Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

2011-03-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1-16-100/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2011-03-07
Bylos Nr.
1-16-100/2011
Teisminio proceso Nr.
1-50-1-00344-2010-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Irena Pocevičienė
Nukentėjusysis
G. R.
Kaltinamasis
G. D.
Kategorijos
Baudžiamoji .byla Nr. 1-16-100/ 2011
Proceso Nr.1-50-1-00344-2010-1Procesinio sprendimo kategorija 1.2.25.4.1, 1.1.7.2.4, 2.1.15.3.3, 2.3.6.4.5 (S)
NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011m kovo 7d.
Kupiškis,

Kupiškio rajono apylinkės teismo teisėja Irena Pocevičienė, sekretoriaujant Vidai Suslikienei, dalyvaujant prokurorui Jurgiui Kiaušui, nukentėjusiajai G. R., jos įstatyminei atstovei N. R., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. D., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį išsilavinimą, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini) “ buhalteriu, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str.1d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis G. D. 2010m. birželio 13d., apie 12.45 val., (duomenys neskelbtini), sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, ties sklypu numeris (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį RENAULT LAGUNA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė Kelių eismo taisyklių 119 punkto reikalavimus - važiuodamas atbulas iš stovėjimo vietos ir privalėdamas duoti kelią kitiems eismo dalyviams, nedavė kelio jam iš kairės pusės važiuojančiam mopedui „X-STAR 50QT-13“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį vairavo neturintis teisės jo vairuoti Ž. R., ir su mopedu susidūrė, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta mopedu važiavusios keleivės G. R. sveikata, - jai nustatyta muštinė žaizda ir odos nubrozdinimas kairiame kelyje, kairio kelio girnelės šoninio raiščio plyšimas, kairio šlaunikaulio išorinio krumplio lūžis.

Kaltinamasis G. D. kaltu prisipažino visiškai. Paaiškino, kad jis 2010-06-13 apie 12:45 val. sodų bendrijoje “(duomenys neskelbtini)”, savo automobiliu “Renault Laguna” iš aikštelės važiavo atbulas nedideliu greičiu į sodo keliuką, kurio plotis apie 3 m. toliaua tvoros, aplink krūmai, matomumas blogas. Prieš važiuodamas apsižvalgė, tačiau nepastebėjo iš už posūkio atvažiuojančio motociklo, ir mergaitė, sėdėjusi ant šio motociklo, trenkėsi kojos keliu į automobilio žibintą, todėl ir eismo įvykio pasekmės tokios skaudžios. Jei mergaitė būtų atsitrenkusi į automobilio skardą, tai būtų tik sumušimas, o nuo trenkimosi į žibintą, trauma gavosi sudėtingesnė. Po šio įvykio jis labai pasimetė, iš karto nepakvietė policijos pareigūnų, rūpinosi mergaite, stengėsi, kad jai kuo greičiau būtų suteikta medicininė pagalba. Civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo pripažįsta. Apie šį įvykį jis pranešė draudimo bendrovei. Labai gailisi, atsiprašo nukentėjusiųjų.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė įrodyta byloje ištirtais įrodymais:

Nepilnametė nukentėjusioji G. R. paaiškino, kad 2010m. birželio 13 d. apie 12 val. brolis jai pasiūlė pasivažinėti draugo motociklu. Ji sutiko, ir jie nedideliu greičiu apsuko ratą apie sodus. Važiuojant sodo keliuku, kai buvo apie 3-4 m. nuo mašinos pamatė, kad ji išlenda į kelią. Brolis motociklą pasuko į tarpą tarp tvoros ir automobilio. Brolis nesusižalojo, o jai kliudė koją. Ji atsitrenkė į automobilio kampą, atrodo, kad į lempą, koją labai skaudėjo. Iš karto po įvykio automobilio vairuotojas ją nuvežė į ligoninę, ten koją jai susiuvo. Ji 9 dienas buvo gydoma ligoninėje. Po ligoninės ji dar 3 savaites negalėjo vaikščioti, koją skaudėjo. Dar ir dabar koją paskauda, negali sportuoti, daryti pratimų, suprastėjo jos fizinė būklė. Kojoje liko didelis randas. Jai padaryta ir neturtinė žala, nes po sužalojimo pasikeitė jos gyvenimas, pablogėjo bendravimas su draugais. Ji ant kaltinamojo nepyksta ir su juo susitaikė. Ieškinį dėl jai padarytos neturtinės žalos priteisimo ji palaiko.

