Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Kopija Civilinė byla Nr. e2-5729-819/2015Teisminio proceso Nr. 2-68-3-35414-2013-2Procesinio sprendimo kategorija: 35.4.; 42.2.; 45.5.; 116.5.1. (S)

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m.birželio 23 d.

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir, sekretoriaujant Indrei Matijošienei, dalyvaujant ieškovo atstovams A. G., A. K., atsakovo atstovei advokatei Nijolei Pakalkienei, institucijos, teikiančios išvadą byloje, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos atstovei M. Z., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinį dėl skolos už šilumos energiją ir palūkanų priteisimo, pareikštą atsakovams M. B. ir L. B., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, UAB „Namų priežiūros centras“ ir valstybės institucijoms, teikiančiomis išvadą byloje, Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai ir Valstybinei energetikos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškinyje parašyta, kad UAB „Vilniaus energija“ tiekia šilumos energiją butui, esančiam (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso atsakovui M. B.. 2009-02-07 M. B. sudarė santuoką su L. B., kuri šiuo adresu yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą. Kadangi prievolės, susijusios su šeimos gyvenamosios patalpos išlaikymu, priskiriamos prie bendrų sutuoktinių prievolių, už kurias sutuoktiniai atsako solidariai (CK 3.109 str. 1 d. 3 p.), ieškovui abu atsakovai atsako solidariai. Atsakovui M. B. nuosavybės teise priklausančio buto šilumos tiekimo-vartojimo įrenginiai prijungti prie daugiabučio namo šilumos energijos perdavimo tinklų, todėl pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.71 str. ir 6.384 str. nuostatas UAB „Vilniaus energija“ žodžiu ir konkliudentiniais veiksmais sudarė su atsakovais neterminuotą energijos pirkimo-pardavimo sutartį. Atsakovai turėjo pareigą mokėti už tiekiamą šilumos energiją įstatymų, Vyriausybės bei Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimų nustatyta tvarka ir tarifais, tačiau savo prievolių tinkamai nevykdė, todėl už laikotarpį nuo 2012-08-01 iki 2013-11-30 susidarė 4 270,18 Lt skola. Ieškovas paaiškina, kad sąskaitos už suvartotą šilumos energiją atsakovams buvo siunčiamos paštu atsakovų gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Mokesčiai už šilumos energiją skaičiuojami pagal Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 12 str. 2 p. Tai yra visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui. Šių dalių matavimo, nustatymo ar įvertinimo metodą šilumos vartotojai pasirenka CK nustatyta sprendimų priėmimo tvarka iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduotų taikyti metodų. Šilumos energija šiame name įsiskolinimo laikotarpiu nuo 2012-08-01 buvo skirstoma vadovaujantis Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – ir Komisija) 2005-05-05 nutarimu Nr. O3-19 patvirtintu šilumos paskirstymo metodu Nr. 4 kartu su šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodu Nr. 5, patvirtintu Komisijos 2005-07-22 nutarimu Nr. O3-41. Ieškovas UAB „Namų priežiūros centras“, kuris yra daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), administratorius, 2013-01-28 raštu Nr. NPC-RS-13-0077 buvo informuotas, kad namo bendraturčiai dar 2012-06-26 nusprendė įdiegti name (duomenys neskelbtini), nuotolinio nuskaitymo sistemą ir buitinius šilumos skaitiklius butuose. 2012 m. lapkričio, gruodžio mėnesiais buvo vykdomi sistemų montavimo ir derinimo darbai. Todėl administratoriaus prašymas taikyti dėl to pasikeitusius šilumos paskirstymo metodus buvo įvykdytas nuo jo gavimo pas ieškovą momento, namo (duomenys neskelbtini), gruodžio mėnesio suvartotą šilumos kiekį paskirstant pagal šilumos paskirstymo metodą Nr. 5, o butuose, kuriuose yra įrengti buitiniai šilumos skaitikliai, atsiskaitymui imti vertinti butų šilumos skaitikliai pagal pridedamą sąrašą. Nuotoliniu būdu nuskaitomas karšto vandens skaitiklis atsakovų bute buvo įrengtas 2012-07-19. Taip pat ieškovas nurodo, kad už vėlavimą vykdyti prievoles nuo 2012-10-01 iki 2014-01-13 ieškovas paskaičiavo atsakovui 150,93 Lt įstatyminių palūkanų.

