Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės B. J. ieškinį atsakovui Ž. J. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jiems priteisimo, santuokoje įgyto turto ir kreditorinių įsipareigojimų padalinimo ir atsakovo priešieškinį, valstybės institucija, teikianti išvadą byloje, - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, tretieji asmenys - AB DNB bankas ir UAB „Vilniaus energija“, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2011-04-14 rašte nurodyta, kad išvada byloje bus pateikta, ištyrus visas aplinkybes, nustačius vaikų interesus. 2011-04-11 buities tyrimo akte nurodyta, kad šalys gyvena skyrium nuo 2009 m. gruodžio mėn. Ieškovė su vaikais gyvena šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame 3 kambarių bute Viršuliškių g. 16-13, Vilniuje, aplinka pakankamai tvarkinga ir jauki, vienas kambarys su balkonu atsakovo užrakintas, šeima juo negali naudotis. Vaikais rūpinasi ieškovė, jai padeda jos motina R. J., atvykusi iš Ignalinos padėti dukrai, vaikai pageidauja važiuoti pas močiutę į Ignaliną. Vaikai turi specialių poreikių: sūnus turi mokymosi sunkumų, jam taikoma lengvesnė mokymosi programa, lanko logopedo, psichologo, specialiojo pedagogo konsultacijas, nemokamus kompiuterių ir muzikos būrelius, duktė nešioja akinukus. Vaikai pageidautų gyventi su tėčiu, nes su juo linksmiau, jis daugiau užsiima su vaikais, juos nusiveda į pramogų, Vingio parkus. Pagrindiniai ieškovės ir atsakovo nesutarimai dėl atsakovo motinos ir ieškovės blogų santykių. Atsakovas nurodė, kad su šeima negyvena, dažnai vaikus pasiima, jiems nuperka maisto ir daiktų, išlaikymo neskiria (b.l. 51-56 It.). 2009-11-13 ieškovė įspėta, kad esant pakartotiniam parnešimui apie konfliktą šeimoje, jos šeima gali būti įrašyta į Vilniaus miesto Socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą (b.l. 60-63 I t.). 2011-11-22 šeimos aplankymo akte nurodyta, kad ieškovė nuo 2011 m. rugpjūčio nedirba, darbo biržos išmokos nebegauna, dukra darželio nebelanko, nes trūksta pinigų, nors norėtų lankyti. Atsakovas gyvena kartu, tačiau jo dažnai nebūna, dažnai nenakvoja, jo kambarys rakinamas. Ieškovė konfliktuoja su atsakovo motina, kuri nuteikinėja vaikus prieš ją. Sūnus pageidavo gyventi su abiem tėvais, jam sunku buvo apsispręsti, su kuriuo iš tėvų norėtų gyventi. Vaikų teisių pažeidimų nenustatyta (b.l. 149-150 I t.). 2012-06-13 rašte nurodyta, kad vaikams namuose sudarytos sąlygos ilsėtis ir mokytis, vaikų motina su šeima negyvena, atvyksta kartą per mėnesį, turi savo rakinamą kambarį, vaikai auginami tėvo ir jo motinos (b.l. 24-26 II t.).

Kreditorius UAB „Vilniaus energija“ atsiliepimo nepateikė, 2011-09-12 teismo posėdyje pateikė pažymą apie šalių 2214,98 Lt skolos ir 53,54 Lt palūkanų įsiskolinimo likutį 2011-09-09 dienai (b.l. 119 I t.), prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant (b.l. 84, 121 I t., 16-17 II t.). 2013-02-18 pareiškė reikalavimą byloje priteisti iš atsakovų solidariai 7896,59 Lt skolos, 319,69 Lt palūkanų, viso8216,28 Lt įsiskolinimo už centralizuotą šilumos energiją, 246 Lt bylinėjimosi išlaidas (b.l. 55-66 II t.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys santuoką įregistravo 2000-06-17 Vilniaus miesto CMS (akto įrašo Nr. 1179), (b.l. 8 I t.). Santuokoje šalys susilaukė sūnaus T. J., gimusio 2001-03-24, ir dukters A. J., gimusios 2006-09-18 (b.l. 32-33 I t.).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 str. 2 d., sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK III knygoje (tai – lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos), ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagal CK 3.61 str. 1 d., sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės.

