Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. R. (S. R.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), azerbaidžanietis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, oficialiai nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2009-01-30 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 180 str. 1 d. – 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo;

2) 2010-02-10 pagal BK 25 str. 2 d., 178 str. 2 d., 187 str. 1 d. – 1 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis 63 str. 9 d. paskirta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su 2009-01-30 Ukmergės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir galutinė bausmė paskirti 3 metai laisvės atėmimo. BK 75 str. 1-3 d. pagrindu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metų laikotarpiui;

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis S. R. 2015-05-16 apie 03.00 val., būdamas automobilyje „Mazda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobiliui judant (duomenys neskelbtini), konflikto metu, pasinaudodamas mažareikšme dingstimi, ne mažiau dviejų smūgių kumščiu bei koja sudavė V. P. į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas nukentėjusiajai V. P. nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį nosies kaulų lūžiu ir kraujosruva dešinės akies srityje.

K. S. R. kaltu neprisipažino ir parodė, kad jis V. P. nemušė. Paaiškino, kad su nukentėjusiąja susipažino per internetą, nutarė susitikti. Su nukentėjusiąja apie 20.00 – 21.00 val. susitiko J., kavinėje. Kartu su jais buvo jo draugas D., kurio pavardės nežino, bei nukentėjusiosios draugė A.. Merginos kavinėje gėrė alkoholinius gėrimus – degtinę, brendį. Jis su draugu nieko nevartojo. Vėliau visi nukentėjusiosios automobiliu, kurį vairavo D., važiavo į Kauną, į klubą. Klube „(duomenys neskelbtini)“ prabuvo iki 3 val. nakties. Išėję iš klubo nutarė važiuoti į piceriją (duomenys neskelbtini) gatvėje, netoli (duomenys neskelbtini), pavalgyti. Į piceriją ėjo jis, D. ir V.. Picerijoje kilo konfliktas su ten buvusiais nepažįstamais jaunuoliais. Jis su jais susimušė, stumdėsi. Kur tuo metu buvo D., nematė. V. bandė jį išskirti su tais vaikinais, laikė už rankos jį, įsiterpė tarp jo ir vaikinų. A. tuo metu buvo automobilyje, vėliau taip pat buvo atėjusi, ramino juos žodžiais. V. buvo neblaivi, jis matė, kad ji griuvinėjo, kai skyrė jį su vaikinais. Po muštynių, visi nuėjo į automobilį, D. sėdo už vairo, V. - į galinę sėdynę už keleivio, gale per vidurį – A., gale, kairėje - jis. Įsėdus į automobilį V. pradėjo panikuoti, negražiai kalbėti ant jo, kad jis jos neapgynė, kad per jį ji gavo smūgį, kėlė isterijas, todėl jis paprašė D. sustoti, išlipo iš automobilio ir nuėjo per kiemus ieškoti taksi, su kuriuo grįžo namo. V. jis nesumušė. Buvo blaivus, alkoholio tą vakarą negėrė. A. taip pat nemušė. Nukentėjusiosios civilinio ieškinio nepripažįsta.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis savo kaltės dėl nusikalstamos veikos padarymo nepripažino, tačiau jo kaltė yra įrodyta kitais baudžiamojoje byloje surinktais ir ištirtais įrodymais.