Atsakovė L. B. atsiliepimo byloje nepateikė.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Namų priežiūros centras“ pateikė rašytinius paaiškinimus (el. b. priedo b.l. 153-154, t. I). Nurodė, kad UAB „Namų priežiūros centras“ teikia namo (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas, veikdamas 2012-07-20 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. 30-1522 pagrindu. Trečiajam asmeniui nėra žinomos faktinės aplinkybes, susijusios su atsakovo atsikirtimuose nurodytomis aplinkybėmis – ar yra įrodymai, jog ieškovas yra suteikęs ieškinyje nurodytas paslaugas, ar sunaudotas bendras namo šilumos kiekis teisingai paskirstytas visiems namo butams, ar šie duomenys pateikti atsakovui, todėl jis pasisako tik dėl atsakovo argumento, susijusio su (duomenys neskelbtini), name pasirinktu šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodu. Remiantis daugumos gyventojų sprendimu yra pasirinktas bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodas Nr. 5. Ši gyventojų valios išraiška dėl Komisijos 2005-07-22 nutarimo Nr. O3-41 patvirtinto šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio ir nustatymo metodo Nr. 5 pasirinkimo yra pažymėta 2012-06-26 daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), savininkų prašyme su daugumos, tarp jų atsakovo, parašais.

Valstybinė energetikos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos pateikė išvadą byloje (el. b. priedo b.l. 37-39, t. II), kurioje nurodė, kad byloje nagrinėjami klausimai dėl priskirtos šilumos energijos butui paskirstymo, kainos ir mokėjimų už priskirtą energiją skaičiavimo nėra priskirti šios institucijos kompetencijai. Byloje nėra ginčo dėl apskaitos prietaiso, nes butui (duomenys neskelbtini), priskirtas šilumos energijos kiekis skaičiuojamas pagal Komisijos patvirtintą šilumos paskirstymo metodą Nr. 4 kartu su šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodu Nr. 5. Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), administratoriaus UAB „Namų priežiūros centras“ 2013-01-28 raštu ieškovas buvo informuotas, kad remiantis daugumos gyventojų sprendimu nuo 2012 m. lapkričio mėnesio privalo taikyti šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodą Nr. 5, o rekomenduojamai šilumos kiekio daliai, tenkančiai pastato bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, taikyti 1 procento dydį nuo visos suvartotos šilumos energijos name. Šiame rašte taip pat buvo nurodyta, kad butuose, kur įrengti nuotolinio nuskaitymo šilumos skaitikliai, sąskaitos už suvartotą šilumos energiją turi būti paskaičiuotos pagal pateikiamus šilumos skaitiklių rodmenis, o butuose, kurių šilumos skaitiklių rodmenys nebus pateikti, sąskaitas skaičiuoti proporcingai butų plotui. Šioje išvadoje Valstybinė energetikos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos pažymėjo, kad į karšto vandens kainą, remiantis Komisijos 2013-06-28 išaiškinimu Nr. R2-1954, Karšto vandens kainų nustatymo metodika, patvirtinta Komisijos 2009-07-21 nutarimu Nr. O3-106, gali būti įskaičiuojamos nuotolinės duomenų nuskaitymo ir perdavimo sistemos sąnaudos. Pagal Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 16 str. 4 d. karšto vandens tiekėjas arba šio įstatymo 15 str. 2 d. nustatytu atveju esamas tiekėjas įrengia vartotojo bute ar kitose patalpose karšto vandens apskaitos prietaisus tiekimo ir vartojimo ribos vietoje. Šių apskaitos prietaisų įrengimo, priežiūros ir patikros sąnaudos įtraukiamos į karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį. Karšto vandens skaitiklių mokestį nustato savivaldybės administracija ir Komisija, o ekonominį pagrindimą garantuoja Komisija. Atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestis yra nustatytas Vilniaus m. savivaldybės tarybos 2010-04-28 sprendimu Nr. 1-1514, o Komisijos 2013-06-18 rašte Nr. R2-1954 pažymėta, kad karšto vandens skaitiklių su nuotoline nuskaitymo sistema įrengimas yra ekonomiškai pagrįstas.