Ieškovė ieškinyje ir teismo posėdžių metu paaiškino, kad santuoka tarp šalių iširo dėl atsakovo kaltės, kurio motina jos nemėgo, ją kritikavo, ko pasekoje atsakovas šeimą paliko, susirado kitą moterį. Byloje yra įrodymai, patvirtinantys ieškovės ir atsakovo motinos konfliktus (b.l. 51-56, 59, 62-63, 149-150 I t.), aplinkybes, kad atsakovas paliko šeimą, neteikė vaikams išlaikymo, susirado kitą moterį (b.l. 87, 121, 156 I t.). Įvertinęs visų byloje esančių duomenų, įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes jis nebandė išsaugoti šeimos, sutaikyti sutuoktinę su savo motina, kalbėtis su abejomis, pakeisti situaciją, o tiesiog paliko šeimą: vieną sutuoktinę su dviem mažais vaikais (vienas iš jų su specialiais poreikiais (sūnui buvo 9 metai, kai atsakovas paliko šeimą), sveikatos problemomis (vandenligė)), o ieškovė privalėjo dirbti pamaininį darbą ir jį suderinti su vaikų priežiūra, atsakovas neteikė vaikams išlaikymo (b.l. 190-191 I t., 125 II t.), pats tai pripažino, pramogos ir dovanos negali būti pripažįstamos išlaikymu. Atsakovas ieškovės kaltės dėl santuokos iširimo (piktnaudžiavimas alkoholiu, pykčio priepuoliai prieš atsakovui paliekant šeimą) neįrodė (CPK 178 str.). Atsižvelgiant į nurodytą, santuoka tarp šalių nutrauktina dėl atsakovo kaltės, kuris pripažįstamas iš esmės pažeidęs savo kaip sutuoktinio pareigas (CK 3.27 str., 3.61 str.).

Atsižvelgiant į ieškovės prašymą, ieškovei grąžintina ikisantuokinė pavardė J., atsakovui paliktina turima pavardė J. (CK 3.69 str.).

LR CK 3.3 str. yra įtvirtinta nuostata, kad šeimos santykių teisinis reglamentavimas Lietuvos Respublikoje grindžiamas prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu. LR CK 3.156 str. nustatyta, kad abiejų tėvų teisės ir pareigos vaiko atžvilgiu yra lygios. Pagrindinis kriterijus nustatant vaiko gyvenamąją vietą yra vaiko interesai – vaiko teisė gyventi ir augti, jo teisė į gyvenimo sąlygas, į būstą, socialinės teisės. Vaikai nuo 2012 metų pradžios ir šiuo metu gyvena su tėvu ir močiute šeimos bute Viršuliškių g. 16-13, Vilniuje (b.l. 2, 35-36, 114 II t.), taigi, yra nusistovėjusios jų gyvenamoji, ugdymo, laisvalaikio, savaitgalių praleidimo aplinkos (b.l. 79, 81, 114 II t.), vaikų bendravimas su motina yra nutrūkęs, epizodinis, nepastovus (b.l. 24-26, 114, 116 II t.). Atsakovas teigė, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina neatitinka vaikų interesų, nes ji negali sukurti vaikams tinkamų gyvenimo sąlygų, geros tinkamai jais pasirūpinti, piktnaudžiauja alkoholiu. Byloje yra duomenų apie ieškovės netinkamą elgesį vaikų atžvilgiu (b.l. 62-63, 189 I t., 24-32, 68, 71, 114, 116 II t.). Šalių vaikai VTAS darbuotojams išreiškė norą gyventi su tėvu (b.l. 117 II t.), tačiau norėjo gyventi ir su mama (b.l. 51-56, 149-150 I t., 29-30 II t., ). VTAS teismo posėdyje pažymėjo, jog vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu labiau atitiktų vaikų interesus (b.l. 126 II t.), pateikė pažymą, patvirtinančią ieškovės psichinę ligą (b.l. 121 II t). Įvertinus paminėtą, atsižvelgiant į VTAS nuomonę, vaikų interesus, teismas pripažįsta, kad šiuo konkrečiu atveju yra svarbu išlaikyti nusistovėjusios vaikų gyvenamosios tvarkos, aplinkos ir bendravimo su kiekvienu iš tėvų tvarkos, susiformavusių santykių su visais šeimos nariais stabilumą, todėl šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su tėvu (CK 3.3 str., 3.169 str.). Atsižvelgiant į ieškovės sveikatą, vaikų poreikius, atsakovo reikalavimas dėl motinos bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo tenkintinas visiškai (CK 3.170 str. 4 d.).

Tėvai privalo materialai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 str.). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje nustatytas orientacinis nepilnamečio vaiko išlaikymo kriterijus – teiktino iš abiejų tėvų vieno mėnesio išlaikymo dydis negali būti mažesnis už vieną minimalią mėnesio algą, t.y. 1000 Lt (CK 6.461 str. 2 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005-06-23 nutarimas Nr. 54 „Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje“).

