- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-05-07
- Bylos Nr.
- 2S-728-510/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramūnas Mitkus (pirm.), Algimantas Kukalis, Neringa Venckienė
- Pareiškėjas
- A. G.
- Kreditorius
- akcinės bendrovės DnB NORD banko
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Ramūno Mitkaus, kolegijos teisėjų Algimanto Kukalio ir Neringos Venckienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. G. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditoriaus akcinės bendrovės DnB NORD banko pakartotinį prašymą dėl priverstinio skolos išieškojimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Kreditorius AB DnB NORD bankas kreipėsi į teismą su pareiškimu (b.l. 19-20), kuriame prašė pradėti skolininkų A. G. ir S. G. 201 444,08 Lt skolos ir 126 Lt žyminio mokesčio išieškojimo procedūrą iš kreditoriui įkeistų 2004 m. sausio 13 d. hipotekos lakštu (identifikavimo kodas 02120040000373) 0,12 ha žemės sklypo (unikalus Nr. 1duomenys neskelbtini)) ir gyvenamojo namo (unikalus (duomenys neskelbtini)), esančių 9duomenys neskelbtini). Kreditorius pareiškime nurodė, kad pagal 2004 m. sausio 12 d. kreditavimo sutartį Nr. 4183 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) buvo suteikta skolininkams 230 000 Lt paskola, kuri užtikrinta 0,1200 ha žemės sklypo ir gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini), įkeitimu. 2008 m. rugsėjo 2 d. informavus raštu Nr.30.58.17/3592 skolininkus ir įkeisto turto savininkus apie pradelstų finansinių įsipareigojimų per 10 dienų įvykdymą, kreditorius vienašališkai nutraukė kreditavimo sutartį Nr. 4183. Skolininkų skola sudaro 200 591,85 Lt paskolos, 852,23 Lt palūkanų, iš viso 201 444,08 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos skyrius 2009 m. spalio 3 d. nutartimi areštavo skolininkams ir įkeisto turto savininkams priklausantį 0,1200 ha žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, esančius (duomenys neskelbtini), ir įspėjo skolininkus ir įkeisto turto savininkus, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį turtas bus parduotas iš varžytinių.
Kreditorius pateikė pakartotinį prašymą priverstinai išieškoti 222 560,20 Lt skolos, kurią sudaro 200 473,57 Lt paskola, 7 337,33 Lt palūkanos, 14 749,30 Lt delspinigiai. Kreditorius taip pat pareikalavo 9,15 proc. metinių sutartinių palūkanų nuo priteistos paskolos sumos nuo pareiškimo pateikimo dienos (2009 m. vasario 17 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 126 Lt žyminio mokesčio.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos skyrius 2009 m. vasario 19 d. nutartimi patenkino kreditoriaus reikalavimus ir nutarė priverstinai išieškoti iš skolininkų 222 560,20 Lt skolos, 9,15 proc. metinių sutartinių palūkanų nuo priteistos paskolos sumos nuo 2009 m. vasario 17 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 126 Lt žyminio mokesčio, priverstinai parduoti iš varžytynių įkeistą 0,1200 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Teismas nutartyje nurodė, kad paskola nustatytu terminu negrąžinta, ginčo nėra, skola priverstinai išieškotina ne ginčo tvarka, įkeistas turtas priverstinai parduotinas iš varžytynių.
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. G. atskirajame skunde (b.l. 88-90) prašė panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m. vasario 19 d. nutartį. Pareiškėjas nurodė, kad 2008 m. spalio 3 d. nutartimi priverstinai išieškoma 201 444,08 Lt (200 591,85 Lt paskolos, 852,23 Lt palūkanų) bei 126 Lt žyminio mokesčio, tuo tarpu, skundžiama 2009 vasario 19 d. nutartimi priverstinai išieškoma 222 560,20 Lt (200 473,57 Lt paskolos, 7 337,33 Lt palūkanų, 14 749,30 Lt delspinigių) bei 9,15 proc. metinių sutartinių palūkanų ir 126,00 Lt žyminio mokesčio. Kreditoriaus 222 560,20 Lt reikalavimas net 21 116,12 Lt viršija pradinį kreditoriaus 201 444,08 Lt reikalavimą, be to, kreditorius pradiniame prašyme net nereikalavo priteisti delspinigių, kai tuo tarpu šie skirtingi reikalavimai kildinami tik iš tos pačios 2004 m. sausio 12 d. kreditavimo sutarties Nr. 4183. Pirmosios instancijos teismas CPK 443 straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka nesiaiškino, kodėl pakartotiniame pareiškime dėl priverstinio skolos išieškojimo nurodytas kreditoriaus reikalavimas viršija pradinį reikalavimą. Be to, skundžiama nutartimi priteistos 9,15 proc. sutartinės palūkanos laikytinos procesinėmis palūkanomis. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą civilinėje byloje Nr. 3K-7-751/2003, hipotekos kreditorius, reikšdamas prašymą skolą išieškoti iš įkeisto turto neginčo tvarka, turi teisę gauti CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytas palūkanas, todėl teismo sprendimas išieškoti 9,15 proc. prieštarauja minėtai nuostatai.
