Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

2. Kaltinamasis R. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad savo kaltę pripažįsta iš dalies, pripažįsta, kad nukentėjusiąją N. S. sužalojo. Kaltinamasis nurodė, kad su nukentėjusiąja N. S. buvo sugyventiniai, kartu gyveno (duomenys neskelbtini) metų, vedė bendrą ūkį. 2022-08-08 nukentėjusioji išėjo į parduotuvę maisto ir parėjo namo gal apie 10.30 val. Parnešė litrą degtinės, ją gėrė dviese, nukentėjusioji gamino maistą, žiūrėjo televizorių. Išgėrus parneštą litrą degtinės, N. nuėjo prigulti, o kaltinamasis liko prie televizoriaus. Paskui N. pasakė, kad eis į parduotuvę, parnešė dar litrą degtinės ir jie tuomet susiginčijo – kaltinamasis pasakė jai: „eik pas savo kuilį“. Po šių žodžių nukentėjusioji N. S. kočėlu trenkė kaltinamajam, o jis tuomet trenkė nukentėjusiajai į krūtinę, dėl to ji krisdama prasiskėlė galvą į durų staktą. Tuo metu į veidą nesudavė. Kaltinamasis teigia iš vonios atnešęs jai rankšluostį, kadangi ji gulėjo, todėl liepė keltis ir eiti į lovą. N. nesikėlė, tuomet priėjo ir įspyrė į jai šonus. Nukentėjusioji atsikėlė ir nuėjo į kambarį, o kaltinamasis liko kambaryje žiūrėti televizorių. Po pusės valandos užėjo pas ją į kambarį ir pamatė, kad N. guli ant žemės. Pajudino ją, pastaroji sumurmėjo kažką, tačiau kaltinamasis nesuprato ką. Liepė keltis ir lipti į lovą, o ji nesikėlė. Kaltinamasis sakė: „eik į koridorių ir gulėk“, ir tuomet ištempė į koridorių. Jam vėliau pagailo N., pagalvojo, ką kaimynai pasakys, tuomet parsitempė nukentėjusiąją į kambarį atgal. Po kiek laiko atvyko pareigūnai, jį sulaikė, uždarė į areštinę. Ryte vežė pas tyrėją klausti kaip, kas. Kaltinamasis teigia nesupratęs, kas įvyko, galvojo, kad N. namuose, bet jam pasakė, kad ji mirusi. Kaltinamasis teigia matęs, kaip nukentėjusioji N. galva trenkėsi į durų staktą ir tai, kad kraujas laša ant grindų. Neigia sudavęs iki dešimties smūgių. Tuomet, kai N. buvo nugriuvusi, ir jis liepė keltis, eiti jai į lovą, tuomet spyrė, bet dešimties smūgių nebuvo. Nuo galvos smūgio į durų staktą jai pradėjo bėgti kraujas iš nosies. Įvykio metu buvo gal litrą degtinės išgėręs, kadangi dviese su N. buvo išgėrę 1,5 litro degtinės. Patvirtina tai, ką pasakojo ikiteisminio tyrimo metu, t. y., kad N. į koridorių ištempė laikydamas už pažastų, gal ir apsuko. Tempiant į koridorių, nukentėjusioji buvo apsirengusi chalatu. Po to, kai ištempė N. į koridorių, kambaryje išgėrė porą stikliukų degtinės ir įtempė nukentėjusiąją atgal. Parsitempęs N. atgal į kambarį, paliko ją miegamajame, pats nuėjo į kitą kambarį žiūrėti televizoriaus ir tuomet atvyko policija. Koridoriuje nukentėjusiajai nieko nedarė, mėsos muštuko negalėjo būti, tokių daiktų nenaudojo. Nežino, kaip nuo galvos dėl tempimo buvo atkelta oda, gal nukentėjusioji krapštėsi žaizdą, tačiau tą dieną nukentėjusiosios už plaukų netempė. Nepamena, kur policijos pareigūnai ją rado. Įvykio dieną į veidą lygtais nebuvo suduota, į pilvo sritį galimai pataikė, kai spyrė į šonus. Nežino, kada N. mirė. Kai vyko konfliktas, į butą niekas nebuvo atėjęs, niekas kitas negalėjo jos sumušti tą dieną. Matė, kiek trauminių poveikių buvo jos kūne, nežino, ar tai jo veiksmai. Ryte, iki konflikto, nukentėjusioji nebuvo sumušta. J. S. civilinio ieškinio nepripažįsta, nežino už ką jai atlyginti. Vieną kartą N. S. grįžo ir sakė, kad net „labas“ dukra jai nepasakė parduotuvėje. Dėl A. R. civilinio ieškinio taip pat nepripažįsta, jo nematė per tuos (duomenys neskelbtini) metų bendro gyvenimo su N.. T. R. patirtą turtinę žalą – laidojimo išlaidas – pripažįsta, net ir pats turėjo tą padaryti. Neturtinės žalos nepripažįsta, tačiau patvirtino, kad nukentėjusioji N. S. bendravo su T. R..

3. Nukentėjusioji T. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nukentėjusioji N. S. – jos mama ir iki pažinties su R. B. gyveno tvarkingą ramų gyvenimą, turėjo nuolatinį darbą. Tačiau, susipažinusi su kaltinamuoju, pradėjo išgėrinėti, išeidavo iš namų, o paskui pradėjo su juo gyventi. Buvo grįžusi pas buvusį vyrą sumušta: veidas buvo mėlynas, mėlyna ranka, tačiau, praėjus kiek laiko, ji vėl grįžo pas R. ir nuo tada pradėjo nuolatos gyventi. Prieš kokius 6 metus mama buvo atėjusi pas nukentėjusiąją visa sumuša, sakė, kad R. B. ją skriaudžia. Jos krūtinė ir pusė rankos buvo mėlynos, galvoje pamatė gyjančią žaizdą. Mama sakė, kad kaltinamasis galvą prakirto kirviu, prašėsi nukentėjusios pagalbos. Mama tą dieną miegojo pas nukentėjusiąją, o kitą rytą išvažiavo į krizių centrą, nes pas kaltinamąjį grįžti nebenorėjo. Iš krizių centro nuvyko į policiją, parašė pareiškimą ir iš krizių centro išsiuntė ją į nakvynės namus. Ten padėjo mamai viską susitvarkyti. Nakvynės namuose mama gyveno gal mėnesį. Tą mėnesį nukentėjusioji savo motina rūpinosi. Tąkart mama dėl R. B. veiksmų buvo parašiusi pareiškimą, kiek pamena, jis atliko bausmę, o kai jis grįžo atlikęs bausmę, jie vėl apsigyveno kartu. Tuo metu gal 2–3 mėnesius negėrė, kaltinamasis turėjo darbą, jie gyveno pas R. B. motiną, o nukentėjusioji bendravo su savo mama N. S.. Paskui jie vėl pradėjo gerti, abu prarado darbus. Kai mama atvykdavo pas nukentėjusiąją, ji būdavo sumušta: nuo mušimo mamos veidas visada būdavo mėlynas ir net deformuotas, giminės gatvėje jos nepažino. Prieš mirtį mama buvo atėjusi pas nukentėjusiąją į darbą, vėl buvo sumušta, ant dešinės pusės kaklo buvo kokių 2 eurų monetos dydžio žaizda, kaip kraujosruva, prakirsta lūpa. Paklausus, kas nutiko, visuomet sakydavo, kad pati nukrito nuo laiptų arba pati susižalojo, bet anksčiau sakiusi, kad bijo R. B., nes jis sakęs, kad mamą užmuš. Kai mamai padėjo apsigyventi krizių centre, R. B. tuo metu buvo girtas, mamai neatidavė daiktų, paso, grasino susidoroti, ne kartą pačiai nukentėjusiajai grasino, jos mamai sakė, kad ją užmuš, taip pat grasino ir nukentėjusios sesei. Mamą apgyvendino nakvynės namuose, nes pas save nukentėjusioji negalėjo pasiimti, pati gyvena pas uošvius. Kai mama su R. B. išsikraustė gyventi į (duomenys neskelbtini), pas juos nėra buvusi, nes nenorėjo bendrauti su kaltinamuoju, tačiau mamą matydavo bent kartą per savaitę, nuolat susiskambindavo. Apie įvykį nieko nežino, jai pranešė policijos pareigūnas. Pateikė civilinį ieškinį ir prašo priteisti 1747,60 Eur turtinę žalą, tai išlaidos, patirtos laidojant mamą, bei neturtinę žalą – 40 000 Eur, kurias sudaro duoti pinigai maistui mamai ir R. B., be to, dvasiniai išgyvenimai, patirti po mamos mirties. Nukentėjusiajai teko kreiptis į gydymosi įstaigą, pirko vaistus, kadangi dėl išgyvenimų sutriko miegas.

4. Nukentėjusysis A. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nukentėjusioji buvo jo mama. Dėl faktinių aplinkybių nieko nežino, nes gyvena užsienyje. Pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti neturtinę žalą – 30 000 Eur, kadangi patyrė dvasinius išgyvenimus, buvo skausmas. Nukentėjusysis nurodė, kad užsienyje gyvena 16 metų, paskutinį kartą su mama matėsi gal prieš 5 metus. Nurodo, kad su mama nebendravo dažnai, retai susiskambindavo, nežino, kada paskutinį kartą iki įvykio bendravo su mama, jos materialiai nerėmė, buvo minimalus ryšys greičiausiai dėl jos alkoholio vartojimo. Apie mamos mirtį paskambinusi pasakė sesuo T., buvo grįžęs į laidotuves. Tokia suma įvertina neturtinę žalą, nes mamos gyvybė neįkainojama.

5. Nukentėjusioji J. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad N. S. buvo jos mama. Paties įvykio detalių nežino. Pateikė 25 000 Eur sumos civilinį ieškinį, kurį sudaro grįžimas į Lietuvą, moralinė žala organizuojant mamos laidotuves. Mama daug metų ne kartą skundėsi, kad kaltinamasis smurtauja ir nukentėjusiajai buvo labai sunku ir blogai morališkai. Kai sužinojo, kad mama nužudyta, tai nukentėjusiajai suteikė daug skausmo, širdgėlos, kurią jaučia iki dabar, tai trauma visam gyvenimui. Su mama santykiai buvo trapūs, bet iki jos santykių su R. B. buvo artimos. Patirtą žalą vertina 25 000 Eur, nes mamos nesusigrąžins, o širdgėla išliks. Mama visada skųsdavosi, kad yra mušama ir nukentėjusiąją tai paveikdavo, nes negalėjo niekuo padėti. Kaltinamasis skambinėdavo ir reikalaudavo pinigų, sakydavo daug patyčių. Nukentėjusioji nurodė, kad 8 metus gyvena užsienyje, išvyko iš Lietuvos, kai jai buvo 18 metų. Kol gyveno Lietuvoje, gyveno su mama. Keli mėnesiai iki nukentėjusiosios išvykimo, mama pradėjo bendrauti su R. B.. Su mama paskutinį kartą nukentėjusioji matėsi prieš 4 metus, kai buvo grįžusi į Lietuvą. Su mama dažnai nepalaikydavo kontakto, bet susiskambindavo arba susirašydavo žinutėmis per gimtadienius. Iki nukentėjusios išvažiavimo prie mamos pragyvenimo su seserimi prisidėdavo maistu ir pinigais. Nukentėjusioji sesers visada klausdavo, ar gali prisidėti, gal ką mamai nupirkti, rūbų, maisto, bet sesuo viską dengdavo iš savo lėšų. Negalėjo su mama bendrauti dėl R. B. elgesio, nes jis buvo labai agresyvus, paimdavo mamos telefoną, skambindavo, grasindavo. Kartą buvo atėjęs į nukentėjusios namus, primušė jos tėtį. Kai išvyko iš Lietuvos, su mama buvo bendravimas telefonu, žinutėmis gimtadienio proga.