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija taip pat pateikė išvadą (el. b. priedo b.l. 40-42, t. II). Joje nurodė, kad pagal ieškovo pateiktą informaciją gyvenamajam pastatui (duomenys neskelbtini), šiluma ir karštas vanduo tiekiami iš vieno individualaus šilumos punkto, pastate suvartotas šilumos kiekis matuojamas vienu atsiskaitomuoju prietaisu. Nuo 2012 m. gruodžio mėn. iki 2013-11-30 šilumos kiekis matuojamas įvadiniu šilumos apskaitos prietaisu ir vertinami butuose įrengtų šilumos skaitiklių rodmenys. Atsakovui pastate priklauso butas Nr. 4. Ieškovas, paskirstydamas mokesčius už suvartotą šilumos energiją pastate nuo 2012 m. spalio mėn. iki 2012 m. gruodžio mėn. taikė šilumos paskirstymo metodą Nr. 4, nuo 2012 m. gruodžio mėn. iki 2013-11-30 taikė šilumos paskirstymo metodą Nr. 4 su šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodu Nr. 5. Kadangi iš pateiktų dokumentų nėra aišku, ar šilumos skaitikliai įrengti visuose butuose ar dalyje, kada jie įrengti, Komisija pateikė dvejopą išvadą. Paaiškino, kad tuo atveju, jei visuose butuose įrengti šilumos skaitikliai, šiluma turėtų būti skirstoma vadovaujantis šilumos paskirstymo metodu Nr. 3, patvirtintu Komisijos 2005-05-05 nutarimu Nr. O3-19. Tuo atveju, jeigu pastate tik dalyje butų įrengti šilumos skaitikliai, tokia šilumos apskaitos sistema laikytina netipine. Todėl tol, kol nėra parengtas pastato šilumos paskirstymo sistemą atitinkantis metodas, kaip labiausiai atitinkantys šilumos paskirstymo sistemą gali būti taikomi metodas Nr. 4 su metodu Nr. 5. Metodo Nr. 5 1.2 p. numatyta, kad metodas gali būti taikomas, kai dalis vartotojams priklausančių patalpų prijungtos prie centralizuoto šildymo sistemos, o šilumos kiekis naudingojo ploto šildymui nustatomas pagal individualių šilumos apskaitos prietaisų, teisėtai įrengtų po įvadinio šilumos apskaitos prietaiso, rodmenis. Tokiu atveju šilumos kiekis patalpų naudingajam plotui nustatomas pagal metodo Nr. 5 6.1, 6.2 p., o šilumos kiekis bendro naudojimo patalpoms šildyti apskaičiuojamas metodo Nr. 5 5 p. nustatyta tvarka.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovai palaikė ieškinyje, jų teiktuose papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose (el. b. priedo b.l. 10-11, 21-23, 56-58, t. II) nurodytas faktines aplinkybes, poziciją. Jų pasisakymai fiksuoti teismo posėdžių protokoluose.

Trečiasis asmuo į teismo posėdį taip pat neatvyko, teismo šaukimas jam įteiktas tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų nustatyta, kad butas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovui M. B. (el. b. priedo b.l. 2-4, t. I). Jis atsakovo nuosavybėn buvo įgytas 2005-06-08 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. VB7-9354 pagrindu, kuomet atsakovas M. B. dar nebuvo santuokoje su atsakove L. B.. Iš šalių paaiškinimų, rašytinių įrodymų (el. b. priedo b. l. 60, t. I) nustatyta, kad atsakovai santuoką sudarė 2009-02-07 (el. b. priedo b.l. 56, t. I). Laikotarpiu nuo 2012-08-01 iki 2013-11-30 Nekilnojamojo turto registre nebuvo registruotas šio buto buvimo šeimos gyvenamąja patalpa faktas. Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų taip pat nustatyta, kad pastatui, kuriame yra butas (duomenys neskelbtini), yra teikiamas centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų (el. b. priedo b.l. 2, t. I), o buto (duomenys neskelbtini), šilumos vartojimo įrenginiai prijungti prie daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), šilumos tiekimo tinklų. 2012-06-26 daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), savininkų dauguma, tarp kurių buvo ir atsakovas, nusprendė sudaryti sutartį su trečiuoju asmeniu dėl nuotolinio nuskaitymo sistemos įdiegimo, įrengiant prisijungimą prie ieškovo antenų, o šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekį nustatyti pagal Komisijos 2005-07-22 nutarimu Nr. O3-41 patvirtintą metodą Nr. 5, taikant 1 procento dydžio šilumos kiekio dalies vartotojų bendrojo naudojimo patalpų šildymui priskyrimo koeficientą (el. b. priedo b.l. 155-159, t. I). Apie tokį sprendimą UAB „Namų priežiūros centras“, veikiantis kaip daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), administratorius, ieškovą informavo 2013-01-28 raštu (el.b. priedo b.l. 27, t. I), prašydamas atlikti perskaičiavimą, nes 2012 m. lapkričio, gruodžio mėn. buvo vykdomi sistemų montavimo ir derinimo darbai. Šiame rašte UAB „Namų priežiūros centras“ nurodė, kad butuose, kur yra įrengti nuotolinio nuskaitymo šilumos skaitikliai, sąskaitos už suvartotą šilumos energiją turi būti paskaičiuotos pagal pateikiamus šilumos skaitiklių rodmenis, o butuose, kurių šilumos skaitiklių rodmenys nebus pateikti, sąskaitas skaičiuoti proporcingai butų plotui. Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad remiantis šiuo, taip pat kitais ieškovo raštais (el. b. priedo b.l. 94-95, 104-129, t. I, b.l. 12-14, t. II) iki 2012 m. lapkričio mėn. šiluma daugiabučiame name (duomenys neskelbtini), buvo skirstoma pagal šilumos paskirstymo metodą Nr. 4, o nuo 2012 m. lapkričio mėn. pagal šilumos paskirstymo metodą Nr. 4 kartu su šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodu Nr. 5. Rašytinė šilumos energijos tiekimo sutartis tarp ieškovo ir atsakovų nesudaryta. Ieškovas laikotarpiu nuo 2012-08-01 iki 2013-11-30 siuntė atsakovui M. B. sąskaitas už suvartotą šilumos energiją, karštą vandenį ir su tuo susijusias paslaugas (el. b. priedo b.l. 63-93, t. I), tačiau atsakovai jų neapmokėdavo (CPK 178 str.). Dėl to už laikotarpį nuo 2012-08-01 iki 2013-11-30 susidarė 4270,18 Lt skola (el. b. priedo b.l. 22).

Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.384 str. 1 d., jei abonentas fizinis asmuo - vartotojas, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų. Byloje nustatyta, kad buto (duomenys neskelbtini), šilumos vartojimo įrenginiai prijungti prie daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), šilumos tiekimo tinklų, todėl nepaisant to, kad tarp šalių nebuvo sudaryta rašytinė energijos pirkimo-pardavimo sutartis, konstatuotina, kad ieškovą ir atsakovą ar/ir atsakovę saistė energijos pirkimo-pardavimo santykiai (CK 1.71 str., Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003-07-10 įsakymu Nr. 4-289 patvirtintų Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais vartotojais standartinių sąlygų 11 p., Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2012-07-17 įsakymu Nr. 1-173 patvirtinto Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais vartotojais standartinių sąlygų aprašo 5, 6 p.). Byloje tarp šalių kilo ginčas, kurias šalis saistė energijos pirkimo-pardavimo santykiai – ieškovą ir atsakovą ar ieškovą ir atsakovus (atsakovą ir atsakovę). Byloje nustatyta, kad butas (duomenys neskelbtini), yra asmeninė atsakovo M. B. nuosavybė, nes jis yra įgytas iki santuokos su L. B. sudarymo. Nors šiame bute savo gyvenamąją vietą yra deklaravę abu atsakovai, byloje nėra pakankamai duomenų konstatuoti, kad ši patalpa yra atsakovų šeimos gyvenamąja patalpa – toks šios patalpos statusas nėra registruotas nekilnojamojo turto registre (CK 3.84 str. 2 d. 1 p., 4 d., CPK 185 str.). Kita vertus, nesutiktina su ieškovu, kad išlaidos nekilnojamajam turtui išlaikyti sietinos su CK 3.109 str. 1 d. 3 p. minimomis prievolėmis, susijusiomis su šeimos namų ūkio išlaikymu, kurios vykdomos iš bendro sutuoktinių turto. Pagal CK 3.109 str. 1 d. 2 p. iš bendro sutuoktinių turto vykdomos tik prievolės, susijusios su bendro turto tvarkymo išlaidomis. Įvertinus nustatytų aplinkybių visumą, konstatuotina, kad ieškovas ieškinį dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo šioje byloje atsakovei L. B. reiškia nepagrįstai.