Nepilnametės nukentėjusiosios įstatyminė atstovė N. R. paaiškino, kad jai žinomos visos įvykio aplinkybės. Dukra ką tik buvo namuose, o po keletos minučių sužinojo, kad ji jau reanimacijoje. Dukra jos nepasiklausė, ar gali su broliu važinėtis motociklu. Ji pripažįsta, kad dukra turėjo atsakingiau elgtis. Kaltinamajam ji neturi jokių pretenzijų, jis dukrai suteikė skubią pagalbą. Sužalota dukros koja smarkiai kraujavo, o medikai taip greit nebūtų atvažiavę. To įvykio pasekmes dukra bejaučia ir šiuo metu. Dukra visą vasarą negalėjo vaikščioti, praleido lovoje, tik rugpjūčio mėn. viduryje pradėjo po truputį vaikščioti. Dėl patirtos traumos dukra buvo pašalinta iš jaunučių krepšininkų rinktinės. Per kūno kultūros pamokas kai kas iš jos pasišaipo. Ir dabar dar sužalotai kojai skiriamos įvairios procedūros, makštos pratimai. Po sužalojimo liko mėlynos spalvos lanko formos didžiulis randas. Dukra pergyvena, kad negalės nešioti trumpų rūbų. Kaltinamasis juos lankė, domėjosi dukters sveikata, todėl su juo susitaiko, dėl to yra teismui pateikę susitaikymo protokolą. Pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo palaiko ir prašo neturtinę žalą priteisti iš draudimo bendrovės ir kaltinamojo, nes dukters gydymas dar tęsiamas, perkami vaistai, ateityje laukia operacija, fizinis skausmas.

Nepilnametis liudytojas Ž. R. parodė, kad įvykio datos nepamena, tačiau tą dieną iš ryto jis važinėjosi draugo mopedu. Jis draugo paprašė, kad šis leistų mopedu pavežioti jo sesę. Draugas sutiko, ir jis pasiūlė sesei pasivažinėti. Jie iš pradžių nuvažiavo iki pagrindinio kelio, o po to važiavo sodų keliuku. Mopedo greitis buvo apie 30 km/h, jis buvo su šalmu, o sesė be šalmo. Taip bevažiuodamas pamatė automobilį, kuris greit išsuko į keliuką. Jis motociklą stabdė, ir pro tarpą tarp tvoros ir automobilio motociklo priekis pralindo, o gale sėdėjusi sesė trenkėsi į automobilio dešinę pusę kaire koja. Vairuoti mopedą yra reikalingas vairuotojo pažymėjimas, jis vairuoti teisės šį mopedą neturėjo, todėl ir važinėjosi sodo keliuku. Jis tėvams buvo pasisakęs, kad važinėsis mopedu, ar apie tai pasisakė sesė, nežino.

Nepilnametis liudytojas V. P. paaiškino, kad jis praeitą vasarą, dienos nepamena, iš ryto draugui Ž. R. davė pavažiuoti savo mopedu ir sesę juo pavežioti. Draugas sakė, kad su mopedu važinėsis po sodų bendriją “(duomenys neskelbtini)”. Po kiek laiko Ž. R. grįžo vienas ir papasakojo, kad sužalojo sesę ir kad ją išvežė į ligoninę. Duodamas mopedą jis žinojo, kad Ž. R. neturi teisių tokį mopedą vairuoti.

Transporto priemonių RENAULT LAGUNA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir mopedo „X-STAR 50QT-13“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apžiūros ir eismo įvykio vietos apžiūros protokolais, iš kurių matyti, kad šios transporto priemonės kontaktavo, išdužęs automobilio dešinės pusės žibintas (b.l.5-10).

Asmens blaivumo testu, iš kurio matyti, kad G. D. 2010-06-13 buvo blaivus (b.l.30).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Panevėžio skyriaus ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad muštinė žaizda ir odos nubrozdinimas kariame kelyje, kairio kelio girnelės šoninio raiščio plyšimas, kairio išorinio krumplio defektas G. R. padaryta kieto buko daikto poveikyje, galimai sužalojant kairį kelį į kietas bukas transporto priemonės dalis. G. R. nustatomas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairio kelio girnelės raiščio plyšimo bei kairio šlaunikaulio išorinio krumplio lūžio jos sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui. ( b. l. 27).

Panevėžio teritorinės ligonių kasos raštu „Dėl žalos atlyginimo“ nurodyta, kad G. R. suteiktų gydymo paslaugų kaina 1446,34 Lt. ( b. l.39-44).

Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimu (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad automobilio Renault Laguna, v/n (duomenys neskelbtini), valdytojo civilinė atsakomybė apdrausta AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filiale, draudimas galioja iki 2011-03-14. ( b. l.15)

Ištyręs ir įvertinęs aukščiau nurodytų įrodymų visumą teismas daro išvadą, kad byloje įrodyta, kad G. D., važiuodamas atbulas iš stovėjimo vietos ir privalėdamas duoti kelią kitiems eismo dalyviams buvo neatidus, pažeidė Kelių eismo taisyklių 119 punkto reikalavimus, nedavė kelio jam iš kairės pusės važiuojančiam mopedui „X-STAR 50QT-13 ir su juo susidūrė. Šio eismo įvykio metu buvo nesunkiai sutrikdyta mopedu važiavusios keleivės G. R. sveikata. G. D. veika teisingai kvalifikuota ir atitinka nusikalstamą veiką numatytą, LR BK 281 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamojo G. D. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, jog jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Bausmės skyrimo motyvai

Skirdamas kaltinamajam G. D. bausmę, teismas atsižvelgia į LR BK 54 straipsnio nuostatas, į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, jos stadiją, motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

Kaltinamasis G. D. padarė neatsargų, nusikaltimą. G. D. yra neteistas, dirba, charakterizuojamas gerai (b.l.58,59), neįrašytas į priklausomybės ligų kabinetų įskaitas. Taip pat atsižvelgiama, kad kaltinamasis po eismo įvykio pasirūpino nukentėjusiąja, skubiai ją nuveždamas į ligoninę, bei į nukentėjusiosios ir jos įstatyminės atstovės poziciją, kurios kaltinamajam neturi pretenzijų, yra parašę susitaikymo protokolą. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskiriant G. D. bausmę – baudą, jos dydį, nustatant žemiau LR BK 47 straipsnio 3 dalyje 5 punkte numatyto bausmės vidurkio.

Dėl LR BK 38 straipsnio taikymo. Nukentėjusiosios G. R. įstatyminė atstovė teismui pateikė prašymą nutraukti baudžiamąją bylą BK 38 straipsnyje numatytais pagrindais ir susitaikymo su kaltinamuoju protokolą (b.l.91,92), kuriuose nurodyta, kad su kaltinamuoju susitaikė, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, atsiprašė nukentėjusiosios ir jos tėvų, lankė nukentėjusiąją ligoninėje, domėjosi jos sveikata, susitarė dėl žalos atlyginimo. Remiantis BK 38 str.1d. teismas gali atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės tik esant visoms sąlygoms, numatytoms BK 38 str.1d. Nors nukentėjusios atstovės ir kaltinamojo susitaikymo protokole nurodyta, kad dėl nukentėjusiajai G. R. padarytos žalos atlyginimo yra susitarta, tačiau tai patvirtinančių duomenų nei nukentėjusiosios atstovė, nei kaltinamasis teismui nepateikė. Priešingai, nukentėjusiosios atstovė pateikė civilinį ieškinį kaltinamajam (b.l.93-96), kuriame prašoma priteisti iš kaltinamojo G. R. 3368 Lt dydžio neturtinę žalą, šį reikalavimą palaikė ir teisminio nagrinėjimo metu. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas laiko, kad kaltinamojo G. D. atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės nėra visų pagrindų, numatytų BK 38 straipsnio 1dalyje.

Civilinis ieškinys

Civiliniame ieškinyje prašoma priteisti atlyginti iš draudiko AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo - 8632 litus ir iš kaltinamojo G. D. -3368 litus nukentėjusiajai nepilnametei G. R. 12000 litų neturtinei žalai atlyginti (b.l.93-96).

Civilinis atsakovas - kaltinamasis G. D. ieškinį pripažino. Civilinio atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, pateikė teismui paaiškinimą dėl pareikšto ieškinio ir prašymą bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant (b.l.119-121).