6. Liudytojas D. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad asmeniškai kaltinamojo nepažįsta, nepamena, kad būtų bendravęs, bet kaimynystėje būtų pažinęs. Liudytojas parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), kaip ir kaltinamasis. Pamena, kad grįžęs namo bute Nr. (duomenys neskelbtini) išgirdo kažkokius trankymus. Atrakinęs savo duris, pasiklausė, tačiau nieko negirdėjo. Pasidėjo ant stalo telefoną, gal po 10 sekundžių koridoriuje išgirdo kažkokius bildesius. Suprato, kad tai, kas vyko už durų, veiksmas persikėlė į koridorių. Žinojo, kad tame bute gyvenančių asmenų santykiai konfliktiški. Pasiėmė telefoną ir tikėjosi nufilmuoti, kas vyksta koridoriuje. Išėjęs su telefonu, pamatė užsidarančias duris ir gulinčią moterį. Pamanė, kad įvyko konfliktas, kad buvo smūgis, ir ji pargriuvo. Priėjo arčiau ir pamatė, kad moteris sužalota, be sąmonės. Paskambino 112 ir, pagalvojęs, kad jam nesaugu, nusileido laiptais žemiau, kad pabaigtų pokalbį. Pakeliui sutiko kaimynę. Pats liudytojas buvo ištiktas šoko ir paprašė, kad kaimynė dalyvautų kartu. Baigęs pokalbį, nuėjo prie nukentėjusiosios. Šalia buvo kaltinamasis ir koja bandė moterį judinti. Jis turėjo sutrikusią pusiausvyrą ir atrodė, kad jis ją spardė, bet gal labiau norėjo ją išjudinti, kaip miegančią bandė pažadinti. Liudytojas nurodė nepamenantis visų aplinkybių, tačiau ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus ir juos patvirtina.

a. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, perskaityti liudytojo D. K. parodymai, užfiksuoti ikiteisminio tyrimo metu.

Liudytojas D. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini). Kaimynus penktame aukšte iš matymo pažįsta. Kaimynę iš (duomenys neskelbtini) kambario žinojo iš matymo, tik jos vardo nei pavardės nežino, ji atsikraustė maždaug prieš dvejus metus. Ji ateidavo pas jį pasiklausti dėl mokesčių ar kitokių dalykų. Žinojo, kad ji gyvena su kažkokiu vyru, tik retai jį matydavo. Kad moteris išgerianti ir pavargusi, pastebėjo seniai, tačiau, kad gali būti mušama, pirmą kartą pamatė maždaug prieš 10 dienų. Ant jos veido buvo matyti nubrozdinimai – nudžiūvusio kraujo žymės, tada ji buvo išgėrusi ir atėjo pas jį pasiskolinti pinigų. Pinigų jai nedavė. 2022-08-07 apie 12:07 val. jam paskambino pažįstamas, kuris dirba parduotuvėje, jis buvo susirūpinęs, nes jis nurodė, kad moteris (kuri gyvena (duomenys neskelbtini). Žinojo, kad kalba apie ją, nes ji vienintelė tokia ateidavo į tą parduotuvę), pas jį atėjo sumušta ir teigė, kad ji neturi pinigų bei valgyti. Kadangi jis yra namo pirmininkas, pažįstamas jam sakė, kad pasirūpintų ja. Kai pabaigė su juo kalbėti, nulipo į kiemą norėdamas išvažiuoti ir pamatė minėtą kaimynę išeinančią iš jo parduotuvės ir su ja prasilenkė, ant jos veido matėsi mėlynės, buvo praskelta lūpa, akis sumušta. Moteris nuėjo į laiptinę. Kitą dieną jis ją susitiko laiptinėje ir paklausė jos, kaip ji jaučiasi, ji nieko neatsakė. Sakė jai, kad mato, jog ji yra sumušta ir pasakė, kad nebegertų, ji vėl nieko neatsakė ir nuėjo. Nuolatos girdėdavo, kaip tame bute šūkauja vyras, jis rėkdavo „atstok nuo manęs“, trenksmų bute negirdėdavo. Moters balso niekada negirdėdavo. Šiandien į namus grįžo po 22:15 val. maždaug ir rakindamas duris išgirdo vyriškus žodžius „tu prostitute, tu nežinai ką reiškia kalėjimas“, po to sekė du duslūs smūgiai. Dabar jau suvokia, kad smūgiai buvo suduoti į kūną. Vyriškis šaukė, dabar tiksliai neatkartos žodžių, bet jis jai grasino. Atsirakino duris ir telefoną laikė rankose, galvojo kviesti policiją. Įėjo į kambarį, tačiau durų neuždarė. Išgirdo, kad kažkas rakina duris ir tada jis staiga užsidarė savąsias ir maždaug po 5 sekundžių, kol pasidėjo telefoną ir nusimovė batus, vėl išgirdo bendro naudojimo koridoriuje žmogaus griuvimą ant žemės. Pagriebė telefoną ir, išėjęs į koridorių, pamatė gulintį žmogų ir užsidarančias (duomenys neskelbtini) kambario duris. Pradėjo filmuoti. Pamatė, kad ant žemės guli nuoga moteris, kuri nejudėjo. Nenorėdamas konflikto nusileido į apačią ir pradėjo skambinti 112. Laiptinėje sutiko kaimynę iš (duomenys neskelbtini) aukšto, ir ji, išgirdusi, ką jis kalba, nenuėjo, jai pasakė, kad neitų. Pasikvietė kaimyną, kad būtų kartu su juo, ir pats nuėjo į viršų ir matė koridoriuje vyrą su apatiniais, be „maikės“, jis spardė gulinčią moterį į visas kūno dalis. Pradėjo šaukti, ką jis daro, tada jis pradėjo eiti link jo. Vyras jam sakė, kad viskas gerai ir kad nesikištų, liepė pasišalinti, nematė, kad vyriškis būtų dar kartą grįžęs j butą. Moteris gulėjo nejudėdama. Kai atėjo kaimynas, kurį pasikvietė, jis nusileido į apačią pasitikti policijos. Turi filmuotos medžiagos apie 3 sekundes, kuri buvo 22:18 val., ten matyti gulinti moteris (t. 1, b. l. 178–180).

7. Liudytoja V. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamąjį pažįsta iš matymo. Liudytoja gyvena adresu: (duomenys neskelbtini). Su kaltinamuoju susitiko gal 3–4 kartus namo koridoriuje atsitiktinai, tačiau kaltinamąjį girdėjo tuos 2,5 metų. Kaltinamojo (duomenys neskelbtini) butas yra priešais liudytojos buto duris. Visą laiką girdėdavo jo balsą: keiksmažodžius, rėkimą, koliojimus, muziką. Būna porą valandų ramu, ir vėl garsai. Dar pirmais, antrais metais jis dingdavo. Bute kaltinamasis gyveno su moterimi, tačiau moters balso niekada nėra girdėjusi, šūkaudavo tik kaltinamasis. Iki 2022-08-08 įvykio dvi paskutines paras kaltinamasis ypatingai triukšmavo. Kai jis šūkavo, vardo neminėjo, bet buvo žodžiai: „čiuožk iš čia, tu tokia ir tokia, čiuožk iš čia“, buvo visi tokie dveji metai. Įvykio dieną, apie dešimtą valandą, išgirdo, kad rėkauja koridoriuje. Pamatė pravertas kaltinamojo buto duris ir jį iki pusės išsirengusį. Liudytoja nuėjo į kambarį ir po 10–15 min. vėl išgirdo triukšmą, daug pašalinių garsų ir pamatė kaltinamąjį, paguldytą ant žemės, po to pamatė gulinčią moterį, jos kojos buvo prie liudytojos durų. Tai buvo moteris, kuri gyveno su B.. Moteris buvo visiškai nuoga, ant jos kūno buvo matyti sužalojimai, mėlynės jau buvo pageltę, matė, kad sužeista galva, iš pakaušio tekėjo kraujas.

8. Liudytojas E. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio metu dirbo policijos reagavimo sudėtyje, buvo vyresnysis tyrėjas. Patruliavo centrinėje miesto dalyje ir gavo pranešimą, kad į bendrojo naudojimo koridorių ištempta moteris, kuri nerodo gyvybės ženklų. Į įvykio vietą pirmiau nuvyko kitas policijos ekipažas. Atvykus liudytojui į įvykio vietą, namo penktame aukšte buvo rasta moteris, gulinti ant žemės, o priešais ją gulėjo surakintas sulaikytasis. Tuo metu jį pakėlė, atvyko dar vienas ekipažas, liudytojas nurodė įtariamąjį nuvesti į automobilį ir stebėti, kad nesižalotų. Liudytojas sulaikyto asmens paklausė, kas čia įvyko. Jis aiškino nenoriai, buvo matyti, kad yra neblaivus ir labai suirzęs. Pasiteiravus, kodėl susipyko, jis pradėjo aiškinti, kad yra pavydus, ir jos nebuvo namuose vieną ar dvi dienas, todėl įvyko žodinis konfliktas, jie vartojo namuose alkoholį, ir sakė, kad jis kumščiu trenkė jai į krūtinės sritį, nes galimai nukentėjusioji jam trenkė iš kočėlo. Kaltinamasis sakė, kad trenkė vieną kartą ir nurodė, kad „ji stopudovai pareiškimo nerašys“, tuo pokalbis buvo baigtas, nes buvo beviltiška. Kolegos nuvedė įtariamąjį, o liudytojas su kita tyrėja liko spręsti, kaip susidėlioti planus, kad išsiaiškintų įvykio aplinkybes. Iš pradžių buvo nustatoma moters tapatybė, nes įtariamasis nesakė, kas ji tokia. Jis buvo ir pamelavęs, nes rado kitos moters duomenis, o įtariamasis patvirtino, kad tai – rasta moteris, bet paskui nustatė, kad tai buvo ne ta moteris, kurios dokumentus rado. Tuomet rado kitą, ir kaimynai patvirtino tapatybę. Tuo metu liudytojas pradėjo bendrauti su kaimynais, kurie aiškino, kad nelabai ką girdėjo. Kaimynė iš priešais esančio buto sakė, kad ji žiūrėjo televizorių ir išgirdo trenksmą, priėjo prie durų akutės ir pastebėjo, kad jie konfliktuoja, ir nuėjo toliau žiūrėti televizorių. Paskui sakė, kad antrą kartą priėjo prie durų ir pamatė gulinčią moterį. Vėliau buvo bendrauta su pranešėju, namo pirmininku, kuris teigė, kad išgirdo kažkokį garsą ir nieko nelaukęs, žinojo, kad jie yra konfliktiški, paėmė mobilaus ryšio telefoną ir įjungė vaizdo įrašymo funkciją. Jis parodė vaizdo įrašą, kaip jis pro duris nufilmavo į bendrojo naudojimo koridorių ištemptą moterį. Daugiau buvo aiškinamasi įvykio aplinkybės, iškviestas kriminalistinių tyrimų ekspertų ekipažas, buvo pasitelktas teismo medicinos ekspertas, kurį liudytojas vyko atvežti. Kaip suprato liudytojas, kaltinamasis nesuprato, kad moteris mirusi. Prieš tai liudytojas peržiūrėjo, ar buvo fiksuoti smurto atvejai šeimoje, tai buvo ne pirmas kartas, kai kaltinamasis smurtauja. Jis galimai galvojo, kad pabus policijoje 48 val., susitaikys ir viskas. Moters lavonas buvo visas mėlynas ir ji buvo visiškai nuoga.

