Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Sigitos Bieliauskienės, teisėjų Jurgitos Mačionytės, Artūro Šumsko rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo R. S. (toliau – R. S.) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 6 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2014 m. gruodžio 9 d. nutarimą Nr. 59-323 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam R. S.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. S. Panevėžio apygardos teismo 2000 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 271 str. 1 d., 105 str. 8 d. 13 p., 42 str. nuteistas 16 (šešiolikos) metų laisvės atėmimu su turto konfiskavimu.

2003 m. spalio 7 d. Panevėžio apygardos teismo nutartimi R. S. inkriminuotos nusikalstamos veikos perkvalifikuotos iš 1961 m. BK 271 str. 1 d. į 2000 m. LR BK 178 str. 1 d., iš 1961 m. BK 105 str. 8 d. 13 p. į 2000 m. LR BK 129 str. 2 d. 2 p., 9 p. Vadovaujantis 2000 m. LR BK 63 str. 1 d., 5 d. 2 p., bausmės, paskirtos už šių nusikalstamų veikų padarymą, subendrintos ir R. S. paskirta galutinė subendrinta 14 (keturiolikos) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, panaikinant papildomą bausmę – turto konfiskavimą.

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2007 m. kovo 2 d. nutartimi, vadovaujantis LR BVK 157 str. nuostatomis, nuteistajam R. S. taikytas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutas, R. S. buvo paleistas lygtinai, neatlikęs 7 (septynerių) metų 2 (dviejų) mėnesių ir 10 (dešimties) dienų paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

2009 m. rugpjūčio 25 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nutartimi lygtinis paleidimas panaikintas ir R. S. pasiųstas į pataisos namus atlikti likusią neatliktą 7 (septynerių) metų 2 (dviejų) mėnesių ir 10 (dešimties) dienų laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės vykdymo pradžia – 2009 m. lapkričio 24 d.

Bausmės vykdymo pabaiga – 2017 m. sausio 28 d.

¾ laisvės atėmimo bausmės faktiškai atliko 2013 m. birželio 12 d.

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2014 m. gruodžio 9 d. nutarimu nutarta nuteistojo R. S. atžvilgiu taikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą. 2015 m. sausio 6 d. Vilniaus miesto apylankės teismas nutarimu atsisakyta patvirtinti minėtą Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo komisijos nutarimą, motyvuojant tuo, kad šiuo metu R. S. yra neatlikęs dar didelės jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalies, o atliktos bausmės laikas yra per trumpas, kad būtų pasiekti LR BK 41 str. 2 d. įtvirtinti bausmės tikslai nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir įgyvendinti teisingumo principą.

Skunde nurodoma, kad teismas, spręsdamas nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, turi įvertinti ne tik, ar toks sprendimas atitiks LR BK 41 str. įtvirtintus bausmės tikslus, bet ir į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu bei nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Pasak R. S., nepagrįstas pirmosios instancijos teismo argumentas, kad vieną kartą nuteistojo atžvilgiu pritaikius lygtinio paleidimo institutą, tačiau lygtinio paleidimo laikotarpiu vėl nusikaltus, toks asmuo jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę privalo atlikti iki galo. Pabrėžiama, kad tokias situacijas griežtai reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – LR BVK) 157 str. 7 d., kurioje nurodoma, kad tokie asmenys vis tik gali būti teikiami lygtiniam paleidimui, jei jie atitinka tam tikras šiame straipsnyje įtvirtintas sąlygas.

Skundu akcentuojama, kad nuteistasis suvokia savo netinkamą elgesį, dėl ko buvo grąžintas atlikti jam likusios laisvės atėmimo bausmės po lygtinio paleidimo, dėl šių aplinkybių labai gailisi. Pažymi, kad pirmąjį kartą pritaikius jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, susidūrė su problemomis, kurioms tuo metu nebuvo pasiruošęs. Šeimyniniai santykiai buvo labai įtempti, sutuoktinės artimieji jo atžvilgiu buvo nusiteikę itin priešiškai, todėl buvo iškilusi būsto problema.

Nuteistojo R. S. skundas netenkinamas.

LR BVK 157 str. 1 d, inter alia, įtvirtinta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

Kaip teisingai skundžiamoje nutartyje pažymėjo pirmosios instancijos teismas, lygtinis paleidimas nuteistojo atžvilgiu taikomas tik tuo atveju, jeigu atlikus įstatyme numatytų vertinimo kriterijų analizę, nustatomi ne tik formalieji lygtinio paleidimo pagrindai, bet ir materialusis lygtinio paleidimo pagrindas, t.y. atsižvelgus į visas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, kurios gali būti reikšmingos priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, galima daryti išvadą, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Tai reiškia, kad įstatymas neįpareigoja įgaliotų institucijų taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam, kai tam yra įstatyme numatytas formalusis pagrindas, tačiau pagal byloje surinktus duomenis, negalima padaryti išvados, jog bausmės paskirtis bus įgyvendinta nuteistąjį lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos.