Civilinio atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo atstovo pateiktame paaiškinime nurodyti argumentai, kad ieškinys reiškiamas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, nepagrįsti. Draudikas šioje byloje yra AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialas (b.l.15,16), o pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 16 straipsnį draudikas arba Biuras moka išmoką, jeigu transporto priemonės valdytojui dėl padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui atsiranda civilinė atsakomybė. Išmoka mokama atsižvelgiant į tos valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus. Taigi, ieškinys pareikštas tinkamam atsakovui. Civilinio atsakovo – draudiko pozicija pateiktame paaiškinime dėl pareikšto neturtinės žalos atlyginimo nevienareikšmė. Nurodoma, kad draudimo bendrovė neturi pakankamai duomenų, kiek dėl eismo įvykio kilimo yra atsakingas draudėjas, ieškovės atstovė draudimui nėra pateikusi medicininių dokumentų, įrodančių patirtą žalą, bei nenurodžiusi sąskaitos, į kurią turi būti pervesta išmoka, todėl ieškovei nesilaikius tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos, kuria dar galima pasinaudoti, ieškinį draudimo bendrovės atžvilgiu palikti nenagrinėtą. Taip pat prašoma ieškinį draudimo bendrovės atžvilgiu atmesti. Civilinis atsakovas – draudikas argumentus dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu grindžia Civilinio proceso kodekso normomis. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas (BPK 113 str.), todėl nėra pagrindo palikti jį nagrinėtą. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad 2010-09-09 Panevėžio teritorinė ligonių kasa AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialui pateikė duomenis apie 2010-06-13 eismo įvykio metu nukentėjusiajai G. R. padarytus sužalojimus bei Panevėžio apskrities VPK kelių policijos biuro 2010-08-18 raštą dėl eismo įvykio kaltininko – draudėjo G. D. veiksmų (b.l.33,34,41-44). Draudėjas G. D. taip pat informavo draudiką apie eismo įvykį. Tai rodo, kad atsakovui buvo pateikti pakankami duomenys, įrodantys patirtą žalą, draudėjo kaltę. Be to, civilinis atsakovas privalo kviečiamas dalyvauti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (BPK 111 str. 3d.) ir duoti paaiškinimus dėl civilinio ieškinio esmės (BPK111 str.3d.). Esant nurodytoms aplinkybėms nėra pagrindo atmesti ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiai G. R..

BPK 28 str. nurodyta, kad nukentėjusiuoju pripažįstamas fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika padarė fizinės, turtinės ar moralinės žalos. Šiuo atveju nukentėjusioji G. R. nusikalstamos veikos pasekmes patyrė tiesiogiai - buvo sužalota eismo įvykio metu. Pagal CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 str. 2 d. nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad nukentėjusioji G. R. dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo patyrė skausmą, dvasinius išgyvenimus, gydėsi ligoninėje, buvo sutrukdytos jos vasaros atostogos, turėjo į vairių nepatogumų, sumažėjo jos bendravimo galimybės, sumažėjo galimybės sportuoti, liko randų pėdsakai. Kokia padaryta turtinė žala (išskyrus gydymo išlaidas) nukentėjusioji, jos atstovė nenurodė, ją atlyginti nereikalauja. Civilinės atsakomybės draudimo atveju pareiga atlyginti turtinę ir neturtinę žalą kyla dviem asmenims – draudikui ir žalą padariusiam asmeniui ar už jo veikas materialiai atsakingam asmeniui (draudėjui). Bendra taisyklė, kad draudikas prisiima ribotą atsakomybę ir atlygina žalą neperžengdamas įstatyme nustatytų ribų – šiuo atveju 2500 eurų dėl neturtinės žalos padarymo, numatyta Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnyje.

G. R. nesunkus sveikatos sutrikdymas buvo padarytas nusikalstama veika dėl neatsargumo. Nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgtina ne tik į aukščiau nurodytas aplinkybes, bet ir į tai, kad eismo įvykio kilimui turėjo įtakos ir lengvabūdiškas, neatsakingas nukentėjusiosios brolio Ž. R., neturinčio teisės vairuoti mopedą, ir pačios nukentėjusiosios, be tėvų žinios pasivažinėjimas mopedu su broliu, kuris neturi teisės vairuoti transporto priemonę, sodo keliukais, elgesys. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas daro išvadą, kad reikalaujamos priteisti neturtinės žalos dydis 12000 Lt yra akivaizdžiai per didelis ir ši suma mažintina iki 8632 litų, ją priteisiant iš AAS „Gjensidige Baltic“ filialo Lietuvoje.

Iš G. D. išieškotinos proceso išlaidos už teismo šaukimus – 23,35 Lt (BPK 103 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302 str.- 305 str., 307 str. ,

nusprendė:

G. D. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalį ir jį nubausti 20 MGL, t.y. 2600 (dviejų tūkstančių ir šešių šimtų) litų bauda.

Vadovaudamasis LR BPK 352 straipsniu ir LR Bausmių vykdymo kodekso 22 straipsniu išaiškinti G. D., kad šiuo nuosprendžiu paskirtą baudą jis privalo sumokėti per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300, esančią AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 6801. Baudos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą reikia pristatyti į Kupiškio rajono apylinkės teismą (L.Stuokos-Gucevičiaus a.10,Kupiškis).

Nukentėjusiosios, civilinės ieškovės G. R. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo tenkinti iš dalies ir jos naudai iš atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ Filialo Lietuvoje priteisti 8632 Lt ( aštuonis tūkstančius šešis šimtus trisdešimt du litus) neturtinės žalos atlyginimo. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Iš G. D. valstybės naudai išieškoti 23,35 (dvidešimt tris litus ir 35 ct) proceso išlaidų.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo, paduodant apeliacinį skundą, gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Kupiškio rajono apylinkės teismą.

Teisėja Irena Pocevičienė