikta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, abu sutuoktiniai buvo visiškai veiksnūs. Teismas termino susitaikymui nenustatė (LR CK 3.54 str. 4 d.). Įvertinęs pareiškime nurodytas aplinkybes teismas padarė išvadą, kad pareiškėjų santuoka faktiškai iširo ir negalima buvo tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu kaip šeima.
Šalies argumentai
Pareiškėja B. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Varėnos rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą ir šalių pareiškimą dėl santuokos nutraukimo palikti nenagrinėtą. Nurodo, jog teismas nevertino, kad 2009 m. gegužės mėn. įvykusio teismo posėdžio metu pareiškėja nurodė aplinkybes, jog santuokos nutraukimo sąlygos keičiasi, nes santuoka nutrauktina išimtinai dėl pareiškėjo kaltės. Apeliantė paaiškino, kad pateikus bendrą pareiškimą dėl santuokos nutraukimo, pareiškėjo elgesys jos atžvilgiu pasidarė žiaurus, jis smurtavo prieš ją. Šiuo metu pareiškėjui yra iškelta baudžiamoji byla dėl jos sumušimo, jam taikyta administracinė atsakomybė. Apeliantė savo reikalavimus santuokos nutraukimo byloje pageidavo patikslinti ir išdėstyti ieškinyje dėl santuokos nutraukimo esant atsakovo kaltei. Mano, jog esant minėtoms aplinkybėms, byla negalėjo būti išnagrinėta ypatingąja teisena, šalių bendras pareiškimas turėjo būti paliktas nenagrinėtu. Nurodė, jog pagal procesinius reikalavimus sutuoktiniai nutraukti santuoką supaprastinto proceso tvarka gali tik tuo atveju, jeigu prašymas nutraukti santuoką ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitinka LR CK ir CPK normų reikalavimus. LR CK III knygos 3.53 str. komentare taip pat nurodoma, kad kai vienas iš sutuoktinių pakeičia savo nuomonę ir pareiškia, kad dėl santuokos iširimo kaltas kitas sutuoktinis, pareiškimas turi būti paliktas nenagrinėtu ir pareiškėjui turi būti užtikrinta procesinė teisė pareikšti ieškinį LR CK 3.60 str. tvarka. Pažymi, jog dėl sutuoktinio žiauraus elgesio santuokos nutraukimo byloje apeliantė prašys neturtinės žalos atlyginimo. Nurodo, jog iš esmės pasikeitus aplinkybėms, negalėjo būti patvirtinta sutarties sąlyga dėl turto padalijimo, paliekant teisę gyventi viename bute su pareiškėju dėl jo žiauraus elgesio. Mano, jog turtas turi būti padalintas teismo sprendimu.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis LR CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina ar nėra LR CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Šalių santuoka teismo sprendimu nutraukta Civilinio kodekso Trečiosios knygos „Šeimos teisė" IV skyriaus antrojo skirsnio „Santuokos nutraukimas abiejų sutuoktinių bendru sutikimu" nustatyta tvarka. LR CK 3.53 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pagrindinė teismo funkcija nagrinėjant tokias bylas yra patikrinti sutuoktinių valią nutraukti santuoką bendru sutikimu ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių turinį. Taigi teismas, prieš tvirtindamas sutuoktinių sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, privalo patikrinti, ar jos sąlygos teisėtos, ar jos neprieštarauja viešajai tvarkai, nepažeidžia vieno iš sutuoktinių interesų. Jeigu tokios aplinkybės nustatomos, teismas sutarties negali tvirtinti. Sutuoktinių sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų kontrolė nustatyta, visų pirma, siekiant užtikrinti sutuoktinių lygiateisiškumą. Prieštaraujančiomis viešajai tvarkai laikytinos tokios sutarties sąlygos, kurios prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms. Vieno iš sutuoktinių interesus pažeidžiančiomis laikytinos sąlygos, kurios riboja turtines ar asmenines neturtines sutuoktinio teises, ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus, tokios teismas sutarties netvirtina, o bylą dėl santuokos nutraukimo sustabdo, kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį. Jeigu per šešis mėnesius nuo bylos sustabdymo sutuoktiniai nesudaro sutarties, teismas prašymą palieka nenagrinėtą.