Atsakovas, teikdamas atsikirtimus dėl ieškovo reiškiamo ieškinio, nurodo, kad ieškovas byloje neįrodė, kad šilumos energijos paslaugos jam buvo teikiamos tokia apimtimi, kokia nurodoma ieškinyje. Teismas su šiuo argumentu nesutinka, nes jis prieštarauja byloje surinktų įrodymų visumai (CPK 185 str.). Ieškovas pateikė į bylą atsakovui M. B. siųstas sąskaitas už suteiktą šilumos energiją laikotarpiu nuo 2012-08-01 iki 2013-11-30 (el. b. priedo b.l. 63-93, t. I), kuriose nurodytos sumos už suteiktą šilumos energiją ir su tuo susijusias paslaugas yra perkeltos į mokesčių paskaičiavimo pažymą (el. b. priedo b.l. 22, t. I). Prie atsakovui teiktų sąskaitų yra pridėta informacija klientui, kurioje yra aiškiai nurodoma, kiek šilumos energijos buvo suteikta namui (duomenys neskelbtini), kuriame yra atsakovui nuosavybės teise priklausantis butas (duomenys neskelbtini). Nors šie skaičiai nežymiai skiriasi nuo namo įvadinio šilumos energijos apskaitos prietaiso parodymų, fiksuotų kontrolės žurnale (el. b. priedo b.l. 61-62, t. I), tai neleidžia suabejoti sąskaitose nurodytų paslaugų nurodyta apimtimi suteikimo atsakovui faktu. Kaip paaiškino bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovo atstovai, tokie neatitikimai atsiranda dėl tos priežasties, kad sąskaitose yra nurodomi nuotoliniu būdu paskutinio ataskaitinio laikotarpio momentu nuskaityti duomenys nuo namo įvadinio šilumos energijos apskaitos prietaiso. Tuo tarpu kontrolės žurnale, kurį pildo žmogus, tokie skaičiai fiksuojami šie tiek anksčiau, dėl negalimumo jų nuimti visų iš karto tam tikru momentu. Į bylą ieškovas pateikė namo (duomenys neskelbtini), įvadinio šilumos energijos apskaitos prietaiso patikros sertifikatus (el. b. priedo b.l. 102-103, t. I, b.l. 68-70, t. II), todėl abejoti, kad suvartotos šilumos energijos duomenys buvo apkaityti name (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2012-08-01 iki 2013-11-30 tinkamai, teismas neturi jokio pagrindo.

Atsakovas M. B. atsiliepime taip pat kelia abejones dėl sudarymo atsakovui galimybės pasirinkti šilumos kiekio matavimo, nustatymo ar įvertinimo metodą pagal Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 12 str. 2 d., taip pat taikomo šilumos paskirstymo metodo tinkamumo name (duomenys neskelbtini). Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymas numato, jeigu pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam paskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui. Šių dalių matavimo, nustatymo ar įvertinimo metodą šilumos vartotojai pasirenka CK nustatyta sprendimų priėmimo tvarka iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduotų taikyti metodų. Taigi, Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymas numato galimybę pasirinkti šilumos dalių matavimo, nustatymo ar įvertinimo metodą ne kiekvienam daugiabučio gyvenamojo namo butų ar kitų patalpų savininkui (šilumos energijos vartotojui) atskirai, o visiems bendrai CK nustatyta sprendimų priėmimo tvarka. CK 4.85 str. 1 d. numato, kad sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje nenumatyta kitaip. Byloje nustatyta, kad 2012-06-26 daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), savininkų dauguma, tarp kurių buvo ir atsakovas, nusprendė sudaryti sutartį su trečiuoju asmeniu dėl nuotolinio nuskaitymo sistemos įdiegimo, įrengiant prisijungimą prie ieškovo antenų, o šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekį nustatyti pagal Komisijos 2005-07-22 nutarimu Nr. O3-41 patvirtintą metodą Nr. 5, taikant 1 procento dydžio šilumos kiekio dalies vartotojų bendrojo naudojimo patalpų šildymui priskyrimo koeficientą. Atsakovas, manydamas, kad jo interesus pažeidžia toks namo (duomenys neskelbtini), bendrasavininkų sprendimas, turėjo galimybę jį ginčyti teisės aktų nustatyta tvarka. Byloje nėra duomenų, kad tokių veiksmų atsakovas būtų ėmęsis ar ketina imtis ateityje. Todėl įvertinus tai, kad atsakovas pats dalyvavo priimant šį gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), savininkų sprendimą, dėl jo jokių pretenzijų namo bendrasavininkams vėliau nereiškė, atsakovo M. B. argumentai dėl šilumos paskirstymo metodo tinkamumo šioje byloje pripažintini deklaratyviais. Pažymėtina ir tai, kad name (duomenys neskelbtini), taikyti šilumos paskirstymo metodai ginčo laikotarpiu nuo 2012-08-01 iki 2013-11-30 ne tik atitiko namo bendrasavininkų sprendimą, bet ir pačią pastato šilumos paskirstymo sistemą. Tokią išvadą byloje pateikė ir Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, nurodama, kad tol, kol nėra parengtas pastato šilumos paskirstymo sistemą atitinkantis metodas, kaip labiausiai atitinkantys šilumos paskirstymo sistemą gali būti taikomi metodas Nr. 4 kartu su metodu Nr. 5, nes metodo Nr. 5 1.2 p. nurodyta, kad metodas gali būti taikomas, kai dalis vartotojams priklausančių patalpų prijungtos prie centralizuoto šildymo sistemos, o šilumos kiekis naudingojo ploto šildymui nustatomas pagal individualių šilumos apskaitos prietaisų, teisėtai įrengtų po įvadinio šilumos apskaitos prietaiso, rodmenis. Nesutikti su šia išvada teismas neturi jokio pagrindo. Jos nepagrįstumo ir neišsamumo nepatvirtina ir ta aplinkybė, kad šioje išvadoje Komisija nurodė negalinti pasisakyti dėl taikytų šilumos paskirstymo metodų tinkamumo visais laikotarpiais detaliai, nes nėra aišku, kada šilumos skaitikliai buvo įrengti visuose butuose. Bylos nagrinėjimo teisme metu tikslinantis šią aplinkybę buvo nustatyta, kad pats atsakovas šilumos skaitiklį bute (duomenys neskelbtini), įsirengė tik 2013 m. lapkričio mėn., o apie tai ieškovą informavo 2013-12-30 (el. b. priedo b.l. 58, 71, t. II), kas tik patvirtina, jog iki 2013-11-30 visi namo (duomenys neskelbtini), savininkai šilumos skaitiklių dar nebuvo įsirengę.