N. V. P. parodė, kad kaltinamasis iki įvykio vakaro nebuvo jai žinomas. 2015 m. gegužės 15 d. apie 21.50 val. jos tuo metu labai gera draugė A. P. pasiūlė susitikti su gerai pažįstamu vaikinu. Ji su A. P. nuvažiavo į J.. Jas pasitiko S., jai pasirodė, kad jis išgėręs. Jie nuėjo į barą, vėliau prie jų prisijungė D.. Ji su A. vartojo alkoholio – degtinės ir sulčių kokteilius. Vėliau išvažiavo į Kauną, į klubą. Klube „(duomenys neskelbtini)“ jie buvo apie 01.00 val. nakties, vakarojo, vartojo alkoholinius gėrimus. Gėrė visi, išskyrus D., nes šis vairavo. Po klubo nutarė važiuoti pavalgyti. Sustojo prie (duomenys neskelbtini) gatvėje esančios picerijos. Ji nuėjo užsakyti maisto, jai iš paskos atėjo A., o netrukus į picerijos vidų įgriuvo kaltinamasis S. su kažkokiu vaikinu. Ji su A. skyrė juos – ji buvo suėmusi S. už pečių, bandė jį atitraukti nuo to vaikino, su kuriuo šis mušėsi, A. taip pat buvo paėmusi S. už rankos, bandė jį atitraukti. Ji tikrai nebuvo užgauta, niekas jai nesidavė. Jai buvo keista, kad niekas nekvietė policijos į piceriją. Konfliktas įvyko labai greitai, jos nuvedė S. į automobilį, ten jau laukė D., kuris buvo užkūręs automobilį. Nuėjus į automobilį, ji sėdo į galą, dešinėje, šalia jos - A. P., gale kairėje – S.. S. užėjo kažkoks psichinis priepuolis, jis buvo kaip nesavas. A. buvo pasilenkusi į priekį, nes kalbėjo su D., o S. pradėjo ją mušti, daug smūgių sudavė. Ką jis šaukė, negirdėjo, juto smūgius, rankomis buvo užsidengusi galvą, S. iš visų pusių trankėsi, spardėsi. Atsimena tris smūgius - su kumščiu sudavė į veidą prie akies, spyrė su koja į veidą, smūgiavo į petį. Po smūgio į veidą jai iš karto ėmė bėgti kraujas iš nosies. Jai buvo sužalota dešinė veido pusė, ji tikriausiai trenkėsi nuo smūgio į dureles. Viskas įvyko labai greitai, jie spėjo pavažiuoti gal kokius 500 metrų, tada S. išlipo ir nuėjo. Jai buvo nustatyti sužalojimai, buvo lūžusi nosis, sužalota kairė akis, smegenų sutrenkimas, batai buvo kruvini, plaukai sulipę krauju, viena akimi nematė. A. po to jai sakė, kad matė kruviną stiklą. Dar girdėjo, kaip pareigūnai kalbėjo, o po to buvo išvežta į ligoninę. Ligoninėje jai galvą švietė ir po to išvežė į Kauno 3-iąją ligoninę. Su ja kartu į ligoninę vyko A. P., kuriai taip pat buvo sumušta galva. Nors A. P. iš ligoninės išvažiavo namo, tačiau po kelių valandų grįžo, nes labai pradėjo skaudėti galvą, pykinti. Jai nosis sugijo pakankamai greitai, gal per pusantros savaitės, bet kraujosruvos labai ilgai buvo veide. Reiškia civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Liudytoja A. P. parodė, kad su kaltinamuoju jos nesieja jokie ryšiai, nukentėjusioji - jos draugė. Viskas vyko gegužės mėnesį, dienos nepamena. Ji su kaltinamuoju susipažino internete, sutarė susitikti. Ji pasiūlė ir V. P. kartu vykti į J.. Nuvažiavo į J. automobiliu Mazda, susitiko su kaltinamuoju, nuėjo į kavinę. Kavinėje su V. gėrė brendį, viskį, ką gėrė kaltinamasis, neatkreipė dėmesio. Vėliau prie jų prisijungė D.. Po to nusprendė važiuoti į klubą į Kauną. Automobilį vairavo kaltinamojo draugas D.. Klube taip pat vartojo alkoholį, S. taip pat kažkiek alkoholio vartojo. Pabuvę klube nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) gatvėje esančią kebabinę. Ji liko automobilyje, o kiti trys nuėjo į kebabinę užsakyti maisto. Ji nuėjo į šalia buvusią į piceriją nusipirkti cigarečių, po to atėjo jie visi, vyko kažkoks konfliktas, buvo dar kažkokie vaikinai. Visi išėjo į lauką, prasidėjo muštynės, mušėsi visi vaikinai. Nepažįstamų vaikinų buvo 2-3, S. ir D. su jais mušėsi. Jie dar viduje pradėjo konfliktuoti ir po to išėjo į lauką, visi rėkė. Ji priėjo juos skirti, V. irgi lindo, ji matė, kad V. buvo nukritusi, kažkas V. pastūmė. Ji pakėlė ją, kvietė eiti į automobilį, bet jie dar nėjo, tada ji viena nuėjo į automobilį. Netrukus atėjo D. su kuriuo ji kalbėjosi automobilyje, tada atėjo V. su S.. Ji sėdėjo gale per vidurį. Šalia jos dešinėje atsisėdo V., kitoje pusėje – S.. V. atėjus į automobilį, ji jokių sužalojimų nematė, nes nežiūrėjo. Automobiliui pradėjus važiuoti, ji buvo pasilenkusi į priekį, kalbėjo su D.. Girdėjo, kad V. su S. konfliktuoja, jautė kažkokį judėjimą jai už nugaros. Nematė, kad S. muštų V., spardytų, nes buvo pasilenkusi į priekį. Į V. pažiūrėjo ir pamatė kraują tada, kai ši pradėjo rėkti, kad jai bėga kraujas. Ji paprašė sustoti, sustojus, S. išlipo ir nuėjo. Ji ramino V., sustabdė policijos pareigūnus. Ji pati sužalota niekaip nebuvo, gal prie picerijos ją kažkas pastūmė, bet nesužalojo. Automobilį po įvykio valyti teko, jis buvo kruvinas, buvo daugiausia ant tos pusės durelių kraujo, kur sėdėjo V. ir ant keleivio sėdynės buvo kruvini rankų pirštų anspaudai. Po įvykio ji palydėjo V. į ligoninę. Ji pati nebuvo sužalota. Po įvykio, prie automobilio raminant V., ji sudaužė savo telefoną. Vėliau ji per draugų draugus sužinojo, kad jai siūlo susitarti dėl telefono sudaužymo, taip suprato, kad jos ieško S., tačiau ji su niekuo nebuvo susitikusi, jokios žalos jai niekas neatlygino. Kai kurių aplinkybių neatsimena, nes buvo išgertą per daug alkoholio.

Papildomai apklausta liudytoja A. P., parodė, kad įvykio naktį ji sužalota nebuvo, kodėl jos medicininiuose dokumentuose nurodyta, kad ji buvo sumušta nepažįstamo, kad jai buvo padaryta kraujosruva, nežino.

