Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Fondas statyboms vystyti“ ir atsakovo Vilniaus m. savivaldybės administracijos atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. gegužės 9 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Fondas statyboms vystyti“ ieškinį atsakovui Vilniaus m. savivaldybės tarybai dėl dalies protokolo, taip pat veiksmų pripažinimo neteisėtais ir įpareigojimo pradėti tiesiogines derybas bei pagal atsakovo Vilniaus m. savivaldybės tarybos priešieškinį ieškovui UAB „Fondas statyboms vystyti“ dėl nuomos mokesčio su delspinigiais priteisimo, nuostolių atlyginimo ir iškeldinimo iš patalpų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas UAB „Fondas statyboms vystyti“ 2006-11-20 kreipėsi į pirmosios instancijos teismą prašydamas: 1) pripažinti Vilniaus m. savivaldybės privatizavimo komisijos 2006-09-14 protokolo Nr. 12-11-13 dalį dėl negyvenamojo pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo objekto), įrašymo į privatizavimo programą neteisėtu; 2) pripažinti Vilniaus m. savivaldybės veiksmus, paskelbiant ginčo objekto aukcioną, neteisėtais; 3) įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Ekonomikos departamento turto valdymo ir privatizavimo skyrių pradėti tiesiogines derybas su ieškove dėl ginčo objekto privatizavimo (t. 1, b.l.4-9, 192-193; t. 2, b.l.145-147, 149-150, 161).

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2008-04-29 pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė: 1) priteisti jo naudai iš ieškovo 1 176 248,50 Lt nuomos mokesčio su 425 802,50 Lt delspinigiais; 2) priteisti jo naudai iš ieškovo 624 000 Lt nuostolių atlyginimo; 3) priteisti jo naudai iš ieškovo 6 % dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo; 4) iškeldinti ieškovą iš ginčo objekto su visais jai priklausančiais daiktais (t. 3, b.l.5-11). Kartu atsakovas prašė imtis laikinųjų apsaugos priemonių bei areštuoti ieškovo nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas ar turtines teises, esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, 2 226 051 Lt sumos ribose ir uždrausti ieškovui sudaryti sutartis dėl ginčo objekto subnuomos, panaudos, kitokio ginčo objekto (atskirų dalių) perdavimo tretiesiems asmenims naudotis ar kitokiu būdu apsunkinti ginčo objekto perdavimą nuomotojui (t. 3, b.l.2-4). Prašymą motyvavo tuo, jog teismų praktikoje ta aplinkybė, jog būsimo galimai ieškovui (priešieškinio atveju - atsakovui) palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, preziumuojama tuomet, kai pareikštas didelės sumos turtinis ginčas, nes didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2005-08-11 nutartis c.b. Nr. 2-397/ 2005; 2006-02-09 nutartis c.b. Nr. 2-105/ 2006; 2007-11-29 nutartis c.b. Nr. 2-782/ 2007 ir kt.). Taip pat pridėjo įrodymus, jog ieškovė ginčo patalpas subnuomoja tretiesiems asmenims, nepaisydama to, kad tarp bylos šalių sudaryta nuomos sutartis yra pasibaigusi. Tokiu atveju būtina užkirsti kelią ieškovui ateityje sudarinėti naujas sutartis dėl ginčo objekto perdavimo naudotis tretiesiems asmenims.

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2008-05-09 nutartimi (t. 3, b.l.30-31) atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino iš dalies ir uždraudė ieškovui subnuomoti arba kitaip perleisti naudotis tretiesiems asmenims ginčo patalpas (CPK 145 str. 1 d. 6 p.), nes patalpų subnuoma ar panauda, suteikta tretiesiems asmenims, gali apsunkinti patalpų perdavimą atsakovei. Likusioje dalyje prašymas atmestas, nes, teismo nuomone, neatlikus turto vertinimo, statybos ir finansų ekspertizių nėra aiškus bylos šalių tarpusavio reikalavimų dydis, taigi ir turto arešto mastas. Be to, būtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – galimų ieškovo nuostolių atlyginimo užtikrinimas, kurio atsakovas nepateikė (CPK 147 str.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškovo atskirasis skundas atmestinas. Atsakovo atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą ir atskirųjų skundų bei atsiliepimų į juos argumentus, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas ydingai išaiškino ir pritaikė procesinės bei materialinės teisės normas, susijusias su tarpusavio reikalavimų įskaitymu, priešieškinio sumos skaičiavimu, dėl ko priėmė iš dalies neteisėtą nutartį. Tad skundžiama nutartis keistina dalyje dėl ieškovo turto ir piniginių lėšų arešto atmetimo, patenkinant atsakovo atskirąjį skundą. Likusioje dalyje skundžiama nutartis paliktina galioti nepakeista.

Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus ieškovo argumentus, jog nutartis dėl uždraudimo ieškovei dalyvauti tam tikruose sandoriuose yra be motyvų (CPK 329 str. 2 d. 4 p.) ar nesusijusi su priešieškinio dalyku. Iš priešieškinio (t. 3, b.l.5-11) turinio matyti, kad atsakovas, be kita ko, pareiškė negatorinį ieškinį (CK 4.98 str.), siekdamas, kad ieškovas išsikeltų iš išnuomotų patalpų ir grąžintų jas nuomotojui (CK 6.477 str. 1 d., 6.499 str. 1 d.). Sutarčių su trečiaisiais asmenimis sudarymas suteikiant jiems teisę naudotis ginčo patalpomis galėtų apsunkinti teismo sprendimo dalies dėl priešieškinio, jeigu ji būtų priimta atsakovo naudai, įvykdymą, nes atsakovui gali tekti reikalauti atlaisvinti patalpas ir iš ieškovo, ir iš trečiųjų asmenų. Atkreiptinas dėmesys, jog byloje nekvestionuojamas 1996-01-16 nuomos sutarties pasibaigimo nuo 2006-09-14 faktas. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog atitinkamos laikinųjų apsaugos priemonių rūšies (CPK 145 str. 1 d. 6 p.) taikymo pagrindas egzistuoja (CPK 144 str. 1 d.), ir šį teiginį pakankamai išsamiai pagrindė. Tokiu atveju ieškovo po 2008-05-09 sudarytos sutartys su trečiaisiais asmenimis dėl leidimo naudotis ginčo patalpomis būtų niekinės, kaip sudarytos tokios teisės neturinčio asmens (ieškovo). Tačiau skundžiama nutartis nėra susijusi su ieškovo jau sudarytomis nuomos sutartimis su UAB „AVPRO“, UAB „Idea Code“ ir Europos Parlamento narės Laimos Andrikienės biuru, kadangi jos galiojimas yra nukreiptas į ateitį. Pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos išimtinai bylos šalių (ieškovo, atsakovo) bei trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais, kuris naudojasi ieškovo teisėmis (CPK 46 str. 2 d.), atžvilgiu. Todėl pirmosios instancijos teismas šioje proceso stadijoje - spręsdamas apie ginčijamų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę - pagrįstai nesprendė šių subnuomininkų įtraukimo dalyvauti byloje trečiaisiais asmenimis ieškovo pusėje be savarankiškų reikalavimų, šis apelianto UAB „Fondas statyboms vystyti“ skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Kaip matyti iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Ekonomikos departamento Turto valdymo ir privatizavimo skyriaus 2007-06-06 akto (t.3, b.l.13-14), atsakovas ateityje ketina reikšti ieškinį subnuomininkams (atsakovams naujai inicijuojamoje byloje) dėl iškeldinimo iš subnuomojamų patalpų.

Vertindama antrojo atskirojo skundo argumentus, teisėjų kolegija sutinka su atsakovo motyvu, jog ieškovo turto arešto mastas yra žinomas iš priešieškinio sumos (CPK 135 str. 1 d. 2 p.), kurį pirmosios instancijos teismas priėmė nagrinėti iš esmės (t. 3, b.l.28-29). Tai, kad priešieškinio suma, taigi ir atsakovo prašomo taikyti turto arešto mastas yra aiškūs, galima įsitikinti iš Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008-05-12 nutarties (t. 3, b.l.41) perduoti bylą nagrinėti pirmąja instancija Vilniaus apygardos teismui (CPK 27 str. 1 p.), nes priešieškinio suma siekia net 2 226 051 Lt. Pirmosios instancijos teismas be pagrindo gilinosi į bylos šalių tarpusavio reikalavimų dydį (t.y. kiek jos viena kitai gali būti skolingos), nes teisme ginčijamų reikalavimų įskaitymas draudžiamas (CK 6.134 str. 1 d. 1 p.), skirtingai nuo proceso vykdymo stadijos (CPK 143 str. 2 d. 1 p., 624 str. 2 d. 9 p.).