Ieškovė oficialiai nedirba, tikslių duomenų apie jos gaunamas pajamas teismas neturi (b.l. 125 II t.). Atsakovo vieno mėnesio pajamas sudaro apie 1200 Lt (b.l. 79, 82 II t.), jam vaikus padeda išlaikyti jo motina B. J. iš gaunamos pensijos (b.l. 79 II t.). Pagal CK 3.200 str., išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Įvertinus bylos aplinkybes ir pateiktų įrodymų visumą, šalių turtines padėtis, ieškovės sveikatos būklę, iš ieškovės priteistinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams po 400 Lt kiekvienam iš jų kas mėnesį periodinėmis įmokomis nuo sprendimo priėmimo dienos iki vaikų pilnametystės. Iš atsakovo nepilnamečiams vaikams priteistinas išlaikymo įsiskolinimas skaičiuojamas po 400 Lt kiekvienam iš jų nuo 2009 m. gruodžio mėn. (kai atsakovas paliko šeimą (b.l. 80 I t.)) iki 2011-07-22 nutarties dėl laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams iš atsakovo priteisimo (b.l. 190-191 I t.), viso už 19 mėnesių, t.y. po 7600 Lt išlaikymo įsiskolinimo kiekvienam vaikui (CK 3.196 str. 1 d. 1 p., 3.200 str.).

Nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoju skirtinas atsakovas (CK 3.185 str. 1 d.).

Iš esmės pasikeitus aplinkybėms, kiekviena iš šalių turi teisę kreiptis į teismą dėl sūnaus gyvenamosios vietos, išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo.

Vadovaujantis CK 3.82 str. ir 3.87 str., preziumuojama, kad visas santuokoje įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, jeigu sutuoktiniai sutartimi nenustatė kitokio turto teisinio režimo. Šalių santuokos metu įgytas turtas, esantis sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, nutraukiant santuoką turi būti padalintas (CK 3.88 str., 3.127 str.). Remiantis CK 3.117 str. nuostatomis preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Turtas padalijamas lygiomis dalimis, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymas leidžia nukrypti nuo lygių dalių principo (CK 3.117 str., 3.123 str.). CK 3.127 str. nustatyta, kad bendros jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas padalijamas natūra, jeigu galima taip padalyti. Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta, kad šalys santuokoje už kredito lėšas įgijo 3 kambarių butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), (b.l. 14 I t.), kuris atsižvelgiant į įstatyme nustatytą sutuoktinių bendro turto dalių lygybės prezumpciją, bei nei vieno iš šalių finansinį negebėjimą sumokėti kitai šaliai kompensaciją už turto dalį, dalintinas šalims po ½ dalį (CK 3.117 str., 3.127 str.). VĮ „Regitros“ duomenimis šalys santuokos metu įgijo automobilį F. B. valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris abiejų šalių reikalavimu priteistinas atsakovui (CK 3.127 str.), automobilis R. F. valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įgytas iki santuokos sudarymo, šalių reikalavimus taip pat priteistinas atsakovui (b.l. 18 I t.), (CK 3.118 str. 1 d.)

Teismas nutraukdamas santuoką bei išspręsdamas turto padalinimo klausimą, taip pat išsprendžia klausimą dėl sutuoktinių turimų prievolių. Byloje nustatyta, kad šalys turi kreditorinių įsipareigojimų trečiajam asmeniui AB DNB bankui už įsigytą butą pagal 2003-09-30 sudarytą Kreditavimo sutartį Nr. 2112-03IL (b.l. 24-30 I t.). Atsižvelgdamas į šalių reikalavimus bei kreditoriaus argumentus, teismas nustato, kad šalys kreditoriui pagal 2003-09-30 Kreditavimo sutartį Nr. 2112-03IL atsako solidariai, tačiau prievolę vykdo po ½ dalį (CK 3.109, 6.6, 6.8 str.).

Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, šalių turto padalinimo būdą, teismas visiškai tenkina trečiojo asmens UAB „Vilniaus energija“ reikalavimą priteisti iš atsakovų solidariai 7896,59 Lt skolos, 319,69 Lt palūkanų, viso 8216,28 Lt įsiskolinimo už centralizuotą šilumos energiją laikotarpiu nuo 2010-12-01 iki 2012-12-31 (šalims esant santuokoje už bendrosios jungtinės nuosavybės teise turimam butui suteiktas paslaugas), (CK 3.109, 6.38, 6.248 str. 1 d., 6.383-6.391 str.).

Šalių reikalavimai padalinti kreditorinius įsipareigojimus, įskaitant ir atsakovo reikalavimą kreditorinius įsipareigojimus UAB „Vilniaus energija“ pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-12-15 įsakymą padalinti po ½ dalį, atmestini aukščiau nurodytais motyvais.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidos teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, atsakovui – proporcingai patenkintų priešieškinio reikalavimų daliai, trečiajam asmeniui - proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 1-2 d.).