Liudytojas G. K. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad įvykio aplinkybių neatsimena. Pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (BPK 276 str. 4 d.), liudytojas juos patvirtino. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė, kad 2015-05-16 patruliavo radijo šaukiniu ,,400“. Patruliavo kartu su specialistu R. M.. Apie 03.30 val. patruliuodami (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtu namu pastebėjo kelkraštyje stovintį automobilį „Mazda“, v/n (duomenys neskelbtini) automobilis buvo atidarytomis durelėmis. Sustojus prie minėto automobilio pamatė, kad automobilio priekinėje keleivio sėdynėje sėdėjo mergina, kurios veidas buvo kruvinas. Matė, kad ji buvo sumušta. Šalia automobilio vaikščiojo dar viena mergina ir vaikinas. Kaip vėliau paaiškėjo, jie buvo draugai, tačiau jų asmens ir kontaktinių duomenų nežino, nebuvo tikslo ir jis jų nesiaiškino. Sumuštoji mergina, sėdėjusi ant priekinės automobilio sėdynės paprašė iškviesti greitąją medicinos pagalbą. Nuo šios merginos sklido stiprus alkoholio kvapas, jos kalba buvo nerišli. Matėsi, kad ji buvo šoko būsenos, verkė. Mergina nesugebėjo nurodyti savo anketinių duomenų, o paklausus, kas jai atsitiko, ji paaiškino, kad ją sumušė jai pažįstamas jaunuolis, tačiau jiems jo nenurodė, taip pat paaiškino, kad jis pabėgo. Atvykus GMP 1511 brigadai, sumuštoji mergina buvo išvežta į LSMUKL. Mergina, kuri vaikščiojo prie automobilio nesiskundė, kad ji būtų nuo ko nors nukentėjusi, kad būtų sumušta, jokių pretenzijų jiems neišsakė. Nuo jos taip pat sklido stiprus alkoholio kvapas. GMP merginą išsivežus, jie nuvažiavo tęsti savo darbo (t. 1, b. l. 55). Teisiamojo posėdžio metu liudytojas papildomai nurodė, kad iš kvapo jautėsi, kad merginos neblaivios, nors iš elgesio to nelabai matėsi. Automobilio jis neapžiūrėjo, jo pareiga apsaugoti įvykio vietą, jis tik nuėjo ieškoti merginą neva sumušusio vaikino, tačiau jo nerado.

Liudytoja B. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad V. P. yra jos pusseserė, o kaltinamojo nepažįsta. Atsimena, kad jai paryčiais paskambino V. P., pasakė, kad ji sumušta ir yra klinikose. Ji nuvažiavo į klinikas, V. buvo su drauge A. ir dar du pareigūnai, kurie rašė pareiškimą. Laukdamos laukiamajame kalbėjosi, kas įvyko, V. sakė, kad tai įvyko automobilyje, ji suprato, kad kažkas spardėsi. Po to V. draugė išvažiavo namo ir maždaug po valandos grįžo atgal į klinikas su sese, sakė, kad ją pykino, skaudėjo galvą, todėl nuėjo darytis tyrimus. A. su V. dar kalbėjosi apie tą žmogų, kuris sumušė V.. Ji suprato iš jų pokalbio, kad jos tikrai jį pažįsta. A. ir V. kalbėjo, kad iš kojos spyrė, A. sakė, kad ir jai kliuvo, nes ji pasilenkė. Suprato, kad jos ant galinės sėdynės sėdėjo, kad V. gavo į nosį iš kojos, su kumščiu, po to lyg kalba buvo, kad ir pati A. gavo smūgį iš kojos. Ji suprato, kad vyko automobilyje muštynės, iš tų pokalbių susidarė nuomonę, kad V. sumušė A. ir jos sesės pažįstamas, vardo tikrai nepamenu, bet faktas buvo, kad A. sesuo pasakė, kad čia bus klasiokės draugas ar vaikinas ar panašiai. Ji susidarė tokį įspūdį, kad A. ir jos sesė pažįsta tą asmenį. Po to su V. nieko nekalbėjo daugiau, tik ji klausė jos, kaip ši jaučiasi. A. P. vizualiai nesimatė sužalojimų. Neatrodė, kad A. P. būtų stipriai neblaivi.

Liudytojas D. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis yra jo draugas, gyvena kaimynystėje J.. V. P. žino, vieną kartą yra ją matęs. Negali įvardinti dienos, buvo užėjęs į barą-svetainę J., pamatė nukentėjusiąją, S. ir dar vieną merginą, jos vardo nežino, prisėdo prie jų, šiek tiek pasėdėjo ir tada sugalvojo važiuoti į Kauną į klubą. Merginos kavinėje gėrė kokteilius, o jis su S. nealkoholinius gėrimus. Jis vairavo vienos iš merginų automobilį, nuvažiavo į klubą. Merginos jau buvo apgirtusios, jis paėmė staliuką, nupirko alkoholio butelį – degtinės „Finlandia“, „Red bull“ ir dar kažko atsigerti, jos gėrė kokteilius, šoko, griuvinėjo. Po to vienu momentu nukentėjusioji V. užmigo, jis ją pakėlė ir išnešė iš klubo iki automobilio. Ji paprašė, kad jis parvežtų ją namo. Dar merginos užsimanė pavalgyti, todėl jie nuvažiavo iki kebabinės, esančios (duomenys neskelbtini) prospekte. Jis nuėjo iki kebabinės, o kiti į piceriją, ir netrukus jis išgirdo triukšmą – S. konfliktavo su vietiniais, atsisuko ir pamatė nukentėjusiąją, užsiėmusią už burnos. Jis paklausė, kas atsitiko, ji atsakė, kad nieko. Sužalojimų nesimatė. Tada jis padėjo V. nueiti į automobilį, jis atsisėdo už vairo. Paskui atėjo S. su ta kita mergina, S. sėdo į galą už jo, merginos irgi. Išvažiavus iš aikštelės, nematė, kad automobilyje kas nors netinkamai elgtųsi, S. su V. tik kalbėjosi, jis atsisuko ir pamatė, kad nukentėjusiosios veidas visas kruvinas. Paklausė, kas atsitiko, o ji sako „nieko, S. davė“. S. sakė: „ką jūs čia kalbate“, paprašė, kad jis sustotų, išlipo iš automobilio ir išėjo. Tada sustojo pro šalį važiavusi policija, klausė, kas nutiko, tai nukentėjusioji pasakė, kad jie ją sumušė, ji pasakė, kad jis su S. sumušė ją. Jis pasakė, kad nemušė. Nukentėjusiosios draugė dar pasakė, kad jis jos nemušė, tada ji jau pripažino, kad jis tikrai jos nemušė. Dabar galvoja, kad jeigu būtų kartu su S. tą vakarą išėjęs, tai ir jis būtų kaltinamasis šioje byloje.