Atsiliepimas
Kreditorius AB DnB NORD bankas atsiliepime (b.l. 96-98) į pareiškėjo A. G. atskirąjį skundą, prašė atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m. vasario 19 d. nutartį nepakeistą. Kreditorius nurodė, kad ginčai dėl skolos ir netesybų dydžio nėra bylų dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių nagrinėjimo dalykas. Atskirasis skundas grindžiamas ne išieškojimo procedūros pažeidimais pagal hipotekos taisykles, bet iš esmės ginčijamas skolos ir palūkanų dydis. Pažymi, kad kreditorius prašo pagrįstai 222 560,20 Lt skolos, vadovaudamasis Kreditavimo sutarties Nr. 4183 nuostatomis su vėlesniais jos pakeitimais ir papildymais. CK 6.210 straipsnio 1-2 dalyse nustatytos 5 arba 6 % dydžio procesinės palūkanos taikytinos, kai šalys nėra susitarusios dėl kitokios palūkanų normos. Skolininkai naudojasi kreditoriaus pinigais, todėl privalo už termino įvykdyti prievolę praleidimą mokėti CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas arba sutarties nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais. Kadangi Kreditavimo sutartimi Nr. 4183 su vėlesniu 2007 m. liepos 31 d. susitarimu Nr. 4183/1 dėl kreditavimo sutarties Nr. 4183 sąlygų pakeitimo su skolininkais buvo susitarta dėl kintamų palūkanų dydžio, kreditorius pagrįstai prašo priteisti 9,15 proc. dydžio metinių sutartinių palūkanų nuo priteistos sumos.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kreditorius AB DnB NORD bankas bei skolininkai A. G. ir S. G. 2004 m. sausio 12 d. sudarė kreditavimo sutartį Nr. 4183, o 2007 m. liepos 31 d. – susitarimą Nr. 4183/1 dėl 2004 m. sausio 12 d. kreditavimo sutarties Nr. 4183 specialiosios dalies sąlygų pakeitimo, pagal kuriuos skolininkams buvo suteiktas tikslinės paskirties 230 000 Lt kreditas iki 2023 m. gruodžio 31 d., mokant kintamas palūkanas sutartyje ir susitarime nustatyta tvarka bei už laiku negrąžintą kreditą, nesumokėtas kreditoriui palūkanas, įmokas, įsipareigojimo mokestį – už kiekvieną pradelstą dieną 0,05 proc. dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos (b.l. 25-32). Piniginės prievolės įvykdymo užtikrinimui skolininkai 2004 m. sausio 13 d. hipotekos lakštu (identifikavimo kodas 02120040000373) įkeitė 0,12 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir gyvenamąjį namą (unikalus (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), (b.l. 1-4). Skolininkams neįvykdžius sutartinių įsipareigojimų, kreditorius 2008 m. rugsėjo13 d. vienašališkai nutraukė kreditavimo sutartį su vėlesniu pakeitimu ir pradėjo vykdyti priverstinį skolos išieškojimą iš skolininkų hipoteka įkeisto turto (b.l. 33). 2008 m. rugsėjo 22 d. pradiniame pareiškime Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos skyriui dėl priverstinio skolos išieškojimo kreditorius nurodė, kad skolininkų skola sudaro 200 591,85 Lt paskolos, 852,23 Lt palūkanų, iš viso 201 444,08 Lt (b.l. 19-20, 34-35). 2009 m. vasario 12 d. pakartotiniame pareiškime Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos skyriui dėl priverstinio skolos išieškojimo kreditorius nurodė, kad skolininkų skola sudaro 200 473,57 Lt paskolos, 7 337,33 Lt palūkanų, 14 749,30 Lt delspinigių, iš viso 222 560,20 Lt, bei prašė priteisti 9,15 proc. metinių sutartinių palūkanų nuo priteistos paskolos sumos nuo pareiškimo pateikimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (b.l.75-78).
Atskirajame skunde pareiškėjas A. G. iš esmės ginčija kreditoriaus 2008 m. rugsėjo 22 d. pradiniame pareiškime nurodytų reikalavimų neatitikimą 2009 m. vasario 12 d. pakartotiniame pareiškime nurodytiems reikalavimams, t.y. nesutinka su kreditoriaus reikalavimo dydžiu, kurį buvo nutarta priverstinai išieškoti skundžiama Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m. vasario 19 d. nutartimi. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas CPK 443 straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka nesiėmė visų būtinų priemonių visapusiškai išaiškinti bylos aplinkybių dėl kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo.
Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje yra įtvirtinta, kad tik bylos dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių (prašymų dėl hipotekos ar įkeitimo įregistravimo, hipotekos ar įkeitimo baigimo, jos perleidimo įregistravimo, išregistravimo, hipotekos registre esančių duomenų pakeitimo, pareiškimus dėl priverstinio skolos išieškojimo bei kitų iš hipotekos ar įkeitimo atsirandančių teisinių santykių) yra nagrinėjamos CPK XXXVI skyriuje nustatyta tvarka. Hipoteka yra papildoma prievolė, kuri priklauso nuo pagrindinės prievolės. Jeigu konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – įsiskolinimo atsiradimo pagrindu, jo dydžiu ir kt., šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nėra nagrinėjami (CPK 542 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2005, 2007 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2007).
Nagrinėjamu atveju ginčas dėl hipoteka užtikrinto skolos dydžio bei dėl kreditoriaus teisės reikalauti 9,15 proc. metinių palūkanų (kurias kreditorius laiko sutartinėmis, o pareiškėjas atskirajame skunde vadina procesinėmis) nagrinėtinas CPK nustatyta ieškininės teisenos tvarka. Skolininkas tokiu atveju gali ginčyti hipotekos kreditoriaus reikalavimus įstatymo nustatyta tvarka, o sustabdyti hipotekos procedūras gali bylą nagrinėjantis teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones.
Teisėjų kolegija laiko, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį. Remiantis išdėstytais motyvais, atskirasis skundas atmetamas, o Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m. vasario 19 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336-337 straipsniais,
nutaria:
Atskirąjį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m. vasario 19 d. nutartį palikti nepakeistą.