Byloje taip pat yra kilęs ginčas dėl ieškovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl jo atžvilgiu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo užtikrinimo instituto. Atsakovas nėra teisus, tvirtindamas, jog ieškovo nuostolių atlyginimo užtikrinimo klausimo teismas neturi teisės spręsti ex officio. CPK 147 str. 1 d. nurodo esant priešingai: teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, gali pareikalauti iš prašymą pateikusio asmens pateikti nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą [...]. Antra vertus, procesinis įstatymas nenumato to, kad prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikęs asmuo savo iniciatyva pateiktų galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimą. Kitaip tariant, tai reiškia, jog prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikęs asmuo neturi pareigos kartu su prašymu pateikti galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimą, nes jis nėra kompetentingas subjektas nustatyti tokių nuostolių dydį - jį gali nustatyti nebent teismas. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nei išvardino galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo instituto taikymo pagrindus, nei pripažinęs pagrindų buvimą nustatė atsakovui terminą, per kurį pastarasis galėtų imtis veiksmų užtikrinti galimus ieškovo nuostolius ar apsispręstų atsisakyti nuo jų (CPK 13 str.), prisiimdamas riziką dėl CPK 147 str. 2 d. taikymo pasekmių.

Susiklosčius tokiai situacijai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ¼ mln. Lt – ženkli suma, o pagal teismų praktiką didelė reikalavimų kaina pati savaime padidina pavojų, jog sprendimo dalies dėl priešieškinio, jeigu ji būtų palanki atsakovui, įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti objektyviai negalimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2005-07-07 nutartis c.b. Nr. 2-344/2005 UAB „Turneka“ v. UAB „Alsva“). Atsižvelgdama į galimą atsakovo reikalavimų dydį, teisėjų kolegija mano esant pakankamą pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – ieškovo nuosavybės teise turimo kilnojamojo ir nekilnojamojo turto areštą už 2 226 051 Lt (CPK 144 str. 1 d., 145 str. 1 d. 1 ir 3 p., 148 str.), kurį surasti ir aprašyti pavestina nutartį vykdysiančiam, atsakovo pasirinktam antstoliui. Jeigu minėto areštuotino turto nėra arba jo yra neužtektinai, areštuotinos ieškovui priklausančios piniginės lėšos, esančios kredito įstaigų sąskaitose, leidžiant jas naudoti mokėti darbuotojams darbo užmokestį bei su tuo susijusias kitas išmokas, valstybinio socialinio draudimo įmokas ir privalomus mokesčius valstybei. Šį laikinųjų apsaugos priemonių rūšies taikymo būdą teisėjų kolegija parenka vadovaudamasi protingumo, teisingumo, ekonomiškumo principais (CPK 3 str. 1 d., 7 str. 1 d.).

Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė procesinės bei materialinės teisės normas, dėl ko skundžiama nutarties iš dalies keistina ją papildant nauja laikinųjų apsaugos priemonių rūšimi – ieškovo turto ir piniginių lėšų areštu (CPK 329 str. 1 d.,330 str.).

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. gegužės 9 d. nutartį iš dalies pakeisti.

Papildyti Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. gegužės 9 d. nutarties rezoliucinę dalį nurodant, kad:

siekiant apsaugoti atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės turtinius interesus, areštuoti ieškovo UAB „Fondas statyboms vystyti“, (duomenys neskelbtini), kurio buveinė registruota (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise valdomus kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus 2 226 051 (dviejų milijonų dviejų šimtų dvidešimt šešių tūkstančių penkiasdešimt vieno) lito sumos ribose, apribojant disponavimo areštuotais daiktais teisę. Nurodytų daiktų nesant arba esant per mažai, areštuoti ieškovo UAB „Fondas statyboms vystyti“ pinigines lėšas, esančias kredito įstaigose, įskaitant, bet neapsiribojant atsiskaitomąja sąskaita (duomenys neskelbtini), esančia (duomenys neskelbtini), tačiau leidžiant jas naudoti mokėti darbuotojams darbo užmokestį bei su tuo susijusias kitas išmokas, valstybinio socialinio draudimo įmokas ir privalomus mokesčius valstybei.

Surasti ir aprašyti areštuojamą turtą pavesti atsakovo pasirinktam, ieškovo buveinės arba jo turto buvimo vietoje veikiančiam antstoliui.

Areštuotų nekilnojamųjų bei kilnojamųjų daiktų (išskyrus pinigines lėšas) valdytoju ir saugotoju paskirti ieškovą, paliekant jam teisę naudotis areštuotais daiktais.

Nutarties nuorašus išsiųsti bylos šalims bei turto arešto registro tvarkytojui – Centrinei hipotekos įstaigai.