Atsakovas atsiliepime taip pat kėlė abejones dėl sąskaitose nurodomų mokesčių už namo (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo patalpų šildymą paskaičiavimo pagrįstumo, atsižvelgiant į tai, kad šis mokestis atsakovui turėjo būti skaičiuojamas nuo 1 procento dydžio visos suvartotos šildymo energijos name. Ieškovas, paaiškindamas šio mokesčio paskaičiavimo tvarką, pateikė į bylą rašytinius paaiškinimus (el. b. priedo b.l. 21-22, 56-58, t. II), kuriuose nurodė, kad iki tol, kol daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), administratorius UAB „Namų priežiūros centras“ 2013-01-28 raštu informavo ieškovą apie daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), savininkų pasirinktą taikyti šilumos energijos paskaičiavimo metodą, šilumos kiekiui už bendrojo naudojimo patalpas paskirstyti buvo taikomas šilumos paskirstymo metodo Nr. 5 3.1 p. nurodytas 0,14 procento koeficientas, nes pastate yra keturios laiptinės. UAB „Namų priežiūros centras“ paprašius atlikti perskaičiavimą už 2012 m. lapkričio, gruodžio mėn., toks perskaičiavimas buvo atliktas, kas atsispindėjo 2013 m. sausio 31 d. išrašytoje sąskaitoje (el. b. priedo b.l. 73, t. I, b.l. 72-73, t. II): mokestis už šilumos energiją bendroms reikmėms sumažėjo 34,39 Lt, o mokestis už buto šildymą padidėjo 14,13 Lt. Įvertinęs tai, teismas pažymi, kad atsakovas nepagrįstai teigia, jog 2012 m. gruodžio 31 d. sąskaitoje mokestis už bendrojo naudojimo patalpų šildymą buvo paskaičiuotas nesilaikant namo (duomenys neskelbtini), savininkų priimto sprendimo dėl šilumos paskirstymo metodo taikymo. Taip pat teismas sutinka, kad byloje surinkti įrodymai – ieškovo surašyti tarnybiniai pranešimai 2013-02-04, 2013-04-23, 2013-05-23 (el. b. priedo b.l. 104, 115, 127, t. I), juose ir jų prieduose nurodytos faktinės aplinkybės apie atsiradusius naujus butus name (duomenys neskelbtini), kuriuose yra įrengti šilumos apskaitos prietaisai, nuskaitomi nuotoliniu būdu, paaiškina mokesčių paskaičiavimo pažymoje (el. b. priedo b.l. 22, t. I), 2013 m. sausio, balandžio, gegužės mėn. sąskaitose (el. b. priedo b.l. 73, 79, 80, t. I) esančias perskaičiavimo sumas – 90,19 Lt (110,45+14,13-34,39), 125,73 Lt, 13,19 Lt. Mat atsiradus naujiems butams name (duomenys neskelbtini), kurie suvartodavo nuotoliu būdu nuskaitomą šilumos kiekį, kisdavo šilumos kiekis tiems namo bendraturčiams, kurie tokių apskaitos prietaisų jiems priklausančiuose butuose dar neturėjo, nes jiems mokestis už suvartotą šilumos energiją buvo skaičiuojamas proporcingai valdomo buto plotui (el. b. priedo b.l. 105, 116, t. I).