9. Ekspertas L. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pirmoje papildomoje išvadoje, kuri atlikta rugsėjo 9 d. (t. b. l. 66–67, psl. 3–4), nurodė mažiausiai 29 trauminius poveikius, neįtraukti tie trauminiai poveikiai, kurie buvo padaryti po mirties. Daugybiniai šonkaulių lūžiai buvo penkiose krūtinės ląstos linijose, o daugybiniai – tai yra trys ir daugiau. Terminai „daugybiniai“ ir „dauginių“ – tai analogiški terminai, skirtumo nėra. Pirmoje papildomoje išvadoje A ir B punktuose nurodyta: galvoje pakaušyje, į veidą smūgiai ir pilve, tai neišskyrė trauminių poveikių. C punkte trauminiai poveikiai – nugriuvus, tokie sužalojimai, labiau tikėtina, padaryti kietu buku daiktu. C punkte sužalojimai – tai skirtingos vietos, nes buvo dešinio inksto srities dešinėje pusėje kraujosruva ir mažojo dubens kraujosruva buvo iš priekio prie šlapimo pūslės, tai apatinė dalis iš priekio, dešinėje pusėje. Moters mirtis buvo kelių valandų laikotarpiu, kol įvyko dekompensuotas nukraujavimas. Žaizda nosyje, lūpoje buvo kraujingos. Dalis kraujavimo buvo į išorę ir dalis buvo į vidų, nes žarnų pasaite, inkstų guolyje prie šlapimo pūslės taip pat, kaip ir nurodyta papildomoje išvadoje, kad ir visi kiti sužalojimai prisideda prie mirties, nes į vidų buvo apie 500–800 ml nukraujavimas. Pagal tų kraujosruvų vaizdą – kraujavimas buvo kelių valandų laikotarpiu. Pomirtiniai sužalojimai atrodo kitaip, nes po mirties pažeista oda apdžiūna. Šonkauliai sužaloti prieš pat mirtį, kol nebebuvo kraujo spaudimo, buvo netektas didelis kraujo kiekis, nes aplink šonkaulių lūžius buvo išsiliejęs labai mažas kraujo kiekis. Nugaros juosmeninėje dalyje buvo kraujosruva, kuri turėjo specifinę formą, daiktų apžiūros protokole buvo pateiktas mėsos muštuko vaizdas ir galimai muštuku buvo vienas sužalojimas, viena kraujosruva. Tai buvo prieš mirtį. O žiedo formos – pomirtiniuose sužalojimuose. Skausmas – subjektyvi sąvoka, priklauso nuo alkoholio kiekio, streso, tai gali būti nejuntamas, alkoholis veikia kaip anestetikas. Antroje ekspertizėje 2A punkte nurodyti sužalojimai, tai – kraujavimą sukėlęs mušimas. Šita žaizda galėjo būti ir tiesioginio trauminio pobūdžio ir nugriuvus. Toks kraujo kiekis negalėjo turėti reikšmės mirčiai. Tokie sužalojimai, jei būtų buvę operuojant, tai būtų kvalifikuoti kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, bet mirčiai tiesioginės įtakos atskirai vieni būtų neturėję. Mirtį sukėlė mirtinas kraujo kiekio netekimas. Jų visuma lėmė mirtį. 29 trauminiai poveikiai – įtaka mirčiai, kaip nurodė antros papildomos išvados 2 punkto pabaigoje, šie nurodyti sužalojimai neturėjo tiesioginės įtakos, tačiau kiekvienas iš jų nedidele dalimi sumažino kraujo kiekį, kuris organizme aprūpina vidaus organus (t. 2, b. l. 74–76). Kraujosruva, kuri buvo kojoje, ji gana masyvi ir galimai kokie 300 ml kraujo vienoje kraujosruvoje. Išoriniai, vidiniai sužalojimai – jų visuma sukėlė mirtį. Kraujavimas nustojo vykti, kai žmogus mirė, nes dėl kepenų būklės sutrinka kraujo krešėjimas, tai kraujo tekėjimas galėjo ir nesustoti. Savaime nesukrešėjo. Pirmoje išvadoje nurodyta, kad nukentėjusiajai buvo nustatytas 2,09 promilės neblaivumas. Toks alkoholio kiekis galėjo suveikti kaip anestetikas, nes kiekvienas organizmas reaguoja individualiai. Nurodytas sužalojimų laikas – trys paros iki mirties. Tai – maksimalus laikas, bet galėjo būti ir prieš aštuonias valandas. Yra dalis sužalojimų, kuriuos galėjo tiksliau įvardinti, o dalis sužalojimų, kaip kraujosruvos, – apie tris paras, bet taip pat nėra tiksliai, galimai ir penkios paros. Vakarų literatūroje taip stipriai prie dienų „nebesirišama“. Galima teigti, kad į lūpą galimai buvo suduota naujai, žaizda atsivėrė ir buvo kraujuojanti, nors prieš tai ant jos buvo šašas. Papildomos išvados 3 punkte – tiksliai nėra galimybės atsakyti, kada galėjo išsivystyti sąmonės netekimas, ir kiek laiko buvo sąmoninga. Sąmonę galėjo prarasti ne nuo smūgio, o netenkant kraujo tam tikru metu, kai iš pradžių yra kompensuotas kraujo netekimas, paskui nekompensuotas, tada nebeužtenka kraujo, ir smūgio galima ir nesuduoti. Atriboti nuo kurio kraujo netekimo, vidinio ar išorinio, negalima.

10. Iš pranešimo apie įvykį matyti, kad jis užregistruotas 2022-08-08 22.22 val., pranešimo telefonu laikas 2022-08-08 22.18 val. Įvykio adresas: (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 99).

11. 2022-08-09 tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 23.03 val. R. B. nustatytas 3,70 promilių girtumas (t. 1, b. l. 114).

12. Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra penkių aukštų, geltonų plytų bendrabutyje, pažymėtame Nr. (duomenys neskelbtini). Bendrabučio laiptinės penktame aukšte, kairėje pusėje yra koridorius. Koridoriaus gale, ant grindų, yra lavonas, uždengtas juodos spalvos plastikiniu polietilenu, 4,30 m atstumu nuo galinės koridoriaus sienos ir 0,10 m atstumu nuo koridoriaus dešinės sienos, ant grindų yra rausvos spalvos skysčio, galimai kraujo dėmės. Ant koridoriaus sienos, 2,20 m atstumu nuo galinės koridoriaus sienos ir 0,50 m aukštyje yra rausvos spalvos, galimai kraujo dėmė. Ant buto Nr. (duomenys neskelbtini) durų, 0,79 m atstumu nuo galinės koridoriaus sienos ir 0,30 m aukštyje, yra raudonos spalvos, galimai kraujo dėmės. Tarp buto Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), bendrame koridoriuje, yra raudonos spalvos skysčio, galimai kraujo vilkimo žymės. Nuogas moteriškos lyties lavonas guli ant nugaros. Ant lavono veido, kairėje pusėje, akių vokų ir skruosto srityje yra švieži sužalojimai. Lūpų dešinėje pusėje yra šviežios muštinės žaizdos. Taip pat yra krūtinės ląstos daugybiniai šonkaulių lūžiai. Krūtinės ląstos priekiniame paviršiuje, vidurio linijoje bei ties dešiniuoju šonkaulių lanku, raktikaulio linijoje yra matomi du, apie dviejų centimetrų skersmens dydžio sužalojimai, paviršiniai odos nubrozdinimai padaryti apvalią briauną turinčiu daiktu, galimai vamzdžio galu. Ant kairės rankos žasto srityje yra hematomos. Dešinėje rankoje tarp pirštų yra plaukų kuokštas. Galvos plaukuotoje dalyje, pakaušio dešinėje pusėje, matoma didelė, kraujuojančiais nelygiais kraštais su plačiomis kišenėmis iki kaukolės kaulų švieži žaizda. Nugaros kairėje pusėje, vidurinėje dalyje yra matomi daugybiniai švieži odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos, iš kurių dalis galimai turi specifinę tekstūrą. Kairėje kojoje, nuo sėdmens, šlaunyje per visą ilgį ir viršutinėje blauzdos dalyje yra cirkuliari tamsiai violetinė masyvi kraujosruva. Buto Nr. (duomenys neskelbtini) durys yra medinės, su dviem įleidžiamomis spynomis. Apatinė spyna su cilindrinio kaištelinio tipo atraktu. Ant buto durų, išorėje, 1,37 m aukštyje ir 0,38 m nuo galinės koridoriaus sienos, yra rausvos spalvos, galimai kraujo tiškalai. Buto durų spynos atrakte, vidinėje pusėje, yra raktų ryšulys. Vidinėje pusėje, ant buto durų ties rankena, 1,0 m aukštyje yra rausvos spalvos, galimai kraujo tiškalai. Moteriškoje rankinėje rasti dokumentai, išduoti N. S. vardu. Vyriškoje rankinėje rasta piniginė su asmens tapatybės kortele, išduota R. B. vardu. Ant elektros jungiklio ir buto durų staktos yra rausvos spalvos, galimai kraujo dėmės. Koridoriuje, ant svetainės durų staktos, 1,25 m aukštyje, yra rausvos spalvos rankų pėdsakai. Ant miegamojo durų staktos yra rausvos spalvos dėmės, galimai kraujas. Dušo sienų apdaila yra plytelės, ant kurių yra rausvos spalvos, galimai kraujo dėmės. Dušo padėklas ir dušo užuolaida sutepta rausvos spalvos, galimai kraujo dėmėmis. WC patalpos durys yra medinės, dažytos baltais dažais. Ant durų yra matomi rausvos spalvos sutepimai. Ant WC patalpos durų staktos yra rausvos spalvos, galimai kraujo dėmės. Miegamojo kambario durys atsidaro į kambario vidų. Durys yra medinės, dažytos baltos spalvos dažais. Ant durų ir kambario sienos yra rausvos spalvos, galimai kraujo dėmės ir tiškalai. Ant grindų, kambaryje yra rausvos spalvos dėmės, galimai kraujo su valymo žymėmis. Miegamasis kambarys yra 4,30 m x 2,90 m dydžio. Kambario kairėje pusėje, kampe yra spintelė, nuo kurios 1,13 m atstumu yra sofa-lova, už sofos lovos yra kartoninė dėžė su avalyne, dešiniajame kambario kampe prie lango stovi gėlė, ant lovos yra užversta medžiaginė rūbų spinta. Šalia spintelės yra mėlynos spalvos kartoninė dėžė su rūbais, greta yra dvi šluotos. Vienos šluotos kotas yra deformuotas, perlinkęs. Ant spintelės yra mobiliojo ryšio telefonas „NOKIA“. Ant sofos-lovos yra sukrauti įvairūs daiktai, rūbai, patalynė. Tarp rūbų yra rausvos spalvos moteriškas chalatas su rausvos spalvos, galimai kraujo dėmėmis. Ant sofos-lovos yra pagalvė su rausvos spalvos, galimai kraujo dėmėmis. Kambaryje ant durų staktos, sienos ir elektros jungiklio yra rausvos spalvos, galimai kraujo dėmės. Svetainėje po žurnaliniu staliuku yra juodos spalvos guminės įspiriamos šlepetės su rausvos spalvos, galimai kraujo dėmėmis. Ant žurnalinio staliuko yra du mobiliojo ryšio telefonai „NOKIA“. Šalia sofos-lovos, ant grindų, yra juodos spalvos skuduras, ant grindų matomos rausvos spalvos dėmės su valymo žymėmis, išdžiūvę lašai, galimai kraujas. Ant sienos, 0,6 m nuo dešinės vidinės durų staktos ir 1,40 m aukštyje nuo grindų, ant tapetų, yra raudonos spalvos rankos pėdsakas. Ant sofos-lovos porankio yra rausvos spalvos, galimai kraujo dėmė. Ant sofos-lovos sėdimos dalies yra plaukų kuokštas. Tarp spintelės su TV ir virtuvinio baro yra vazonas su gėle, už kurio ant sienos 0,1 m atstumu nuo grindų ir 0,36 m atstumu nuo virtuvinio baro yra rausvos spalvos, galimai kraujo dėmė. Ant virtuvinio baro stalo sienelės, iš kambario pusės, yra raudonos spalvos galimai kraujo dėmės. Ant virtuvinio baro stalo yra raudonos spalvos, galimai kraujo sutepimai su valymo žymėmis. Ant virtuvinio baro stalo sienelės iš virtuvės zonos yra raudonos spalvos galimai kraujo dėmių ir tiškalų. Virtuvės zonoje, ant grindų, prie sienos, yra rausvos spalvos skysčio, galimai kraujo dėmė. Iš pastatomos spintelės virtuvės zonoje paimtas medinis plaktukas, skirtas mušti mėsai. Ant spintelės yra stiklinis butelis su užrašu „Lithuanian VODKA“, kuriame yra skaidrus skystis ir stiklinė taurelė. Virtuvės zonoje ant skalbimo mašinos yra raudonos spalvos, galimai kraujo lašų dėmės. Virtuvėje, ant kriauklės ir krano yra rausvos spalvos, galimai kraujo dėmių (t.1, b. l. 16–21).