Liudytoja E. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirba picerijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), picerija yra iš tiesų (duomenys neskelbtini) prospekte. Picerijos prieigos nefilmuojamos, kameros yra tik viduje. 2015 metų gegužės mėnesį ji dirbo picerijoje, dirbo kiekvieną dieną. Apie jokias muštynes ji nieko nežino, joks turtas nebuvo sugadintas. Kaltinamasis ir nukentėjusioji jai nėra matyti. Picerija yra saugoma apsaugos darbuotojų, yra pultelis, jei būtų kilę kažkokios muštynės, būtų iškviesta apsauga. Jei muštynės vyktų lauke, tada ji negalėtų kviesti apsaugos, nes jiems nepriklauso lauko saugoti, tada kviestų policiją. Kiemo iš picerijos nestebi, nebent kažkas kviestų pagalbą. Būnant viduje nesimato, kas vyksta kieme.

Iš 2015-05-16 protokolo-pareiškimo matyti, kad V. P. policijai pranešė apie tai, kad 2015-05-16 apie 03.00 val. (duomenys neskelbtini) ją sumušė draugės A. P. draugas S., - 5 kartus koja spyrė į galvos sritį, keletą kartų trenkė į veido sritį (t. 1, b. l. 7).

Iš akistatos tarp V. P. ir S. R. protokolo matyti, kad prieštaravimų šių asmenų parodymuose pašalinti nepavyko (1 t., b. l. 20-21).

Iš nukentėjusiosios V. P. pateiktų fotonuotraukų matyti kruvinas nukentėjusiosios veidas, drabužiai, sutinusi dešinė akis, skruostas (1 t., b. l. 16-17).

Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kad V. P. nustatyta nosies kaulų lūžis, kraujosruva dešinės akies srityje. Sužalojimai padaryti daiktui judant bei kontaktuojant su kūnu ir/arba kūnui judant bei kontaktuojant su daiktu. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2015-05-16. Nosies kaulų lūžis laikomas nesunkiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 25).

E. G. A. C., pateikęs specialisto išvadą byloje, teisiamojo posėdžio metu ją patvirtino. Papildomai paaiškino, kad sužalojus nosį, kraujavimas iš nosies gali prasidėti iš karto, arba po kurio laiko, arba visai gali nekraujuoti į išorę. Kraujosruva prie dešinės akies nukentėjusiajai buvo nustatyta iš medicininių dokumentų, kraujas išsiliejo į dešinės akies audinius, tai jis galėjo atsirasti arba dėl tiesioginės traumos į dešinės akies sritį arba į nosies sritį, galėjo būti trauma į nosį, plyšti kraujagyslė ir tada kraujas pasiskirstė į akies sritį. Kraujavimas atsirado arba dėl nosies traumos arba dėl papildomos traumos į akies sritį. Į klausimą, ar sužalojimas prie akies nukentėjusiajai galėjo būti padaryti jai nuo smūgio atsitrenkus į dureles, ekspertas atsakė, kad sužalojimas galėjo būti padaryti daiktui judant ir kontaktuojant su kūnu arba kūnui judant bei atsitrenkiant į daiktą, tikslų mechanizmą nustatyti nėra galimybės. Abu sužalojimai, t. y. nosies lūžis ir akies srities pažeidimas galėjo būti padaryti vieno arba daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Šiuo atveju yra nosies kaulų lūžis ir kraujosruva, nėra nubrozdinimų ir žaizdos, todėl nėra galimybės nustatyti daikto judesio krypties. Nosies lūžis galėjo būti padarytas arba daiktui judant arba kūnui judant ir kontaktuojant su daiktu.

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad V. P. atpažino S. R. kaip asmenį, kuris jai sudavė (1 t., b. l. 47-48).

Kaip matyti iš 2015-05-16 pareigūno G. K. tarnybinio pranešimo, 2015-05-16 jam patruliuojant (duomenys neskelbtini) namu, pastebėjo kelkraštyje stovintį automobilį, atidarytomis durelėmis. Sustojus prie automobilio, priekinėje keleivio sėdynėje sėdėjo mergina, kruvinu veidu, kuri paprašė iškviesti medicinos pagalbą, Nuo merginos sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli. Mergina nesugebėjo nurodyti savo anketinių duomenų ir buvo šoke, tik sugebėjo pasakyti, kad ją sumušė jai pažįstamas jaunuolis (1 t., b. l. 53).

Iš teisiamojo posėdžio metu pateikto eksperimento atlikimo protokolo matyti, kad eksperimentui atlikti parinkti statistai, kurių fiziniai duomenys iš esmės atitinka įvykio dalyvių fizinius duomenis, parinktas automobilis, labiausiai atitinkantis išmatavimus įvykio metu naudotam automobiliui. Parinktas statistas kaltinamojo vietoje sėdi automobilyje pakėlęs koją ties statistės, kuri sėdi nukentėjusiosios vietoje, veidu, per vidurį, A. P. vietoje, sėdi statistė, t. y. šiuo proceso veiksmu paneigta kaltinamojo versija, kad sėdint automobilio galinėje sėdynėje trise, neįmanoma įspirti koja į veidą (2 t., b. l. 85-92).