Išnagrinėjus nuteistojo R. S. aukštesniajam teismui pateikto skundo argumentus bei skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, konstatuotina, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 6 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Vien tai, kad skundžiama apylinkės teismo nutartimi buvo priimti nuteistojo netenkinantys sprendimai nesuteikia pagrindo teigti, jog teismo sprendimas nepakankamai teisiškai pagrįstas.

Analizuojant nuteistojo skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą matyti, kad R. S. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu pilnai įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvavo Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje, aktyviai dalyvauja nuteistųjų sporto varžybose, laisvalaikio užimtumo ir integracijos į visuomenę programose, nuteistųjų teatro „Feniksas“ veikloje, laisvalaikiu skaito periodinę spaudą, žiūri TV, dėl užimtumo darbe, socialinio orientavimo ir teisinio švietimo užsiėmimuose bei socialinės reabilitacijos programose dalyvauja pasirinktinai. Svarbu paminėti ir tai, kad nuteistasis ankščiau teistas nebuvo, turi vidurinį išsilavinimą, iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo dirbo kepykloje, vėliau – šaltkalviu. Šiuo metu Vilniaus komunalinių paslaugų mokykloje mokosi staliaus specialybės, visą bausmės atlikimo laiką dirbo, yra motyvuotas dirbti laisvėje, planuoja savarankiškai įsidarbinti. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu R. S. už gerą darbą ir dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose skatintas 8 kartus. 2014 m. lapkričio 11 d. socialinio tyrimo išvados Nr. 57-281 duomenimis, R. S. socialiniai ryšiai nėra nutrūkę, priešingai, yra glaudūs, palaikomi laiškais bei telefonu. Pasimatymų metu jis yra lankomas žmonos, kuri šiuo metu gyvena ir dirba užsienyje, tačiau į ilgalaikius pasimatymus neatvyksta. Kitų artimųjų nuteistasis neturi, išskyrus brolį, su kuriuo nebendrauja. Turi vaikus iš pirmosios santuokos, su kuriais jokių ryšių taip pat nepalaiko. Po paleidimo nuteistasis planuoja gyventi su žmona, adresu (duomenys neskelbtini), ką patvirtina ir raštas, jog nuteistasis galės apsigyventi nurodytu adresu. Vertinant R. S. asmenines charakterio savybes, pažymėtina, kad jo tarpasmeniniai įgūdžiai atitinka jo amžių, kilmę, išsilavinimą ir aplinkybes, retai praranda savitvardą, taiko tinkamas problemų sprendimo strategijas, apgalvoja kai kurias savo veiksmų pasekmes, socialines situacijas jis vertina teisingai. Be to, jis turi susiformavęs ilgalaikius ir trumpalaikius realistiškus tikslus, išreiškia norą būti visuomenės nariu bei suvokia savo ir kitų teises, atpažįsta socialinius veiksmus, kurie skatina jo nusikalstamą veiką ir vengia situacijų, kurios gali sukelti galimybę nusikalsti. Akcentuotina ir tai, kad R. S. pakartotinio nusikalstamumo rizika, remiantis OASys metodikos duomenimis, yra žema – 15 balų.

Tačiau, kaip jau minėta aukščiau, taikant LR BVK 157 str. 1 d. ir sprendžiant dėl kiekvieno konkretaus nuteistojo lygtinio paleidimo galimybės, vertinama ne tik tai, ar laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jų nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu, bet ir kitos reikšmingos aplinkybės, kurios sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals.

R. S. apygardos teismui pateikto skundų argumentų kontekste vertinant skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, matyti, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka už dvi nusikalstamas veikas, viena kurių, remiantis LR BK 11 str. nuostatomis, priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai, yra susijusi su žmogaus gyvybės atėmimu. Pateiktais duomenimis nustatyta, kad savo kaltę jam inkriminuotų nusikaltimų padaryme nuteistasis pripažino, tačiau teigia, jog ne jis vienas dėl to kaltas, menkina savo vaidmenį šio nusikaltimo įvykdyme. Nors šios aplinkybės, kaip pagrįstai teigiama skunde, ir buvo įvertintos teismo, skiriant nuteistajam bausmę, tačiau jų reikšmė, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, taip pat svarbi. Tai, kad R. S. menkina savo vaidmenį jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme, skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, suponuoja pagrindą spręsti, jog nuteistasis nesmerkia savo nusikalstamų veiksmų, nevertina kritiškai tų pasekmių, kurias savo kaltais veiksmais sukėlė.