13. Papildomos įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad virtuvės zonoje esančioje pastatomoje virtuvinėje spintelėje, antrame stalčiuje, buvo rastas medinis kočėlas. Kočėlas paimtas. Ant medinės staktos, esančios virtuvės zonos pusėje, 0,90 m aukščio plotyje, yra rausvos spalvos, galimai kraujo, dėmės. Stakta išmatuota, padarytas staktos horizontalaus pjūvio vaizdo planas. Ant kitos durų staktos ir svetainės sienos, 0,7 m aukščio plotyje, yra rausvos spalvos, galimai kraujo, dėmės. Miegamajame kambaryje, tarp išmėtytų rūbų, rastas mėlynos spalvos chalatas su rausvos spalvos, galimai kraujo, dėmėmis ant dešiniojo apatinio kampo. Chalatas paimtas. Ant miegamojo durų staktų, durų varčios ir sienos yra rausvos spalvos, galimai kraujo, dėmės. Ant kairės durų staktos, 0,58 m aukščio plotyje, yra rausvos spalvos, galimai kraujo, dėmės su prilipusiu plauku. Ant kairės durų staktos 1,50 m aukštyje yra rausvos spalvos, galimai kraujo, dėmė. Stakta išmatuota, padarytas staktos horizontalaus pjūvio vaizdo planas. Ant dešinės durų staktos, 0,4 m aukščio plotyje yra rausvos spalvos, galimai kraujo, tiškalai. Ant durų varčios, 0,53 m aukščio plotyje yra rausvos spalvos, galimai kraujo, tiškalai ir dėmės, su prilipusiais plaukais. Apžiūrėjus įvykio vietą, daugiau tyrimui reikšmės turinčių pėdsakų ar objektų neaptikta (t. 1, b. l. 80–82 ).

14. Specialisto išvada M 430/2022(04), kurioje nurodyta, kad:

1. N. S. mirtis įvyko nuo dauginių kūno sužalojimų, kurie komplikavosi išoriniu ir vidiniu nukraujavimu. Į tai nurodo galvos poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai, kraujosruvos galvos minkštuosiuose audiniuose, pakaušio muštinė-plėštinė žaizda, viršutinės ir apatinės lūpų muštinės žaizdos, nosies kaulų lūžis su kraujavimu iš nosies šnervių, kraujo išsiliejimas po galvos smegenų kietuoju dangalu ir voratinkliniu dangalu, kraujo išsiliejimas pilvaplėvės ertmėje, plonosios žarnos pasaito, dešiniojo srities, mažojo dubens kraujosruvos, veninė vidaus organų mažakraujystė, skystas kraujas širdies ertmėse, įvykio vietos apžiūros duomenys.

2. Lavoninių reiškinių būklė, konstatuota lavono tyrimo metu įvykio vietoje 2022-08-08 23.30 val., rodo, kad nuo N. S. mirties iki lavoninių reiškinių tikrinimo praėjo maždaug 8-14 valandų laiko.

3. Mirusiosios N. S. kūne nustatyti sužalojimai:

a. pakaušio muštinė-plėštinė žaizda, kuri galėjo būti padaryti kietu buku daiktu ar paviršiumi kelių valandų laikotarpiu iki mirties, paveikus pakaušio dešinę pusę tiek mažiausiai vienu tiesioginiu trauminiu poveikiu, tiek nugriuvus ir paskui tempiant žaizdos kraštus (tikėtina už plaukų) atkeliant minkštuosius audinius nuo kaulo. Sužalojimas kartu su kitais nurodytais sužalojimais sąlygojo nukraujavimą ir įtakojo mirtį. Nukraujavimas vyko greičiau dėl periferinės vazodilatacijos dėl girtumo bei krešėjimo sistemos sutrikimo dėl buvusio kepenų pažeidimo;

b. abiejų lūpų muštinės žaizdos bei nosies kaulų lūžis su kraujavimu iš nosies šnervių, kurie galėjo būti padaryti kietu buku daiktu ar paviršiumi kelių valandų laikotarpiu iki mirties, paveikus veido priekinį paviršių tiek mažiausiai vienu tiesioginiu trauminiu poveikiu, tiek nugriuvus. Sužalojimai kartu su kitais sužalojimais sąlygojo nukraujavimą ir įtakojo mirtį. Nukraujavimas vyko greičiau dėl periferinės vazodilatacijos dėl girtumo bei krešėjimo sistemos sutrikimo dėl buvusio kepenų pažeidimo;

c. kraujo išsiliejimas pilvaplėvės ertmėje, plonosios žarnos pasaito dešiniojo inksto srities, mažojo dubens kraujosruvos, kurie galėjo būti padaryti mažiausiai 2 trauminiais poveikiais kartu su kitais nurodytais išoriniais sužalojimais (ar be išorinių sužalojimo žymių susidarymo) kelių valandų laikotarpiu iki mirties. Šių sužalojimų metu netektas kraujo kiekis (apie 500–800 ml). Sužalojimai, kartu su kitais sužalojimais sąlygojo nukraujavimą ir įtakojo mirtį;

d. kraujo išsiliejimas po galvos smegenų kietuoju dangalu ir voratinkliniu dangalu galėjo būti padarytas kartu su a. dalyje nurodytu sužalojimu, jei jis buvo padarytas griuviminės traumos metu ar kartu su kitais galvos srities sužalojimais kelių valandų laikotarpiu iki mirties. Sužalojimai atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu ir tiesiogiai mirčiai įtakos neturėjo;

e. daugybinės kūno poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai, kraujosruvos galvos minkštuosiuose audiniuose, kurie galėjo būti padaryti mažiausiai 25 trauminiais poveikiais 3 parų laikotarpiu iki mirties tiek tiesioginiais trauminiais poveikiais, tiek griuvinėjant. Sužalojimai, vertinant atskirai, kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu;

f. kairiojo žasto poodinės kraujosruvos, kurios galėjo būti padarytos 3–14 parų laikotarpiu iki mirties, mažiausiai vienu trauminiu poveikiu ir su užduotyje įvykiu nesusijusios. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu;

g. daugybiniai šonkaulių lūžiai su krūtinplėvių pažeidimu, kraujo išsiliejimas krūtinplėvių ertmėse, dauginės odos pergamentinės dėmės (pomirtinio poveikio žymės) yra padaryti tiesioginiais trauminiais poveikiais po mirties ir kaip sužalojimai nekvalifikuojami.

7. Po galvos smegenų sužalojimo ir išsivysčius hipovolernininei būklei dėl nukraujavimo iš sužalojimų galėjo išsivystyti sąmonės netekimas.

8. N. S. lavono kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,09 % etilo alkoholio. Toks alkoholio kiekis kraujyje atitinka vidutinį girtumo laipsnį (t. 2, b. l. 52–54 ).

15. Specialisto išvadoje Nr. pM 21/2022-430/2022(04) nurodyta, kad:

l. N. S. mirtis įvyko nuo dauginių kūno sužalojimų visumos, kurie komplikavosi išoriniu ir vidiniu nukraujavimu. Į tai nurodo galvos poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai, kraujosruvos galvos minkštuosiuose audiniuose, pakaušio muštinė-plėštinė žaizda, viršutinės ir apatinės lūpų muštinės žaizdos, nosies kaulų lūžis su kraujavimu iš nosies šnervių, kraujo išsiliejimas po galvos smegenų kietuoju dangalu ir voratinkliniu dangalu, kraujo išsiliejimas pilvaplėvės ertmėje, plonosios žarnos pasaito, dešiniojo inksto srities, mažojo dubens kraujosruvos, veninė vidaus organų mažakraujystė, skystas tamsus kraujas širdies ertmėse, įvykio vietos apžiūros duomenys.

2. Lavoninių reiškinių būklė, konstatuota lavono tyrimo metu įvykio vietoje 2022-08-08 23 val. 30 min. rodo, kad nuo N. S. mirties iki lavoninių reiškinių tikrinimo praėjo maždaug 8–14 valandų laiko. Mirusiosios N. S. kūne nustatyti sužalojimai, kurie sąlygojo nukraujavimą ir įtakojo mirtį (nukraujavimas vyko greičiau dėl periferinės vazodilatacijos dėl girtumo bei krešėjimo sistemos sutrikimo dėl buvusio kepenų pažeidimo):

a. pakaušio muštinė-plėštinė žaizda, kuri galėjo būti padaryta kietu buku daiktu ar paviršiumi kelių valandų laikotarpiu iki mirties, paveikus pakaušio dešinę pusę tiek mažiausiai vienu tiesioginiu trauminiu poveikiu, tiek nugriuvus, ir paskui tempiant žaizdos kraštus (tikėtina už plaukų), atkeliant minkštuosius audinius nuo kaulo;

b. abiejų lūpų muštinės žaizdos bei nosies kaulų lūžis su kraujavimu iš nosies šnervių, kurie galėjo būti padaryti kietu buku daiktu ar paviršiumi kelių valandų laikotarpiu iki mirties, paveikus veido priekinį paviršių tiek mažiausiai vienu tiesioginiu trauminiu poveikiu, tiek nugriuvus;

c. kraujo išsiliejimas pilvaplėvės ertmėje, plonosios žarnos pasaito, dešiniojo inksto srities, mažojo dubens kraujosruvos, kurie galėjo būti padaryti mažiausiai 2 trauminiais poveikiais kartu su kitais nurodytais išoriniais sužalojimais (ar be išorinių sužalojimo žymių susidarymo) kelių valandų laikotarpiu iki mirties. Šių sužalojimų metu netektas kraujo kiekis (apie 500–800 ml);

3. Mirusiosios N. S. kūne nustatyti sužalojimai, neturėję tiesioginės įtakos mirčiai:

a. kraujo išsiliejimas po galvos smegenų kietuoju dangalu ir voratinkliniu dangalu galėjo būti padarytas kartu su 2-o punkto a. dalyje nurodytu sužalojimu, jei jis buvo padarytas griuviminės traumos metu ar kartu su kitais galvos srities sužalojimais kelių valandų laikotarpiu iki mirties. Sužalojimai atskirai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu ir tiesiogiai mirčiai įtakos neturėjo;

b. daugybinės kūno poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai, kraujosruvos galvos minkštuosiuose audiniuose, kurie galėjo būti padaryti mažiausiai 25 trauminiais poveikiais 3 parų laikotarpiu iki mirties tiek tiesioginiais trauminiais poveikiais, tiek griuvinėjant. Sužalojimai, vertinant atskirai, kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu;

4. Išvados 2-ame ir 3-iame punktuose nurodyti sužalojimai padaryti mažiausiai 29 trauminiais poveikiais: 8 į galvos sritį, l į krūtinės priekinį paviršių, 2 į pilvą, 3 į nugarą, 6 į rankas/pečius bei 9 į kojas. Galimas sužalojimų mechanizmas išvardintas išvados 2-ame ir 3-iame punktuose.