Atsakovas atsiliepime taip pat nepagrįstai ginčija jam paskaičiuotą mokestį karšto vandens temperatūros palaikymui bei skaitiklio aptarnavimo paslaugos mokestį. Kaip teisingai paaiškino ieškovas teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose (el. b. priedo b.l. 10-11, t. II), pagal Komisijos 2005-05-05 nutarimu Nr. O3-19 patvirtintą šilumos paskirstymo metodą Nr. 4 tuo atveju, kai per ataskaitinį laikotarpį pastate suvartotas šilumos kiekis nustatomas pagal pastato įvade įrengto šilumos apskaitos prietaiso rodmenis, o per atsiskaitymo laikotarpį butuose ar patalpose suvartotas karšto vandens kiekis nustatomas pagal karšto vandens apskaitos prietaisų rodmenis arba pagal karšto vandens suvartojimo normas, kiekvienam atsiskaitymo laikotarpiui sudaromas šilumos balansas, t.y. pastate suvartotas bei įvade šilumos apskaitos prietaisu išmatuotas šilumos kiekis susideda iš šilumos kiekių sumos šalto vandens pašildymui, karšto vandens temperatūros palaikymui bei naudingojo ploto ir bendrojo naudojimo patalpų šildymui. Kadangi pastatas (duomenys neskelbtini), atitiko šias sąlygas – šilumos kiekis jame buvo nustatomas pagal pastato įvade įrengto šilumos apskaitos rodmenis (el. b. priedo b.l. 102-103, t. I), o atsakovo bute (duomenys neskelbtini), buvo karšto vandens skaitiklis (el. b. priedo b.l. 134-135, t. I), atsakovui bet kuriuo atveju pagal metodą Nr. 4 turėjo būti skaičiuojamas mokestis karšto vandens temperatūros palaikymui. Šilumos kiekis karšto vandens temperatūrai palaikyti skaičiuojamas tiek šildymo sezono, tiek nešildymo sezono metu: šildymo sezono metu jis yra normatyvinis (160KWh/būstui per mėnesį), o nešildymo sezono metu – faktinis (iš bendro suvartoto šilumos kiekio, nustatyto pagal įvadinio šilumos apskaitos prietaiso rodmenis, atėmus butuose su karštu vandeniu suvartotą šilumos kiekį). Kaip matyti iš byloje esančių sąskaitų, būtent tokiu būdu atsakovui šis mokestis ir buvo skaičiuojamas. Atsakovas atsiliepime taip pat užsimena ir apie tai, kad mokestis už karštą vandenį atsakovui buvo paskaičiuotas nesivadovaujant karšto vandens skaitliuko duomenimis, su kuo teismas nesutinka. Iš pateiktų sąskaitų, aiškiai matyti, kad šis mokestis buvo skaičiuojamas pagal deklaruojamus karšto vandens skaitliuko duomenis, t.y. 2012-08-01 jie buvo 0,05 m³, o 2013-11-30 – 75,796 m³ (el. b. priedo b.l. 63, 92, t. I).