Veikos kvalifikavimas

BK 138 str. 1 d. numatyta atsakomybė tam, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino kitą žmogų. Vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintomis taisyklėmis, teisėjas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

N. V. P. iš esmės vienareikšmiškai nuo pat tyrimo pradžios nurodė tokias pačias, jai padarytų sužalojimų aplinkybes: prie picerijos kilus muštynėms tarp S. R. bei nepažįstamų vaikinų, ji skyrė juos, todėl S. R. buvo piktas, ji jam priekaištavo, ir nuėjus į automobilį, pradėjus važiuoti, S. R. kai keletą kartų trenkė kumščių į veidą, galvos sritį, spyrė į veidą. Nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes dėl panaudoto fizinio smurto pobūdžio lokalizacijos ir patirtų sužalojimų pavirtina specialisto išvados (duomenys neskelbtini) duomenys, kurioje konstatuota, kad V. P. sužalojimai galėjo būti padaryti 2015-05-16, nustatyta nosies kaulų lūžis, kraujosruva dešinės akies srityje, sužalojimai galėjo būti padaryti suduodant smūgius ar atsitrenkus į daiktą. Akivaizdu, jog nukentėjusiosios nurodytos aplinkybės sutampa su teismo medicinos ekspertės nustatytu sužalojimų padarymo mechanizmu, todėl netikėti nukentėjusios parodymais nėra jokio pagrindo. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas ekspertas patvirtino, kad nosies lūžis ir akies srities pažeidimas galėjo būti padaryti vieno arba daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Nors kaltinamasis nurodė, kad nukentėjusioji į veidą galėjo būti sužalota muštynių prie picerijos metu, nes skyrė jį nuo kitų vaikinų, matė, kad buvo parkritusi, ir nukentėjusioji šias aplinkybes iš dalies patvirtino, nurodydama, kad iš tiesų bandė išskirti besimušančiuosius, tačiau kategoriškai neigė, kad prie picerijos jai buvo suduotas koks nors smūgis į veidą. Liudytoja A. P. iš esmės patvirtino kaltinamojo nurodytas aplinkybes, kad prie picerijos iš tiesų kilo muštynės, ji ir nukentėjusioji bandė skirti S. R. nuo kitų vaikinų, matė, kad V. P. buvo parkritusi, ją kažkas pastūmė, o automobilyje jokių muštynių ji nematė, tik girdėjo, kaip nukentėjusioji su kaltinamuoju konfliktuoja, kraują ant V. P. pamatė, tik kai V. P. sušuko automobilyje, kad jai bėga kraujas. Liudytojas D. K. taip pat tvirtino, kad kilus muštynėms prie picerijos, matė suklupusią V. P., matė, kad ši užsiėmusi už burnos, o automobilyje jokių muštynių nematė, jei jos būtų buvę, būtų matęs per galinio vaizdo veidrodėlį, kraują pamatė tik tada, kai apie sušuko nukentėjusioji. Tačiau teismas netiki šių liudytojų parodymais ir jais nesivadovauja, laiko juos šališkais, duotais, siekiant padėti kaltinamajam išvengti atsakomybės, prieštaringais tarpusavyje, kaltinamojo parodymams, kitai bylos medžiagai. Dėl įvykių prie picerijos liudytoja A. P. parodė, kad bandė skirti besimušantį kaltinamąjį nuo kitų vaikinų, mušėsi ir D. K., nukentėjusioji taip pat lindo, o kai buvo pastumta ir pargriuvo, ji padėjo jai atsikelti, kvietė visus eiti į automobilį, tačiau niekas nėjo, todėl ji viena nuėjo į automobilį, netrukus atėjo D. K., o paskui kaltinamasis su nukentėjusiąja. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja parodė, kad matė, kad V. P. buvo parkritusi, bet nematė, kodėl, taip pat nurodė, kad jai nuėjus į automobilį ten jau sėdėjo D. K. (1 t., b. l. 51-52). Liudytojas D. K. teisme parodė šiek tiek kitaip – kad jis muštynėse nedalyvavo, tik matė, kad mušasi kaltinamasis, matė, kad nukentėjusioji užsiėmusi už burnos, todėl jis padėjo nukentėjusiajai nueiti iki automobilio, o vėliau į automobilį atėjo kaltinamasis su A. P.. Liudytoja A. P. teisme parodė, kad automobilyje nukentėjusioji su kaltinamuoju rėkė, ji jautė kažkokį judėjimą jai už nugaros, nes buvo tarp priekinių sėdynių pasilenkusi į priekį ir kalbėjo su D. K.. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja nurodė, kad automobilyje buvo didelis triukšmas. Liudytojas D. K. parodė, kad nematė, kad automobilyje kas nors kaip nors netinkamai elgtųsi, kaltinamasis tik kalbėjosi su nukentėjusiąja, kas akivaizdžiai nepatvirtina liudytojos A. P. parodymų, kad automobilyje buvo didelis triukšmas. Liudytojo D. K. parodymų, kad merginos jau nuo pat atvykimo į klubą Kaune buvo neblaivios, vėliau dar labiau apgirto, griuvinėjo klube, o nukentėjusiąją teko nešti į automobilį, nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys, nei kaltinamojo, nei nukentėjusiosios nei liudytojos A. P. parodymai. Nors tiek šie liudytojai, tiek kaltinamasis nurodė, kad nukentėjusioji buvo parkritusi prie picerijos, todėl jų manymu ji galėjo būti ten sužalota, tačiau nei vienas nepatvirtino, kad matė, kad nukentėjusiajai būtų suduoti kokie nors smūgiai, sužalojimų nematė, todėl šie parodymai nesudaro pagrindo manyti, kad nukentėjusioji buvo sužalota kitaip nei nurodyta kaltinime. Be to, teismas sprendžia, kad būtų nelogiška, kad muštynių prie picerijos metu sudavus nukentėjusiajai smūgį, nuo kurio lūžo nosies kaulas bei buvo sumušta akis, ji būtų pasišalinus iš muštynių vietos, neieškotų pagalbos, nekviestų policijos, nes, kaip rodo vėlesnės aplinkybės, ji sumušta ieškojo pagalbos, kreipėsi į medikus. Pažymėtina ir tai, kad liudytojas D. K. yra kaltinamojo draugas, liudytoja A. P. nors nurodė, kad iki įvykio nepažinojo kaltinamojo, jos jokie santykiai su juo nesieja, tačiau taip pat nurodė, kad ji su juo bendravo internetu, būtent ji pasiūlė V. P. su juo susitikti, B. K. parodė, kad iš A. P. kalbų ligoninėje ji susidarė nuomonę, kad jai kaltinamasis gerai žinomas, be to, pati liudytoja patvirtino, kad kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu bandė su ja susisiekti, susitarti su ja dėl žalos atlyginimo. Nors liudytoja A. P. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jos niekas nesumušė, jokių smūgių ji nepatyrė nei prie picerijos, nei automobilyje, klinikose ji skundėsi galvos skausmu tik dėl patirto streso, tačiau šiuos jos parodymus paneigia nukentėjusiosios parodymai, kad A. P. skundėsi, kad nuo S. R. ir jai kliuvo, liudytojos B. K. parodymai, kad A. P. klinikose sakė, kad automobilyje ir jai buvo įspirta į galvą. Taip pat liudytojos A. P. parodymus paneigia objektyvūs bylos duomenys, t. y. duomenys iš A. P. ambulatorinio gydymo statistinės kortelės (t. 2, b. l. 14-20), iš kurių matyti, kad 2015-05-16 A. P. nustatyta diagnozė – paviršinis galvos plaukuotosios dalies sumušimas, kreipimosi priežastis – vartojusi alkoholio, apie 3 val. nakties buvo sumušta smūgiais į galvą. Apie 6 val. būklė pablogėjo, pradėjo labai skaudėti galvą, pykino, jaučia viso kūno silpnumą; ant lūpos iš vidaus ir dešinėje veido pusėje kraujosruva. Pakartotinai apklausta liudytoja A. P. negalėjo paaiškinti, kodėl jos ambulatorinio gydymo statistinėje kortelėje buvo padaryti tokie įrašai, nurodė, kad buvo labai girta, jai buvo šokas dėl V. P., todėl gal taip papasakojo gydytojams, gal jai buvo suduota prie picerijos muštynių metu, bet ji to neatsimena. Tačiau kaip matyti iš tų pačių medicininių dokumentų, nors buvo nustatyta, kad A. P. vartojusi alkoholio, tačiau taip pat nustatyta, kad jos kalba buvo rišli, ji viską gerai atsimena (t. 2, b. l. 15, 19).