5. Mirusiosios N. S. kūne nustatyti sužalojimai, nesusiję su užduotyje nurodytu įvykiu: kairiojo žasto poodinės kraujosruvos, kurios galėjo būti padarytos 3–14 parų laikotarpiu iki mirties mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimai nebūdingi griuvimui. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu ir įtakos neturėjo. Dalis išvados 3-io punkto b. dalyje nurodytų sužalojimų galėjo būti padaryti mirties dieną.

6. Atsakyta 5-iame išvados punkte.

7. Įtariamojo R. B. nurodytomis aplinkybėmis (griūnant ir pakaušio sritimi kontaktuojant su durų staktos briauna) galėjo būti padaryti 2-o punkto a. dalyje bei 3-iojo punkto dalyje nurodyti sužalojimai ir dalis 3-io punkto b. dalyje nurodytų sužalojimų (t. 2, b. l. 66–67).

16. Specialisto išvada Nr. pM 24/2022-430/2022(04), kurioje nurodyta, kad:

1. Pagal įvykio vietoje matuojamą kūno temperatūrą yra nustatomas laikas nuo mirties iki matavimo laiko (šis laikas nurodytas SI Nr. M 430/2022(04) 2-ame punkte).Preliminarus laikas nuo sužalojimų padarymo iki mirties nurodytas SI Nr. M 430/20 3-iame punkte ir patikslintas SI Nr. pM 21/2022-430/2022(04) 2-ame punkte.

2. SI Nr. M 430/2022(04) I-ame punkte ir SI Nr. pM 21/2022-430/2022 (04) 1-ame punkte nurodyta, kad N. S. mirtis įvyko nuo dauginių kūno sužalojimų, kurie komplikavosi išoriniu ir vidiniu nukraujavimu. SI Nr. pM 430/2022(04) 2-ame punkte išskirti sužalojimai turėję tiesioginę įtaką mirčiai, dėl kurių įvyko didžiausias kraujo kiekio netekimas. SI Nr. pM 21/2022-430/2022(04) 3-iame punkte išskirti sužalojimai, neturėję tiesioginės įtakos mirčiai, tačiau kiekvienas iš jų nedidele dalimi sumažina cirkuliuojančio kraujo kiekį (kraujas iš kraujagyslių persiskirsto į audinius kraujosruvų pavidalu ir sumažina kraujo dalį, kuri galėtų aprūpinti vidinius organus).

3. Atsakyta SI Nr. M 430/2022(04) I-ame punkte: po galvos sužalojimo ir išsivysčius hipovolemininei būklei dėl nukraujavimo iš sužalojimo galėjo išsivystyti sąmonės netekimas. Tiksliai atsakyti, kada jis galėjo įvykti, nėra galimybės. Iki sąmonės netekimo išsivystymo tiriamoji galėjo atlikti visus savarankiškus veiksmus.

4. Atsakyta SI Nr. pM 21/2022-430/2022(04) 2-ame ir 3-iame punktuos M 430/2022(04) 3-io punkto b. dalyje bei SI Nr. pM 21/2022-430/2022(04) 2-o punkto b. dalyje nurodytos lūpų žaizdos autopsijos metu nurodytos kaip padarytos tą pačią dieną kelių valandų laikotarpiu iki mirties dėl jų makromorfologinių savybių (ant žaizdos nebuvo šašo, žaizdos buvo kraujuojančios); vertinant pateiktus liudytojų apklausos protokolus (E. J. ir D. K. nurodė 2022-08-07 matę lūpos žaizdą) galimai makromorfologinės savybės buvo pakeistos sudavus pakartotinius smūgius į veido sritį.

5. N. S. nugaros juosmeninėje dalyje aprašytas paviršinis odos nubrozdinimas galėjo būti padarytas mėsos muštuko grublais, pateiktais 2022-09-01 daiktų apžiūros protokolo foto lentelėje Nr. 4 nuotraukoje. Sužalojimas labiausiai tikėtina padarytas vienu trauminiu poveikiu prieš mirtį. Krūtinės priekinėje dalyje nustatytos dvi žiedo formos pomirtinio poveikio žymės, nesutampančios su daiktų apžiūros protokoluose pateiktais įrankiais. Kituose sužalojimuose nėra aiškiai užsifiksavusių individualių žalojusių įrankių savybių.

6. Atsakyta 5-ame išvados punkte: nustatytas vienas odos nubrozdinimas, kuris galėjo būti padarytas pateiktu įrankiu (mėsos muštuko smulkiaisiais grublais) vienu trauminiu poveikiu 3 dienų laikotarpyje iki mirties. Sis sužalojimas įtrauktas į SI Nr. pM , 430/2022(04) 3-io punkto b. dalyje nurodytų sužalojimų visumą. Šių sužalojimų įtaka mirčiai nurodyta 2-ame išvados punkte.

7. SI Nr. pM 21/2022-430/2022(04) 2-o punkto a. dalyje nurodyta pakaušio žaizda galėjo būti padaryta tiek R. B. nurodytomis aplinkybėmis, t. y. griūnant ir pakaušiu kontaktuojant su durų staktos briauna, tiek kitomis aplinkybėmis paveikus pakaušio dešinę pusę kietu buku daiktu ar paviršiumi.

8. Išvados 5-ame punkte nurodyti sužalojimai galėjo būti padaryti N. S. esant bet kurioje kūno padėtyje (stovint, sėdint, gulint ar kt.), todėl nėra galimybės atsakyti į šį klausimą.

9. SI Nr. pM 21/2022-430/2022(04) 2-o punkto a. dalyje bei 3-io punkto a. dalyje nurodyti sužalojimai ir dalis 3-io punkto b. dalyje nurodytų sužalojimų galėjo būti padaryti vienmomentiškai nugriuvus ir pakaušiu kontaktuojant su durų staktos briauna. Sužalojimai galėjo būti padaryti dėl griuvimo po smūgio sudavimo į krūtinę. Nėra galimybės tiksliai atsakyti, per kiek laiko nuo nurodytų galvos sužalojimų įvyko sąmonės netekimas, tačiau neatmetama tikimybė, kad tiriamoji galėjo atlikti savarankiškus veiksmus.

10. Atsakyta SI Nr. M 430/2022(04) 3-iame punkte. 3-io punkto a.–f. dalyse nurodyti sužalojimai buvo padaryti prieš mirtį, o 3-io punkto g. dalyje nurodyti sužalojimai galėjo būti padaryti po mirties.

11. Atsakyta SI Nr. M 430/2022(04) 3-io punkto e.–f. dalyse. Lūpos žaizdos traumos mechanizmas atsakytas išvados 4-ame punkte: žaizda galėjo būti ir anksčiau (nėra galimybės nustatyti padarymo laiko) ir jos savybės pakeistos pakartotiniais trauminiais poveikiais. Liudytojo E. J. nurodytos veido, peties ir rankų poodinės kraujosruvos nurodytos SI Nr. M 430/2022(04) 3-io punkto e. dalyje ir smulkiau aprašytos tiriamojoje dalyje: nustatyti sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 2, b. l. 74–76).

17. 2022-08-09/10 Parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad įtariamasis R. B. parodymų patikrinimo vietoje metu nurodė aplinkybes, kaip jis smurtavo prieš sugyventinę N. S. ir kitas įvykio aplinkybes dėl nužudymo (t. 3, b. l. 142–144).

18. Specialisto išvadoje Nr. G1129/2022(04) užfiksuota, kad R. B. nustatyti sužalojimai: paviršinė muštinė žaizda kairėje kaktos pusėje su aplinkine poodine kraujosruva, poodinė kraujosruva kairiame žaste, odos nubrozdinimai kairiame momenyje, kairės ausies kaušelyje, kairiame žande, apatinio žandikaulio kairio kampo srityje, abiejose kaklo pusėse, dešiniame žaste, dešinėje plaštakoje, kairės plaštakos III krumplyje kairės plaštakos V krumplyje, dešinėje krūtinės ląstos pusėje (t. 3, b. l. 109–110).

19. Specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-3378939-22 nurodyta, kad tyrimas buvo atliekamas išnagrinėjus 2022-08-10 įvykio vietos apžiūros protokolą Nr. IBPS-V-2094668-22, kuriame aprašyta įvykio vieta ir pėdsakai joje. 2022-08-17 planas Nr. IBPS-V-2157877-22 bei papildomos 2022-09-30 įvykio vietos apžiūros protokolas Nr. IBPS-V-2596002. Tiriant kraujo pėdsakų susidarymo mechanizmą buvo naudotos 2022-08-10 foto lentelėje Nr. IBPS- V- 2092745-22 patalpintos nuotraukos, darytos įvykio vietos apžiūros metu bei 2022-09-30 papildomos įvykio vietos apžiūros foto lentelėje Nr. IBPS-V-2596040-22 patalpintos nuotraukos. Detaliai ištyrus nuotraukas nustatyta, kad koridoriuje, kuriame buvo rastas lavonas, ant linoleumo yra kraujo dėmės. Dėmės nevienodo intensyvumo, kontaktinės su braukimo požymiais. Braukimo pėdsakų kryptis nuo (duomenys neskelbtini) buto, šios dėmės yra tipiškos vilkimo pėdsakams. Šalia šių dėmių yra pėdsakai, panašūs į avalynės pėdsakus, kurie išsidėstę įvairiomis kryptimis, chaotiškai (žr. nuotr. Nr. 1, Nr. 2). Ant (duomenys neskelbtini) buto durų išorinės pusės yra kontaktiniai kraujo pėdsakai su nutekėjimais (žr. nuotr. Nr. 3, Nr. 4). Ant buto durų vidinėje pusėje, ties rankena, yra kontaktiniai kraujo pėdsakai (žr. nuotr. Nr. 5). Kontaktiniai pėdsakai susiformavo kraujuotam paviršiui kontaktuojant su durų paviršiumi. Ant priešais (duomenys neskelbtini) butą esančio buto durų, apačioje yra kontaktinis dinaminis kraujo pėdsakas su nutekėjimais (žr. nuotr. Nr. 6, Nr. 7). Šis pėdsakas susiformavo kraujuotą paviršių braukiant durų paviršiumi. Taip pat kontaktinių kraujo pėdsakų buvo rasta ant koridoriaus sienų, o kraujo klanų ant grindų. Kraujo pėdsakų išsidėstymas, susiformavimo mechanizmas leidžia teigti, kad lavonas, rastas koridoriuje, buvo išvilktas iš (duomenys neskelbtini) buto. (duomenys neskelbtini) buto gyvenamajame kambaryje, kuris yra sujungtas su virtuve, kraujo pėdsakai aptikti ant sofos, sienos, arčiau durų, virtuvės pertvaros, iš kurios suformuotas stalas ir grindų aplink ją (žr. nuotr. Nr. 8). Ant kambaryje esančios sofos atlošo, sėdimosios dalies, jos priekio bei dešiniojo ranktūrio buvo aptikti kontaktiniai pėdsakai, kai kurie iš jų kontaktiniai dinaminiai kraujo pėdsakai. Pėdsakas ant ranktūrio 200X90 mm dydžio su braukimu (žr. nuotr. Nr. 9, Nr. 10). Taip pat buvo aptikti pasyvūs lašai (žr. nuotr. Nr. 11-13). Pėdsakai išsidėstę 80X60 mm plote, jų skersmuo apie 3–4 mm. Ant atlošo rasti kontaktiniai pėdsakai, kurie išsidėstę 600X600 mm dydžio plote (žr. nuotr. Nr. 14, Nr. 15). Kontaktiniai pėdsakai susiformavo kraujuotam paviršiui kontaktuojant su nekraujuotu paviršiumi. Ant virtuvės pertvaros, nuo kambario pusės (žr. nuotr. Nr. 16), apačioje, 55 mm aukštyje nuo grindų yra 335 mm ilgio kontaktinis dinaminis kraujo pėdsakas, taip pat ant kontaktinio pėdsako yra tiškalai (žr. nuotr. Nr. 17). Tiškalai išsidėstę 70X160 mm dydžio plote ir yra apskritimo ar nežymaus ovalo formos, kurių didžioji dalis apie 3 mm skersmens, kai kurie iš jų apie 2 mm, tarp šių tiškalų yra pavieniai tiškalai, kurių dydis apie 1 mm ar daugiau nei 3 mm. Apskritimo forma leidžia teigti, kad tiškalai į paviršių atsitrenkė 70-90 laipsnių kampu, o tiškalų dydis 2–3 mm rodo, kad šie tiškalai susidarė, kai kraujo šaltinis buvo veikiamas nuo 1,5 m/s iki daugiau nei 7,5 m/s jėga. Tokie tiškalai būdingi pėdsakams susidarantiems smūgiuojant. Gauti duomenys leidžia teigti, kad šie tiškalai susiformavo smūgiuojant, kraujo šaltiniui esant ant grindų. Pirma susiformavo kontaktinis pėdsakas, po to – tiškalai. Ant pertvaros kitoje pusėje, virtuvėje yra kraujo pėdsakai (žr. nuotr. Nr. 18, Nr. 19). Ant pertvaros kampo yra kontaktiniai kraujo pėdsakai su nutekėjimu (žr. nuotr. Nr. 20). Pėdsakas išsidėstęs 350X115 mm dydžio plote, prie grindų. Ties pertvaros viduriu yra kontaktiniai dinaminiai kraujo pėdsakai su nutekėjimu (žr. nuotr. Nr. 21), pėdsako dydis 220X200 mm, jo centras yra apie 350 mm nuo grindų. Tarp šių pėdsakų aptikti pavieniai tiškalai, kurių skriejimo kryptis iš viršaus į apačią ir iš dešinės į kairę. Tiškalų minimalus dydis 4X2 mm, maksimalus dydis 17X6 mm (žr. nuotr. Nr. 22, Nr. 23). Kontaktiniai dinaminiai su braukimu pėdsakai susiformavo kraujuotam paviršiui kontaktuojant su nekraujuotu paviršiumi. Ant pertvaros viršaus esančio stalviršio, visame jo paviršiuje yra kontaktiniai dinaminiai kraujo pėdsakai su braukimu, kurie susiformavo kraujuotam paviršiui kontaktuojant su nekraujuotu paviršiumi (žr. nuotr. Nr. 24). Ant skalbimo mašinos viršaus kairiojo priekinio krašto bei ant skalbimo mašinos priekio yra tiškalai. Tiškalai įvairaus dydžio, išsidėstę linijiškai. Šie tiškalai yra nusviesti bei galėjo susidaryti užsimojant, smūgiuojant ar mojant, kai išcentrinės jėgos veikimo metu, nuo kruvino paviršiaus atsiskyrę kraujo lašai nusviedžiami ant objekto paviršiaus (žr. nuotr. Nr. 25, Nr. 26). Ant kriauklės kraštų yra kraujo pėdsakai, dalis kurių neryškūs, išplaukę, tai leidžia teigti, kad jie yra skiesti, plauti, valyti (žr. nuotr. Nr. 27). Ant grindų tarp pertvaros ir virtuvinės spintelės, prie sienos yra pasyvūs lašai ir didelio kiekio kraujo klanas, į kurį buvo įlipta (žr. nuotr. Nr. 28). Prie pertvaros kampo yra pasyvūs kraujo lašai (žr. nuotr. Nr. 19). Ant grindų kambaryje bei prie įėjimo į kambarį yra kraujo pėdsakai, kurie yra kontaktiniai, dinaminiai su braukimo, valymo požymiais. Ant grindų rasta šluostė. Be kontaktinių dinaminių pėdsakų ant grindų rasti pasyvūs lašai, kai kurie iš jų su antriniais tiškalais, kurie rodo, jog kraujas krito į kraują. Kraujo pėdsakai ant grindų susiformavo susikaupus dideliam kraujo klanui, vietomis jį valant, braukiant. Kraujo šaltinis kurį laiką buvo statinėje padėtyje (nejudėjo). Ant durų kairės staktos yra kontaktiniai dinaminiai kraujo pėdsakai (žr. nuotr. Nr. 32, Nr. 33), kurie išsidėstę nuo grindų iki 850 mm aukščio ir susidarė kraujuotam paviršiui kontaktuojant su nekraujuotu paviršiumi. Ant sienos, tarp durų staktos ir sofos, rasti daugybiniai kraujo pėdsakai (žr. nuotr. Nr. 34). Dalis pėdsakų kontaktiniai dinaminiai išsidėstę įvairiomis kryptimis, didžiausia koncentracija iki 800 mm nuo grindų. Ant sienos 1400 mm nuo grindų rastas kraujuotas rankos delno pėdsakas (žr. nuotr. Nr. 35), o taip pat tiškalai, kurie išsidėstę įvairiomis kryptimis. Kelios grupės tiškalų išsidėsčiusios linijiškai, šie tiškalai susiformuoja mojant (užsimojant ar smūgiuojant), tikėtina įrankiu (žr. nuotr. Nr. 34, Nr. 36). Analizuojant galima išskirti ne mažiau nei tris nusviestų tiškalų grupes. Siena padengta reljefiniais tapetais, dėl kurių struktūros ir medžiagos, iš kurios jie pagaminti, išsamiai įvertinti tiškalų susiformavimo mechanizmo nėra galimybės. Kontaktinių dinaminių pėdsakų išsidėstymas, nusviesti tiškalai bei tiškalai, atsiradę smūgiuojant, o taip pat aukštis nuo grindų paviršiaus leidžia teigti, kad kraujo pėdsakai gyvenamajame kambaryje susiformavo esant aktyviems veiksmams smūgiuojant, braukiant, mojant, kai kraujo šaltinis buvo ant grindų. Apžiūrėjus prieškambarį nustatyta, kad ant staktos į gyvenamą kambarį-virtuvę yra kraujuotas rankos kontaktinis pėdsakas, pėdsakas 1200 mm aukštyje nuo grindų (žr. nuotr. Nr. 37, Nr. 38). Ant sienos, prie elektros jungiklio ir lauko durų staktos, yra kontaktiniai kraujo pėdsakai (žr. nuotr. Nr. 39, Nr. 40). Ant prieškambario sienos, žemiau sukabintų rūbų, yra tiškalų grupė, kurios dydis 200X300 mm (žr. nuotr. Nr. 41). Tiškalų grupės centras išsidėstęs 100–130 mm aukštyje virš grindų. Didžiausios koncentracijos vietoje tiškalai apskritimo ar nežymaus ovalo formos, kurių didžioji dalis apie 2 mm skersmens, kai kurie iš jų apie 1 mm, tarp jų yra didesnių nei 4–5 mm pavienių tiškalų (žr. nuotr. Nr. 42). Apskritimo forma leidžia teigti, kad tiškalai į paviršių atsitrenkė 70–90 laipsnių kampu, o tiškalų dydis apie 2 mm rodo, kad šie tiškalai susidarė, kai kraujo šaltinis buvo veikiamas nuo 1,5 m/s iki daugiau nei 7,5 m/s jėga. Tokie tiškalai būdingi pėdsakams, susidarantiems smūgiuojant. Gauti duomenys leidžia teigti, kad šie tiškalai susiformavo smūgiuojant, kraujo šaltiniui esant ant grindų. Taip pat ant šios prieškambario sienos yra pavieniai nusviesti tiškalai, kurių dalis išsidėstę linijiškai, jie galėjo susiformuoti užsimojant, mojant ar smogiant. Virš rankšluosčio rasti kontaktiniai dinaminiai pėdsakai. Ant grindų prieškambaryje rasti kraujo pėdsakai. Kraujo pėdsakai kontaktiniai, dinaminiai su braukimo, valymo požymiais. Ant grindų rastas rankšluostis su kontaktiniais kraujo pėdsakais. Kraujo pėdsakai ant grindų susiformavo susikaupus dideliam kraujo klanui, vietomis jį valant braukiant (žr. nuotr. Nr. 43, Nr. 44). Kontaktinių dinaminių pėdsakų išsidėstymas, nusviesti tiškalai bei tiškalai, atsiradę smūgiuojant, o taip pat aukštis nuo grindų paviršiaus leidžia teigti, kad kraujo pėdsakai prieškambaryje susiformavo esant aktyviems veiksmams smūgiuojant, braukiant, mojant, kai kraujo šaltinis buvo ant grindų. Apžiūrėjus šalia koridoriaus esantį įėjimą į dušo kabiną ir tualetą, nustatyta, kad ant dušo kabinos sienos, apie 1700 mm nuo grindų yra daugybiniai kontaktiniai kraujo pėdsakai (žr. nuotr. Nr. 45, Nr. 46). Ant tualeto durų kairės staktos, 750 mm nuo grindų yra kontaktiniai kraujo pėdsakai, taip pat ir kraujuotas rankos pėdsakas, kurio dydis 25X20 mm (žr. nuotr. Nr. 47, Nr. 48). Tualete, ant sienos, virš vandens bakelio, yra pavieniai tiškalai (žr. nuotr. Nr. 49). Kontaktiniai kraujo pėdsakai dušo kabinoje ir ant tualeto staktos susiformavo kraujuotam paviršiui kontaktuojant su kitu paviršiumi. Miegamajame ant įvairių paviršių buvo aptikti kraujo pėdsakai (žr. nuotr. Nr. 50). Ant durų staktos, iš koridoriaus ir kambario pusių, buvo aptikti kontaktiniai dinaminiai pėdsakai, kurie išsidėstę 570 mm aukštyje nuo grindų paviršiaus (žr. nuotr. Nr. 51-53), kai kuriuose pėdsakuose prikibę plaukai. Taip pat buvo aptikti kraujuotų rankų pėdsakai, kurie išsidėstę 1500 aukštyje nuo grindų (žr. nuotr. Nr. 54, Nr. 55) bei tiškalai (žr. nuotr. Nr. 56). Kambaryje ant durų, ant dešinės nuo įėjimo sienos ir staktos, yra bendras pėdsakų laukas, kurio maksimalus aukštis 750 mm, plotis 1600 mm. Šiame pėdsakų lauke yra kontaktiniai dinaminiai pėdsakai bei tiškalai (žr. nuotr. Nr. 57). Kontaktinis dinaminis pėdsakas su kraujo nutekėjimu, kurio dydis 210X235 mm. Šiame pėdsake yra prikibę plaukai ir vietomis matyti tiškalai, tai leidžia teigti, kad pirma susiformavo kontaktinis pėdsakas, po to – tiškalai. Durų apačioje yra kontaktinis braukimo pėdsakas, kurio judėjimo kryptis lygiagrečiai grindų paviršiui iš kairės į dešinę (žr. nuotr. Nr. 58–60). Tiškalai ant durų, 300–400 mm aukštyje, yra apskritimo ar nežymaus ovalo formos, kurių didžioji dalis apie 3 mm skersmens, kai kurie iš jų apie 2 mm, tarp šių tiškalų yra pavieniai tiškalai, kurių dydis apie 1 mm ar daugiau nei 3 mm. Apskritimo forma leidžia teigti, kad tiškalai į paviršių atsitrenkė 70–90 laipsnių kampu, o tiškalų dydis 2–3 mm rodo, kad šie tiškalai susidarė, kai kraujo šaltinis buvo veikiamas nuo 1,5 m/s iki daugiau nei 7,5 m/s jėga. Tokie tiškalai būdingi pėdsakams, susidarantiems smūgiuojant. Gauti duomenys leidžia teigti, kad šie tiškalai susiformavo smūgiuojant, kraujo šaltiniui esant ant grindų ar prie pat jų. Siena padengta reljefiniais tapetais, dėl kurių struktūros ir medžiagos, iš kurios jie pagaminti, išsamiai įvertinti tiškalų susiformavimo nėra galimybės, tačiau tiškalai priklauso tam pačiam pėdsakų laukui, kuris yra ant durų, todėl jis tiriamas nebuvo. Ant sienos į kairę nuo įėjimo buvo aptikti kontaktiniai dinaminiai kraujo pėdsakai ant tapetų palei grindis, iki 350 mm aukščio nuo grindų bei prie elektros jungiklio. Šie pėdsakai susiformavo kraujuotam paviršiui kontaktuojant su kitu paviršiumi. Taip pat buvo aptikti pavieniai tiškalai, ant sienos su elektros jungikliu, kurie gali būti nusviesti, tačiau dėl tapetų struktūros jų vertinti nėra galimybės (žr. nuotr. Nr. 61). Ant sienos virš sofos rasti kontaktiniai dinaminiai kraujo pėdsakai, o virš kontaktinių pėdsakų rasta tiškalų grupė, kuri išsidėsčiusi 1150 mm virš grindų. Tiškalai dėl tapetų savybių nebuvo tiriami (žr. nuotr. Nr. 61–63). Ant sofos tarp sumestų patalynės ir rūbų buvo rasti pagalvės bei rūbai, ant kurių buvo aptikti kontaktiniai kraujo pėdsakai bei pasyvūs lašai (žr. nuotr. Nr. 64). Ant grindų miegamajame yra pasyvūs kraujo lašai bei kontaktiniai, dinaminiai su braukimu pėdsakai. Kraujo pėdsakai ant grindų susiformavo susikaupus dideliam kraujo klanui, vietomis jį braukiant (žr. nuotr. Nr. 65, Nr. 66). Kontaktinių dinaminių pėdsakų išsidėstymas, tiškalai, atsiradę smūgiuojant, o taip pat aukštis nuo grindų paviršiaus leidžia teigti, kad kraujo pėdsakai miegamajame susiformavo esant aktyviems veiksmams smūgiuojant, braukiant, kai kraujo šaltinis yra ant grindų ar arti jų. Apibendrinant tyrimo rezultatus galima teigti, kad kontaktinių, kontaktinių dinaminių pėdsakų, nusviestų tiškalų ar tiškalų, atsiradusių smūgiuojant, susiformavimo mechanizmas, o taip pat aukštis nuo grindų paviršiaus leidžia teigti, kad kraujo pėdsakai gyvenamajame kambaryje, prieškambaryje, miegamajame susiformavo esant aktyviems veiksmams smūgiuojant, mojant, braukiant, kai kraujo šaltinis yra ant grindų ar arti jų. Lavonas iš 503 buto buvo išvilktas į koridorių (t. 2, b. l. 91–129).