Be to, teismui pateiktais duomenimis nustatyta, kad praeityje nuteistojo atžvilgiu jau buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau pažeidęs lygtinio paleidimo reikalavimus, R. S. buvo grąžintas atlikti likusią bausmės dalį. Ši aplinkybė, teisėjų kolegijos vertinimu, parodo, kad nuteistasis jam parodyto teismo pasitikėjimo nepateisino, nepasinaudojo jam suteikta galimybe pasitaisyti, pažeidė lygtinio paleidimo sąlygas, kas neabejotinai atskleidžia jo antivisuomenines nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas. Nors skunde apygardos teismui nuteistasis nurodo ir tokio jo elgesio priežastis, t.y. nesutarimai su šeima, iškilusios problemos dėl gyvenamojo būsto, tačiau, teismo vertinimu, net ir neigiamai susiklosčiusios gyvenimo aplinkybės, nepateisina priešingų teisei R. S. veiksmų. Šių duomenų kontekste pažymėtina ir tai, kad, remiantis 2014 m. lapkričio 11 d. specialisto išvada, R. S. ir pataisos namuose sunku laikytis nustatytos vidaus tvarkos, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, R. S. net 10 kartų pažeidė režimo reikalavimus, už ką net 7 kartus buvo baustas, ir nors šiuo metu paskirtos nuobaudos negalioja, tačiau toks nuteistojo elgesys neabejotinai vertinamas neigiamai.

Remiantis skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis matyti, kad R. S. pataisos namuose vieną kartą buvo baustas ir už alkoholio vartojimą, supranta tam tikrus alkoholio vartojimo padarinius, tačiau sumenkina jų poveiki ir su tuo susijusias problemas. Nuteistojo požiūris į alkoholio vartojimą, sprendžiant pastarojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, yra itin svarbus, kadangi nusikaltimą, už kurio padarymą jis ir atlieka laisvės atėmimo bausmę, jis įvykdė taip pat paveiktas alkoholio. Ši aplinkybė socialinio tyrimo išvadoje pateikta kaip kriminogeninis veiksnys, galintis įtakoti nuteistojo nusikalstamumą. Šių duomenų plotmėje pažymėtina ir tai, kad nors R. S. veiksmuose neįžvelgtini pastovūs agresijos panaudojimo pavyzdžiai, tačiau yra užfiksuotas vienas smurto panaudojimo atvejis ar grasinimas smurtu, siekiant paklusnumo.

Be to, kaip matyti iš 2014 m. gruodžio 9 d. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo, net trys komisijos nariai išreiškė savo atskirąsias nuomonės dėl lygtinio paleidimo R. S. atžvilgiu taikymo galimybių, nurodydami, kad sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą nagrinėjamu atveju, būtina įvertinti peraeityje R. S. atžvilgiu taikyto lygtinio paleidimo pasekmes, nurodant, kad šiuo metu bausmės tikslai vis dar nėra pasiekti, todėl lygtinio paleidimo taikymas R. S. būtų nepagrįstas.

Vertinant nuteistojo skundo argumentus, pažymėtina, kad R. S. nurodytos aplinkybės pirmosios instancijos teismo buvo vertinamos visų jį charakterizuojančių aplinkybių kontekste. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvadomis, kad šiuo metu nėra pakankamo pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti nuteistąjį toliau taisant neizoliuotą nuo visuomenės. Skundą nagrinėjančio teismo įsitikinimu, nuteistasis dar nėra pakankamai įvertinęs savo praeities ir padaręs reikiamų išvadų bei pasiruošęs tinkamu elgesiu įrodyti, jog pasitaisys. Remiantis vieningai formuojama teismų praktika, siekiant asmeniui taikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą, nuteistojo elgesys laisvės atėmimo vietoje turi pasižymėti tokiomis savybėmis, kurios leistų jį vertinti kaip ypatingai teigiamą, atspindėtų jo elgesio pokyčius.

Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad nėra pagrindo manyti, jog LR BK 41 str. įtvirtinta bausmės paskirtis bus įgyvendinta nuteistąjį lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos. Visi skunde nurodyti argumentai buvo tinkamai įvertinti apylinkės teismo nutartyje, todėl nuteistojo skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo R. S. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 6 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.