Nukentėjusiosios parodymus, kad ji buvo sumušta automobilyje, patvirtino liudytoja B. K., kuri nurodė, kad kalbėjosi ligoninėje su V. P. bei A. P., ir iš jų kalbų suprato, kad nukentėjusioji buvo sumušta automobilyje bendro su A. P. pažįstamo, kuris automobilyje spardėsi. Teisme apklaustas liudytojas – policijos pareigūnas G. K. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad nukentėjusioji iš karto po įvykio nurodė, kad buvo sumušta automobilyje, šias aplinkybes jis nurodė ir savo tarnybiniame pranešime. Akivaizdu, jog liudytojai B. K. bei G. K. tiesiogiai įvykio nematė, tačiau jie iš karto po įvykio betarpiškai bendravo su nukentėjusiąja, B. K. ir su liudytoja A. P., jų parodymai patvirtina, kad nukentėjusioji kreipėsi pagalbos dėl sumušimo automobilyje pažįstamo asmens, tai liudytojai patvirtino teisminio bylos nagrinėjimo metu.

Nukentėjusioji pareiškime policijai nurodė, kad automobilyje S. R. jai spyrė penkis kartus į galvą bei sudavė keletą kartų į veidą. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad automobilyje jai konfliktuojant su S. R., šis staiga kumščiu trenkė jai į kairę akį, ji pamatė, kad A. P. sėdi susigūžusi, rankomis užsidengusi veidą, o ji pamatė kaip S. R. koja jai įspyrė į veidą; nuo šio smūgio jai patemo akyse, ji jautė dar smūgių. Teisme apklausta nukentėjusioji nurodė, kad S. R. automobilyje spardėsi, trankėsi, ji tikrai atsimena tris smūgius – kumščiu į veidą prie akies, spyrį koja į veidą, bei smūgį į petį. Tai, kad S. R. spardėsi automobilyje, nukentėjusioji pasakojo ir liudytojai B. K., ką ši patvirtino teisiamojo posėdžio metu. Akivaizdu, kad nukentėjusiajai patyrus smūgius, nuo kurių lūžo nosis, pradėjo bėgti kraujas, ji galėjo ir suklysti dėl tikslaus smūgių skaičiaus, jų eiliškumo, todėl teismas nukentėjusiosios parodymų nelaiko prieštaringais, jais vadovaujasi.

Kaltinamasis to fakto, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje tarp jo ir V. P. įvyko konfliktas dėl prie picerijoje įvykusių muštynių tarp kaltinamojo ir ten buvusių jaunuolių, neneigia. Kaltinamojo neprisipažinimą sumušus nukentėjusiąją teismas vertina kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės, o jo parodymus, kad nukentėjusioji galėjo būti sužalota prie picerijos, teismas vertina kaip neobjektyvius, prieštaraujančius iš esmės nuosekliems nukentėjusiosios parodymams, liudytojų B. K., G. K. parodymams, specialisto išvadai, eksperimento atlikimo protokolui ir jais nesiremia. Be to, kaltinamasis negalėjo įvardinti priežasčių, dėl ko nukentėjusioji norėtų jį apkalbėti. Jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų kaltinamojo versiją, kad nukentėjusioji galėjo būti sužalota prie picerijos, byloje nenustatyta. Nors kaltinamojo gynėjas nurodė, kad eksperimento protokolu nėra pagrindo vadovautis, kadangi nei jis, nei jo ginamasis nebuvo kviesti dalyvauti atliekant šį proceso veiksmą, tačiau teismas atmeta šį gynėjo argumentą kaip nepagrįstą. Proceso įstatymas nenumato pareigos kviesti į eksperimento atlikimą proceso dalyvių, gynėjas dalyvauja proceso veiksmuose, kurie atliekami su jo ginamuoju, arba veiksmuose, kurie atliekami ginamojo ar gynėjo prašymu, arba gynėjo prašymu kituose veiksmuose (BPK 48 str. 1 d.), o šiuo atveju, eksperimentą buvo pavesta organizuoti prokurorei teisiamojo posėdžio metu teismo iniciatyva, siekiant patikrinti kaltinamojo versiją, kad sėdint automobilio gale trise buvo neįmanoma įspirti į veidą prie kito lango sėdinčiai nukentėjusiajai, ir kaltinamasis ir jo gynėjas apie tai žinojo, tačiau prašymų leisti dalyvauti eksperimente nepateikė.