20. 2022-10-03 kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta pagal prokuroro nutarimą gauta abonento (N. S. naudojamo telefono „Nokia 2330c-2“) išklotinė; kad fiksuoti rinkti skambučiai nuo 2022-08-08 07:33 val. iki 20:56 val. Užfiksuoti 7 skambučiai, kurio vieno 13:14 val. trukmė 30 s. (t. 2, b. l. 24–25).

21. 2022-08-12 daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas mobiliojo ryšio telefonas „Nokia“, mėlynos spalvos, kuriame 2022-08-08 20:52 val. rinktas paskutinis numeris įvardintas „(duomenys neskelbtini)“, rinkimo laikas 2022-08-08 20:52 val. (t. 2, b. l. 30–31).

22. 2022-08-11 kitų objektų apžiūros protokoluose nurodoma, kad apžiūrėti mobilaus ryšio telefonai „Nokia 3310“, „Nokia 2700“, paimti 2022-08-10 apžiūros protokolais (t. 2, b. l. 37, 43).

23. 2022-08-10 kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrimas liudytojo D. K. pateiktas vaizdo įrašas 3 s. trukmės, kuriame matyti koridoriaus gale gulinčio, galimai nuogo žmogaus kūnas (t 2, b. l. 80–81).

24. 2022-11-07 kitų objektų apžiūros protokoluose nurodyta, kad apžiūrėti „Body“ kamerų vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuotas pareigūnų bendravimas su sulaikytuoju R. B. įvykio vietoje, jo elgesys, nurodytos aplinkybės apie įvykį (t. 2, b. l. 133–134, 136–138, 140–141).

25. 2022-08-10 kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas moteriškas rausvos spalvos chalatas, ant kurio užfiksuotos dėmės, galimai kraujo (t. 2, b. l. 152–153).

26. 2022-09-01 kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas mėsos muštukas ir chalatas, užfiksuoti matmenys, ant chalato rastos dėmės, galimai kraujo (t. 2, b. l. 160–161).

27. 2022-12-16 kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas medinis kočėlas ir mėlynos spalvos chalatas. Užfiksuoti daiktų matmenys, pažeidimai, rastos dėmės, galimai kraujo (t. 2, b. l. 174–175).

28. 2022-08-09 reikalaujamų daiktų pateikimo protokole nurodyta, kad iš R. B. paimti bermudai (šortai), sandalai, kurie apžiūrėti, surašant Daiktų apžiūros protokolą ir kuriame nurodyta, jog ant sandalų gausiai rudos spalvos dėmės, kurios panašios į sudžiūvusį kraują (t. 2, b. l. 188–189).

29. 2022-11-21 tarnybiniame pranešime dėl įvykių N. S. gyvenamojoje vietoje nurodyta informacija apie įvykius, iškvietimus adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2020-08-08 iki 2022-08-08 (t. 1, b. l. 116).

30. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 129 straipsnį kyla tuo atveju, kai tarp kaltininko veiksmų ir padarinių yra būtinasis priežastinis ryšys, kai iš jų atsirandantys padariniai yra dėsningi ir iš anksto numatomi. Visų pirma pažymėtina, kad priežastinio ryšio nustatymas yra loginis procesas, nes, sprendžiant šį klausimą, iš esmės nustatoma loginė priežasčių seka, reikalinga išvadai padaryti, – ar yra ryšys tarp veikos ir padarinių. Antra, nužudymo bylose nustatant priežastinį ryšį turi būti atsižvelgta į tai, ar kaltininko veika buvo būtina sąlyga nukentėjusiojo mirčiai kilti (be jos ji nekiltų), ar mirtis buvo dėsningas (neatsitiktinis) padarinys. Trečia, teismų praktikoje nužudymo bylose yra suformuota nuostata, kad tais atvejais, kai tarp suduoto smūgio į galvą ir nukentėjusiojo mirties nėra įsiterpęs joks kitas veiksnys, turintis lemiamos įtakos mirčiai, laikytina, kad priežastinis ryšis egzistuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-247/2009, 2K-443/2014, 2K-292-489/2015, 2K-421-511/2016).

32. Visuma ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai: liudytojų D. K., V. G., E. S., iš dalies kaltinamojo R. B. parodymai, eksperto L. J. parodymai, įvykio vietos apžiūros ir papildomos įvykio vietos apžiūros protokolai, specialistų išvados, parodymų patikrinimo vietoje protokolas, objektų apžiūros protokolai, patvirtina R. B. kaltę įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte, t. y. savo šeimos nario nužudymą.

33. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. B. savo kaltę dėl nukentėjusiosios N. S. sumušimo pripažino iš dalies, neigė suduotų smūgių skaičių, nurodė, kad jos tyčia nenužudė, teigdamas, kad nukentėjusioji galėjo mirti atsitrenkusi pakaušiu į durų staktą po to, kai jis sudavė vieną smūgį nukentėjusiajai į krūtinės sritį.

34. Nagrinėjamoje byloje esančiose specialisto išvadose M 430/2022(04), Nr. pM 21/2022-430/2022(04), Nr. pM 24/2022-430/2022(04) nustatyta, kad nukentėjusioji N. S. mirė 2022 m. rugpjūčio 8 d. kelių valandų laikotarpiu. Išvadose nurodoma, kad nukentėjusiajai dauginiai sužalojimai padaryti ne mažiau kaip 29 trauminiais poveikiais, iš kurių mažiausiai vienu paveikus pakaušio dešinę pusę, ir paskui tempiant žaizdos kraštus už plaukų taip atkeliant minkštuosius audinius nuo kaulo, mažiausiai vienu trauminiu poveikiu paveikus veido priekinį paviršių ir mažiausiai 2 trauminiais poveikiais į pilvą, padarius N. S. kūne sužalojimus: pakaušio muštinę-plėštinę žaizdą, kraujo išsiliejimą po galvos smegenų kietuoju dangalu ir voratinkliniu dangalu, abiejų lūpų muštines žaizdas bei nosies kaulų lūžį su kraujavimu iš nosies šnervių, kraujo išsiliejimą pilvaplėvės ertmėje, plonosios žarnos pasaito, dešiniojo inksto srities, mažojo dubens kraujosruvas, daugybines kūno poodines kraujosruvas ir odos nubrozdinimus, kraujosruvas galvos minkštuosiuose audiniuose. Specialisto išvadose išskirti sužalojimai, kurie sąlygojo nukraujavimą ir įtakojo mirtį (specialisto išvada Nr. pM21/2022-430/2022(04) 2dalies a-c punktai (t. 2, b. l. 66–67) ir sužalojimai, neturėję tiesioginės įtakos mirčiai( specialisto išvada Nr. pM24/2022-430/2022(04) 2 dalis, t. 2, b. l. 74–76), tačiau kiekvienas iš jų nedidele dalimi sumažina cirkuliuojančio kraujo kiekį (kraujas iš kraujagyslių perskirsto į audinius kraujosruvų pavidalu ir sumažina kraujo dalį, kuri galėtų aprūpinti vidinius organus. Ekspertas L. J. teisiamojo posėdžio metu patvirtino pateiktas išvadas, nurodydamas, kad visuma sužalojimų įtakojo nukraujavimą, sukėlusį nukentėjusiosios N. S. mirtį. Sužalojimai, turėję tiesioginės įtakos N. S. mirčiai, t. y. pakaušio muštinė-plėštinė žaizda, galėjo būti padaryta tiek mažiausiai vienu tiesioginiu trauminiu poveikiu, tiek nugriuvus ir paskui tempiant žaizdos kraštus; abiejų lūpų žaizdos bei nosies kaulų lūžis su kraujavimu iš nosies šnervių galėjo būti padaryti tiek mažiausiai vienu tiesioginiu trauminiu poveikiu, tiek nugriuvus, o kraujo išsiliejimas pilvaplėvės ertmėje, plonosios žarnos pasaito, dešinio inksto srities, mažojo dubens kraujosruvos galėjo būti padaryti mažiausiai 2 trauminiais poveikiais kartu su kitais nurodytais išoriniais sužalojimais, kurie galėjo būti padaryti nukentėjusiosios mirties dieną.