Byloje nustatyta, kad 2012-06-07 ieškovas patikrino ir perplombavo atsakovo bute (duomenys neskelbtini), esantį karšto vandens skaitiklį, o 2012-07-19 jį pakeitė nauju (el. b priedo b.l. 134-135, t. I). Nors atsakovas bylos nagrinėjimo teisme metu tokius ieškovo veiksmus prašė teismo vertinti kaip neteisėtus, kas neva atleidžia atsakovą nuo karšto vandens skaitliuko aptarnavimo mokesčio mokėjimo, tokių savo argumentų niekuo nepagrindė. Pareiga pakeisti karšto vandens skaitliukus butuose karšto vandens tiekėjui buvo įtvirtinta teisės aktu (LR šilumos ūkio įstatymo 16 str. 4 d.), todėl vertinti ieškovo veiksmus, atliktus teisės akto pagrindu, kaip neteisėtus teismas neturi pagrindo. Tokie skaitliukai pagal Vilniaus m. savivaldybės tarybos 2010-04-28 sprendimą Nr. 1-1514 turėjo būti pakeisti Vilniaus mieste per 3 metus, tačiau dėl didelių apimčių šis terminas buvo pratęstas iki 2017 m. (el. b. priedo 130-132, t. I). Tuo pačiu Vilniaus m. savivaldybės tarybos 2010-04-28 sprendimu Nr. 1-1541 buvo nustatyta, kad atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų be nuotolinės duomenų nuskaitymo sistemos aptarnavimo mokestis per mėnesį už apskaitos prietaisą veiklos plano laikotarpiui sudaro – 3,16 be PVM, o nuo 2013-10-16 – 2,69 Lt be PVM (el. b. priedo b.l. 131-132, t. I). Būtent tokio dydžio mokestį ieškovas ir skaičiavo atsakovui (el. b. priedo b.l. 22, t. I). Dėl šio mokesčio skaičiavimo pagrįstumo pasisakė ir Valstybinė energetikos inspekcija prie Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos išvadoje (el. b. priedo b.l. 37-39, t. II), nurodydama vadovaujantis Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2013-06-28 išaiškinimu Nr. R2-1954, pagal Karšto vandens kainų nustatymo metodikos, patvirtintos Komisijos 2009-07-21 nutarimu Nr. O3-106, nuostatas tokios sąnaudos laikytinos pagrįstomis ir gali būti įskaičiuotos į karšto vandens kainą. Abejoti tokios išvados teisingumu teismas neturi jokio pagrindo.

CK 6.383 str. 1 d., 6.388 str. numato abonento pareigą mokėti už faktiškai sunaudotą elektros energijos kiekį, jeigu sutartis nenustato ko kita. Pagal CK 6.38 str. 1 d. prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. Jeigu šalis nevykdo savo piniginės prievolės, kita šalis turi teisę reikalauti, kad prievolė būtų įvykdyta natūra (CK 6.213 str. 1 d.), o šalis, neįvykdžiusi ar netinkamai įvykdžiusi prievolę, atlygintų kitai šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėtų netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.256 str. 2 d.). Atsakovas už patiektą šilumos energiją nemokėjo nuo 2012-08-01 iki 2013-11-30 ir įsiskolino ieškovui – 4 270,18 Lt (1236,73 Eur), todėl ši suma priteistina ieškovui iš atsakovo.

Pagal CK 6.210 str. 1 d. terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Mokesčių paskaičiavimo pažymoje (el. b. priedas Nr. 22, t. I) ieškovas teisingai suskaičiavo, kad atsakovas privalo sumokėti ieškovui palūkanas, kurių bendra suma - 150,93 Lt (43,71 Eur). Todėl ieškovo reikalaujamos 150,93 Lt (43,71 Eur) palūkanos už laikotarpį nuo 2012-10-01 iki 2014-01-13 priteistinos ieškovui iš atsakovo M. B..

Ieškovas prašo iš atsakovo priteisti 5 % (penkių procentų) dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Atsakovas praleido terminą piniginei prievolei įvykdyti, todėl ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 % (penkių procentų) dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą 4 421,11 Lt (1280,44 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-01-29) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 1 d., 6.210 str. 1 d.).

Ieškovas už ieškinį sumokėjo žyminį mokestį – 133 Lt (38,52 Eur) (el. b. priedo b.l. 11, 40, t. I), turėjo išlaidų už GRT pažymas, VĮ Registrų centro išrašą – 5,90 Lt. Patenkinus ieškinį atsakovo M. B. atžvilgiu, šios bylinėjimosi išlaidos – 137,90 Lt (39,94 Eur) iš atsakovo priteistinos ieškovui (CPK 93 str. 1 d.). Taip pat iš atsakovo valstybės naudai priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, - 12,06 Eur (CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, teisėja

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo UAB „Vilniaus energija“, juridinio asmens kodas 111760831, naudai skolą – 1236,73 Eur (vieną tūkstantį du šimtus trisdešimt šešis Eur 73 ct) (4 270,18 Lt), palūkanas – 43,71 Eur (keturiasdešimt tris Eur 71 ct) (150,93 Lt), 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1 280,44 Eur (vieną tūkstantį du šimtus aštuoniasdešimt Eur 44 ct) (4 421,11 Lt) sumą už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo 2014-01-29 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 39,94 Eur (trisdešimt devynis Eur 94 ct) (137,90 Lt) bylinėjimosi išlaidų. Kitoje dalyje ieškovo ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 12,06 Eur (dvylika Eur 6 ct) pašto išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank”, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660, arba surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, banko kodas 21400, įmokos mokesčio kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.