Įvertinus aptartus įrodymus teismas daro išvadą, kad būtent S. R. nustatytu laiku, vietoje ir aplinkybėmis spyrė bei sudavė kumščiu nukentėjusiajai V. P. į veidą, taip padarydamas jai nosies kaulų lūžimą ir kraujosruvą dešinės akies srityje. Nors specialistas nurodė, kad kūno sužalojimai nukentėjusiajai galėjo būti padaryti tiek dėl tiesioginių smūgių, tiek atsitrenkiant į daiktus, tačiau tai nepaneigia, kad V. P. šie sužalojimui buvo padaryti būtent spiriant koja ir suduodant kumščiu jai į veidą. Byloje taip pat nustatyta, jog tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios kilo konfliktas dėl kaltinamojo muštynių prie picerijos, šią aplinkybę patvirtino tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji, ir tokie kaltinamojo smurtiniai veiksmai buvo pykčio pasekmė. Ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, jog S. R. veikė netiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 3 dalis), t. y. panaudodamas prieš nukentėjusiąją fizinį smurtą, suvokė pavojingą savo veiksmų pobūdį, numatė, kad dėl tokio jo veikimo gali atsirasti padarinių nukentėjusiosios sveikatai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti, todėl jis privalo atsakyti už atsiradusius padarinius. Kadangi tarp kaltinamojo veiksmų ir kilusių padarinių yra priežastinis ryšys, kaltė, kaltinamojo veiksmai atitinka BK 138 str. 1d. įtvirtintą nusikaltimo požymių visumą.

Bausmės skyrimas

Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, į jo atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes.

K. S. R. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59 str., BK 60 str.).

Kaltinamojo padarytas nusikaltimas priskirtas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.), veika smurtinė, tyčinė, nusikaltimas baigtas. Kaltinamasis ankščiau teistas už smurtinio pobūdžio nusikaltimą nuosavybei, taip pat už nusikaltimą nuosavybei, buvo baustas realia laisvės atėmimo bausme, taip pat teistas užsienyje (1 t., b. l. 68-72), baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 97-99), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neužregistruotas (1 t., b. l. 103), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė, J. P. sveikatos centre nesilankė (1 t., b. l. 105, 107). Kaltinamasis nedirba, tačiau ieško darbo, gyvenamosios vietos kaimynų charakterizuojamas teigiamai (2 t., b. l. 102, 103).

Baudžiamojo įstatymo numatyta bausmė už BK 138 str. 1 d. nurodytos nusikalstamos veikos padarymą – laisvės apribojimas, areštas ar laisvės atėmimas iki trejų metų. Aukščiau išdėstytų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių visuma sudaro pagrindą spręsti, kad kaltinamajam nusikaltimo padarymą skirtina šio straipsnių sankcijose numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas (BK 50 str.), kurios terminas nustatytinas mažesnis už sankcijoje numatytą bausmės vidurkį. Teismas, įvertinęs aplinkybių tarpusavio santykį bei reikšmę parenkant bausmę, tai, kad kaltinamasis ieško darbo, ankščiau bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nebuvo nusikaltęs, sprendžia, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl kaltinamajam taikytinas BK 75 str. ir bausmės vykdymas atidėtinas, paskiriant jam įpareigojimus, kurie darytų teigiamą poveikį kaltinamojo elgesiui.

S. R. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 63), paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti įsiteisėjusį nuosprendį – panaikintina. S. R. laikinai sulaikytas ar suimtas nebuvo.

Nukentėjusioji pareiškė civilinį ieškinį šioje byloje, prašė priteisti iš kaltinamojo 5000 eurų neturtinės žalos atlyginimo, 1070 eurų turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 137-139). Teisme nukentėjusioji ieškinio dalyje dėl 1020 eurų turtinės žalos atlyginimo atsisakė. Atsisakymas priimtinas, civilinio ieškinio teisena šioje dalyje nutrauktina.

Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 str. 1 d. Pagal šią teisės normą žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. CK 6.283 straipsnio 1 dalyje (žalos atlyginimas sveikatos sužalojimo atveju) įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas. Jo taikymas reiškia, kad nukentėjusįjį reikia grąžinti į tokią padėtį, kokioje jis buvo iki nusikaltimo padarymo. Taigi nukentėjusioji prašo priteisti 50 eurų dydžio žalą, kuri susidarė dėl turėtų išlaidų vaistams. Nukentėjusioji nurodė, kad jokių vaistų pirkimo čekių neišsaugojo, tačiau teismas atsižvelgia į tai, kad nukentėjusioji skausmus bei gydymąsi patyrė ilgą laiką po sužalojimo ir sprendžia, kad iš tiesų ji patyrė išlaidų vaistų įsigijimui, todėl pagrįsta ir protinga yra civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti ir priteisti iš kaltinamojo 50 eurų turtinės žalos atlyginimo (BPK 109 str., 112 str., 113 str., 115 str. 1 d., CK 6.249 str., 6.263 str. 2 d.).