35. Vadovaujantis specialisto išvadomis, kuriomis abejoti kolegija nemato pagrindo, ir eksperto L. J. parodymais teisiamojo posėdžio metu, yra paneigiama kaltinamojo R. B. versija, kad jo suduotas vienintelis smūgis kumščiu nukentėjusiajai N. S. į krūtinės sritį, po kurio jai atsitrenkus į durų staktą, galėjo lemti nukentėjusiosios mirtį, todėl, kaip teigia kaltinamasis, jis nužudė N. S. neatsargiai. Iš tiesų nustatyta, kad nukentėjusiosios kūne yra vienas sužalojimas krūtinės priekiniame paviršiuje bei sužalojimai galvos pakaušyje. Kaip jau minėta, tiek specialisto išvadose, tiek eksperto L. J. paaiškinimo tiesiamojo posėdžio metu nustatyta, kad pakaušio muštinė-plėštinė žaizda galėjo būti padaryta kietu buku daiktu tiek tiesioginiu trauminiu poveikiu, tiek nugriuvus ir paskui tempiant žaizdos kraštus (tikėtina už plaukų) atkeliant minkštuosius audinius nuo kaulo (t. 2, b. l. 66–67). Įvykio vietos apžiūros protokole nurodomos galimos kraujo dėmės bute ant miegamojo durų staktos (t. 1, b. l. 80–82), specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-3378939-22 nurodoma, kad miegamajame ant durų staktos yra kontaktinis dinaminis pėdsakas su kraujo nutekėjimu ir esančiuose pėdsakuose prikibę plaukai bei vietomis matomi tiškalai, kas leidžia daryti išvadą, kad pirma susiformavo kontaktinis pėdsakas, po to – tiškalai (t. 2,b. l. 91–129). Šie duomenys iš dalies patvirtina kaltinamojo nurodomą įvykio versiją, kad, sudavus smūgį nukentėjusiajai N. S. į krūtinės sritį, ji galvos pakaušiu atsitrenkė į durų staktą, dėl to atsirado muštinė žaizda. Tačiau nukentėjusiajai N. S. nustatyta ne tik galvos pakaušio žaizda, bet ir taip pat konstatuota, kad muštinė-plėštinė žaizda padaryta ir tempiant žaizdos kraštus (tikėtina už plaukų), atkeliant minkštuosius audinius nuo kaulo. Nors kaltinamasis neigia tempęs N. S. už plaukų ir tuo padaręs aptariamą sužalojimą, jo versija, kad minkštų audinių atkėlimas nuo kaulo įvyko nukentėjusiajai galimai pasikasius sumuštą galvos vietą, atmestina ne tik kaip objektyviai neįmanoma, bet ir absurdiška padaryto sužalojimo pažeidimų visuma lokalizacijos atžvilgiu, juolab, kad įvykio vietos apžiūros metu ant sofos-lovos sėdimos dalies rastas plaukų kuokštas, kurio nukentėjusioji objektyviai pati negalėjo išsirauti. Nustačius, kad nukentėjusioji N. S. po R. B. smūgio į krūtinę trenkėsi galva į durų staktą ir patyrė galvoje nustatytą sužalojimą, pareikštas R. B. kaltinimas nekinta, kadangi nustatytas priežastinis ryšys tarp kaltinamojo veiksmų ir pasekmių – atsiradusio sužalojimo nukentėjusiosios galvoje.

36. Iš specialisto išvados Nr. IBPS-V-3378939-22 (t. 2, b. l. 91–129) matyti, kad kontaktinių, kontaktinių dinaminių pėdsakų, nusviestų tiškalų ar tiškalų, atsiradusių smūgiuojant, susiformavimo mechanizmas, o taip pat aukštis nuo grindų paviršiaus leidžia teigti, kad kraujo pėdsakai gyvenamajame kambaryje, prieškambaryje, miegamajame susiformavo esant aktyviems veiksmams smūgiuojant, mojant, braukiant, kai kraujo šaltinis yra ant grindų ar arti jų. Būtent pagal rastus pėdsakus įvykio vietoje nustatyta, kad kraujo pėdsakai susidarė esant aktyviems veiksmams smūgiuojant, kadangi susiformuoja pirma kontaktinis pėdsakas, po to tiškalai, t. y. kraujo pėdsakai susidarė dėl tiesioginių trauminių poveikių. Kaltinamasis patvirtina spardęs nukentėjusiąją, gulinčią ant žemės, taip liepdamas jai keltis, neneigia, kad galėjo pataikyti ir į pilvo sritį nukentėjusiajai. Kaip nurodoma aptartose specialistų išvadose, nukentėjusiajai N. S. nustatytas kraujo išsiliejimas pilvaplėvės ertmėje, plonosios žarnos pasaito, dešinio inksto srities, mažojo dubens kraujosruvos padarytos mažiausiai dviem poveikiais, kas patvirtina, jog buvo ne mažiau kaip du tiesioginiai smūgiai į pilvo sritį. Teismas atmeta kaltinamojo versiją, kad nukentėjusiajai N. S. abiejų lūpų muštinės žaizdos ir nosies kaulų lūžis su kraujavimu iš nosies šnervių atsirado nukentėjusiajai griuvinėjant, kadangi pagal nustatytą nusikalstamos veikos mechanizmą, kurį iš esmės ir patvirtino pats kaltinamasis, t. y. R. B. sudavus kumščiu nukentėjusiajai į krūtinės sritį, N. S. atsitrenkus į durų staktą ir nukritus ant žemės, jį buvo tempiama už plaukų, spardoma liepiant keltis, t. y. nukentėjusioji nesikėlė, todėl ir pakartotinai nugriūti bei pasidaryti aptariamo sužalojimo negalėjo, o specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-3378939-22 (t. 2, b. l. 91–129) patvirtinta, kad kraujo pėdsakai susidarė esant aktyviems veiksmams smūgiuojant. Atmestina R. B. versija, kad N. S. daugetą sužalojimų galėjo patirti griuvinėdama. Specialisto išvados Nr. pM21/2022-430/2022(04) 3 dalies b punkte nurodoma, kad sužalojimai galėjo būti padaryti nukentėjusiosios mirties dieną. Kaltinamasis teigė, kad konfliktas su nukentėjusiąja N. S. kilo spontaniškai, ir buvo vienas smūgis į nukentėjusiosios krūtinės sritį bei spardymas į šonus, galimai pataikant į pilvo sritį, tačiau specialisto išvadoje Nr. pM24/2022-430/2022(04) nurodoma N. S. nugaros juosmeninėje dalyje nustatytas nubrozdinimas, kuris galėjo būti padarytas mėsos muštuko grublais prieš N. S. mirtį, kurio nugarinėje dalyje objektyviai nukentėjusioji pasidaryti negalėjo, ir tai patvirtina, kad nukentėjusios kūne atsiradę sužalojimai buvo smurtaujant partirtų tiesioginių trauminių poveikių pasekmės. Tai, kad nukentėjusioji N. S. buvo mušama, patvirtina ir įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotos aplinkybės: akivaizdžiai matomi sužalojimai (t. 1, b. l. 16–21). Atkreiptinas dėmesys, kad pats kaltinamasis R. B., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu bei teisme, patvirtino nepamenantis visų įvykio aplinkybių dėl girtumo, tai patvirtina ir jo paaiškinimai, nesutampantys su nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis: R. B. teigė, kad nukentėjusiąją N. S. buvo ištempęs į koridorių, po to partempęs į kambarį atgal ir tik tuomet atvyko policijos pareigūnai. Taip teigė ir parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 3, b. l. 142-142). Tačiau pagal neginčijamai nustatytas faktines aplinkybes: liudytojos V. G., objektų apžiūros protokole (t. 2, b. l. 80-81), įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotus duomenis, nukentėjusiosios N. S. kūnas buvo rastas išrengtas nuogai namo bendro naudojimo koridoriuje, kur, be kita ko, pagal liudytojo D. K. parodymus, ir specialisto išvadoje (t. t. 2, b. l. 54) nustatytą mirties laiką, kaltinamasis spardė jau mirusiosios N. S. kūną. Atsižvelgiant į tai, kas aptarta, prieitina prie išvados, kad kaltinamasis nenurodydamas visų faktinių veikos aplinkybių ne tik siekia išvengti gresiančios griežtos atsakomybės už padarytą veiką, bei ir galimai objektyviai dėl įvykio metu savo buvusios neblaivumo būklės, nepamena įvykio detalių visumos.

37. Nagrinėjamojoje byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kurios galėjo lemti nukentėjusiosios N. S. mirtį, išskyrus kaltinamojo R. B. prieš ją panaudotą smurtą, atsiradę padariniai buvo tyčinių smūgių pasekmė. Įvertinus kaltinamojo R. B. nusikalstamų veiksmų intensyvumą, padarytų sužalojimų lokalizaciją – krūtinės, galvos, pilvo ir kitas sritis, t. y. daugiausia į gyvybiškai svarbias kūno dalis, pobūdį – sužalojimai padaryti kumščiu, kojomis, mėsos muštuku bei kietu tiksliau nenustatytu daiktu, ir dėl šių veiksmų įvykus tiek vidiniam, tiek išoriniam nukraujavimui, darytina išvada, kad tarp kaltinamojo R. B. veiksmų ir kilusių padarinių – N. S. mirties – yra tiesioginis būtinasis priežastinis ryšys. Būtent kaltinamojo R. B. padarytų sužalojimų visuma, dėl kurių įvyko mirtinas nukraujavimas, vertintini kaip būtina sąlyga, be kurios nukentėjusioji N. S. nebūtų mirusi. Šie veiksmai dėsningai sukėlė mirtį ir yra pagrindinė jos priežastis, nes be šių sužalojimų nukentėjusioji nebūtų nukraujavusi ir mirusi. Ir tuo atveju, jei nukentėjusioji N. S. patyrė vieną iš sužalojimų po smūgio galva atsitrenkusi į durų staktą, tai nepaneigia būtinojo priežastinio ryšio, kadangi, kaip jau minėta, mirtį sukėlė vidinis ir išorinis nukraujavimas dėl trauminių poveikių visumos.

54. Nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai tenkinami iš dalies.

52.2. Nukentėjusieji prašo priteisti patirtą neturtinę žalą: T. R. – 40 000 Eur, A. R. – 30 000 Eur, J. S. – 25 000 Eur. Visi nukentėjusieji nurodė, kad neturtinę žalą patyrė praradę motiną, nukentėjusioji T. R. teigė, kad ji su mama bendravo pakankamai artimai, mama ateidavo į parduotuvę, kur dirbo nukentėjusioji, tačiau bendravimas sumažėjo, kai mama pradėjo gyventi su R. B., kuris prieš ją naudojo smurtą. Padėjo mamai kartą, kai atėjo sumušta, ją nuprausė, pernakvojus vieną naktį, kitą dieną nuvežė į Krizių centrą, po to į nakvynės namus, nes pati nukentėjusioji T. R. gyveno pas uošvius ir negalėjo priimti gyventi savo mamos. Tačiau teigia, kad bendravimas vyko nuolatos: susiskambindavo, retkarčiais pasimatydavo. A. R. nurodė, kad prarado savo motiną, su ja nebendravo 5 metus, į laidotuves buvo atvykęs. Gyvena užsienyje 16 metų, mamos neišlaikė, jai nepadėjo galimai dėl jos gyvenimo būdo, t. y. alkoholio vartojimo, tačiau patyrė dvasinius išgyvenimus, praradęs savo motiną. Nukentėjusioji J. S. taip pat teigia patyrusi dvasinius išgyvenimus dėl motinos netekties, tai jai suteikė daug skausmo, širdgėlos, kurią jaučia iki dabar, tai – trauma visam gyvenimui. Su mama santykiai buvo trapūs, bet iki jos santykių su R. B. buvo artimos, bendravimas su ja buvo apribotas dėl R. B. agresyvaus elgesio. Su mama matėsi prieš ketverius metus iki jos mirties, susirašydavo, susiskambindavo per gimtadienius, šventes.