Pareiškėjos apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad pateikus šalims bendrą pareiškimą dėl santuokos nutraukimo, pasikeitė santuokos nutraukimo sąlygos. Pareiškėja pažymėjo, kad 2009 m. gegužės 28 d. vykusio teismo posėdžio metu nurodė aplinkybes, jog santuokos nutraukimo sąlygos keičiasi, kadangi santuoka nutrauktina išimtinai dėl pareiškėjo kaltės. Iš pareiškėjos pateiktų apeliacinės instancijos teismui duomenų matyti, jog 2009-05-29 ir 2009-06-04 jai buvo nustatyti sužalojimai, kvalifikuotini kaip nesunkūs sveikatos sutrikdymai (b.l. 72-75). 2009-08-11 Varėnos rajono apylinkės teismas priėmė nutartį, kuria pareiškėjui buvo iškelta baudžiamoji byla dėl 2009-05-27 pareiškėjos sumušimo. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliantės paaiškinimus, taip pat byloje esančius dokumentus, konstatuoja, jog nebuvo išreikšta abiejų šalių valia nutraukti santuoką bendru sutikimu, nes po pareiškimo padavimo teismui pareiškėjos valia pasikeitė, jai nebepageidaujant nutraukti santuoką bendru sutikimu. Tokiu atveju jai turėjo būti suteikta galimybė kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo LR CK 3.60 str. tvarka. Iš pareiškėjos paaiškinimų apeliacinės instancijos teisme matyti, kad pasirašydama santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, apeliantė suklydo dėl tikrosios savo valios. Be to, pareiškėja šaukimu buvo informuota apie 2009-05-28 įvyksiantį teismo posėdį (b.l.56), vėliau, kaip matyti iš bylos duomenų, bylos nagrinėjimas buvo atidėtas, pareiškėjas V. S. 2009-06-02 prašė atidėti bylos nagrinėjimą 6 mėn., o 2009-08-03 jis pareiškė prašymą bylą nagrinėti iš esmės, duomenų apie šaukimų šalims siuntimą byloje nėra, o byla iš esmės buvo išnagrinėta 2009-08-03. Todėl pripažintina, kad pareiškėja neturėjo galimybės tinkamai pareikšti prieštaravimų dėl santuokos nutraukimo būdo.
Įstatymuose nustatyta teisinių gėrių apsaugos garantija tokiose bylose visų pirma nustatyta dėl viešojo intereso, todėl teismas plačia apimtimi turi tirti, ar sutarties sąlygos nepažeidžia sutuoktinių interesų. Iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėja dalyvavusi 2009-05-28 pirmame teismo posėdyje nurodė, jog nesutiko bylą baigti abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Apeliaciniu skundu apeliantė pagrįstai nesutinka ir dėl sutarties sąlygų, kuriomis buvo patvirtintas turto padalijimas. Kolegija pažymi, jog teismas neišsiaiškino tikrosios šalių valios, ar sutartis dėl santuokos nutraukimo neprieštarauja viešajai tvarkai, ar nepažeidžia vieno iš pareiškėjų teisių bei teisėtų interesų. Teismas turėjo įvertinti 2009-05-28 vykusio posėdžio metu pareiškėjos argumentus, sutarties sąlygų dėl turto padalijimo atitikimą pareiškėjų interesams. Kaip matyti iš pareiškėjo apeliacinės instancijos teismui pateiktų dokumentų, gyvenimas bendrame bute pažeistų apeliantės teises ir teisėtus interesus dėl pareiškėjo naudojamo smurto prieš ją.
Teismas, tvirtindamas sutartį, turėjo įsitikinti, kad pareiškėja suvokia sutarties esmę ir pasekmes. Be to, spręsdamas šeimos bylas, teismas turi būti aktyvus (LR CPK 376 str.), savo iniciatyva siekti išsiaiškinti ginčo esmę, padėti šalims įgyvendinti jų teises, nes tokiose bylose sprendžiamas ne tik privatus, bet ir viešo intereso apsaugos klausimas.
Esant aukščiau išdėstytiems motyvams, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino tikrosios pareiškėjų valios dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu, dėl ko nenustatė apeliantės pasikeitusios valios turinio, tokiu būdu nepagrįstai nutraukė santuoką tarp pareiškėjų bendru sutikimu, užkirsdamas pareiškėjai galimybę kreiptis į teismą LR CK 3.60 str. tvarka. Nustačius, kad po kreipimosi į teismą pareiškėja pakeitė valią ir nebesutiko nutraukti santuoką bendru sutikimu, teismas privalėjo pareiškimą palikti nenagrinėtu. Dėl nurodytų motyvų pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir pareiškimas paliekamas nenagrinėtinu (LR CPK 185 str., 329 str. 1 d., 330 str. 1 d., 326 str. 1 d. 5 p., 139 str., 296 str. 1 d. 10 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 5 p., 331 str.,
nutaria:
Varėnos rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą panaikinti ir pareiškėjų B. S. ir V. S. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu palikti nenagrinėtu.