Ieškovė pateikė teismui įrodymus, kad patyrė 200 Lt žyminio mokesčio (b.l. 7 I t.), 484 Lt advokato pagalbos (b.l. 83 I t.), viso 684 Lt bylinėjimosi išlaidų, ieškinį patenkinus 30 proc., jai iš atsakovo priteistina 30 proc. jos bylinėjimosi išlaidų, viso 205,20 Lt. Atsakovo bylinėjimosi išlaidas sudarė 278 Lt žyminis mokestis (b.l. 117 I t.), priešieškinį patenkinus 80 proc., jam iš ieškovės priteistina 80 proc. jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, viso 222,40 Lt. Trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidos sudarė 246 Lt žyminio mokesčio (b.l. 58 II t.), reikalavimus patenkinus 100 proc., iš ieškovės ir atsakovo trečiajam asmeniui solidariai priteistina 246 Lt bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 str. 1 d. 2 p., 82 str.). Iš ieškovės valstybės naudai priteistinas 288 Lt žyminis mokestis už išlaikymo nepilnamečiams vaikui priteisimą ir 1034 Lt žyminis mokestis už ½ dalies buto priteisimą, viso 1322 Lt, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 456 Lt žyminio mokesčio už išlaikymo įsiskolinimo ir 1034 Lt žyminio mokesčio už ½ dalies buto priteisimą, viso 1490 Lt (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 83 str. 1 d. 3 p., 85 str., 96 str. 1 d.).

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai (CPK 282 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Santuoką, įregistruotą 2000-06-17 Vilniaus miesto CMS (akto įrašo Nr. 1179) tarp ieškovės B. J. a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo Ž. J. a.k. (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl atsakovo Ž. J. a.k. (duomenys neskelbtini) kaltės.

Grąžinti ieškovei pavardę J., atsakovui palikti pavardę J.

Nustatyti šalių nepilnamečių vaikų A. J. a.k. (duomenys neskelbtini) ir T. J. a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su tėvu Ž. J. a.k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti nepilnamečiams vaikams A. J. a.k. (duomenys neskelbtini) ir T. J. a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą iš ieškovės B. J. a.k. (duomenys neskelbtini) po 400 Lt kiekvienam iš jų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2012-08-30 iki vaikų pilnametystės.

Priteisti nepilnamečiams vaikams A. J. a.k. (duomenys neskelbtini) ir T. J. a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo Ž. J. a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą po 7600 Lt kiekvienam iš vaikų.

Nustatyti nepilnamečių vaikų A. J. a.k. (duomenys neskelbtini) ir T. J. a.k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su motina B. J. a.k. (duomenys neskelbtini) tvarką:

kas antrą savaitgalį;kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį nuo 18 val. iki 20 val.;

- praleisti pusę savo kasmetinių atostogų ir pusę vaikų atostogų;

švęsti savo ir vaikų gimtadienius su vaikais;bendrauti su vaikais šiomis šventinėmis dienomis,- Lietuvos Valstybės atkūrimo (02.16) dieną, Šv. Velykas, Jonines, Žolinę, Visų Šventųjų dieną ir Naujuosius Metus.

Priteisti ieškovei B. J. a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise ½ dalį buto su rūsiu Viršuliškių g.16-13, Vilniuje.

Priteisti atsakovui Ž. J. a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise ½ dalį buto su rūsiu Viršuliškių g.16-13, Vilniuje, automobilius F. B. valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), R. F. valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)

Pripažinti, kad kreditoriniai įsipareigojimai pagal šalių vardu su trečiuoju asmeniu AB DNB banku pagal 2003-09-30 sudarytą Kreditavimo sutartį Nr. 2112-03IL yra solidari ieškovės B. J. a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo Ž. J. a.k. (duomenys neskelbtini) prievolė. Nustatyti, kad šią solidarią prievolę šalys vykdo po ½ dalį.

Solidariai priteisti iš ieškovės B. J. a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo Ž. J. a.k. (duomenys neskelbtini) trečiojo asmens UAB „Vilniaus energija“ naudai 8216,28 Lt įsiskolinimo ir 246 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo Ž. J. a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovei B. J. a.k. (duomenys neskelbtini) 205,20 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės B. J. a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovui Ž. J. a.k. (duomenys neskelbtini) 222,40 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės B. J. a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 1322 Lt žyminio mokesčio, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovo Ž. J. a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 1490 Lt žyminio mokesčio, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Įsiteisėjusį sprendimo nuorašą nusiųsti Vilniaus miesto CM skyriui, kad šis įregistruotų santuokos nutraukimo faktą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą, apeliacinio skundo pateikimas sprendimo vykdymo išlaikymo priteisimo dalyje nesustabdo.