Dėl neturtinės žalos, civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Byloje nustatyta, kad neturtinė žala nukentėjusiajai buvo padaryta nesunkiai sutrikdant jos sveikatą.

Nukentėjusioji nurodė, kad dėl padarytų sužalojimų, ji patyrė didelį fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, didžiuli dvasinį ir psichologinį sukrėtimą, nepatogumus, iki šiol kamuoja nemiga, dirglumas, baimė, jai yra skiriami raminantys vaitai – „Xanax“. Nukentėjusioji taip pat nurodė, kad po sužalojimo jos sveikatos būklė pablogėjusi, ją nuolat vargina besikartojantys sinusitai. Pagal suformuotą teismų praktiką absoliučių vertybių – gyvybės, sveikatos – gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos padariniai, kurie vertinami, atsižvelgiant į asmenų patirtų praradimų dydį, jų įtaką tolesniam gyvenimui, darbo veiklai, šeiminiams santykiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 3 d. Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgos 10.1, 10.3 punktai). Dėl to ir šioje byloje svarbu įvertinti žalos padarinius, jų sunkumą, asmens turėtų galimybių praradimą. Be to, padariniai turi būti vertinami ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks nukentėjusiojo gyvenimą. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą ir formuojamą teismų praktiką neturtinio pobūdžio išgyvenimų ir praradimų patyrusiam asmeniui priteistinos neturtinės žalos, dėl savo prigimties negalinčios visiškai atlyginti patirtos dvasinės skriaudos, taigi – ir būti tiksliai apskaičiuotos piniginiu ekvivalentu, atlyginimo dydžio nustatymas grindžiamas teisingo neturtinės žalos atlyginimo, be kita ko, kompensacinio, bet ne baudinio civilinių teisių gynimo būdo, koncepcija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas) kuri, viena vertus, apima teismo siekį nustatyti teisingą, kuo labiau sušvelninančią neigiamus padarinius kompensaciją už asmens patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus ir praradimus, kita vertus, – reikalavimą laikytis žalos atlyginimo subjektų interesų pusiausvyros, taip pat lygiateisiškumo principo, kuris neturtinės žalos atlyginimo srityje reiškia teismo pareigą parinkti žalos atlyginimo dydį, panašų į analogiško pobūdžio bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius.

Šioje byloje neabejotinai nustatyta, kad nukentėjusiajai dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, dėl ko ji jautė stiprius skausmus, patyrė įvairius nepatogumus, laiko gaišinimą lankantis pas gydytojus, dėl netinkamos išvaizdos jautėsi nepatogiai bendraudama su kitais žmonėmis, kas akivaizdžiai pablogino nukentėjusiosios gyvenimo kokybę, tačiau jokių duomenų dėl neigiamų sveikatos prognozių ateičiai, dėl liekamųjų reiškinių byloje nenustatyta. Taip pat teismas įvertina ir tai, kad kaltinamasis S. R. sužalojo nuketėjusiąją tyčiniais veiksmais, be jokios priežasties. Teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo asmenybę, turtinę padėtį, jis yra jauno darbingo amžiaus, sveikas, nors šiuo metu nedirba, tačiau ieško darbo, todėl jis turi realią galimybę atlyginti nukentėjusiajam patirtą žalą. Teismas taip pat atsižvelgia į teismų formuojamą praktiką dėl neturtinės žalos priteisimo: nuo 579,24 EUR (2 000 Lt) iki 5792,40 EUR (20 000 Lt) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-557/2010, 2K-420/2010; 2K-325/2010, 2K-463/2009, 2K-29/2011, 2K-35/2014). Įvertinęs visas aukščiau nurodytas aplinkybes bei vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, jog V. P. patirti išgyvenimai dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo atsižvelgiant į patirtų pasekmių gydymo laiką, išgijimo galimybes, dvasinius išgyvenimus, vertintini 2000 Eur suma, kuri priteistina iš kaltinamojo. Likusioje dalyje ieškinys atmestinas.

Kauno teritorinė ligonių kasa byloje pateikė civilinį ieškinį 117,94 Eur turtinei žalai atlyginti už nukentėjusiajai V. P. suteiktas gydymo paslaugas (1 t., b. l. 132). Civilinis ieškinys pagrįstas, kadangi žala padaryta neteisėtais tyčiniais kaltinamojo veiksmais, įrodytas byloje esančiais rašytiniais įrodymais (1 t., b. l. 133), todėl tenkintinas prašomai sumai, priteistinas iš kaltinamojo.

Daiktinių įrodymų byloje nėra. Duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikta.

2016 m. sausio 12 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas kaltinamojo S. R. turtui paliktinas galioti iki įsiteisės nuosprendis, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinas.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

S. R. (S. R.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 str. 1 d., ir paskirti jam bausmę – 9 (devynis) mėnesius laisvės atėmimo. Laisvės atėmimo bausmę jos vykdymo atveju paskirti atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 6, 8 p., laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, skirti įpareigojimus:

- per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

- dalyvauti elgesio pataisos programoje, kurį S. R. privalo įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti įsiteisėjusį nuosprendį – panaikinti.

N. V. P. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti iš S. R. (S. R.) 50 Eur (penkiasdešimt eurų) turtinės žalos atlyginimo bei 2000 Eur (du tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosios V. P. naudai.

Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti. Civilinio ieškinio teiseną dalyje dėl 1020 eurų turtinės žalos atlyginimo nutraukti.

Civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos ieškinį tenkinti visiškai, priteisti iš S. R. (S. R.) 117,94 Eur (vieną šimtą septyniolika eurų 94 ct) turtinės žalos atlyginimo Kauno teritorinės ligonių kasos naudai.

2016 m. sausio 12 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi taikytą laikiną nuosavybės teisių apribojimą kaltinamojo S. R. turtui palikti galioti iki įsiteisės nuosprendis, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.